- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-15
- Bylos Nr.
- e2-540-370/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02848-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BALTIJOS VAIZDINĖ REKLAMA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1857-567/2017, kuria atsisakyta atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Alpha Baltic Vilnius“ taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: 1) UAB „Alpha Baltic Vilnius“ iškelti bankroto bylą; 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti UAB „Alpha Baltic Vilnius“ nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises, priklausančias UAB „Alpha Baltic Vilnius“, esančias tiek pas atsakovę, tiek pas trečiuosius asmenis Lietuvos Respublikos teritorijoje ir užsienyje, iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad atsakovė kreipimosi į teismą dieną ieškovei yra skolinga 26 616,2 Eur be delspinigių ir baudų pagal ieškovės ir atsakovės sudarytus užsakymus Nr. 02.14-437.10 ir Nr. 02.14-437.09 pagal šalių 2014-02-06 sudarytos bendradarbiavimo sutarties Nr. 02.14-437 sąlygas. Ieškovės teigimu, ji siekė taikiai išspręsti skolos sumokėjimo klausimą, ne kartą atsakovę ragino atsiskaityti, tačiau pradelsti įsipareigojimai nevykdomi (ĮBĮ 3 str., 4 str., 5 str., 6 str., 11 str., CPK 144 str., 145 str.)
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 3 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki nutarties iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo netenkino.Teismas nurodė, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo pagrįsti jų taikymo būtinumą. Tai, kad įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bankroto bylos iškėlimo ar atsisakymo ją iškelti, nereiškia besąlygiško laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 str. 1 d., ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p.).Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad teismo procesinio sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, o ieškovės nurodomas atsakovės nemokumas, savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo, nes tai neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Ieškovei nepateikus jokių įrodymų apie realią grėsmę dėl teismo procesinio sprendimo įvykdymo apsunkinimo, teismas nesutiko su ieškovės argumentu, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali pažeisti kitų kreditorių interesus.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui.Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nesiaiškino bylos aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, įmonės nemokumas ir kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jau savaime reiškia, jog dalis įmonės kreditorių neatgaus skolos iš bankrutuojančios įmonės. Be to, tikėtina, kad atsakovė, gavusi dokumentus dėl bankroto bylos iškėlimo, gali turimą turtą perleisti, o dėl to bankroto procesas būtų dar labiau pasunkintas ir tokiu būdu nukentėtų visi atsakovės kreditoriai. Pažymėjo, kad atsakovė 26 616,2 Eur dydžio skolos ieškovei nesumoka daugiau kaip pusę metų. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju prašomos atsakovės turtui taikyti laikinosios apsaugos priemonės iki bankroto bylos iškėlimo nepažeis atsakovės interesų labiau, nei yra pažeistos ieškovės ir kitų kreditorių teisės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki klausimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo išsprendimo, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 1 d.).Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktu, teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, suinteresuoto asmens prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu taikymo, turi būti laikomasi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų inter alia įvertinant, ar tikėtinai pagrįstas reikalavimas dėl bankroto bylos apeliantui iškėlimo, pasekmes dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-568-178/2015).Pažymėtina, kad ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto norma siekiama apsaugoti ne tik ieškovo, siūlančio iškelti įmonei bankroto bylą, bet ir visų įmonės kreditorių teises, užkertant kelią galimam atsakovo turto ar jo vertės sumažėjimui, tačiau tokios priemonės atsakovo atžvilgiu gali būti taikomos tik tuomet, kai teismui pateikiami įrodymai apie atsakovo nemokumą. Jeigu tokie įrodymai nepateikiami, nėra pagrindo iš esmės apsunkinti įmonės veiklos. Taigi sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įmonei iki klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendimo, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog turi būti atsižvelgiama į tai, ar ieškovas pateikė teismui prima facie įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo galimą nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-663/2009, 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-698/2009, 2010 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-195/2010, 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-751/2010; 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2508/2013 ir kt.). Esant tokiems įrodymams, būtinybę taikyti atsakovo turto areštą sąlygotų tai, kad, netaikius galbūt nemokios įmonės turto ir lėšų arešto, išliktų ne tik atsakovui priklausančio turto perleidimo tikimybė, bet ir tikimybė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeistas įmonės kreditorių lygiateisiškumas, nes atsakovas galėtų vykdyti savo įsipareigojimus tam tikriems kreditoriams iš esmės kitų kreditorių sąskaita (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-889-180/2015).Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo esant galimam atsakovės nemokumui (ĮBĮ 2 str. 8 p., ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos teisme pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo priimtas 2017-01-03, o posėdis, kuriame bus sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas paskirtas 2017-02-28 11 val. (CPK 179 str. 3 d.). Ieškovė atsakovės nemokumą įrodinėja skolos jai susidarymo faktu, grindžiamu pridėtais rašytiniais įrodymais, kuri, apeliantės teigimu, nėra grąžinama jau pusę metų. Taip pat pirmosios instancijos teismui pateikė viešai prieinamus duomenis iš internetinės svetainės www.rekvizitai.lt., kurie iš esmės atspindi tik darbuotojų skaičiaus mažėjimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys nėra pakankami laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad vien nesavalaikis prievolės vykdymas (prievolės nevykdymas) nėra pakankamas pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-889-180/2015), o kitų duomenų, pagrindžiančių atsakovės galimą nemokumą į bylą nepateikta. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat neteikia jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą (ketinimą perleisti turtą ar pažeisti kreditorių lygiateisiškumo principą). Taigi, konstatuotina, kad vien pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimas, grindžiamas skolos nesumokėjimo faktu, tačiau neteikiant prima facie įrodymų, pagrindžiančių galimą atsakovės nemokumą ir jos nesąžiningumą, neatitinka normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, iki bus išspręstas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo (nutarties įsiteisėjimo) (ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p., 144 str. 1 d.). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kitoks aiškinimas, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, sietinas vien tik su pareiškimo dėl bankroto bylos pateikimu, pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.).Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės teigimu, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesiėmė priemonių užtikrinti viešąjį interesą ir apsaugoti atsakovės kreditorių interesus. Pažymėtina, kad bankroto bylų nagrinėjimo specifika ir jose vyraujantis viešasis interesas suponuoja teismo pareigą veikti aktyviai ir imtis priemonių viešajam interesui apsaugoti, tačiau teismas savo veiksmais neturi proteguoti vienos iš šalies interesų ir, nesant pagrįstų įrodymų, sąlygojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, varžyti atsakovo turtines teises nesant tam teisinio pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1689-943/2015 ).Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, esančių įrodymų visetą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei, todėl jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 185 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.