- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- 2-889-180/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00445-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Memel Invest“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Verslitas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Memel Invest“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1023-826/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Memel Invest“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Verslitas“ dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Memel Invest“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Verslitas“ bankroto bylą, administratoriumi skirti UAB „Verslo konsultantai“. Pateiktu pareiškimu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo turtą, lėšas, sustabdyti turto realizavimą ir išieškojimą pagal kitų institucijų sprendimus. Nurodė, kad atsakovas jokio turto neturi, duomenų apie lėšas sąskaitose nėra, neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl reali turtinė padėtis nėra žinoma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. vasario 10 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Įvertinęs ieškovo prašymą ir bylos duomenis, teismas konstatavo, kad prašymas yra grindžiamas prielaidomis apie atsakovo turtinę padėtį ir neatsiskaitymu su ieškovu. Nustatė, kad ieškovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir įrodymų, leidžiančių taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įrodančių, kad tokių priemonių nesiėmus būsimo teismo sprendimas įvykdymui iškils grėsmė. Dėl atsakovo prievolės ieškovui vyksta teisminis ginčas, nes atsakovas nesutinka su subnuomos sutarties nutraukimu. Iš viešai prieinamų duomenų teismas nustatė, kad atsakovo skola Sodrai sudaro 714,55 Eur, kuri nelaikytina reikšminga. Didžiąją dalį skolos ieškovui (38 270,92 Eur) sudaro nuostoliai dėl turto sugadinimo. Dėl žalos pradėtas ikiteisminis tyrimas, žalos pagrįstumas nėra įrodytas ir nenustatytas. Duomenų apie kitus atsakovo kreditorius nepateikta.
Teismas sprendė, kad jei atsakovo turtui būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas visas turtas ir lėšos, būtų nepagrįstai suvaržyta įmonės veikla. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti atsakovo atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Memel Invest“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti UAB „Verslitas“ turtą ir lėšas, sustabdyti atsakovui priklausančio turto realizavimą ir išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus.
Nurodė, kad prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas buvo paaiškinęs, kad atsakovui pareikštas reikalavimas sudaro 5 102,18 Eur, tačiau nuo 2014 m. gruodžio 9 d., t. y. po to, kai buvo pareikštas ieškinys teisme, UAB „Verslitas“ ir toliau naudojosi ieškovo negyvenamosiomis patalpomis, nemokėdamas jokių mokesčių ir didindamas įsiskolinimą. UAB „Verslitas“ neteisėtais ir savavališkais veiksmais sugadino UAB „Memel Invest“ turtą. Žala pagal preliminarius skaičiavimus sudaro 38 240,92 Eur. Dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi šiuo metu atsakovo skola ieškovui sudaro 43 617,41 Eur. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pareiškimo ir skolos pagrįstumas iš esmės nėra nagrinėjamas, tačiau sprendžiama, ar netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kreditorių interesai nebus pažeisti. Mano, kad teismas neįsigilino į situaciją ir neišsamiai, neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, kurios akivaizdžiai pagrindžia ieškovo patirtus 43 617,41 Lt nuostolius. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo argumentai apie atsakovo turtinę padėtį grindžiami prielaidomis. Teismui pateikti duomenys įrodo, kad UAB „Verslitas“ jau dabar, tikėtina, yra nemokus, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti kreditorių interesai.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Verslitas“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti, spręsti klausimą dėl baudos ieškovui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Nesutinka, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą. Ieškovas reikalaujamą sumą bando prisiteisti civilinėje byloje Nr. 2-590-965/2015, tačiau atsakovas rengia priešieškinį dėl ieškovo pasisavintų 15 000 Lt už vekselį. Nesutinka, kad yra skolingas ieškovui pagal subnuomos sutartį, kuri buvo pakeista, mažinant subnuomos mokestį. Ieškovas nepateikė nei vienos sąskaitos, kurios atsakovas nebūtų apmokėjęs. Nesutinka, kad yra padaręs atsakovui 38 240,92 Eur žalos. Nėra jokių įrodymu, kad žala yra būtent tokio dydžio ir nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos, todėl teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad neįrodytas žalos padarymo faktas. Ieškovas niekada nereiškė atsakovui pretenzijų dėl netinkamo patalpų naudojimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Kai sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankroto procese, turi būti vadovaujamasi ne tik CPK, bet ir Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis. ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Šia norma siekiama apsaugoti ne tik ieškovo, siūlančio iškelti įmonei bankroto bylą, bet ir visų įmonės kreditorių teises, užkertant kelią galimam atsakovo turto ar jo vertės sumažėjimui, tačiau tokios priemonės atsakovo atžvilgiu gali būti taikomos tik tuomet, kai teismui pateikiami įrodymai apie atsakovo nemokumą. Jeigu tokie įrodymai nepateikiami, nėra pagrindo iš esmės apsunkinti įmonės veiklos. Taigi sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įmonei iki klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendimo, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog turi būti atsižvelgiama į tai, ar ieškovas pateikė teismui prima facie įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo galimą nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-663/2009, 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-698/2009, 2010 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-195/2010, 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-751/2010; 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2508/2013 ir kt.). Esant tokiems įrodymams, būtinybę taikyti atsakovo turto areštą sąlygotų tai, kad, nepritaikius galbūt nemokios įmonės turto ir lėšų arešto, išliktų ne tik atsakovui priklausančio turto perleidimo tikimybė, bet ir tikimybė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeistas įmonės kreditorių lygiateisiškumas, nes atsakovas galėtų vykdyti savo įsipareigojimus tam tikriems kreditoriams iš esmės kitų kreditorių sąskaita.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo UAB „Verslitas“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, lėšas, sustabdyti išieškojimus ir turto realizavimą pagal vykdomuosius dokumentus, tuo metu nebuvo pateikęs teismui pakankamų įrodymų, pagrindžiančių išties blogą atsakovo turtinę padėtį (galimą nemokumą), todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, pagrįstai jų netaikė, siekdamas nesuvaržyti atsakovo veiklos ir taip galbūt dar labiau pabloginti UAB „Verslitas“ padėtį. Pažymėtina, kad vien nesavalaikis prievolės vykdymas (prievolės neįvykdymas) nėra pakankamas pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – viso atsakovui priklausančio turto ir lėšų areštą, ypač atsižvelgiant į tai, kad dėl ieškovo pareikšto reikalavimo tarp šalių vyksta ginčai teisme.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Verslitas“ bankroto bylą (LITEKO duomenys) ir ta pačia nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo UAB „Verslitas“ nekilnojamąjį turtą ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Nors paminėta nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau tiek pagal ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą, tiek ir pagal 10 straipsnio 4 dalies 2 punktą taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, esant pritaikytoms laikinosios apsaugos priemonėms, naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir dar kartą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą, kurios galiotų tik iki įsiteisės Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartis iškelti UAB „Verslitas“ bankroto bylą, nebėra pagrindo.
Nustatyta, kad pateiktame pareiškime ieškovas taip pat buvo prašęs sustabdyti išieškojimus ir turto realizavimą pagal vykdomuosius dokumentus. Pažymėtina, kad remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 4 punktu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo pranešti antstolių kontoroms, kurioms yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šios įmonės ar dėl jos turto arešto, o antstolis, esant iškeltai bankroto bylai, privalo stabdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą iškėlusiam teismui (CPK 626 str. 1 d. 3 p.). Taigi, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, nebėra pagrindo stabdyti išieškojimų ir turto realizavimo pagal vykdomuosius dokumentus iš UAB „Verslitas“, nes vykdymo veiksmai, iškėlus įmonei bankroto bylą, yra stabdomi privalomai.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apelianto atskirojo skundo ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu.
Atsakovas UAB „Verslitas prašo spręsti klausimą dėl baudos ieškovui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 5 792 Eur baudą. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis turi būti įrodytas. Jam konstatuoti nepakanka vien šalies pateikto prašymo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl atsakovo prašymo dėl baudos skyrimo netenkina.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.