- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-07
- Bylos Nr.
- 2-2508/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01580-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytas Milius
- Atsakovas
- J. D.
- Ieškovas
- AS „Reverta“
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovė Swedbank, S. S., D. C.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytas Milius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės J. D. tikrosios ūkinės bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-4969-450/2013 pagal ieškovo AS „Reverta“ pareiškimą atsakovui J. D. tikrajai ūkinei bendrijai dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys akcinės bendrovė Swedbank, S. S. ir D. C.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AS „Reverta“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovei J. D. TŪB bankroto bylą, administratoriumi paskirti UAB „Karaliaučiaus grupė“. Taip pat prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės J. D. TŪB nekilnojamąjį, kitą ilgalaikį materialųjį turtą, pinigines lėšas, sustabdyti išieškojimą iš bendrijos turto ir turto realizavimą pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus bei jų pagrindu išduotus vykdomuosius dokumentus iki nutarties iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos atsižvelgiant ne tik į pareiškėjo interesus, bet atsižvelgiant ir į visų potencialių kreditorių interesus, siekiant apsaugoti nuo neteisėtų įmonės, kurios atžvilgiu pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, sandorių, galimai iššvaistant likusį turtą. Preziumuojant pareiškime išdėstytas aplinkybes, manytina, jog atsakovė yra nemoki: įmonė neatsiskaito su kreditoriais ir nededa jokių pastangų, siekdama gera valia vykdyti įsipareigojimus, iš Nekilnojamojo turto ir Turto areštų registro matyti, jog visas įmonės turtas, o taip pat ir kilnojamasis yra areštuotas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškovo AS „Reverta“ prašymą tenkino ir areštavo atsakovės J. D. TŪB nekilnojamąjį turtą, kitą ilgalaikį materialųjį turtą, pinigines lėšas iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo, sustabdė išieškojimus iš J. D. TŪB turto ir turto realizavimą pagal teismų ar kitų institucijų sprendimus bei jų pagrindu išduotus vykdomuosius dokumentus, išskyrus ĮBĮ 33 str. 4 d. nustatytus atvejus, iki nutarties iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo. Teismas, preliminariai įvertinęs pareikšto ieškinio pagrįstumą, nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į ieškovo nurodytą didelės vertės atsakovo įsiskolinimą, sprendė, kad tikslinga taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes yra reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu atsakovo prievolių kreditoriams įvykdymas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė J. D. TŪB pateikė atskirąjį skundą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, priteisti 100 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už atskirąjį skundą. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
Ieškovas neįrodė CPK 144 str. 1 d. įtvirtintų būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovo reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas. Ieškovas nurodė, kad pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus atsakovas skolingas 2 606 118 Lt. Šis teiginys klaidina teismą, nes šiuo metu Vilniaus m. apylinkės teisme yra nagrinėjamos civilinės bylos dėl neteisėto Kreditavimo sutarčių nutraukimo, kuriose atsakovas dalyvauja kaip trečiasis asmuo. Mano, kad išieškojimas iš atsakovo, kaip laiduotojo, negalimas tol, kol nėra išspręstas pagrindinių sutarčių nutraukimo teisėtumo klausimas. Todėl ieškovas neturi teisės reikalauti 2 606 118 Lt sumos. Be to, pats ieškovas kartu su pareiškimu pridėjo Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį, pagal kurią buvo sustabdyti išieškojimo veiksmai. Teismui pateiktas balansas įrodo visišką atsakovo mokumą.Ieškovas turėjo įrodyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iškiltų reali grėsmė teismo sprendimo vykdymui. Ieškovas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų ir argumentų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog atsakovas siekia apsunkinti galimą bankroto bylos vykdymą ir kad yra objektyvi galimybė, jog bus sudaryti neteisėti sandoriai ar iššvaistytas turtas.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu pažeidžia teisingumo ir sąžiningumo principus. Kadangi buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys atsakovo mokumą, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui pasunkėtų atsiskaitymai su kreditoriais, būtų sutrikdyta ūkinė veikla. Taip pat laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų ekonomiškumo, proporcingumo principus, pusiausvyrą tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos.
Atsiliepimas
Ieškovas AS „Reverta“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai vertino atsakovo finansinę būklę ir tikėtiną jo nemokumą. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistos skolos yra negrąžintos, todėl privalo būti įtrauktos į atsakovo buhalterinę apskaitą ir vertinamos kaip pradelstos. Vien tai, kad Vilniaus m. apylinkės teisme yra pareikšti ieškiniai dėl neteisėto kreditavimo sutarčių nutraukimo, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovo negrąžintos skolos yra tik menamos. Iš teismui kartu su ieškiniu pateiktų Nekilnojamojo turto registro ir Turto areštų registro išrašų matyti, kad J. D. TŪB turto vertė yra daugiau kaip du kartus mažesnė, nei įsipareigojimai kreditoriams (virš 5,8 mln. Lt). Visas įmonės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas yra areštuotas. Areštai taikomi nuo 2009 m. sausio 12 d. Teismas pagrįstai sprendė, jog yra reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo prievolių įvykdymas kreditoriams gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas. Ginčas yra dėl didelės pinigų sumos ir tai savaime padidina riziką, kad kreditorių finansiniai reikalavimai gali būti tenkinami mažesne apimtimi arba likti nepatenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali savo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Pažymėtina, jog šioje bankroto bylos iškėlimo stadijoje taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti visų įmonės kreditorių maksimaliai galimą reikalavimų patenkinimą bankroto proceso metu, užkertant kelią galimam atsakovo turto ar jo vertės sumažėjimui. Be to, šią apsaugą siekiama suteikti visų įmonės kreditorių reikalavimams, o ne tik tų, kurių reikalavimų įvykdymo terminas yra pasibaigęs.
Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įmonei iki klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendimo, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog turi būti atsižvelgiama į tai, ar ieškovas pateikė teismui prima facie įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo galimą nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-949/2008, 2009 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-663/2009, 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-698/2009, 2010 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-195/2010, 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-751/2010). Esant tokiems įrodymams, būtinybę taikyti atsakovo turto areštą sąlygotų tai, jog, nepritaikius galimai nemokios įmonės turto ir piniginių lėšų arešto, išliktų ne tik atsakovui priklausančio turto perleidimo tikimybė, bet ir tikimybė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeistas įmonės kreditorių lygiateisiškumas, nes atsakovas galėtų vykdyti savo įsipareigojimus tam tikriems kreditoriams iš esmės kitų kreditorių sąskaita.
Nustatyta, kad atsakovo turto vertė pagal 2013 m. rugpjūčio 19 d. balanso duomenis sudaro 3 862 653 Lt. Iš teismui pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų bei kitų dokumentų matyti, kad atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas, be to, tiek nekilnojamajam, tiek ir kilnojamajam turtui, piniginėms lėšoms šiuo metu taikoma eilė areštų (t. 1, b.l. 74-85). Įvertinus šiuos byloje esančius dokumentus, atsižvelgus į didelį įsiskolinimą ieškovui (įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteista 2 606 118 Lt suma), taip pat įsiskolinimus kitiems kreditoriams (t. 2, b.l. 15), preliminariai įvertinus pateiktą pareiškimą, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog ieškovo AS „Reverta“ reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas, todėl darytina išvada, jog egzistuoja ne tik ieškovo, bet ir likusių atsakovo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugos būtinybė.
Apelianto teigimu, ieškovas neturi teisės reikalauti priteistos 2 606 118 Lt sumos, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi išieškojimo veiksmai yra sustabdyti. Pažymėtina, jog nors išieškojimo vykdymas ir yra sustabdytas, tačiau priteistas įsiskolinimas šiai dienai nėra nuginčytas, todėl nesutiktina su apeliantu, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės.
Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki bankroto bylos iškėlimo ar atsisakymo iškelti bankroto bylą užtikrina šiomis priemonėmis siekiamų tikslų įgyvendinimą bei nepažeidžia teisingumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principų, todėl apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją pakeisti ar panaikinti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.