Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. S. nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę L. S. įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2024 m. kovo 20 d. 16.48 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra iki 2024 m. lapkričio 15 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu M. S. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. L. S. nuteistas už tai, kad įvykdė plėšimą, tai yra 2024 m. vasario 28 d., apie 21.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje įrėmė peilio smaigalį į kaklo dešinę pusę nukentėjusiajai K. S., juo grasindamas reikalavo atiduoti banko kortelę, kurios nukentėjusioji neturėjo, ir pagrobė K. S. dėvimus juvelyrinius dirbinius, priklausančius K. S. ir R. S.: du auksinius žiedus, iš kurių vienas 700 Eur vertės, vestuvinis, darytas pagal individualų užsakymą, su „Versace“ prekės ženklu – stilizuotu žmogaus veidu, balto ir geltono aukso, o antrasis taip pat balto / geltono aukso, iškilus, kuriame ant balto aukso yra išbraižyti kryželiai, o ant geltono aukso – skaidrios, baltos, blizgios „akutės“, 500 Eur vertės, auskariukus, kuriuos nukentėjusioji K. S. buvo įsivėrusi į ausį – auksinius lankelius – „rinkutes“, 2 vnt., 1 porą, 100 Eur vertės.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. S. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, tai yra skirti jam mažesnę bausmę arba taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nurodo, kad jis nori kuo greičiau atlikti bausmę, sumokėti paskirtas baudas, įsidarbinti ir atlyginti nukentėjusiajai K. S. padarytą turtinę bei neturtinę žalą. Teigia, kad išvadas dėl savo elgesio padarė, nori integruotis į visuomenę, gyventi dorai ir nebenusikalsti.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Nuteistojo L. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis L. S. kelia tik bausmės individualizavimo klausimą – prašo skirti jam mažesnę bausmę arba taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir iš dalies atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

6. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

Dėl nuteistajam L. S. paskirtos bausmės

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. S. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Byloje nustatyta, kad L. S. padarė vieną sunkų nusikaltimą, nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Bylos duomenimis, L. S. nusikalto būdamas anksčiau teistas 2 kartus, neišnykus teistumui, po nusikaltimo, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo L. S. priimti dar 3 apkaltinamieji nuosprendžiai, iš kurių 2, tai yra Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 17 d. baudžiamasis įsakymas ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 20 d. nuosprendis, kuriais L. S. nuteistas atitinkamai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, yra įsiteisėję, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. nuosprendis, kuriuo L. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, dar neįsiteisėjęs (2 t., b. l. 131–137, 141–144, 145–168, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), yra daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį už smulkias vagystes, ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 169–184), o tai rodo, kad nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus, jo padarytos veikos nėra atsitiktinės, tai yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Be to, nuteistasis nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 196, 198), nustatyta viena L. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

9. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus L. S. už jo padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, dydžiu mažesnę negu sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, tai yra laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, kai šios bausmės vidurkis yra 3 metai 7 mėnesiai 15 dienų. Be to, ši bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu iki laisvės atėmimo 1 metams 8 mėnesiams. Esant aptartoms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistajam L. S. paskirta bausmė per griežta ir ją švelninti atsižvelgiant į tai, kad pastarasis nori kuo greičiau atlikti bausmę, sumokėti paskirtas baudas, įsidarbinti ir atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. L. S. teistumai ir administraciniai baustumai, aplinkybė, kad jis nebe pirmą kartą padaro nusikalstamą veiką nuosavybei, t. y. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, rodo, kad nuteistojo teiginys, jog jis išvadas dėl savo elgesio padarė, nori integruotis į visuomenę, gyventi dorai ir nebenusikalsti, yra deklaratyvaus pobūdžio.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

10. BK 75 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pagal BK 75 straipsnio 3 dalį, asmeniui, nuteistam daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip 5 metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip 6 mėnesiai ir ilgesnė kaip 2 metai, taip pat nuo 1 iki metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas.

11. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021, 2K-203-976/2023).

12. Skundžiamu nuosprendžiu L. S. nuteistas už vieno sunkaus nusikaltimo padarymą laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, todėl yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo nuteistajam, tačiau būtina nustatyti ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, naują nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 180 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), L. S. padarė būdamas anksčiau teistas 2 kartus, neišnykus teistumui, po nusikaltimo, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo L. S. priimti dar 3 apkaltinamieji nuosprendžiai, iš kurių 2 jau yra įsiteisėję, ir kuriais jis nuteistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, o tai rodo, kad nuteistasis nesupranta daromų nusikalstamų veikų pavojingumo ir kritiškai savo elgesio nevertina, jo nekeičia, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Tokios aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai L. S. bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šioje byloje baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo nepakaktų L. S. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. Dėl to apelianto prašymas taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir iš dalies atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą netenkinamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu L. S. paskirta bausmė rūšimi ir dydžiu yra teisinga, ji tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

13. Šiaulių apygardos teisme 2025 m. sausio 16 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-00464 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prie šios pažymos pridėtas nuteistojo L. S. gynėjos advokatės Sofijos Kručienės prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo. Šiais dokumentais prašoma išieškoti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 162,50 Eur. Minėta pažyma buvo gauta teisėjų kolegijai išėjus priimti sprendimo, t. y. tik po teismo posėdžio, kuriame buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, todėl, vadovaujantis teismų praktika, klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paliekamas nenagrinėtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-10-511/2023).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. S. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už L. S. suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme palikti nenagrinėtą.