Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.14.3.2.2; 1.2.14.11.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.3.6.4.5.2

2024 m. lapkričio 15 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, šiuo metu suimtas ir laikomas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus, paskutinius 2 kartus: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-06-17 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) galutine 60 parų arešto bausme; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-06-20 nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį galutine 20 parų arešto bausme; jo atžvilgiu 2024-11-12 taip pat priimtas apkaltinamasis Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendis, pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams (subendrinus su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-06-17 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme bei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-06-20 nuosprendžiu paskirta bausme), nuosprendis neįsiteisėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje;

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. įvykdė plėšimą, t. y. 2024-02-28 apie 21.00 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, įrėmė peilio smaigalį į kaklo dešinę pusę nukentėjusiajai K. S., juo grasindamas reikalavo atiduoti banko kortelę, kurios nukentėjusioji neturėjo, ir pagrobė K. S. dėvimus juvelyrinius dirbinius, priklausančius K. S. ir R. S.: du auksinius žiedus, iš kurių vienas 700 eurų vertės, vestuvinis, darytas pagal individualų užsakymą, su „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklu - stilizuotu žmogaus veidu, balto ir geltono aukso, o antrasis - taip pat balto/geltono aukso, iškilus, kuriame ant balto aukso yra išbraižyti kryželiai, o ant geltono aukso - skaidrios, baltos, blizgios „akutės“, 500 eurų vertės, auskariukus, kuriuos nukentėjusioji K. S. buvo įsivėrusi į ausį - auksinius lankelius - „(duomenys neskelbtini)“, 2 vnt., 1-ą porą, 100 eurų vertės.

M. S. įgijo ir realizavo turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, o būtent, 2024-02-29, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš L. S. įgijo savo artimai draugei nukentėjusiajai K. S. priklausančius du auksinius žiedus bendros 1 200 eurų vertės, kurie 2024-02-28 jo akivaizdoje buvo užvaldyti L. S. plėšimo būdu (duomenys neskelbtini), bendrų išgertuvių metu L. S. grasinant nukentėjusiajai peiliu ir juos atimant, o būtent, vieną vestuvinį žiedą, darytą pagal individualų užsakymą su „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklu - stilizuotu žmogaus veidu, balto ir geltono aukso, 700 eurų vertės ir antrą žiedą - taip pat balto/geltono aukso, iškilų, kuriame ant balto aukso yra išbraižyti kryželiai, o ant geltono aukso - skaidrios, baltos, blizgios „akutės“, 500 eurų vertės, po ko tą pačią dieną (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombarde, veikdamas per V. S., turėjusį su savimi asmens tapatybės dokumentą ir nesupratusiam veikos pobūdžio, pažadėjęs pastarajam už paslaugą piniginį atlygį, realizavo žinomai nusikalstamu būdu įgytą turtą, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardo už žiedus kaip paskolą gaudamas 250 eurų.

Kaltinamasis L. S. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio dieną gėrė su salėje esančiu M. S. ir K., kuri byloje yra nukentėjusioji, jos pavardės nežino. M. S. pažinojo apie 3 mėn., santykiai normalūs, konfliktų ir piktumų tarp jų nėra buvę, o K. S. matė tik vieną kartą, santykiai neutralūs. Vasario 28 d., kai buvo prietema, susirinko adresu (duomenys neskelbtini), ir ten gėrė. Tame bute buvo jis pats, K. S., M. S. ir V. ar V., kuris gyveno tame bute ir buvo jo šeimininkas. Taip pat dar buvo atėjusi K. draugė, bet nežino, ar tai ta pati moteris, kuri yra teismo posėdžių salėje, jos neatpažintų, nežino net vardo, bet gali būti R.. Ši moteris atėjo, kai dar buvo šviesu, ji kirpo jam plaukus. Bute vartojo iš parduotuvės pirktą alkoholį, kurį tai vieni, tai kiti pirko, buvo daug alkoholio, o vakare ant stalo rado peilį bei sugalvojo atimti iš K. žiedus, todėl užsidėjo kaukę, pribėgo prie nukentėjusiosios ir liepė juos atiduoti. Kaukę pasidarė lauke iš turimos žieminės kepurės, kuriai iškirpo ar išpjovė skyles akims, ją užsidėjo ir įbėgo į kambarį. Kaukę pasidarė, kad jo neatpažintų. Kai vyko į išgertuves (duomenys neskelbtini) gatvėje, neplanavo plėšimo, viskas gavosi spontaniškai, todėl mano, kad alkoholis jį įtakojo padaryti šį nusikaltimą, nes iki įvykio jo buvo vartojęs daug, kadangi gėrė jau mažiausiai mėnesį laiko. Neprisimena, kiek alkoholio suvartojo įvykio dieną, tačiau nemažai, todėl paties įvykio metu buvo išgėręs, neblaivus. Plėšimas buvo įvykdytas kambaryje, bet prieš tai iš kambario išėjo parūkyti ar pakalbėti telefonu ir kažkas „šovė į galvą“, tai tada ir pasidarė kaukę. Peilį pamatė išeidamas į lauką, bet niekam nieko nesakė. Išėjęs į lauką pabuvo apie 10 min., tada įbėgo į kambarį, turėjo užsidėjęs kaukę ir vilkėjo tamsiais ar šviesiais rūbais, jų nepakeitė įeidamas į kambarį, t. y. jis pats į kambarį įėjo su tais pačiais rūbais, su kuriais ir išėjo. Kai įėjo į kambarį, jame buvo nukentėjusioji, M. S., buto šeimininkas, o moters, kuri jį kirpo, nebuvo. Visi asmenys sėdėjo ant lovų: vyrai sėdėjo ant vienos lovos, o nukentėjusioji – ant kitos lovos. M. S. nežinojo, kad jis taip elgsis, su juo kalbos apie plėšimą nebuvo, nes viskas įvyko ekspromtu ir vienas išėjo iš kambario. Pirmos apklausos metu sakė neteisybę, kadangi sakė tai, ką norėjo išgirsti kriminalistai, kad jį greičiau išleistų, t. y. neteisingai nurodė aplinkybes dėl M., kad viską organizavo ir kad žinojo apie plėšimą, todėl laikosi antrų parodymų. Iš tikrųjų buvo taip, jog geriant pamatė pas nukentėjusiąją du auksinius žiedus ir dar, kiek supranta, buvo auskarai. Gal ir M. S. matė tuos aukso dirbinius, bet neprisimena, kad dėl jų moterį būtų pagyrę. Kai į kambarį grįžo su peiliu ir kauke ant galvos, iš karto pribėgo prie moters ir sakė jai atiduoti žiedus, o ar ką nors sakė dėl auskarų, neprisimena. Kai išsakė reikalavimą atiduoti auksinius dirbinius, rankoje laikė peilį, bet įrėmęs jo į nukentėjusiąją nebuvo, tačiau ji tą peilį matė. Kai pasakė atiduoti žiedus, moteris juos nusimovė ir atidavė, ji tuo metu taip pat buvo labai apsvaigusi. Nežino, ar kai įėjo į kambarį, jį atpažino ten buvę asmenys – to neklausė ir niekas nesakė, kad atpažino. Peilis buvo apie 10 cm nuo moters kaklo, jį turėjo, kad nukentėjusioji išsigąstų ir gal ji išsigando, nes jam atidavė auksinius žiedus ir auskarus. Tuo metu M. S. ir V. N. sėdėjo ant lovos ir viską matė, gal galėjo matyti ir peilį jo rankose, bet nežino, ar girdėjo jo išsakytus žodžius, kad nukentėjusioji atiduotų auksą, nes labai garsiai grojo muzika, tačiau jo niekas nebandė sustabdyti. Kai įvykdė nusikaltimą, asmeniškai neturėjo pinigų alkoholiui, o ar jų turėjo M., nežino, bet turbūt neturėjo, nes jį buvo apvogę, tačiau kiti asmenys turbūt turėjo pinigų, kadangi K. buvo atsivežusi alkoholio. Paėmęs žiedus ir auskarus, išbėgo į lauką, auksą paslėpė, kaukę įsikišo į striukės kišenę, o peilį išmetė į konteinerį. Auksą paslėpė po kibiru, kuris buvo prie įėjimo, o kai važiavo į miestą, tai jį pasiėmė. Po to, kai paslėpė auksą, o peilį išmetė, parėjo atgal į kambarį, kur vyko išgertuves, ir toliau visi gėrė, o paskui išvažiavo. Neprisimena, ar jam kas nors sakė, kad pasielgė negerai ar kad įvykdė nusikaltimą, neprisimena, ar jam buvo išreikštos kokios nors pretenzijos. M. S. ir K. S. santykiai buvo draugiški, bet nežino, ar jie buvo pora. Neprisimena, ar K. jo prašė atiduoti auksą, tačiau neneigia to, kad galėjo prašyti. Po visko jie dviese ar trise išvažiavo į miestą parduoti žiedų, ką padaryti sugalvojo jis pats. Mieste susitiko kažkokį žmogų, kuriam padavė žiedus ir auskarus, t. y. jis pats jam padavė auskarus. Iš pradžių niekam nesakė, jog pas jį yra aukso dirbiniai, o paskui, kai važiavo į miestą ar kai buvo mieste, apie tai pasakė, t. y. iki dirbinių pridavimo į lombardą, pasakė M. S., kad turi auksą. Nežino, kokia buvo jo reakcija, nes abu buvo girti. Tą žmogų, kuriam padavė aukso dirbinius, įvykio dieną matė pirmą kartą, neprisimena jo pavardės, o jie patys negalėjo eiti į lombardą, nes neturėjo asmens dokumentų. Dirbinius pridavė dvejuose lombarduose: vienas lombardas buvo prie (duomenys neskelbtini), o kitas buvo toliau, kadangi iš pradžių pridavė žiedus, o paskui kišenėje dar rado auskarus. Tiek žiedus, tiek auskarus pridavė tas pats žmogus dvejuose lombarduose. Kai auksą pridavė į vieną lombardą, tai tada ėjo iki parduotuvės nusipirkti alaus ir kišenėje dar rado aukso, o netoli tos vietos buvo tas kitas lombardas, tai kitame ir pridavė. Antrą kartą tą žmogų, kuris aukso dirbinius pridavė pirmame lombarde, susitiko atsitiktinai. Pirmą kartą jį sutiko netoli (duomenys neskelbtini), o antrą kartą - (duomenys neskelbtini) netoli lombardo, tai pirmą kartą tam žmogui žiedus padavė M. S., o antrą kartą auskarus, kurie buvo kišenėje, padavė jis. Pardavus aukso dirbinius, iš viso gavo apie 300 eurų, o kiek gavo pirmą ir antrą kartą atskirai, negali pasakyti. Tas žmogus pinigus už žiedus padavė M., o už auskarus pinigus pasiėmė jis pats ir jie toliau gėrė. Visus pinigus pragėrė, tik jam pačiam dar buvo paimtas telefono sąskaitos papildymas. Kai gavo pinigus už auskarus, tuos pinigus, jam atrodo, turėjo su savimi, nors nelabai to prisimena. Abiem atvejais, priduodant daiktus į lombardą, buvo abu su M. S., bet jis jo neklausė, iš kur tie aukso dirbiniai – gal jis pats suprato iš to, kai K. šūkavo, jog atiduotų žiedus. M. S. nesipriešino aukso pridavimui į lombardą, nes jie buvo labai girti, o alkoholis daro savo. Viską geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu, nes dabar jau yra praėję daug laiko, o, be to, turėjo ir kitų bylų. Jeigu yra parašyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad M. pasiėmė visus pinigus sau, o jam nupirko tik telefono sąskaitos papildymą, nors buvo žadėjęs visus pinigus dalintis per pusę, tai gal taip ir buvo, bet paskui vis tiek viską pragėrė – visi pinigai buvo išleisti alkoholiui. Su K. S. po įvykio nebendravo, o su M. S. buvo susisiekęs vieną kartą, bet apie tai, kas įvyko, jie nekalbėjo. Gali būti, kad iš lombardo gavo 250 eurų, tai toliau alkoholį pirko M. S., o paskui jis jam davė pinigų ir tada jis ėjo į parduotuvę. M. alkoholį pirko iš ten, kur gėrė (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau nežino, kiek jo pirko, bet prisimena, kad pirko alų. Taip pat su buto savininku ėjo pirkti alkoholio, nes M. S. jam davė pinigų, bet neprisimena, kiek davė. Alkoholis buvo pirktas iš pinigų, kuriuos gavo iš lombardo. Be to, turbūt M. ir jam davė pinigų iš tų pačių, kurie buvo gauti iš lombardo, nes ir jis pats turėjo pinigų, gautų už auskarus. Gal M. S. neprisimena įvykio aplinkybių, todėl ir sako, jog neprisimena, kas įvyko, nes ir jam tik dabar pasakojant atsigamino aplinkybės. Negali pakomentuoti to, jog M. S. nurodo, kad jis neprisimena, jog ėjo į lombardą – gal jis ir neprisimena, o jis pats pasako tai, ką prisimena. Žiedus asmeniui, kuris turėjo asmens dokumentą, padavė M. S., o jis pats padavė auskarus, bet pinigus už žiedus (sumos neprisimena) iš pirmo lombardo tas žmogus padavė M. ir jis dar jam paėmė telefono sąskaitos papildymą, o jis pats pasiėmė pinigus už auskarus iš kito lombardo. Kadangi pas jį buvo nedaug pinigų už tuos auskarus, nes už juos buvo gauta 20-30 eurų, tai todėl paskui M. S. jam davė pinigų alkoholiui. Tas asmuo, kuris pridavinėjo dirbinius į lombardą, iš jo pusės naudos neturėjo, o M. S. sakė, jog jam davė 10 eurų. Savo kaltę pripažįsta visiškai. Sutinka su paimtų auksinių dirbinių verte. Kad M. S. neturi pinigų, žinojo, nes prieš tai jie dar gėrė ir jį buvo apvogę. Taip pat M. S. žinojo, jog ir jis (L. S.) neturi pinigų, kadangi nedirbo. Per visą laiką, kol gėrė, pinigų M. S. nedavė ir alkoholio nepirko, nes neturėjo pinigų. Savo asmeninių auksinių dirbinių neturėjo – turėjo tik pavogtus. Sugalvojo priduoti auksinius dirbinius į lombardą ir pasakė M. S. važiuoti į miestą, nes bus pinigų, tačiau nesakė jam, iš kur jų bus. Eidami sutiko žmogų, kurį abu su M. užkalbino, kadangi jie patys neturėjo asmens dokumentų ir negalėjo eiti į lombardą. Žiedus M. S. perdavė jis pats arba važiuojant į miestą, arba kai buvo prie lombardo. Su tuo žmogumi, kurio prašė priduoti auksinius dirbinius, į pirmąjį lombardą kartu nėjo – jis nuėjo vienas. Žiedus perdavė M. S., nes kartu ėjo. Su nukentėjusiosios K. S. civiliniu ieškiniu nesutinka, nes vaistus ji pirko po pusės mėnesio, o ne iš karto po įvykio. Taip pat nemano, jog ji patyrė išgyvenimus, kadangi pati už tuos pinigus gėrė, nes jeigu jam būtų kas nors taip padarę, tai būtų tą pačią dieną pranešęs policijai, o ne gėręs dvi paras kartu. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose parašyta, kad visus pinigus gavo M. S., o jam nupirko tik telefono sąskaitos papildymą, bet čia tyrėja kažko neparašė, kadangi iš tikrųjų pinigus už žiedus gavo M. S., o pinigus už auskarus gavo jis pats. Savo elgesį vertina negerai, gailisi. Atsiprašo nukentėjusiosios, jeigu labai įskaudino. Kai pridavinėjo auksinius dirbinius į lombardus, buvo dviese, nežino, kur tuo metu buvo K. S.. Žiedus tam sutiktam žmogui padavė M. S., o auskarus padavė jis pats. Žiedus M. S. padavė jis pats, bet neprisimena, kuriuo momentu, tačiau padavė rytą prieš lombardą, kai važiavo į miestą. Sakė M., kad žiedus užstatytų į lombardą, jis nuo to nebėgo, sutiko priduoti ir kartu toliau gėrė. V. S., duodamas parodymus, nurodė, kad aukštesnio ūgio vaikinas jo paprašė į lombardą priduoti du auksinius žiedus, už tą paslaugą tas pats vaikinas jam davė 10 eurų ir jam buvo paduoti iš lombardo gauti pinigai, tai taip išeina, kad V. S. pasakojo apie M. S.. Pinigai už žiedus buvo paduoti M. S.. Nežino, kas nusprendė tam žmogui, kuris auksą pridavė į lombardus, duoti 10 eurų. Girdėjo, kad M. S. sako, kad jis nepadavė žiedų, bet prisimena, kad jis padavė. Įrėmęs peilio į nukentėjusiosios kaklą nebuvo - peilis nuo jos kaklo buvo apie 10 cm atstumu, banko kortelės jos neprašė. Kad peilio nebuvo įrėmęs į kaklą, pasakė ir tyrėjai, jie buvo nuvažiavę į vietą, kur viską rodė. Kaltę pripažįsta visiškai, bet peilio įrėmęs nukentėjusiajai į kaklą nebuvo, o nukentėjusioji daug ką gali prišnekėti, tai gal ir galėjo būti taip, kaip ji sako. Banko kortelės neprašė, bet sutinka su tokiais nukentėjusiosios parodymais. Viską pripažįsta, gailisi. Negali pasakyti, ar nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą ir dvasinius išgyvenimus.

Kaltinamasis M. S. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Teisiamajame posėdyje, vykusiame 2024-06-25, paaiškino, kad L. S. pasakė, kaip įvyko plėšimas. Vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje visi gėrė, bute buvo K. S., V. N., L. S. ir jis, o paskui dar buvo atvažiavusi R. ir I.. Begeriant vienu momentu į kambarį staigiai įbėgo žmogus su kauke, jo neatpažino, ir įvyko plėšimas. Po to jie toliau gėrė, paskui išvažiavo į miestą, tačiau nežino, kokiu tikslu, nes L. S. tiesiog pasiūlė važiuoti į miestą. Nesiūlė jokiam žmogui žiedų, o be to, po to, kai buvo pas tyrėją, buvo susitikęs tą žmogų ir klausė, ar jis jam davė kokius nors auksus, tai jis sakė, jog jis „nei prie ko“, nes auksą jam padavė jo draugas. Neprisimena, kad tam žmogui būtų siūlęs kažkokius žiedus, nes jeigu prisimintų, tai pasakytų. Neigia, kad padavė auskarus, nesutinka su L. S. parodymais, kas liečia jį. Su S. santykiai yra normalūs, tarp jų nėra kilę piktumų, nežino, ar jis turi pagrindo jį apkalbėti ar apkaltinti nusikaltimo padarymu - negali pasakyti, kodėl žmogus taip kalba, duodamas parodymus, nes jeigu būtų daręs tokį nusikaltimą, tai būtų prisiminęs. Iki įvykio buvo užgėrę „normaliai“, nes gėrė 1-2 savaites, bet vis tiek būtų prisiminęs, jeigu būtų padavęs žiedus. Kai L. S. įvykdė plėšimą, nesuprato, kad plėšimą įvykdė L., nes tas žmogus, kuris įbėgo į kambarį, buvo su kauke ir apskritai viskas įvyko greitai. Jam pasirodė, kad tas asmuo su kauke vilkėjo spalvotą striukę, jo tikrai neatpažino. L. S. sako, kad plėšimo metu jis nebuvo pakeitęs drabužių, tačiau pagal drabužius neatpažino žmogaus, kuris atliko plėšimą. Tas žmogus su kauke buvo mažesnis už jį, kai jo ūgis yra 1,89 m, o koks yra L. ūgis - nežino, bet yra žymiai už jį žemesnis. Negali pasakyti, ar tas žmogus, kuris įvykdė plėšimą, buvo L. S. ūgio, nes šalia buvo V. ir viskas greitai įvyko. Pagal kūno sudėjimą, ūgį, aprangą nesuprato, kad plėšimą atlieka L. S. – tą suprato, kai K. S. pasakė, jog viską padarė L., bet nežino, ar ji tai pasakė tą pačią dieną, nes su K. tame bute buvo apie tris dienas. Kažkurią dieną – gal antrą dieną buvo atvažiavusi policija ir ieškojo L. S., tai tuo metu bute dar buvo V. ir dvi jo dukros. Negirdėjo, kad išgertuvių metu po plėšimo K. S. būtų prašiusi L. grąžinti daiktus, nes kambaryje grojo muzika, o, be to, nesiklausė tokių dalykų. K. sakė jam, kad čia bus L. darbas, bet neprisimena, kada ji taip pasakė. Atminties trūkumų neturi, dėl atminties nėra kreipęsis į gydytojus, dėl to vaistų nevartoja. Po plėšimo gėrė toliau. Su K. S. įvykio dieną santykiai buvo geri, buvo kaip pora, žinojo, kad pas ją yra aukso dirbinių, matydavo jos žiedus ir auskarus, nes juos visada nešiodavo, o ar tuos auksus ji buvo užsidėjusi įvykio vakarą – nežiūrėjo, kadangi nebuvo aktualu į juos žiūrėti. Kadangi su K. buvo pora, tai viską žinojo. Po to, kai išvažiavo į miestą, daugiau nieko neprisimena, nes buvo išgerta daug alkoholio, bet neturėjo rankose jokių žiedų. Neprisimena, nei kad buvo lombarduose, nei kad buvo bulvare, nei asmens, kuris, pagal L. S. parodymus, pridavė dirbinius į lombardą. Tą žmogų susitiko po to, kai buvo iškviestas pas tyrėją, ir jo paklausė, ar davė jam kokius nors žiedus, tai tas žmogus pasakė, jog jis „nei prie ko“. Po to jį taip pat iškvietė tyrėja ir jis nuėjo pasakyti, jog auksą jam padavė ne jis, o jo mažiukas draugas. Skaitė to liudytojo parodymus, kad aukštesnio ūgio vaikinui buvo atiduotas lombardo kvitas, tačiau nesutinka, kad jis parodymuose kalba apie jį, sakydamas, jog įvykio dieną matė jį, nes pats žmogus jam sakė, kad ne jis jam davė aukso dirbinius, o juos davė jo mažiukas draugas. Vasario 29 d. buvo susitikę tą žmogų, kuris ėjo į lombardą, bet neprisimena, kad rankose būtų turėjęs žiedus, ir tą neigia. Nesutinka, kad tam vyrui padavė ar pasiūlė 10 eurų. Tą vyrą vasario 29 d. buvo susitikę, bet jo nieko neprašė, nežino, ar L. prašė kokios nors pagalbos – to negirdėjo, nors mieste buvo kartu. Niekas nenustatinėjo neblaivumo, bet tą dieną buvo neadekvatus, nes visi daug gėrė. Nepripažįsta kaltės, kad kažkam siūlė žiedus. Kai buvo pateikti kaltinimai, iš karto pasakė, jog su jais nesutinka, tai tada iškvietė tą žmogų, kuris ėjo į lombardą. L. S. sakė, kad daiktai buvo priduoti į lombardą, kad kartu vaikščiojo, bet ne jo iniciatyva tie daiktai buvo priduoti, o, be to, pats L. prisipažino, kad pasiūlė daryti tokius dalykus. Pats turėjo pinigų, o kad jie yra iš lombardo, suprato vėliau. Gavo pinigų iš tų daiktų, kurie buvo priduoti į lombardą, juos gavo iš nepažįstamo žmogaus, kurį sutiko, bet neprisimena, kokią sumą turėjo, tačiau iš tų pinigų jie visi gėrė. Nežino, kodėl tas žmogus pinigus padavė jam. Pirmoje apklausoje L. S. nurodė, kad jis (M. S.) pasiūlė paimti K. auksus, kad būtų galima parduoti ir tokiu būdu gauti daugiau pinigų girtavimui, tačiau taip nebuvo, nežino, kodėl L. S. taip nurodė, bet negalėjo jam to pasiūlyti, nes jis visą laiką buvo viduje prie K. S., o į lauką nebuvo išėjęs, kadangi rūkė viduje. Nežino, kodėl L. S. apklausoje nurodė, kad, kai buvo vykdytas plėšimas, jis (M. S.) ir V. vaidino išsigandusius. Šiai dienai su K. S. santykiai yra geri, kiekvieną dieną bendrauja, nežino, ar yra pora, bet jų draugystė nenutrūko. K. nėra jam išsakiusi, jog prie nusikaltimo padarymo yra prisidėjęs, apie šį įvykį nesusirašinėjo. K. klausė jo, gal jis kartu su L. padarė nusikaltimą, o kai susipykdavo, tai visada jai rašydavo, kad „ai, dabar viskas per mane“. Be to, ji visada sakė, kad viskas per jo draugą ir nori, kad jį pagautų. Po įvykio nepirko L. S. telefono sąskaitos papildymo – tai išgirdo pirmą kartą, nes turimuose dokumentuose yra parašyta tik apie 10 eurų asmeniui, kuris užstatė daiktus į lombardą, o apie sąskaitos papildymą parašyta nebuvo. Nežino, kodėl L. S. sako, kad jam nupirko papildymą, bet jo nekaltina. Iki apiplėšimo gėrė kelias savaites, o pas V. gėrė tiek, kiek buvo kartu su K. S.. Geriant L. S. neturėjo pinigų – jis niekada jų neturėdavo, taip pat jis su savimi niekada neturėdavo auksinių papuošalų – bent jau nėra matęs. Iki plėšimo iš pradžių sėdėjo ant lovos prie fotelio šalia K., o paskui buvo ant kitos lovos, nes reguliavo muziką. Kai į kambarį įėjo žmogus, kuris įvykdė apiplėšimą, tuo metu nuo K. S. buvo iki 2 m atstumu, nes ant kitos lovos prie kompiuterio reguliavo muziką. Plėšimą įvykdęs asmuo buvo priėjęs prie K. S., o prie jo ir V. priėjęs nebuvo. Matė to žmogaus rankose peilį, nematė, ar jį buvo pridėjęs prie K. S., nes viskas labai greitai įvyko. Negirdėjo, ko tas žmogus prašė K., bet paėmė žiedus. Kai jis išbėgo, K. S. tiesiog sėdėjo, prie jos priėjo, nes matė, kad įvyko plėšimas, ir net nereikėjo klausti, kas atsitiko, o, be to, pati K. pradėjo rėkti, kad žiedus paėmė. Neprisimena, kaip atrodė K. S. žiedai, kurie buvo paimti, nežiūrėjo jų pavadinimo, tik K. buvo sakiusi, kad jie yra buvusio vyro. Kai K. S. būdavo pas jį arba kai jis būdavo pas ją, tai matydavo, kad pas ją yra auksai. Po plėšimo bute K. S. pradėjo sakyti, kad taip padarė L., bet negirdėjo, kad ji būtų jam išsakiusi priekaištus ir prašiusi grąžinti žiedus. Nebandė iš L. S. išreikalauti žiedų, nes neatpažino žmogaus, kuris juos paėmė, kadangi jis buvo su kauke, ir nebandė aiškintis situacijos. Neklausė L., ar jis padarė plėšimą, nes jam tai buvo neaktualu, o, be to, negalėjo žinoti, kad tai jis buvo su ta žmogus kauke. Kai L. S. atėjo iš lauko, iš kur jį parsivedė V., tai pas L. nebuvo jokių kaukių. Negirdėjo, kad K. prašytų L. S. atiduoti žiedus. Plėšimo dieną ir įvykio vietoje K. pasakė, kad viską padarė L., bet jis sakė, kad negali kaltinti žmogaus, jeigu jo nepažino, ir po kiek laiko L. su V. parėjo iš lauko. Apie auskarus įvykio vietoje K. S. nieko nesakė. Pinigus jam perdavė vyras, vardu V., kurio nepažįsta, ir jis sakė, kad tie pinigai yra už žiedus, bet nežino, kokia suma buvo paduota, nes neskaičiavo. Nežino, kodėl tas žmogus jam padavė pinigus. Kiek žino, mieste buvo trise: V., jis pats ir L.. Negali pasakyti, kur pirmą kartą susitiko su V., nežino, kiek laiko ėjo į lombardą, bet turbūt jis pats taip pat ėjo iki lombardo, bet visko neprisimena dėl girtumo. Negirdėjo, ką kalbėjo L. S. ir V.. Kai V. išnešė pinigus ir juos jam perdavė, tai L. buvo kartu su juo. Nematė, kad L. perduotų žiedus V., jų jis pats taip pat neperdavė - nedavė nei žiedų, nei 10 eurų, nei telefono sąskaitos papildymo. Nežino, kiek gavo pinigų, V. juos padavė jam į rankas, jų neskaičiavo, iš jų jie visi tiesiog gėrė. Nematė, kas padavė daiktus V., kuris juos nunešė į lombardą, neprisimena, kad žiedus būtų turėjęs savo rankose ir juos siūlytų V., o paskui dar siūlytų auskarus. L. S. tik paskui tą patį vakarą pasakė, kad tai buvo tie patys pagrobti K. žiedai. Apie tai policijai nepranešė, nes buvo išgėręs, taip pat ir K. nepasakė, jog L. prisipažino, kad jis paėmė jos daiktus. Negali pasakyti, kodėl to nepasakė K. S., nes jie tiesiog gėrė ir nenorėjo kištis, kad neliktų kaltas. Už gautus pinigus visi pirko gėrimus: tiek jis pats pirko, tiek V. pirko, tiek L. pirko. Nežino, kiek pinigų išleido perkant gėrimus, nežino, ar kažkam kitam davė pinigų nupirkti alkoholį, nežino, kiek ir ko pirko, už kokią sumą pirko. L. turėjo pinigų, tačiau nežino, kiek jų turėjo, bet jie turbūt buvo gauti už auksą. Išleido visus pinigus, kuriuos turėjo, nežino, kiek alkoholio pirko, nes buvo daug išgerta ir buvo daug butelių. Kai L. S. pasiūlė vykti į miestą, tai sakė, kad ten nori užstatyti auksą, paskui pasakė, jog nori užstatyti žiedus, o dar vėliau pasakė, kad turi kažkokius auskarus. L. mieste pasiūlė eiti į lombardą ir užstatyti auksinius žiedus, iš pradžių jis nesakė, iš kur jie gauti, o jis neklausė, iš kur jie yra ir kokie tai žiedai, tačiau po lombardo jis pasakė, iš kur tie žiedai gauti. Kai susitiko V., tai su L. S. kalbėjosi abu, matė, kad L. kažką prie lombardo tam žmogui padavė, bet kad tai buvo žiedai – nematė. Paskui, kai tie žiedai buvo priduoti į lombardą, L. S. pasakė, kad tai buvo „plėšti“ žiedai. Kai jiems buvo paduoti pinigai, jie toliau gėrė. Auskarų nematė, nežino, ar jie apskritai buvo bulvare, tik žino, kad ėjo į lombardus, tačiau net nežino, į kokius. Nežino, kiek gavo pinigų antrą kartą. Apie žiedus L. S. pasakė po lombardo, tik nežino, po kurio lombardo ir kiek laiko buvo praėję po pinigų gavimo, tačiau apie tai buvo pasakyta tą pačią dieną. Nematė, kaip K. S. žiedus atidavė plėšikui, nes jis ją buvo jam užstojęs. Suprato, kad daromas nusikaltimas, bet nenorėjo „šokti prieš peilį“, o, be to, jie visi buvo pasimetę, kad atbėgo žmogus su peiliu. Kai atbėgo tas žmogus su peiliu, K. S. tuo metu tiesiog gulėjo ant lovos ir viskas, nežino, kaip ji gulėdama atidavė žiedus. K. S. atsigulė ant lovos, kai tas žmogus prie jos pripuolė. Jis pats nieko nesakė plėšikui. Vasario 29 d. L. S. pasakė, kad K. yra apiplėšta, o be to, jis pats buvo apiplėšimo metu. Vasario 29 d. su L. kažkur važiavo, bet nedavė žiedų jokiam žmogui, tačiau buvo susitikę su kažkokiu žmogumi. Pripažįsta, kad buvo šalia, kai žiedai buvo paduoti tam žmogui, pripažįsta, kad tas žmogus žiedus nunešė į lombardą, taip pat pripažįsta, jog tas žmogus, išėjęs iš lombardo, jam perdavė pinigus, kuriuos paskui išleido visi kartu su L. ir K.. Nepripažįsta, kad savo rankomis padavė žiedus kažkokiam žmogui, bet pripažįsta, kad gavo pinigus. Pripažįsta, jog tie žiedai buvo K. S.. Nesiūlė eiti į lombardą priduoti kažkokių žiedų, nežino, kokią sumą gavo, o lombardo kvito nematė. Nežino, kokią sumą įgijo, bet sutinka, kad galėjo gauti 250 eurų. Apie tai, kad į lombardą priduoti žiedai buvo K. S., jam pasakė jau po lombardo, bet prieš einant į parduotuves. Nors prieš parduotuves jau žinojo, kad pinigai iš lombardo yra už pagrobtus K. S. žiedus, bet jie toliau ėjo gerti ir atgal į lombardus nėjo. Suprato, kad pinigus, gautus už pagrobtus žiedus, išleidžia alkoholiui. Teisiamojo posėdžio, vykusio 2024-10-03, metu kaltinamasis M. S. paaiškino, kad nori patikslinti, jog nelabai pamena smulkiai aplinkybių. Kaltę pripažįsta visiškai ir nori papildomai paaiškinti aplinkybes. Pripažįsta, kad įgijo ir realizavo turtą, kuris buvo gautas nusikalstamu būdu ir apie tai, iš kur jis gautas, žinojo. Nežinojo, kaip atrodė tie juvelyriniai dirbiniai, žinojo, kad žiedai, bet į išvaizdą nežiūrėjo. Nematė žiedų ir auskarų, kol jam nepasakė K.. Jam L. S. po plėšimo pasakė, kaip tie žiedai yra įgyti. Neturėjo asmens dokumento, todėl prašė, kad V. S. parduotų. Nepamena tiksliai, kiek gavo, bet atrodo, kad 250 eurų. Nepamena, kaip pasidalino pinigus, gal prabaliavojo. Matė įeinantį žmogų su kauke. Visi ten buvo apsipūtę, nesupaisė, ko jis atėjo. Su L. S. mieste susitiko kitą dieną. Tada jis jam ir pasakė, kaip tie žiedai įgyti, nepamena, kaip su juo susitiko. Pamena, kad buvo dviese ir sutiko kažkokį žmogų, kurio paprašė parduoti tuos žiedus. Tuos žiedus pridavė į lombardą žinodami, kad jie vogti. Kaltės nepripažino iš pradžių, nes papildomai nieko negalėjo paaiškinti, bijojo atsakomybės ir bausmės už tai. Atsiprašo nukentėjusiųjų. Gailisi, tikrai buvo daug išgerta ir viską padarė girtumas. 28 dieną jam pati K. pasakė, kad pavogė žiedus. Kai jam L. S. pasakė, kad turi aukso, tai suprato, iš kur tas auksas gautas. Pinigus išleido gėrimams. Gailisi, kas įvyko. Prašo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Nukentėjusioji K. S. dėl civilinio ieškinio teisme paaiškino, kad pirko raminamuosius vaistus, nes negalėjo užmigti. Kovo 15 dieną dar buvo blogai, o kai nuėjo pas gydytoją, kad išrašytų vaistus nuo spaudimo, tai kartu prie to paties išrašė ir raminamųjų. Neturtinė žala 3 000 eurų ir palaiko ją. Sirgo depresija, bijojo išeiti į lauką, lankė reabilitaciją. Labai išsigando, iki šiol bijo išeiti į lauką, kad kas nors su kokia kauke neužpultų. Į greitąją medicinos pagalbą kreipėsi 29 dieną, nes buvo sukilęs didelis kraujo spaudimas. Tuo metu nedirbo, buvo registruota Užimtumo tarnyboje. Juto baimę, buvo šoko būsenoje ir šiai dienai ta baimė yra išlikusi, blogai miega, vartoja vaistus. Nesikreipė į psichologą, galvojo, kad raminamieji vaistai padės. Pati stengiasi susitvarkyti su baime, o jeigu nepadės, tai svarstys galimybę kreiptis į psichologą.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes M. S. ir L. S. nėra kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji, jų gynėjai ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, M. S. ir L. S. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- 2024-05-08 nutarimas nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį M. S. atžvilgiu pagal BK 24 str. 5 d. ir 180 str. 2 d., nes nesurinkta pakankamai duomenų, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 21-24);

- 2024-03-01 protokolas-pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame K. S. nurodė, kad 2024-02-29, vakaro metu, tikslaus laiko nepamena, adresu: (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu su trimis asmenimi, vienas iš jų užsidėjo veidą maskuojančią juodos spalvos kaukę ir paėmė į rankas peilį, bei juo grasindamas, įrėmęs į kaklo sritį, liepė atiduoti visą turimą auksą. Atėmus galimybę priešintis, atidavė du auksinius žiedu ir vieną porą auksinių auskarų. Vyriškio, pagrasinusio peiliu, vardas, kiek žino, L.. Prašo policijos pareigūnų ištirti šį pareiškimą ir nustatyti asmenį, pasisavinusį jos auksinius žiedus ir auskarus. Kūno sužalojimai nepadaryti. Apklausta pareiškėja K. S. parodė, kad šių metų vasario 28 d., dienos metu, buvo su pažįstamu draugu M. ir jo draugais, kurių buvo nemažai, kur buvo tiksliai, nepamena, tik pamena, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje. Būnant ten, M. pasiūlė važiuoti pas jo draugus atsigerti alkoholinių gėrimų į (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo truputį neblaivi, bet suvokė visus savo daromus veiksmus ir sutiko. Temstant, tikslaus laiko nepamena, ji su M. ir jo draugu L. įsėdo į taksi ir pradėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini), prieš tai sustojus nusipirkti dar alkoholinių gėrimų. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini), įsuko į gatvelę ir ties medine tvora įėjo į gyvenamąjį namą pas M. draugą, kurio nepažįsta. Tikslaus adreso nežino, nes nepažįsta šio rajono. Vakaro metu pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus kartu su M. ir dviem jo draugais, iš kurių žinojo tik vieno draugo vardą, tai yra L., kuris kartu ir atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Alkoholinius gėrimus vartojo nuo vasario 28 dienos vakaro ir maždaug apie dvejas paras. Toliau vartojant alkoholį, jokių konfliktų nebuvo. Pas ją dienos metu buvo atėjusi draugė R. S., nes gyvena netoliese ir vedžiojo šunį, su ja pasikalbėjo, dar nukirpo M. draugui plaukus. Vėliau sutemus, toliau vykstant išgertuvėms, tikslaus laiko nepamena, išgertuvių metu, kai buvo su tais pačiais asmenimis, vienas iš jų, tai yra L., išėjo į lauką, užsidėjo juodos spalvos kaukę ant veido ir paėmė peilį, kuris pasirodė neįprastai didelis, didesnis negu įprastas virtuvinis peilis. Jai sėdint, priėjo iš priekio ir su peilio smailiąja dalimi jai įrėmė į kaklo sritį ir pradėjo sakyti, kad atiduotų banko kortelę. Ji atsakė, kad neturi, tada liepė atiduoti visą auksą. Tuo metu ji buvo užsidėjusi du auksinius žiedus su baltu auksu, kurių auksų koncentracijos gana tolygios, vienas iš jų buvo vestuvinis, pirktas 2018 metais, specialiai gamintas su „(duomenys neskelbtini)“ ženklu, kitas nebuvo labai išskirtinis, buvo su išgaubimu į viršų, pirktas seniau. Žiedai buvo maždaug po 5-6 gramus. Nuotraukų kaip atrodo, kaip tyčia, neturi. Auskarai yra ne jos, o draugės R., ji jai paskolino, su ta sąlyga, kad jai duotų pinigų. Auskarai buvo kaip „barankos“ formos, iki 3 gramų. Ji išsigandusi dėl įremto peilio, šiuos išvardytus auksinius dirbinius atidavė. L., pasiėmęs juos, išėjo į lauką ir kurį laiką buvo dingęs. Vėliau grįžęs, jau nusivilkęs kaukę, toliau gėrė, kaip niekur nieko. Ji jo paklausė, kur jos auskarai ir žiedai, jis jai pasakė, kad nebesapnuotų ir ji jų neturėjo. Visą laiką ji gėrė tik alų, jie gėrė degtinę. Ji galėjo kviesti policiją ar išeiti iš ten, bet bijojo, kad gali ją sužaloti, todėl turėjo likti ten. L., toliau būnant, žiūrėjo į jos kailinius ir baiminosi, kad ir jų gali paprašyti. Kovo 1 d. ryte pradėjo regzti planą kaip ištrūkti iš ten, pradėjo kalbėti su L., kad vyks namo, nes jaučiasi labai prastai. Geranoriškai jis neprieštaravo, ji išvyko namo apie 10.00 val. Visą dieną jautėsi labai prastai, todėl nesugebėjo išsikviesti policijos pareigūnų iki pat vakaro. Taip pat gali pridurti, kad M. pažįsta neilgą laiko tarpą, nuo gruodžio 19, jis yra grįžęs iš (duomenys neskelbtini), ne per seniausiai. L., kuris buvo prirėmęs peilį, tiek su kauke ant veido, tiek be jos buvo apsirengęs taip pat, drabužių nekeitė. L. tikslių duomenų nežino, mano, gali daugiau informacijos žinoti jos draugas M.. Civilio ieškinio rašymo tvarka jai aiškinta, jį teiks atsiradus kaltininkui. Turtinio patirto nuostolio šiuo metu negali nurodyti, galės nurodyti tyrimo eigoje. Kūno sužalojimai nepadaryti (1 t., b. l. 38-44);

- 2024-03-01 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) apžiūra. Užfiksuota, jog gyvenamas namas aptvertas rudos spalvos apie 1,50 m aukščio medine tvora. Patekus į namo teritorija, matomas netvarkingas kiemas, įvairūs išmėtyti daiktai. Įėjus į pastatą, praeinama koridorių, už kurios iškart virtuvė ir bendras kambarys. Kambaryje yra dvi lovos, prie kraštinių sienų, tarp jų, toliau prie sienos, yra stalas, iš ko pastebima, kad buvo girtavimo pėdsakų, nes yra alkoholinių gėrimų. Daugiau nusikalstamos veikos požymių nenustatyta (1 t., b. l. 47-55). Įtariamojo L. S. parodymų patikrinimo metu buvo patikslintas konkretus įvykio vietos adresas - (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 74-88);

- nukentėjusioji K. S. 2024-03-05 parodė, kad maždaug prieš 3-4 mėnesius iš draugės R. S. užstatu paėmė du auskarus. Jai už tai paskolino 30 eurų. Kol grąžins skolą, ji jai leido auskarus panešioti. Auskarus būtų grąžinusi, kai ji jai būtų atidavusi skolą. 2018 m. du žiedus pirko prieš savo vestuves. Kiek mokėjo už žiedus, dabar nepamena. Jokių dokumentų išsaugojusi neturi. Žiedų fotonuotraukų ji neturi. 2024-02-28, tikslaus laiko nepamena, ji su savo draugu M., jo pavardės ir gyvenamosios vietos nežino, jam apie 40 metų, jį pažįsta apie du mėnesius, buvo nuvykę į bendrabutį, esantį, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tikslaus adreso nežino, atvažiuojant nuo centro pirmas bendrabutis po kaire puse. Kambario numerio nežino, gal trečias aukštas. Parodyti negali, nes neprisimena. Bute buvo nemažai asmenų, asmenų ratas vis keitėsi. Kambaryje buvo ji, jos mylimasis M. ir L., ir dar kitų jai nepažįstamų asmenų. L. matė pirmą kartą. L. galėtų atpažinti. Jam apie 30 metų amžiaus, tamsių trumpų plaukų, apie 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Kur jis gyvena, ji nežino. Tiksliai nepamena, jis lygtais buvo su tamsiais treningais. Daugiau jo aprangos apibūdinti negali. Jis be išskirtinių kažkokių tai veido bruožų. Jo jokių tatuiruočių nematė. Su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną. Nieko tame bute nefotografavo. Visi kartu gėrė alkoholinius gėrimus - alų ir degtinę. Ji gėrė tik alų. Buvo neblaivi, bet viską suvokė. Negali tikslai pasakyti, kada tiksliai atvyko į (duomenys neskelbtini). Taksi automobiliu važiavo ji, L. ir M.. (duomenys neskelbtini) buvo sustoję prie parduotuvės. Buvo tamsus metas ir prie kokios parduotuvės buvo atvažiavę, ji nežino. M. su L. nuėjo nupirkti alkoholio. Kas už viską mokėjo, ji nežino. Ji grynųjų pinigų neturėjo, neturėjo nei banko kortelės. Paskui nuvažiavo pas V.. Jo adreso ji nežino. V. matė pirmą kartą. Jam gal 50 metų. Nežino, ar jį pažintų. Smulkiau jo apibūdinti negali. Linksminosi ir gėrė keturiese. Kažkokiu tai metu buvo atėjusi R.. Jai paskambino ir pasakė, kur yra. R. kažkiek pabuvo. Ar ji gėrė alkoholį, ji nematė. R. dar apkirpo L.. Paskui išėjo. Kada išėjo, ji nepamena. 2024-02-29 apie 21 val. L. išėjo į lauką. Grįžo su kauke ant veido. Kaukė pilkos spalvos. Buvo iškirptos akys ir nosis. Jis jai į kaklą dešinėje pusėje įrėmė peilį. L. jai pasakė duoti banko kortelę. Ji pasakė, kad tokios neturi, niekada nėra turėjusi. Tada L. liepė nusimauti visus auksus. Sakė, kad jei nesutiks, tai nupjaus ausis. Ji pati nusimovė ir atidavė du savo žiedus ir du auskarus, kurie priklauso R.. Nei V., nei M. į tai nesikišo. Jie L. nieko nesakė. Prieš ją jie taip pat nieko nedarė, fizinio smurto nenaudojo, negrasino. Po to L. vėl išėjo į lauką. Grįžo atgal be kaukės ir kaip niekur nieko toliau gėrė. Daugiau nematė ir to peilio. L. dėl tokio jo poelgio nieko neklausė. Bijojo ką nors ir pasakyti. Tikrai yra įsitikinusi, kad L. ją apiplėšė. Nežino, kodėl jis taip pasielgė, nesupranta, kodėl jis galvojo, kad taip pasislėps ir ji jo nepažins. Telefonu pas V. ji nieko nenufotografavo. 2024-03-01 apie 10 val. ji išvyko iš V. namų. Į policiją kreipėsi tik vakare, nes buvo šoke. Tą pačią dieną apie atimtus auskarus pasakė ir R.. R. net nepatikėjo. Peilį, kuriuo jai grasino L., matė ir kai buvo (duomenys neskelbtini) gatvės bendrabutyje. Jį matė padėtą ant stalo. Kam peilis priklausė, ji nežino. Peilis platus, nemažas. Jo smulkiau apibūdinti negali. Pamačiusi gyvai, tikriausiai atpažintų. Viską, ką sako yra tiesa, nieko nemeluoja. Aukso dirbinių pati ji niekam nedavė, niekur jų neužstatė. Dėl atimtų dviejų žiedų jai padaryta 1 200 eurų žala. Auskarai jai nepriklausė. Dėl jų pretenzijų nereiškia. Civilinį ieškinį pareikš, kai bus nustatytas kaltas asmuo. Iki pranešimo policijai ji bendravo telefonu su M.. Jo klausė, kur yra visi dirbiniai, klausė gal yra užstatyti lombarde. M. pasakė, kad jis ne prie ko, kad visko klaustų L.. M. pasakė, kad jis nieko nedarė, kad jis „dėjo“ ant jos aukso (1 t., b. l. 69-72). Papildomos apklausos metu 2024-03-14 K. S. parodė, kad ji yra kategoriškai įsitikinusi, jog plėšimą jos atžvilgiu padarė vaikinas vardu L., jo draugo M., kurio pavardės nežino, draugas. 2024-02-29 apie 21 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), konkretaus adreso nežino, kurio savininkas yra vyriškis vardu V., išgertuvių metu, jai buvo pagrasinta dideliu peiliu ir pareikalauta atiduoti banko kortelę ir aukso dirbinius: auksinius žiedus bei auksinius auskarus. Gali pasakyti, kad plėšimo metu ji ant savo pirštų mūvėjo du auksinius žiedus: vienas vestuvinis žiedas, darytas pagal individualų užsakymą, su „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklu - stilizuotu žmogaus veidu, balto ir geltono aukso, gali būti 17,5 dydžio - 700 eurų vertės, antras žiedas - taip pat balto/geltono aukso, iškilus, kuriame ant balto aukso yra išbraižyti kryželiai, o ant geltono aukso - skaidrios, baltos, blizgios „ akutės“, galimai, 18 ar didesnio dydžio. Šis žiedas, jos nešiotas ant didžiojo piršto, vertas 500 eurų. Šiuos abu žiedus nešiojo kasdien nuo 2018 metų. Ausyje buvo įsivėrusi draugės R. auskariukus: auksinius, dėvimus prie pat ausies, lankelius - „(duomenys neskelbtini)“, 2 vnt., kuriuos konkrečiai įvertins savininkė. Tvirtina visus savo jau duotus pirminius parodymus ir sutinka atsakyti į papildomai užduodamus klausimus: Su M. susipažino maždaug prieš tris mėnesius, tiesa, yra jį mačiusi ir 2019 metais, dar visai jauną vaikiną, kuris atėjo pas ją su jo draugu. Dabar su M. yra pora, tačiau kartu dar negyvena. Gali pasakyti, kad, kiek žino, jis gyvena bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Ją, prisidengęs kauke veidu, M. draugas - L., kurio pavardės taip pat nežino, iš kažkur atsiradęs (duomenys neskelbtini), visai neseniai bei V., pas kurį ji buvo svečiuose su M., apiplėšė visiems šiems vyrams tai matant ir girdint, tačiau nei vienas jų į staiga iš niekur atsiradusį kambaryje plėšiką nesureagavo: nei M., nei V., todėl mano, kad tai galėjo būti jų bendras susitarimas arba nebylus pritarimas tam, kas vyko. Plėšikui reikalaujant iš jos banko kortelės ir aukso, įrėmus didelį peilį jai į kaklo dešinę pusę, L. kambaryje nebuvo. Nors plėšiko veido nematė, tik akis ir burną, tačiau dar kartą tvirtina, kad ji neabejoja, kad tai buvo tas pats asmuo, kurį pažįsta kaip L., jos draugo M. draugą, su kuriuo kartu tą patį plėšimo padarymo vakarą ir kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Kai į kambarį įėjęs plėšikas priėjo prie jos, sėdinčios kambaryje ant lovos ar sofos, šalia draugo M. ir stovėdamas priešais, laikydamas rankoje didžiulį peilį, jį įrėmė jai į kaklo dešinę pusę, garsiai grojant muzikai, balsu pareikalavo pradžioje atiduoti banko kortelę, o jai atsakius, kad jos neturi, agresyviai pareikalavo atiduoti auskarus ir žiedus grasindamas, kad jei nepaklus, nupjaus jai ausį. Ji šoke, labai išsigando dėl savo gyvybės, išsigandusi, kad nebūtų sužalota peiliu, pati išsisegė auksinius auskariukus iš ausies ir nusimovė du auksinius žiedus ir viską atidavė plėšikui, kad tik jis jos nenuskriaustų. Ji realiai bijojo net pajudėti, kad plėšikas - L. neįsiaudrintų, kiek jį trumpą laiką būdama stebėjo, yra neprognozuojamas ir keistas. Dėl V. ir M., kurie kaip ir turėjo matyti, kas vyksta ir kažkaip reaguoti, gelbėti ją arba kviesti policiją, gali pasakyti, kad jie niekaip nereagavo į susidariusią situaciją, nebandė nei jai padėti, nei plėšiką sulaikyti. Ji viską supranta, kad tai nenatūralu, todėl mano, kad tiek V., tiek M. žinojo, kad plėšikas ir yra L., ir tokiems jo veiksmams savo neveikimu pritarė. Plėšimo metu V. ramiai sėdėjo nuo jos ir plėšiko gal poros metrų atstumu, ant kitos sofos, tiesiai už plėšiko - L. nugaros. Ir tikrai niekas negulė ant grindų ir negirdėjo, kad to plėšikas reikalautų. Plėšikas nereikalavo nei rankinės, nei piniginės, nei telefono - ji tuos daiktus su savimi turėjo, ir jos draugas M. žinojo, kad juose nėra jokių vertingų daiktų ar pinigų, todėl galėjo apie tai informuoti L., o šis dėl šios priežasties jos tų daiktų ir net nepareikalavo. Moteris, vardu I., yra M. draugė, mano, kad ji neabejinga jam ir kiek gali, jam viskuo padeda. Dar dėl peilio, kuriuo jai buvo grasinta, gali pasakyti savo nuomonę, kad mano, jog tą peilį su savimi L. galėjo turėti iš anksto, kaip ir kaukę, ir planuoti plėšimą iš anksto. Pamačiusi tokį peilį, mano, jį atpažintų - jo geležtė buvo balta, matinė, apie 30 cm ilgio su rankena, kurios gerai neįsidėmėjo, bet bendrą vaizdą pamena (1 t., b. l. 101-105). Papildomos apklausos metu 2024-03-27 nukentėjusioji K. S. parodė, kad papildomai gali pasakyti, jog vos atėjus į tarnybinį kabinetą papildomai apklausai, ant stalo pamatė jai priklausančius du auksinius žiedus, kurie buvo atimti grasinant peiliu (duomenys neskelbtini). Žiedus iš karto pažino iš jų individualių požymių, apie kuriuos buvo davusi išsamius parodymus - atpažino savo auksinį vestuvinį žiedą su „(duomenys neskelbtini)“ ženklu ir kitą, iškilų auksinį žiedą su „skaidriomis“ akutėmis. Abu žiedai balto/geltono aukso. Norėtų juos susigrąžinti, bet plėšikui vis tiek reiškia pretenzijas, nors atimti žiedai rasti bei bus grąžinti. Papildomai nori pasakyti, kad dieną prieš šią apklausą telefonu su ja susisiekė M. S., kuris sakėsi, kad eis į policiją papildomai apklausai, o vakare ateis pas ją į namus pasiimti savo daiktų, kuriuos buvo palikęs jos namuose. Nuo 2024-02-15 M. S. gyvai nematė, tik telefonu su juo kalbėjo - jis sakėsi, kad yra ieškomas policijos pareigūnų, minėjo, kad ruošiasi ateiti apklausai ir prašė pasakyti savo gyvenamosios vietos adresą, kur buvo palikęs savo daiktus, kad galėtų policijoje teigti, jog gyvena nuolat su ja jos bute. Pats prasitarė, kad paskutiniu laiku jis gyveno ir nakvojo (duomenys neskelbtini) pas kažkokius draugus. M. S. po to, kai buvo padarytas plėšimas, savo daiktus parsivežė į jos butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau pats taip nepasirodė. Ji suprato, kad M. S. norėjo įsiminti adresą, kad galėtų policijai teigti, kad būtent šiuo adresu jis nuolat gyvena (duomenys neskelbtini) ir nebūtų laikomas asmeniu be nuolatinės gyvenamosios vietos (1 t., b. l. 117-120). Papildomos apklausos metu 2024-03-27 nukentėjusioji K. S. į klausimą, ar M. S., prieš L. S. padarytą nusikaltimą - plėšimą jos atžvilgiu, buvo matęs, atkreipęs dėmesį į jos nešiojamus auksinius žiedus ir auskarus?, atsakė, kad nuo 2018 metų, po vestuvių su O. S., su kuriuo šiai dienai jau yra oficialiai išsituokusi, ji nei vienos dienos nebuvo nusimovusi tų abiejų auksinių žiedų, kuriuos buvo iš jos pagrobęs L. S.. Vienas jų ypač ypatingas, vestuvinis, su stilizuotu „(duomenys neskelbtini)“ ženklu, vienetinis, darytas pagal individualų užsakymą. Neabejoja, kad jį, kaip ir kitą išskirtinį žiedą, M. S. ne kartą buvo matęs - juk jie planavo vestuves, o jis, matydamas auksinius žiedus ant jos pirštų, vis klausinėjo, ar ji dar tebėra ištekėjusi, ar jau išsituokusi, nes tie žiedai nebuvo panašūs į tradicinius vestuvinius žiedus. O dėl auskariukų, kurie realiai priklausė draugei R., taip užtikrintai nepasakytų, M. galėjo jų ir neįsidėmėti, nes tie auskariukai buvo mažyčiai ir visai neišskirtiniai. Kadangi iš jos pagrobti auksiniai žiedai ir auskarai tyrimo metu buvo rasti ir jai grąžinti, civilinį ieškinį byloje planuoja reikšti tik dėl nusikaltimais jai padarytos neturtinės/moralinės žalos, tačiau ne ikiteisminiame tyrime - planuoja civilinio ieškinio pareiškimą pateikti jau teisme ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (1 t., b. l. 121-124);

- 2024-03-05 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad iš nukentėjusiosios K. S. reikalaujama pateikti jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, Imei Nr. (duomenys neskelbtini), Imei Nr. 2 - (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 80-83);

- 2024-03-06 Daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota mobiliojo ryšio telefono, paimto 2024-03-05 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, apžiūra. Nurodoma, kad telefone „(duomenys neskelbtini)“, kurio Imei Nr. (duomenys neskelbtini), Imei Nr. 2 - (duomenys neskelbtini), su įdėta SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), programėlėje „Žinutės“ yra nukentėjusiosios susirašinėjimas su asmeniu, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini) (M. S.):

2024-03-04, 18.20 val. K. S. rašo „(duomenys neskelbtini)“ žinutę: „Teisingai aciu draugui pasakyk uz gera isgelbejima, nuo (duomenys neskelbtini)!“. 18.22 val. K. S. gauną žinutę: „B.. tu manęs nekaltink“. 18.23 val. gauna žinutę: „Aš b.. nieko nepadariau“. 18.26 val. K. S. rašo žinutę: „Tikriausiai dar tau galva paglostyti ir ranka paspausti, o ka daugiau cia ir bepridursi!!!“ 18.27 val. gauna žinutę: „B.. tu nebegaruok“. 18.32 val. gauna žinutę: „Tai vat“ .20 val. gauna žinutę: „Ne pirmą kartą sakiau taip myliu“. 20.03 val. K. S. rašo žinutę: „L. turi ta prota, ar isvis ne? 20.04 val. gauna žinutę: „Aš dabar tūrių gauditi kažkokį lavoną“ 20.05 val. gauna žinutę: „Kur tu esi išviso“. 2024-03-05, 13.46 val. gauna žinutę: „Ai per mane“. Daugiau susirašinėjimo tarp šių asmenų nėra. Peržiūrėjus telefone esančius duomenis ir naudojamas programas, daugiau tyrimui reikšmingų duomenų negauta. Fotografuota (1 t., b. l. 84-90);

- 2024-03-07 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, jog K. S. atpažino L. S. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus. Tai yra tas asmuo, kuris ją apiplėšė. Atpažįsta iš bendrų veido bruožų. Gyvai jis atrodo kitaip. Kadangi kartu buvo keletą dienų, tai jį įsidėmėjo. Yra visiškai įsitikinusi, kad tai asmuo, atėmęs iš jos aukso dirbinius (1 t., b. l. 96-100);

- 2024-03-15 asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios K. S. kūno apžiūra. Nurodoma, kad pasiūlius nukentėjusiajai K. S. parodyti konkrečią vietą kakle, į kurią jai 2024-02-29 buvo įremtas peilis, ji sutiko parodė pirštu. Apžiūrimoje vietoje jokių ryškių sužalojimo žymių nesimato, tačiau išdidinus nufotografuotą vietą, nuotraukoje stebimas nedidelis, nešviežias randelis, kuris užfiksuotas nuotraukoje. Papildomai nukentėjusioji K. S. parodė, kad plėšikas, grasindamas jai dideliu peiliu, to peilio ašmenų smaigaliu palietė jos kaklą dešinėje ir nors juo neįdūrė, tačiau dėl peilio aštrumo toje vietoje kelias dienas po to matėsi nedidelė rausva dėmelė (1 t., b. l. 106-112);

- 2024-03-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad remiantis K. S. apžiūros duomenimis, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, duodama išvada, jog K. S. objektyvių duomenų už kūno sužalojimą nenustatyta. Nesant objektyvių traumavimo požymių nėra ir galimybės vertinti sužalojimo mastą bei atsakyti į užduotyje pateiktus klausimus (1 t., b. l. 116);

- 2024-03-14 nukentėjusioji R. S. parodė, kad K. S. pažįsta senokai, kokius penkerius metus. Susipažino per bendrus draugus kažkokiame vakarėlyje (duomenys neskelbtini). Bendrauja gana artimai, dažnai susiskambina, pasikalba, pasivaikšto po miestą. K. - išsituokusi, nedirbanti, bedarbė, tačiau su savo buvusiu vyru bendrauja taip pat gana dažnai ir, kiek žino, jis ją remia materialiai. Žino, kad K. nešioja du auksinius žiedus, panašius į sutuoktuvių, kuriuos jai padovanojo jos buvusysis, bent jau jai taip K. yra sakiusi. Vienas žiedas - su „(duomenys neskelbtini)“ logotipiniu ženklu, o kitas - lygaus paviršiaus, panašus į vestuvinį. Prieš kurį laiką, pritrūkus grynųjų pinigų, iš K. pasiskolino 30 eurų, jai užstačiusi savo auksinius auskarus - „(duomenys neskelbtini)“, 1 cm diametro, 2 mm pločio, nešiojamas prie pat ausies, pirktas maždaug prieš 20 metų juvelyrinėje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) už 40 litų. Dabar tokių auskariukų vertė galėtų būti maždaug apie 100 eurų, nes aukso vertė per pastaruosius metus, ne sumažėjo, bet pakilo. Atidavė K. S. skolą, tačiau K. paprašė leisti jai dar panešioti jos auksariukus, kurie jai patiko ir ji sutiko. Taigi, 2024-03-28 10.00 val. jai paskambino K. ir pasakė, kad „baliavoja“ netoliese jos, (duomenys neskelbtini) ir pakvietė užeiti pas kažkokį V.. Dar pajuokavo, kad buto savininkas vienišas, gali jai patikti. Jos draugą M., pavardės nežino, ji jau pažinojo iš anksčiau, gal nuo 2023 metų rudens, kai K. su juo pradėjo bendrauti ir jai, kaip savo draugei, jį pristatė. M. apibūdintų kaip mėgstantį išgerti jauną, aukštą, prisižiūrintį 37 metų vyriškį, su kuriuo artimai bendravo jos draugė K.. Ne vieną kartą su juo yra buvusi vienoje ir toje pačioje kompanijoje, bet kažkokių negerumų tuose pasisėdėjimuose anksčiau nėra buvę. Po K. skambučio, 2024-03-28 apie 11 val. nuėjo į jos telefonu nurodytą nuosavą, gana apleistą namą. Ten ją pasitiko savininkas V.. Pas jį name buvo M. su K. ir dar vienas, jai anksčiau nematytas ir nepažįstamas vaikinas, vardu L.. Jis buvo jaunas, pats sakėsi, 27 metų amžiaus, aukštas, lieknas, be dantų, tamsiaplaukis. Jis buvo apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos trumparankoviais marškinėliais, nepamena tik, ar jie buvo su užrašais - jų arba visiškai nebuvo, arba buvo tik labai smulkūs, taip pat mūvėjo tamsios, gal juodos ar mėlynos spalvos sportinėmis kelnėmis, be užrašų, ant kurių ji nematė jokių firminių logotipų. Visi keturi gėrė alkoholinius kokteilius - degtinę „Auksinę“ 0,7 l su pepsikola. Išgėrė 2-3 kokteilius, prabuvo 3-4 valandas, tame tarpe, paprašyta L., jį apkirpo M. turėta elektrine plaukų kirpimo mašinėle, kadangi yra įsigijusi ir kirpėjos profesiją. Buvo apie 15.00 val., kai ji išėjo iš V. namų viena pati savais reikalais. Niekas jos akivaizdoje toje kompanijoje nesipyko ir nekonfliktavo. Dabar prisiminė, kad tarp jos ir to L. buvo toks, tada pasirodęs juokingu, pokalbis, kurio metu jai paklausus, ką jis veikia gyvenime, kuo užsiima, L. atsakė, kad yra teistas, laukia kažkokio sprendimo, kad jį „pasodins“, nes su kauke apiplėšinėjo senutes. Ir dabar, kai iš K. išgirdo apie tai, kas jai nutiko kitą dieną, jai šis jo pasakymas jau nebejuokingas. Papildomai gali atsakyti į klausimą - tuo metu, kai buvo pas V. namuose, toje kompanijoje, girčiausi iš jų buvo V. ir K., kuri, nors ir buvo daug išgėrusi, bet tikrai dar orientavosi aplinkoje. Matė, kad tądien K. buvo su savo įprastais dviem auksiniais žiedais ant rankos ir jos auksiniais auskarais vienoje ausyje. Be to, prieš jai išeinant, pas V. užėjo moteris, vardu I., pavardės nežino, ją matė pirmą kartą, kaip suprato, kurią telefonu pasikvietė M.. Ji taip pat su jais vartojo alkoholinius kokteilius. O alkoholį, kiek matė, pirko M.. Kitą dieną po jos apsilankymo pas V., 2024-03-29 apie 18 val. jai paskambino K. ir pasakė, kad nori atvažiuoti pas ją į svečius, tačiau ji su tuo pasiūlymu nesutiko ir jie vėl nuvažiavo pas V.. Kovo 1-ą dieną apie 16 val. ji paskambino K. paklausti, kaip laikosi ir tik tada iš jos sužinojo, kad ją pas V. namuose apiplėšė tas pats sugėrovas L. - grasino jai su peiliu rankose ir atėmė iš jos auksinius žiedus bei auskarus. K. pasakojo, kad ji neabejoja, kad tą padarė tas pats L., kuris kartu girtavo, po to, išėjo iš namo, neva, parūkyti, o po kelių minučių grįžo atgal jau su kauke ant veido ir dideliu peiliu rankose bei pareikalavo jos atiduoti auksą, ką ji ir padarė. Neminėjo, kad būtų buvusi sužalota, tik prigrasinta. Ir negali pasakyti, ar ji auksą atidavė pati, ar plėšikas jį išplėšė jai iš ausų ir nuo piršto. Žinoma, ji klausė draugės, kaip į tai reagavo jos draugas M., o K. atsakė, kad niekaip. Tiki K., kad kaip ji pasakoja, tai taip ir buvo iš tiesų. Dėl civilinio ieškinio pareiškimo šiame ikiteisminiame tyrime nori pasakyti, kad ieškinį pareikš šiek tiek vėliau, kai bus pareikšti įtarimai nusikaltimą padariusiam asmeniui, kuris iš K. S., grasindamas jai peiliu, atėmė jai priklausančius 100 eurų vertės auksinius auskarus (1 t., b. l. 129-132);

- 2024-03-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusioji R. S. atpažino asmenį, kurio nuotrauka pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini) - L., apie kurį davė parodymus liudytojos apklausos metu, kaip apie jos draugės K. S. draugo M. draugą, su kuriuo teko išgėrinėti 2024-02-28 (duomenys neskelbtini) ir kuris pasiprašė apkirpti, ir į jos klausimą, ką jis veikia gyvenime, atsakė, kad „apiplėšinėja senutes su kauke“. Taip ir pasakė. O ji jam po to dar pasakė, kad ji asmeniškai jokio aukso su savimi neturi, tik du eurus - į tai jis nieko neatsakė. Tikrai nemeluoja, sako tiesą, kaip buvo. Pažino jį iš bendrų veido bruožų bei plaukų spalvos bei ilgio, nes pati jį 2024-02-28 kirpo (1 t., b. l. 135-138);

- 2024-03-25 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, jog parodymo atpažinti metu nukentėjusiajai R. S. pateikus atpažinti auskarus - „(duomenys neskelbtini)“, apvalios formos, geltono metalo, paimtus 2024-03-22 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš lombardo UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ji atpažino, jie pažymėti numeriu (duomenys neskelbtini) - tai tikrai jai priklausantys auskariukai, vadinami „(duomenys neskelbtini)“, nešiojami prie pat ausies, apie 1 cm diametro, auksiniai. Atpažino juos iš bendro vaizdo, nes juos buvo įsigijusi pakankamai seniai - prieš 20 metų. Tai tikrai tie patys auskariukai, kuriuos leido panešioti K. S., ir kurie buvo iš jos atimti išgertuvių metu (duomenys neskelbtini), kaip draugė jai pasakojo, grasinant peiliu (1 t., b. l. 151-156);

- 2024-03-20 kratos protokolas, iš kurio matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), pas L. S. atlikta krata. Kratos metu rasti ir paimti daiktai: L. S. - juoda, megzta žieminė kepurė su užrašu (duomenys neskelbtini), su iškirptomis akimis, priklauso jam pačiam ir drauge gyvenančio T. Š. - juoda, megzta kepurė su iškirptu veidu, rasta spintoje, yra rasta lauke ir parsinešta namo (1 t., b. l. 171-186);

- 2024-03-20 Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini) lombardo, esančio (duomenys neskelbtini), išreikalauti ir paimti du auksiniai žiedai ir sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (kopija) (1 t., b. l. 193-197).

- 2024-03-22 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išreikalauti ir paimti du moteriški auskarai ir sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (originalas) (1 t., b. l. 198-201, 2 t., b. l. 1-2);

- 2024-03-22 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota 2024-02-29 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), paimtos 2024-02-29 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, bei moteriškų auskarų, paimtų 2024-03-22 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, apžiūra. Užfiksuota, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūrėti ir nufotografuoti objektai, išreikalauti 2024-02-22 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardo, esančio adreso (duomenys neskelbtini), o būtent: 1) 2024-02-29 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientu įvardintas V. S., pateikęs dokumentą - asmens tapatybės kortelę, priduoti daiktai – auskarai AU; kiekis - 2; svoris - 0,54; praba585; paskola - 15; palūkanos - 2; grąžinimo suma - 17, grąžinimo data - 2024-03-07, popierinė, originali. Grafoje „Su taisyklėmis susipažinau, pinigus gavau“ - rankraštinis įrašas mėlynu rašikliu, sunkiai įskaitomas, panašus į „V. S.“, ir rankraštis parašas. Kitoje pusėje - sutikimas dėl kliento asmens duomenų tvarkymo, pasirašytas rankraščiu V. S.; 2) auskarai: „(duomenys neskelbtini)“ - uždari lankeliai, apvalios, apie 1 cm diametro, geltono metalo, polietileniniame maišelyje; 3) maišelis, polietileninis, stačiakampio formos, užspaudžiamas, su raudona juostele viršuje, be jokių lipdukų ar užrašų (2 t., b. l. 3-8);

- 2024-03-21 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūra: 1) juoda kepurė, rasta ir paimta 2024-03-20 kratos metu, (duomenys neskelbtini); 2) juoda kepurė, rasta ir paimta 2024-03-20 kratos metu, (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu konstatuota, kad: juoda kepurė, rasta maišelyje tarp rūbų, adresu (duomenys neskelbtini), įpakuota pakete Nr. (duomenys neskelbtini): megzta, su baltos spalvos užrašu (duomenys neskelbtini), iškirptomis skylėmis akių srityje ir skylė pakaušio srityje. Vidinėje pusėse, ties užrašu, užsiūtos/užklijuotos baltos juostelės; Juoda kepurė, rasta spintoje, adresu (duomenys neskelbtini), įpakuota pakete Nr. (duomenys neskelbtini): megzta, su iškirpta vientisa skyle akių srityje ir skyle nosies srityje. Vidinėje pusėje ties pakraščiu - apvali, odinė etikete, kurios viduryje raidė E, aplink kurią įspaustas užrašas spausdintinėmis raidėmis (duomenys neskelbtini); 3) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), paimta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardo 2024-03-20 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu - popierinė, kopija, iš joje esančio spausdinto teksto matyti, kad 2024-02-29 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), klientas V. S., pateikęs asmens tapatybės kortelę, pridavė du žiedus, auksinius, kurių svoriai: 5,27 ir 3,32, 585 prabos ir gavo 250 eurų paskolą, kurios palūkanos - 45, grąžinimo suma - 295. Grafoje dėl susipažinimo su taisyklėmis ir patvirtinimo dėl pinigų gavimo - rankraštinis įrašas (duomenys neskelbtini) ir rankraštinis parašas. Grafoje „Firmos atstovas“ ((duomenys neskelbtini)) - neįskaitomas rankraštinis parašas; 4) žiedas su „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklu - stilizuotu žmogaus/liūto veidu, balto ir geltono aukso, apie 17,5 mm diametro - vidinėje dalyje, paimtas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardo 2024-03-20 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu; 5) žiedas – su iškilimu ir deimantais, balto/geltono aukso, su išbraižytais kryželiais ir skaidriomis, blizgiomis, baltomis „akutėmis“, apie 18 mm diametro - vidinėje dalyje, paimtas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024-03-20 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu. Abu žiedai sudėti į užspaudžiamą polietileninį maišelį su raudona juostele viršuje, ant kurio dešinio viršutinio kampo užklijuotas stačiakampis popierinis baltos spalvos lipdukas su skaičiais, surašytais ranka „(duomenys neskelbtini), 295, 03-29 (2 t., b. l. 9-20);

- 2024-03-20 asmens kratos protokolas, kuriame užfiksuota L. S. asmens krata. Kratos metu rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 40-43);

- 2024-03-26 asmens kratos protokolas, kuriame užfiksuota M. S. asmens krata. Kratos metu rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 44-48);

- 2024-03-28 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) SIM kortelės, paimtų 2024-03-26 M. S. asmens kratos protokolu, apžiūra (2 t., b. l. 49-55);

- 2024-04-04 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „(duomenys neskelbtini)“ bei atminties kortele „(duomenys neskelbtini)“, paimtų 2024-03-20 L. S. asmens kratos protokolu apžiūra (2 t., b. l. 56-66);

- liudytojas V. S. 2024-03-22 parodė, kad gali pasakyti, jog jis asmeniškai, tikrai nepažįsta asmenų, kurių vardai ir pavardės dabar jam buvo pasakytos: L. S. ir M. S., pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Nepažįsta ir moters K. S.. Gyvena (duomenys neskelbtini), kur nuomojasi butą virš 6 metų. Atsako į klausimą, kad nežino, kas gyvena 46-ame bute - negali pasakyti, ar jame gali gyventi, ar gyveno kada nors vaikinas, kurio vardas L.. Tikrai, datos tikrai tiksliau neprisimins, bet gali būti vasario pabaigoje atsitiktinai sutiko du jam nepažįstamus vaikinus, vienas jų - žemesnio, vėliau liudytojas patikslina, kad vis tik aukštesnio ūgio vaikinas, paprašė jo į lombardą priduoti du auksinius žiedus. Sakė, kad abu žiedai priklauso jų draugei, kuri nori kartu išgerti, o tam reikia pinigų - kažkaip panašiai, nepamena žodis į žodį. Dar minėjo, kad neturi su savimi jokių asmens dokumentų, todėl patys priduoti negali. Jis sutiko, nes jam reikėjo pinigų. Vaikinai ėjo kartu su juo iki lombardo, esančio (duomenys neskelbtini), kur jis vienas įėjo į vidų, pridavė žiedus, o gautus pinigus ir lombardo kvitą atidavė aukštesnio ūgio vaikinui, kuris jam, kaip buvo sutarta, davė 10 eurų už padarytą paslaugą. Už tuos 10 eurų nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, išgėrė alaus, išėjo į bulvarą ir vėl sutiko tuos pačius vaikinus. Žemesnio ūgio vaikinas davė jam du mažyčius auskariukus ir paprašė jo priduoti juos į netoliese esantį lombardą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, jeigu neklysta, be jokio papildomo atlygio. Už priduotus - parduotus, ne užstatytus auskariukus gavo 15 eurų ir juos atidavė žemesnio ūgio vaikinui, kaip ir pardavimo čekį. Žemesnio ūgio vaikinas buvo apie 20 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, veido bruožų gerai neįsidėmėjo, bet gali būti, kad pamatęs atpažintų. Aukštesnis vaikinas atrodė vyresnis - 25-30 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, stambesnio kūno sudėjimo, veido bruožų gerai neįsidėmėjo, bet gali būti, kad pamatęs atpažintų. Vaikinų dėvėtų rūbų neįsidėmėjo - kažkas tamsaus ir tiek (2 t., b. l. 82-85);

- 2024-03-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, jog liudytojas V. S., pateikus jam atpažinti iš nuotraukos įtariamąjį L. S., pažymėtą nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini), tarp kitų asmenų nuotraukų, nesusijusių su atliekamu tyrimu, parodė, kad jis neatpažįsta nei vieno asmens (2 t., b. l. 86-90);

- 2024-03-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, jog liudytojas V. S., pateikus jam atpažinti nuotraukas parodė, kad atpažįsta vaikiną, kurio nuotrauka pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini) (M. S.), tai tas pats aukštesnis, vyresnis vaikinas, kuris jo prašė priduoti du auksinius žiedus į lombardą prie (duomenys neskelbtini), apie kurį davė parodymus liudytojo apklausos metu. Jį atpažino iš bendrų veido bruožų - tai tikrai tas pats vaikinas, bet jo nei vardo, nei pavardės, nei pravardės nežino ir su juo niekada nėra gėręs ar kitaip bendravęs (2 t., b. l. 91-95);

- liudytoja I. P. 2024-03-15 parodė, kad pažįsta V., kuris nuomojasi būstą (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), kokius metus, o M., kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“, pavardės nežino, pažįsta kokius 6 metus, su kuriuo susipažino per vieną savo buvusį draugą, ir su kuriuo visą laiką palaiko ryšį. Telefonu kalbėjosi ir su V., ir su M., tad žinojo, kad jie baliavoja jau ne vieną dieną (duomenys neskelbtini), pas V. - gal kokią savaitę. 2024-03-29, po pietų, valandos jau nepasakys, taksi automobiliu ir ji atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas V., kur rado patį V., pažįstamus: M., L., K. ir dar vieną moterį su šuniuku - R.. Tą dieną V. jai dar atidavė skolą - pervedė į jos banko sąskaitą 31 eurą. Kambaryje, kuriame buvo girtaujama, yra du foteliai ir dvi sofos, stovinčios viena priešais kitą, o tarp tų dviejų fotelių - nedidelis keturkampis stalas. Pradžioje matė, kad R. sėdėjo ant vieno iš fotelių, kaip ir K., M. sėdėjo šalia K., bet jau ant sofos, esančios dešinėje nuo įėjimo į kambarį iš koridoriaus. Ant kairėje stovinčios sofos sėdėjo V., prie kurio prisėdo ir ji, nors vėliau visi keitė savo sėdėjimo vietas. Buvo ir L., vaikinas, kurį pažįsta kokius du - tris mėnesius, per kuriuos vienoje kompanijoje buvo vos kelis kartus. Jis daugiau M. draugas. Kiek jį yra mačiusi, atrodė ramus, taikus, tylus, nieko blogo apie jį negali pasakyti. Pats sakėsi esąs 27 metų amžiaus, maždaug iki 170 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, be priekinių dantų, tamsių plaukų - neseniai kirptas tos pačios R.. Jis buvo su pilkomis sportinėmis kelnėmis, ilgomis rankovėmis tamsios spalvos džemperiu, be striukės. Jo avalynės neįsidėmėjo. Girdėjo, kad jis iš Pakruojo, gyvena su mama. L. gal porą kartų buvo išėjęs iš kambario pakalbėti telefonu, R. išėjus, sėdėjo ant fotelio gale sofos-lovos. Kambaryje, kuriame girtavo, visą laiką garsiai grojo muzika, ir visi vartojo jos ir V. nupirktus alkoholinius gėrimus - daugiausiai, degtinę „Lietuviška auksinė“, kalbėjosi tarpusavyje. Niekas nekonfliktavo, nesipyko, gal tik K. su M. kažkiek pykosi tarpusavyje, ji kėlė jam pavydo scenas ir panašiai. Vienu metu ji nuėjo į tualetą, kuris randasi gal 7 metrų atstumu iki kambaryje esančių sofų, ant kurių sėdėdami girtavo ir jai dar būnant tualete, staiga išgirdo ten kilusį kažkokį neįprastą triukšmą. Pravėrusi tualeto duris, pamatė nugarą į ją stovintį kažkokį vyriškį ar vaikiną, kuris dešinėje rankoje laikė didžiulį peilį ties ant sofos gulinčios K. veidu ar kūnu ir griežtu balsu reikalavo kažką jam atiduoti - nusimauti, jokių konkrečių žodžių atkartoti tikrai negali, neišgirdo per garsiai grojančią muziką ir iš netikėtumo. K. buvo gana stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, todėl su batais ir prigulė ant sofos. Šalia K., bet ant tos kitos sofos, priešais, sėdėjo M., o V., kiek pastebėjo, klūpėjo ant grindų prie tos pačios sofos kampo. Tik L. nematė tame kambaryje, todėl negali pasakyti, kur jis tuo metu buvo aplamai ten buvo. Ji suprato, kad vyksta kažkas baisaus, todėl greitai užsidarė tualete ir išėjo tik tada, kai viskas nurimo. Kaip jau minėjo, vaikino ar vyriškio, užsimojusio peiliu prieš K., veido nematė, ir gerai negirdėjo jo balso, todėl negali atsakyti, ar tas balsas jai girdėtas, ar jis panašus į kieno nors iš pažįstamų asmenų, ar tas peiliu užsimojęs asmuo panašus į kokį nors jos pažįstamą asmenį iš nugaros, pvz., iš figūros, ūgio ar jo dėvėtos aprangos, kurios, tiesą sakant, tada net neįžiūrėjo. Kiek žino, K. dabar kaltina L., kad būtent jis ją užpuolė peiliu ir atėmė auksą, bet šito nei patvirtinti, nei paneigti negali (2 t., b. l. 98-101);

- 2024-03-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, jog liudytoja I. P., pateikus jai atpažinti nuotraukas parodė, kad atpažįsta asmenį, kurio nuotrauka pažymėta Nr. 1, – tai L., apie kurį davė parodymus, tai M. draugas. Pažino jį iš bendrų veido bruožų, tamsių plaukų (2 t., b. l. 102-105);

- liudytojas V. N. 2024-03-07 parodė, kad (duomenys neskelbtini) jis nuomojosi kambarį. Gyvena vienas. Tiksliai negarantuoja, gali būti, kad buvo 2024-02-28. Gerai datų ir laikų nepamena. Iki tos dienos jam buvo prasidėjusios daugiadienės išgertuvės. Tuo metu namuose buvo vienas. Pas jį į svečius atvyko pažįstamas M., pavardė nežinoma, pravardė „(duomenys neskelbtini)“. Jį pažįsta trumpą laiką. Prieš tai yra su juo kartą baliavojęs. Prieš atvykstant M. su juo susisiekė per „(duomenys neskelbtini)“. Sutarė, kad atvyks pas jį pašvęsti. Kuo atvyko M. su kompanija, jis nežino. Jis tuo metu buvo išgėręs, bet suprato, kas vyksta. M. atvyko su savo drauge K., jos pavardės nežino, ją matė pirmą kartą. Kartu buvo M. draugas L., jo pavardės nežino, jį matė pirmą kartą. Ar jie su savimi atsivežė alkoholio, jis neatsimena. Jie buvo neblaivūs. Pamena, kad jis ėjo į parduotuvę ir nupirko degtinės bei alaus. Gėrė pas jį kambaryje. Kambarys nedidelis. Jo patalpos - vienas kambarys su virtuve, dušas su vonia ir koridorius. Rūkė kambaryje. Prigėrus nėjo eiti rūkyti į lauką. Tiksliai nepamena, gal po valandos ar dviejų atvyko sena pažįstama I. P.. Ji taip pat su jais girtavo. Nepamena, kokiu laiku atėjo K. draugė R.. Ją matė pirmą kartą. R. atvykti pakvietė K.. R. buvo labai trumpai. Kokiu metu ji išėjo, jis nežino. Nei pas L., nei pas M. jis jokio peilio nematė. L. buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, tamsi striukė, lygtais šviesiais kedais. Nepamena, kažkokiu tai laiku L. išėjo. Gal po 10 min., tiksliai nepasakys, įbėgo vyras su kauke ant galvos. Galėjo būti apie 21-22 val. Tuo metu visi sėdėjo prie stalo. K. su M. sėdėjo vienas šalia kito ant lovos. Kaukė buvo juodos spalvos. Joje buvo prapjautos akys. Kaukė dengė veidą. Vyras buvo apie 170 cm ūgio, lieknas. Jis buvo apsirengęs spec. rūbą, kaip vilki darbininkai, su atšvaitais. Lygtai jo kelnės buvo tamsios, batų spalvos nepasakys. Vyras įbėgęs, lygtais dešinėje rankoje laikė didelį peilį. Peilis buvo gal didesnis nei 30 cm. Peilis jam pasirodė buitinis. Vyras pasakė visiems gulti. Jis išsigandęs nuo lovos atsigulė ant žemės. Niekas kitas iš jų kompanijos ant žemės nesigulė. Dabar nepamena, gal I. tuo metu buvo kažkur išėjusi. Vyras iš karto pripuolė prie K.. Ką vyras jai sakė, jis gerai negirdėjo, nes garsiai per kompiuterį grojo muzika. Nugirdo, kad jis pasakė, kad K. atiduotų žiedus. Apie auskarų atidavimą nieko negirdėjo. Negirdėjo, kad jai būtų pasakęs kažkokius nors grasinimus. Nematė, kas buvo atimta iš K., nes gulėjo ant grindų. Negirdėjo vyro grasinimų K. nupjauti ausų. Niekas iš jų vyro sulaikyti nebandė. M. sėdėjo su K., jis turėjo viską gerai matyti. Plėšimas truko kelias minutes. Iš jų kitų niekas atimta nebuvo, vyras iš jų nieko neprašė. Ar jis prašė K. atiduoti banko kortelę ar pinigus, jis negirdėjo. Vyrui išėjus, po kurio tai laiko grįžo L.. Galėjo praeiti gal po 10-15 min. Toliau visi girtavo. K. sakė L., kad jis grąžintų, ką jis iš jos paėmė. L. neigė, kad jis ją apiplėšė. Nematė po įvykio pas L. jokių žiedų, auskarų ar peilio. K. klausė, ar kviečia policiją, ji buvo pasimetusi, nieko nesakė. Policijos niekas nekvietė. Atvykus K. pas jį, nepastebėjo, ar ji buvo su auskarais ir žiedais. Atsimena, kad ji buvo apsivilkusi kailinius. Nepamena, kada jie išsiskirstė, ar tai buvo 28 diena, ar jau 29 diena. Pamena, kad 29-ą ryte pabudus nieko namuose nebebuvo. Pirmiausia, po plėšimo, gal po 15-20 min. namo išvyko I.. 2024-02-29 apie 15 val. be jokio perspėjimo pas jį į namus atvyko M., K. ir L.. Jie buvo išgėrę. Jie toliau keturiese girtavo. Kitų svečių tą dieną pas jį užsukę nebuvo. Iš 29 dienos į 1-ą jie visi nakvojo pas jį namuose. Jokios kalbos apie plėšimą nebuvo. Jam labai keista, jei buvo plėšimas, tai kodėl K. toliau girtavo su L. ir nekvietė policijos. Į policiją kreipėsi tik po kurio laiko, toliau jie visi girtavo. Negali pasakyti, ar plėšimą įvykdė L., bet viską gerai apgalvojęs mano, kad tai jis buvo su kauke, kad jis apiplėšė K.. Jau po įvykio klausė L., kur jis buvo, tai sakė, kad buvo išėjęs į lauką pakalbėti. Tikrai K. po plėšimo niekas nelaikė ir jai nedraudė išeiti. Ji girtavo toliau. Po plėšimo K. buvo gana rami, atrodė, kad taip ir turėjo būti. Kelis kartus alkoholį pirko jis. Kas iš jų mokėjo už gėrimus, nežino. Alkoholio netrūko. Negirdėjo, kad kas būtų sakęs K. pirkti ar mokėti už alkoholį. Pasakė teisybę, nieko nemelavo. Nei su M., nei su L. apiplėšti K. jis nesitarė. Nežino, ar buvo koks susitarimas tarp L. ir M. ar dar ko nors. Jokių pinigų ar ko kitko jis negavo. Su M. kalbėjosi apklausos dieną. Kalbėjo apie įvykį. M. jo meluoti nieko neprašė. Daugiau neturi ką pasakyti (2 t.. b. l. 109-112). Papildomos apklausos metu 2024-03-25 V. N. parodė, kad papildomai nori pasakyti, jog prisiminė, kad jo nuomojamame būste, esančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), nusikaltimas prieš K., kurios pavardės nežino, plėšimas, buvo padarytas 2024-03-28 apie 22.00-22.30 val. ir truko vos kelias sekundes. Jis tikrai buvo labai girtas, todėl galėjo ir gali netyčia supainioti kokias nors aplinkybes. Supranta ir pamena, kad yra įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą - sako tiesą ir tik tai, ką iš tiesų pamena. Tvirtina visus savo parodymus, duotus pirminės liudytojo apklausos metu. Jis tikrai nežinojo plėšiko asmenybės, nepažino, kas jis toks. Taip, girdėjo, kaip K. vėliau, po plėšimo prašė L. grąžinti jos papuošalus, bet jis tikrai nebuvo tikras, kad plėšikas - tas pats L.. L. pavardės jis nežino, su juo susipažino tą pačią dieną, kai jis su M. ir K. atvažiavo pas jį į (duomenys neskelbtini). Gali atsakyti į atskirus klausimus: taip, jis rūko ir tą vakarą rūkė namuose, viduje ir rūkyti į kiemą tikrai nėjo, jam to nereikia. Į lauką, į kiemą nuolat lakstė tik L., vis kalbėjo su kažkuo telefonu ir rūkė. Nematė, ar M. buvo išėjęs su L. ar ne, nematė arba nepamena. L., M. ir K. pas jį atvyko 2024-03-28, kaip jau minėjo, plėšimas buvo padarytas apie 22.00 val., o apie 23.30 val. – 00.00 val. jie trise vėl išvažiavo kažkur. Pas jį į namus sugrįžo tik kitą dieną - 2024-03-29 apie 17.00 val. Tada jie: M., L. ir K. pasiliko nakvoti, pas jį, o kovo 1-ą atsikėlęs ryte pasigedo K. ir L., tik M. liko. Kovo 1-ą vėl pas jį atvažiavo draugė I., o po kurio laiko, apie 18.30 val. - ir policijos pareigūnai su K., kuri klausė, kur L., o, neva, jam ir M., jokių pretenzijų neturinti. Atsako, kad taip, jis matė peilį, kuriuo plėšikas grasino K. ir gali pasakyti, kad jis tokio peilio namuose - nei kambaryje, nei virtuvėje niekada neturėjo ir neturi, kaip neturėjo ir neturi megztos, juodos kepurės su iškirptomis skylėmis akių srityje. Peilio geriau neįsižiūrėjo, pasirodė tiesiog nemažas, buitinis peilis mėsai. Jeigu kas nors sako priešingai, tai arba klysta, arba sąmoningai dėl kažkokių jam žinomų priežasčių, meluoja. Akistatos su tokiu asmeniu, jeigu tik reikės, nevengs. Ir tikrai negirdėjo L. tariantis su M., užsidėjus kepurę/kaukę apiplėšti kartu girtaujančią K. (2 t., b. l. 113-116);

- liudytojas T. Š. 2024-05-09 parodė, kad L. S. pažįsta kelis mėnesius. Iki jo sulaikymo policijoje, jis pas jį gyveno kokius tris mėnesius (duomenys neskelbtini), kur jis pats nuomojasi butą. Paprastai jo namuose nebūdavo po kelias paras ar net savaites, kur jis būdavo tuo laiku, su kuo laiką leisdavo, nežino. Jis jau 7-is mėnesius dirba degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) plovykloje, tad su nedirbančiu L. teko mažai laiko kartu praleisti. Kur buvo ir ką veikė 2024 metų vasario 28-29 dienomis, tiksliai nepamena, bet, mano, dirbo kaip visada. Su L. Z. pas jo draugus nėra buvęs niekada. M. S., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, pažįsta daugiau iš matymo, jis gal vieną kartą pas jį buvo atėjęs kartu su L. atsigerti alaus ir viskas. Kratos metu policijos pareigūnai pas jį bute rado dvi kepures, megztas, su iškirptomis skylėmis. Viena jų priklausė L., o kitą jis buvo radęs lauke ir pasiėmė su savimi, iš karto nepastebėjęs, kad ji yra iškarpyta. Planavo sugadintą kepurę išmesti, bet kuriam laikui įsimetė į savo spintą ir pamiršo. Jis jos niekada nedėvėjo, tik pasimatavo radęs ir niekam kitam nedavė. Jam tokia kepurė nereikalinga ir jos grąžinti jam nebereikia. Apie L. padarytą nusikaltimą nieko nežino, tik tiek, kad kratos metu jo nuomojamame bute jis pasakė, kad išgertuvių metu, kuriose ir pats dalyvavo, dingo kažkokios merginos žiedai (2 t., b. l. 121-124);

- 2024-03-28 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota L. S. ir M. S. duoti parodymai. Į klausimą „kada, kokiomis aplinkybėmis padarė plėšimo nusikaltimą nukentėjusiosios K. S. atžvilgiu (duomenys neskelbtini)?“ įtariamasis L. S. atsakė, kad 2024 metų vasario mėnesio pabaigoje, tamsiu paros metu, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, išgertuvių metu pas kitą asmenį, vardu V., padarė plėšimą M., kuris dalyvauja akistatoje su juo, draugės K. atžvilgiu - vienas pats, niekieno nekurstomas ir neįkalbinėjamas. M. tikrai jo nekurstė, neįkalbinėjo ir nepadėjo padaryti šį nusikaltimą. Pirminės apklausos metu davė kitokius parodymus, kad M. jį padaryti sukurstė padaryti plėšimą savo draugės K. atžvilgiu, bet tie parodymai neteisingi, buvo pilnai neatsigavęs nuo ilgai trukusių išgertuvių, be to, gali būti, kad pats nesuprato, ką kalba. Detalius papildomus parodymus duos papildomos apklausos metu. Į klausimą „ar girdėjo įtariamojo L. S. parodymus, jei taip, ar jie teisingi?“ įtariamasis M. S. atsakė, kad taip, parodymus girdėjo, jie teisingi, tikrai nekurstė padaryti plėšimo nusikaltimo savo draugės K. S. atžvilgiu. Į klausimą įtariamajam L. S. nuo įtariamojo M. S. gynėjo advokato M. J. „kiek laiko girtavo iki sulaikymo momento?“, įtariamasis L. S. atsakė, kad beveik be pertraukos girtavo apie tris mėnesius iki jo sulaikymo už plėšimo padarymą. Kiti akistatos dalyviai jokių klausimų, papildymų neturėjo (3 t., b. l. 66-69);

- 2024-03-28 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, jog L. S. geranoriškai sutiko ir pasiūlė nuvykti į įvykio vietą ir papasakoti apie savo padarytą plėšimą K. S. atžvilgiu. Parodymų patikrinimo metu patikslinama nusikaltimo padarymo vieta, kuri yra ne adresu (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 74-88).

BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimas kaip nusikalstama veika nuosavybei savo esme yra nukreiptas į svetimo turto užvaldymą, tai pagrindinis tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tikslas, todėl būtent su tuo yra susiję ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Plėšimo metu fizinis smurtas ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti naudojamas kaip turto užvaldymo priemonė, siekiant pašalinti ir neutralizuoti asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą, t. y. pašalinti galimą arba esamą asmens pasipriešinimą. Plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą, t. y. tada, kai jis įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodyta, jog plėšimo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl veika laikoma baigta, kai atsiranda įstatyme numatyti padariniai – turto užvaldymas, tai yra kai kaltininkai turi visas galimybes užvaldytu turtu laisvai ir netrukdomai disponuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180/2010). Plėšimo būdu turtas užvaldomas prieš savininko valią, plėšimo sudėtyje įtvirtintas galimybės priešintis atėmimo požymis reiškia tai, kad turto pagrobimas gali būti įgyvendinamas suvaržius kito asmens teisę laisvai veikti ir galimybę apginti savo nuosavybę nuo pavojingo kėsinimosi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-1073/2023). Pašalinus galimybę nukentėjusiajam priešintis ir užvaldžius nukentėjusiojo daiktus, taip įgyjant realią galimybę elgtis su svetimu turtu savo nuožiūra, laikoma, kad tokie veiksmai atitinka plėšimo sudėtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291-495/2020). Kai padarant plėšimą panaudojami specialiai žmogui žaloti pritaikyti daiktai, veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad specialiai žmogui žaloti pritaikytais daiktais laikomi nors iš anksto ir neparuošti, bet iš anksto parinkti ir pasiimti daiktai, kuriais siekiama palaužti nukentėjusiojo valią, taip lengviau perimant jo turtą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-661/2007, 2K-701/2007, 2K-215-696/2016). Taigi sprendžiant, ar daiktą priskirti požymiui – specialiai žmogui sužaloti pritaikytam daiktui, svarbu ne to daikto originalios savybės, o pavojingas panaudojimo būdas plėšiant, iškreipiantis tiesioginę jo paskirtį. Vadinasi, šio požymio esmė yra ta, kad plėšiant panaudojami daiktai ne pagal savo tiesioginę paskirtį, ši pasikeičia ne dėl intervencijos į daiktus, o dėl jų iškreipto panaudojimo būdo dėl asmens, kuris juos naudoja plėšdamas, valios. Taigi kiekvienu atveju teismas turi vertinti tokias aplinkybes: 1) paties daikto panaudojimo būdą plėšimo metu ir (ar) 2) išankstinį tikslą, dėl kurio tas daiktas kaltininko buvo paimtas (parinktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-1073/2018). Teisės teorijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra teigiama, kad kvalifikuojančių veiką požymių grupė, išskiriama pagal plėšiant naudojamus įrankius, plėšimą daro pavojingesne veika, nes kaltininkas pasitelkia papildomų priemonių nukentėjusiojo valiai palaužti. Tam tikromis savybėmis pasižyminčių daiktų panaudojimas prieš nukentėjusįjį gali itin susilpninti (palaužti) nukentėjusiojo galimybes gintis ir priešintis bei suponuoja pavojingesnio nusikaltimo darymą ir leidžia nusikaltėliui iki galo užbaigti nusikaltimą, sustiprina jo pozicijas, nepaisant nukentėjusiojo pasipriešinimo, nusikaltimo pavojingumas padidėja, t. y. kaltininkas, vien rodydamas įrankį, patvirtina savo apsisprendimą ir galimybes įgyvendinti grasinimą. Pastebėtina, kad panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas juo – žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, t. y. panaudojimo sąvoka yra suprantama išplėstine reikšme, kuri apima ir netiesioginį įrankio naudojimą prieš nukentėjusįjį (pvz., grasinimą tuo daiktu) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2005, 2K-660/2005). Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

Įvertinęs išdėstytus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo L. S. kaltė padarius jam kaltinime inkriminuojamą nusikaltimą įrodyta tiek jo visišku prisipažinimu, išreikštu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, paaiškinant, kad įvykio dieną vartojo daug alkoholio, o vakare ant stalo radęs peilį sugalvojo atimti iš nukentėjusiosios K. S. žiedus, dėl ko užsidėjo kaukę, pribėgo prie nukentėjusiosios ir liepė juos atiduoti, peilį turėjo, kad nukentėjusioji išsigąstų ir galimai išsigando, nes auksinius žiedus ir auskarus jam atidavė, taip pat ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta bei teisme ištirta medžiaga: nukentėjusiųjų K. S. nuosekliais ir detalizuotais parodymais, nukentėjusiosios R. S. parodymais, liudytojų V. N., I. P. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais, daiktų apžiūros protokolais, reikalaujamų daiktų pateikimo protokolais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolais, kratų protokolais, daiktų apžiūros protokolais, akistatos protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolu bei kita bylos medžiaga. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama kaltinamojo L. S. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad L. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įvykdė plėšimą, t. y. įrėmęs peilio smaigalį į nukentėjusiosios K. S. kaklo dešinę pusę ir juo grasindamas reikalavo atiduoti banko kortelę, kurios ji neturėjo, bei pagrobė K. S. dėvimus kaltinime nurodytus juvelyrinius dirbinius, priklausančius K. S. ir R. S.. Nusikalstamą veiką kaltinamasis L. S. įvykdė sąmoningai, veikdamas tiesiogine tyčia, suprasdamas atliekamų veiksmų esmę, jų pavojingumą, todėl L. S. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Pažymėtina, kad šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-489/2016). BK 189 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, o jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2008, 2K-185/2009, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-7-88/2014, 2K-114-489/2016, 2K-99-628/2020 ir kt.).

Kaltinamasis M. S. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos teisme iš esmės pripažino visiškai, paaiškindamas, kad pridavus žiedus į lombardą, L. S. jam pasakė, kad tai buvo „plėšti“ žiedai ir apie tai buvo pasakyta tą pačią į lombardą pridavimo dieną, o gavus pinigus už pagrobtą turtą, toliau visi pirko ir vartojo alkoholinius gėrimus. Pripažino, kad L. S. jam pasakė, jog K. yra apiplėšta, o, be to, jis pats buvo apiplėšimo metu. Kai vasario 29 d. su L. kažkur važiavo, buvo susitikę su kažkokiu žmogumi, kuris nunešė į lombardą jam paduotus pagrobtus žiedus, M. S. buvo šalia, kai tai įvyko. Pripažino, jog tas žmogus, išėjęs iš lombardo, perdavė M. S. pinigus, kuriuos paskui išleido visi kartu su L. S. ir K. S.. Kito posėdžio metu kaltinamasis M. S., aiškindamas įvykio aplinkybes, patikslino, jog pripažįsta, kad įgijo ir realizavo turtą, gautą nusikalstamu būdu, ir apie tai, iš kur jis gautas, žinojo. Vasario 28 dieną jam pati K. S. pasakė, kad pavogė žiedus. Kai jam L. S. pasakė, kad turi aukso, tai suprato, iš kur tas auksas buvo gautas. L. S. jam po plėšimo pasakė, kaip tie žiedai yra įgyti. Su L. S. mieste susitiko kitą dieną ir tada L. S. jam pasakė, kokiu būdu tie žiedai įgyti. Būdami su L. S. dviese sutiko kažkokį žmogų, kurio paprašė tuos žiedus parduoti, o kadangi neturėjo asmens dokumento, todėl paprašė parduoti V. S.. Paaiškino, jog žiedus pridavė į lombardą, žinodami, kad jie vogti, o kaltės iš pradžių nepripažino bijodamas atsakomybės ir gresiančios bausmės. Nurodė, kad tokį poelgį įtakojo išgertas didelis alkoholio kiekis. Kaltinamojo M. S. kaltę įrodo ne tik jo visiškas prisipažinimas, išreikštas teisminio nagrinėjimo metu, gailėjimasis dėl savo elgesio, bet ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta bei teisme ištirta medžiaga: nukentėjusiųjų K. S., R. S. išsamūs ir nuoseklūs parodymai, liudytojo V. S. parodymai, reikalaujamų daiktų pateikimo protokolai, daiktų apžiūros protokolai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolai, kratų protokolai. Šie byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, jog M. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įgijo ir realizavo turtą, žinodamas, jog tas turtas gautas nusikalstamu būdu, t. y. iš L. S. įgijęs nukentėjusiajai K. S. priklausančius kaltinime nurodytus papuošalus ir veikdamas per V. S., kuris veikos pobūdžio nesuprato, bet už paslaugą pažadėjus jam piniginį atlygį, realizavo žinomai nusikalstamu būdu įgytą turtą kaltinime nurodytame lombarde. Kaltinamasis, atlikdamas nusikalstamus veiksmus, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo M. S. nusikalstami tyčiniai veiksmai, atsižvelgiant į nusikalstamu būdu įgyto ir realizuoto turto vertę, teisingai kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 1 dalį.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nuostatos, įtvirtintos BK, M. S. atžvilgiu netaikytinos, įvertinus, kad kelis kartus Lietuvos Respublikoje jis jau buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn, ir nors teistumas išnyko, tačiau nusikalto vėl, nusikalstamas veikas yra vykdęs ir užsienyje, ikiteisminio tyrimo metu kaltę neigė, klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus, jam neatvykstant į teisiamąjį posėdį, buvo griežtinta kardomoji priemonė, skiriant suėmimą, sistemingai nesilaiko paskirtos kardomosios priemonės – periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Visa tai įvertinus, nėra pagrindo manyti, kad M. S. ateityje tikrai nedarys naujų nusikalstamų veikų. Toks asmuo turi būti nubaustas.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamiesiems M. S. ir L. S. bausmes, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

L. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas teistas 2 kartus, neišnykus teistumui, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Po nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdymo teistas dar 2 kartus – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-06-17 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (už 2 nusikalstamas veikas), Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-06-20 nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Jo atžvilgiu 2024-11-12 taip pat priimtas apkaltinamasis Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendis, L. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams (subendrinus su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-06-17 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme bei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-06-20 nuosprendžiu paskirta bausme), šis nuosprendis dar neįsiteisėjęs (2 t., b. l. 131-138, 141-168 ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) Atsakomybę sunkina tai, kad šią veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad pastaroji atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, tačiau ji turi būti pripažintina ir teisiškai įvertinta. Pasisakydamas dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog L. S. nusikalto būdamas recidyvistas, teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką galima spręsti dėl kaltinamajame akte neinkriminuotų atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, jei tokią aplinkybę patvirtinantys faktai yra aprašyti kaltinamajame akte ar rašytiniame prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-976/2022). Nors nagrinėjamu atveju nei kaltinamajame akte, nei prokuroro baigiamojoje kalboje nebuvo nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog L. S. nusikalto būdamas recidyvistas, tačiau kaltinamajame akte prokuroras pažymėjo, kad kaltinamasis nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus. Tai, kad iki nagrinėjamos nuskalstamos veikos padarymo L. S. buvo teistas 2 kartus, prokuroras akcentavo ir baigiamosios kalbos metu. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų; toks asmuo yra recidyvistas. Taigi, šiuo atveju kaltinamajam viso proceso metu buvo žinoma aplinkybė dėl jo teistumų, nuo šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės proceso metu turėjo visas galimybes gintis, šios sunkinančios aplinkybės konstatavimas negali būti laikytinas procesiškai netikėtu. Eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairių administracinių nusižengimų padarymą (baustumų pažyma susideda iš 16 lapų), dominuoja vagystės, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 169-185). Iki suėmimo nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (nuo 2024-02-19) (2 t., b. l. 196, 198), šiuo metu yra suimtas ir laikomas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus L. S. už nusikalstamos veikos padarymą straipsnio sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos trukmę nustatant kaip mažesnę už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, šiek tiek mažesnę nei baigiamosios kalbos metu prašė valstybinis kaltintojas, įvertinus ir tai, kad L. S. nuo pat pirmos apklausos pripažino įvykdęs nusikaltimą, taip palengvindamas jo ištyrimą, operatyvų pagrobtų daiktų suradimą ir jų grąžinimą nukentėjusiajai, padarytas nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių ir kt.

Vadovaujantis BK 64? straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-11-12 nuosprendžiu paskirta galutine bausme – laisvės atėmimu 7 mėnesiams (subendrinus su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-06-17 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme bei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-06-20 nuosprendžiu paskirta bausme) nebendrintina, kadangi pastarasis nuosprendis nėra įsiteisėjęs. Abiem nuosprendžiams įsiteisėjus, atskira nutartimi bus išspręstas klausimas dėl bausmių subendrinimo, gavus kompetentingos institucijos teikimą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytinas L. S. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024-03-20, 16.48 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2024-11-15 (3 t., b. l. 16-19, 43-45, 99-101, 159-161).

Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą (BK 75 str. 3 d.).

Tuo pačiu teismas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms arešto bausmės vykdymo atidėjimo kaltinamajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, teisinį vertinimą.

Šiuo atveju bylos medžiaga liudija, kad L. S. nors yra gana jauno amžiaus (28 m.), tačiau, kaip minėta, teistas jau 4 kartus, paskutiniu kartu teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-11-12 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 7 mėnesiams (subendrinus su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-06-17 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme bei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-06-20 nuosprendžiu paskirta bausme), tačiau nuosprendis neįsiteisėjęs, įvykdė sunkų nusikaltimą, nusikalto teistumui neišnykus, eilę kartų baustas administracine tvarka dėl įvairių administracinių nusižengimų įvykdymo, paskirtų baudų nemokantis, kas itin neigiamai charakterizuoja asmenybę, rodo, kad jis ir toliau nesilaiko įstatymų, ignoruoja tinkamo elgesio normas, o anksčiau taikytos poveikio priemonės nepasiekė savo tikslų ir nesustabdė asmens nuo kitų nusikalstamų veikų darymo. Todėl įstatyme numatytas dalinis bausmės vykdymo atidėjimas L. S. netaikytinas.

L. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (4 t., b. l. 159-161) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina. Nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimas panaikintinas.

M. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas Lietuvos Respublikoje neteistas (teistumui išnykus), iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti ir tai, kad asmuo yra teistas ir užsienyje (3 t., b. l. 99-110). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) Atsakomybę sunkina tai, kad šią veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Praeityje baustas administracine tvarka baustas (3 t., b. l. 111-113), nedirbantis (3 t., b. l. 128-129), registruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 130). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus M. S. už nusikalstamos veikos padarymą straipsnio sankcijoje numatytą vidutinio griežtumo bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, su atitinkamais įpareigojimais, numatytais BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte, 2 punkte, 4 punkte. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 64? straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytinas M. S. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2024-09-27, 09.20 val. iki 2024-10-04 (8 paros), laikant M. S. yra atlikęs 16 laisvės apribojimo dienų (4 t., b. l. 198-200 5 t., b. l. 5-6).

M. S. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 185-1888), dokumentų paėmimas (3 t., b. l. 189-192), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 13-15) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, nuosprendžiui įsiteisėjus, - panaikintinos.

Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016).

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji K. S. 2024-06-06 pareiškė civilinį ieškinį dėl 14,87 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 124-126). Ieškinyje dalyje dėl turtinės žalos nukentėjusioji nurodė, kad po įvykio patyrė didelį išgąstį, šoką, dvasinį sukrėtimą, depresinę nuotaiką, jautė nerimą, įtampą, baimę, sutriko miegas, padidėjo kraujo spaudimas, todėl pirko vaistus, dėl ko patyrė 14,87 Eur išlaidų, prideda vaistinės kvitą. Dalyje dėl neturtinės žalos nurodė, kad dėl įvykdyto jos atžvilgiu sunkaus nusikaltimo buvo šoko būsenoje, kadangi jai buvo įremtas peilio smaigalys į gyvybei pavojingą kūno vietą – kaklą ir grasinant reikalaujama atiduoti daiktus, dėl įvykio vyravo depresinė nuotaika, jautė nerimą, įtampą, baimę išeiti į miestą, sutriko miegas, padidėjo kraujo spaudimas, teko vartoti vaistus, todėl, nukentėjusiosios manymu, patirtus emocinius išgyvenimus kompensuotų 3 000 Eur suma. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji parodė, kad pirko raminamuosius vaistus, nes negalėjo užmigti. Kovo 15 dieną dar buvo blogai, o kai nuėjo pas gydytoją, kad išrašytų vaistus nuo spaudimo, tai kartu prie to paties išrašė ir raminamųjų. Neturtinė žala 3 000 eurų ir palaiko ją. Sirgo depresija, bijojo išeiti į lauką, lankė reabilitaciją. Labai išsigando, iki šiol turi baimę išeiti į lauką, kad kas nors su kokia kauke neužpultų. Į greitąją medicinos pagalbą kreipėsi 29 dieną, nes buvo sukilęs didelis kraujo spaudimas. Juto baimę, buvo šoko būsenoje ir šiai dienai ta baimė yra išlikusi, blogai miega, vartoja vaistus. Į psichologą nesikreipė, nes galvojo, kad raminamieji vaistai padės. Stengiasi pati savarankiškai susitvarkyti su baime, o jeigu nepadės, svarstys galimybę kreiptis ir į psichologą.

Išnagrinėjus bylą buvo nustatyta, kad L. S. tyčiniais veiksmais nukentėjusios K. S. atžvilgiu įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d., t. y. plėšimą panaudojant žmogui žaloti pritaikytą daiktą – peilį, įremiant peilio smaigalį į kaklo sritį ir tokiu būdu grasinant buvo reikalaujama atiduoti daiktus, ką, veikiama baimės, nukentėjusioji ir padarė. Nukentėjusioji, anot jos, dėl prieš ją panaudotų neteisėtų veiksmų patyrė šoką, stresą, baimę, sutriko miegas, padidėjo kraujospūdis, todėl dėl sutrikusios sveikatos buvo priversta pirkti ir vartoti medikamentus, kurie kainavo 14,87 Eur (šias išlaidas patvirtina prie civilinio ieškinio pridėtas vaistinės „(duomenys neskelbtini)“ kvitas). Nors vaistus pirko po kiek daugiau nei dviejų savaičių nuo įvykio (2024-03-15), natūralu, jog tokio pobūdžio sveikatos sutrikimai, kuriuos patyrė nukentėjusioji, galėjo trukti ir kurį laiką po nusikaltimo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog turtinė žala dėl vaistų įsigijimo – 14,87 Eur atsirado dėl kaltinamojo L. S. įvykdytos nusikalstamos veikos, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo L. S. nukentėjusiosios K. S. naudai.

Kaip minėta, nukentėjusioji K. S. jai padarytą neturtinę žalą įvertino 3 000 Eur. Nurodė, jog dėl įremto peilio į kaklą patyrė šoką, baimę, didelį išgąstį, dvasinį sukrėtimą, jautė depresinę nuotaiką, nerimą, įtampą, sutriko miegas, padidėjo kraujo spaudimas, iki šiol turi baimę išeiti lauką, kad kas nors su kokia kauke neužpultų.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje įprastai visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Nustatant nukentėjusiajai K. S. neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad buvo veikiama tyčiniais veiksmais (jos atžvilgiu L. S. įvykdė sunkų nusikaltimą), turtas buvo pagrobtas grasinant įremtu į kaklą peiliu, užpuolikas buvo su kauke, kas nukentėjusiajai sukėlė dar daugiau streso ir baimės. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad nukentėjusiajai plėšimo metu nebuvo padarytas sveikatos sužalojimas, po įvykdyto apiplėšimo nukentėjusioji ir toliau su tais pačiais asmenimis, buvusiais iki apiplėšimo, tame tarpe - ir su kaltinamuoju L. S., tęsė girtavimą, į policiją kreipėsi tik 2024-03-01 vakare, t. y. po dviejų dienų nuo įvykio. Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji patyrė jos apibūdintus išgyvenimus, sveikatos sutrikimus, tačiau, įvertinus smurtinės veikos padarymo aplinkybes (įremiant peilio smaigalį į kaklo sritį ir grasinant, tačiau aktyvus fizinis smurtas nepanaudotas), nukentėjusiosios nurodomus padarinius, kuriuos vis dar jaučia iki šiol (sutrikusį miegą, baimės jausmą išeiti į lauką ir būti užpultai kaukėto užpuoliko), taip pat, atsižvelgiant, kad jokių sužalojimų jai padaryta nebuvo, stacionarinis gydymas netaikytas, į policiją kreipėsi tik po 2 dienų nuo įvykio, pati nukentėjusioji su kaltinamuoju aktyviai girtavo tiek iki apiplėšimo, tiek ir po jo, kas visiškai paneigia būtent didelės žalos jai padarymą, pagrobti daiktai nukentėjusiajai yra grąžinti, todėl, teismo vertinimu, prašoma priteisti 3 000 Eur neturtinė žala pagal nustatytas šios bylos aplinkybes yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina, priteisiant iš kaltinamojo L. S. nukentėjusiosios K. S. naudai 750 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tokio suma, teismo vertinimu, atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų reikalavimus, nepažeidžia ir kaltinamojo asmens interesų (jis nedirbantis, pakankamai ilgą laiką suimtas, turės atlikinėti paskirtą laisvės atėmimo bausmę). Kitoje dalyje civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atmestinas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam L. S. buvo skirta gynėja advokatė S. K.. Byloje gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024-10-04 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad L. S. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 781,25 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, pakankamai ilgą laiką yra suimtas ir laikomas kalėjime, turėsiantis atlikti laisvės atėmimo bausmę, duomenų apie L. S. turimą turtą nėra), į priteistų žalų sumas, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam M. S. buvo skirtas gynėjas advokatas M. J.. Byloje gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024-10-02 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad M. S. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 608,34 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, duomenų apie M. S. turimą turtą nėra), šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjant bylą, nukentėjusiąją K. S. atstovavo advokatė J. Š.. Byloje gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024-10-04 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad K. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 675,00 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo L. S. turtinę padėtį (nedirbantis, pakankamai ilgą laiką yra suimtas ir laikomas kalėjime, turėsiantis atlikti laisvės atėmimo bausmę, duomenų apie L. S. turimą turtą nėra), į iš jo priteistų žalų sumas,

be to, įvertinus ir tai, kad L. S. pačiam buvo teikta nemokama teisinė pagalba dėl gynėjo advokato dalyvavimo byloje, išlaidos už nukentėjusiajai K. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamojo L. S. nepriteistinos.

­ mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, 1 vnt., su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas 2024-03-05 reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolu iš K. S. ir kuris Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. P. 2024-03-07 nutarimu grąžintas saugojimui K. S. (1 t., b. l. 91-93), - paliktinas neribotai K. S. nuosavybei;

- žiedas – iškilus, 1 vnt., žiedas – vestuvinis žiedas su „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklu, 1 vnt., paimti 2024-02-20 reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardo, (duomenys neskelbtini), kurie Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. M. 2024-03-27 nutarimu grąžinti saugojimui K. S. (2 t., b. l. 21-25, 26), - paliktini neribotai K. S. nuosavybei;

- moteriški auskarai „(duomenys neskelbtini)“, geltono metalo, 2 vnt., paimti 2024-03-22 reikalaujamų daiktų paėmimo protokolu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardo, (duomenys neskelbtini), kurie Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. M. 2024-03-25 nutarimu grąžinti saugojimui R. S. (2 t., b. l. 28-34), - paliktini neribotai R. S. nuosavybei;

- polietileniniai užspaudžiami maišeliai, 2 vnt., esantys voke Nr. 1, kurie sudėti į paketą POLICIJA Nr. (duomenys neskelbtini), medžiaginės kaukės-kepurės, 2 vnt., esančios pakuotėse su lipdukais POLICIJA Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugojimui Šiaulių AVPK daiktų saugyklai pagal 2024-05-14 aktą (2 t., b. l. 38-39), - sunaikintini;

- mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ su odiniu įdėkliuku, su „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas iš M. S. 2024-03-26 kratos metu ir kuris Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. M. 2024-03-28 nutarimu grąžintas saugojimui M. S. (2 t., b. l. 67-71), - paliktinas neribotai M. S. nuosavybei;

- mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ kartu su SIM kortele „(duomenys neskelbtini)“ bei atminties kortele „(duomenys neskelbtini)“, su suskilusiu ekranu, juodas, paimtas iš L. S. 2024-03-20 asmens kratos protokolu ir kuris Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. M. 2024-05-16 nutarimu nepripažintas daiktu, turinčiu reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti, dėl ko 2024-05-16 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas (duomenys neskelbtini) kalėjimui pridėjimui prie suimtojo asmeninių daiktų (2 t., b. l. 40-43, 75-77, 78-79), - grąžintinas L. S. ir paliktinas neribotai jo nuosavybei;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024-02-29 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (originalas), esanti voke prie bylos 4-o tomo galinio viršelio, - paliktina saugoti byloje;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024-02-29 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, esanti byloje (1 t., b. l. 197), - paliktina saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. S. nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Bausmės pradžią L. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024-11-15.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti L. S. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024-03-20, 16.48 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2024-11-15.

L. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimą panaikinti.

M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 2 punktu, 4 punktu, įpareigojant M. S. per bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. S. nustatyti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 2 punktu, 4 punktu, įpareigojant M. S. per bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmę įskaityti M. S. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024-09-27, 09.20 val. iki 2024-10-04 (8 paras), laikant M. S. yra atlikęs 16 (šešiolika) laisvės apribojimo dienų.

M. S. paskirtų kardomųjų priemonių – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimo, rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti, grąžinant M. S. iš jo paimtą asmens tapatybės kortelę.

Nukentėjusiosios K. S. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl 14,87 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš L. S. priteisti nukentėjusiajai K. S. 14,87 Eur (keturiolika eurų 87 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios K. S. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš L. S. priteisti nukentėjusiajai K. S. 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nepriteisti iš L. S. 781,25 Eur proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjos advokatės dalyvavimo byloje.

Nepriteisti iš M. S. 608,34 Eur proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjo advokato dalyvavimo byloje.

Nepriteisti iš L. S. 675,00 Eur proceso išlaidų už nukentėjusiajai K. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl atstovės advokatės dalyvavimo byloje.

­ mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, 1 vnt., su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), paimtą 2024-03-05 reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolu iš K. S. ir kuris Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. P. 2024-03-07 nutarimu grąžintą saugojimui K. S., - palikti neribotai K. S. nuosavybei;

- žiedą – iškilų, 1 vnt., žiedą – vestuvinį žiedą su „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklu, 1 vnt., paimtus 2024-02-20 reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardo, (duomenys neskelbtini), kurie Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. M. 2024-03-27 nutarimu grąžinti saugojimui K. S., - palikti neribotai K. S. nuosavybei;

- moteriškus auskarus „(duomenys neskelbtini)“, geltono metalo, 2 vnt., paimtus 2024-03-22 reikalaujamų daiktų paėmimo protokolu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardo, (duomenys neskelbtini), kurie Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. M. 2024-03-25 nutarimu grąžinti saugojimui R. S., - palikti neribotai R. S. nuosavybei;

- polietileninius užspaudžiamus maišelius, 2 vnt., esančius voke Nr. 1, kurie sudėti į paketą POLICIJA Nr. (duomenys neskelbtini), medžiaginės kaukės-kepurės, 2 vnt., esančios pakuotėse su lipdukais POLICIJA Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), perduotus saugojimui Šiaulių AVPK daiktų saugyklai pagal 2024-05-14 aktą, - sunaikinti;

- mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ su odiniu įdėkliuku, su „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), paimtą iš M. S. 2024-03-26 kratos metu ir kuris Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. M. 2024-03-28 nutarimu grąžintą saugojimui M. S., - palikti neribotai M. S. nuosavybei;

- mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ kartu su SIM kortele „(duomenys neskelbtini)“ bei atminties kortele „(duomenys neskelbtini)“, su suskilusiu ekranu, juodas, paimtą iš L. S. 2024-03-20 asmens kratos protokolu ir kuris Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. M. 2024-05-16 nutarimu nepripažintas daiktu, turinčiu reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti, dėl ko 2024-05-16 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas (duomenys neskelbtini) pridėjimui prie suimtojo asmeninių daiktų, - grąžinti L. S. ir palikti neribotai jo nuosavybei;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024-02-29 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (originalą), esančią voke prie bylos 4-o tomo galinio viršelio, - palikti saugoti byloje;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024-02-29 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, esančią byloje, - palikti saugoti byloje.

Išaiškinti M. S., kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnio 1 dalies 1 - 4 punktus nuteistasis privalo susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti M. S., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Išaiškinti M. S., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.