- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-21
- Bylos Nr.
- e2-1842-1159/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualdas Gylys
- Ieškovas
- UAB „Transtira“
- Atsakovas
- H. P.
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Transtira“ atstovei teisininkei B. D.,
viešame nuotoliniame mišriame teismo 2022 m. sausio 18 d. posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Transtira“ 2021 m. spalio 7 d. ieškinį atsakovui H. P. dėl darbuotojo veiksmais darbdaviui padarytos žalos atlyginimo.
Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2022 m. sausio 21 d. 10 val.
1. Pareikštu ieškiniu ieškovė UAB „Transtira“ prašo priteisti iš atsakovo H. P.:
1) 537,99 Eur žalos, padarytos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų darbo metu.
2) 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
3) 17,00 Eur žyminio mokesčio ir 224,33 Eur vertimo išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad:
1.1. 2017-06-07 tarp UAB „Transtira“ ir atsakovo Baltarusijos piliečio H. P., gim. (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 3261 (darbo sutartis su atsakovu nutraukta darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių), pagal kurią atsakovas dirbo UAB „Transtira“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju-ekspeditoriumi. Ieškovės teigimu, atsakovas, dirbdamas pas ieškovę, atliko neteisėtus veiksmus darbo metu, dėl kurių ieškovei buvo padaryta žala:
1.2. Atsakovas 2019 m. balandžio mėnesį darbdavio nurodymu buvo išvykęs į reisą pristatyti krovinius į paskirties vietas su ieškovės vilkiku v/n (duomenys neskelbtini), ir nuomota puspriekabe v/n (duomenys neskelbtini). 2019-04-22 Danijoje atsakovas, būdamas itin nerūpestingas ir neatidus, vairuodamas minėtas transporto priemones pažeidė kelių eismo taisykles, t. y. netinkamai pastatė minėtų transporto priemonių junginį, dėl ko už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą ieškovė 2021-05-28 iš atsakingos Danijos institucijos gavo baudos protokolą, kuriuo ieškovei paskirta 287,99 Eur bauda. Aplinkybę, jog pažeidimo padarymo momentu minėtą transporto priemonę valdė atsakovas, patvirtina transporto priemonės priėmimo-perdavimo aktai, o ieškovės patirtą 287,99 Eur nuostolių sumą patvirtina Danijos atsakingos institucijos Faerdelsstyrelsen surašytas baudos protokolas bei šios baudos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas;
1.3. 2020 m. lapkričio mėnesį ieškovės nurodymu ir ieškovės vilkiku v/n (duomenys neskelbtini), bei nuomota puspriekabe v/n (duomenys neskelbtini), atsakovas buvo išvykęs į reisą pristatyti krovinius į paskirties vietas. 2020-11-13 atsakovas, itin neatsargiai vairuodamas sukėlė eismo įvykį, kurio metu išvažiuodamas iš pakrovimo vietos kliudė vartus ir apgadino puspriekabės ratą, tą patvirtina po eismo įvykio darytos minėtos puspriekabės fotonuotraukos, paties atsakovo paaiškinimas, vaizdo įrašas, supildyta eismo įvykio deklaracija. Dėl 2020-11-13 įvykio metu apgadintos puspriekabės, v/n (duomenys neskelbtini), ieškovė patyrė 260 Eur (be PVM) nuostolių sumą, kurią patvirtina įmonės UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ sąmata Nr. 20113432, UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ sąskaita faktūra Nr. TSS2100007549 bei šios sąskaitos faktūros apmokėjimą patvirtinantis dokumentas. Ieškovė papildomai paaiškina, jog 2020-12-01 ieškovė ir atsakovas sudarė susitarimą, pagal kurį atsakovas įsipareigojo atlyginti dėl 2020-11-13 įvykio ieškovei atsiradusią 250 Eur žalą (likusios žalos sumos ieškovė atsisako). Minėto susitarimo 1.3 punkte numatyta, kad, jei darbo sutartis nutraukiama, atsakovas įsipareigoja per 30 dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos atlyginti susitarime nurodytą žalą; minėtas terminas šio prašymo teikimo dienai yra suėjęs, tačiau 250 Eur žala ieškovei nėra atlyginta.
1.4. Teigia, kad bendras dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovės patirtos žalos dydis yra 547,99 Eur, tačiau ieškovė iš atsakovo prašo priteisti tik 537,99 Eur, nes likusios žalos sumos ieškovė gera valia atsisako. Priduria, kad ieškovė liepos mėnesį pateikė atsakovui pretenziją, prašydama dėl 2019-04-22 ir 2020-11-13 padarytų neteisėtų atsakovo veiksmų atlyginti žalą, tačiau atsakovas į minėtą pretenziją nereagavo, 537,99 Eur žalos ieškovei taip ir neatlygino.
1.5. Prie ieškinio pridėjo 19 priedų (dokumentai lietuvių ir rusų kalbomis): 1) darbo sutartį su atsakovu ir jos pakeitimus, 2) darbo sutarties nutraukimą, atsakovo prašymu, 3) vilkiko v/n (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės v/n (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus, 4) dokumentus rusų kalba, 5) eismo įvykio foto nuotraukas, 6) remonto sąmatą, 7) atsakovo paaiškinimą dėl eismo įvykio, 8) susitarimą dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, 9) eismo įvykio deklaraciją, 10) ir 11) priedų nepateikta, 12) baudos sertifikatą, 13) pretenziją atsakovui, 14) darbo ginčų komisijos 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą byloje APS-131-16007, 15) vertimo išlaidų sąskaitą faktūrą, 16) žyminio mokesčio kvitą, 17) ieškovo kaip juridinio asmens registracijos juridinių asmenų registre išrašą, 18-19) atstovo įgaliojimus patvirtinančius dokumentus.
2. Pasirengimo nagrinėti bylą proceso metu:
2.1. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, tačiau parengiamųjų teismo posėdžių metu nurodė, kad nesutinka su prašomomis priteisti sumomis, nes:
1) ieškovės vilkiką v/n (duomenys neskelbtini), ir nuomotą puspriekabę, v/n (duomenys neskelbtini) 2019-04-22 Danijoje stovėjimo aikštelėje pastatė gavęs ieškovės atstovo sutikimą, pavardės neįvardijo;
2) po 2020-11-13 įvykio puspriekabės rato padanga buvo tinkama naudojimui, nes su ja jis grįžo į Lietuvą, be to ieškovės atstovai (pavardžių neįvardijo) žadėjo, kad jam jokios žalos nereiks atlyginti.
2.2. Ieškovė:
2.2.1. papildomame 2021-11-17 teismui pateiktame paaiškinime (DOK 213853) nurodė, kad:
1) Civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kaip matyti iš jos turinio, taikoma tik žalai, padarytai tretiesiems asmenims. KASKO draudimo sutartis, vadovaujantis jos sąlygomis, draudžia transporto priemonę tik nuo visiško sunaikinimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į minėtų draudimo sutarčių turinį, Ieškovė nesikreipė į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir, atitinkamai, tokios išmokos nebuvo gautos, nes padaryti pažeidimai nepatenka po minėtų draudimo sutarčių apsauga;
2) Dėl padangos apgadinimų, Ieškovė per klaidą su ieškiniu pateikė ne tas fotonuotraukas, todėl pridėjo fotonuotraukas, kurios buvo teiktos ir Darbo ginčų komisijos byloje, iš kurių aiškiai matyti transporto padangos pažeidimai ir kad jie yra tokio pobūdžio, kad padanga turėjo būti keičiama;
3) Dėl baudos protokole nurodytos aplinkybės, jog skiriama padidinta bauda dėl to, kad laiku nebuvo sumokėta pirminė bauda Ieškovė paaiškino – iki teismui į bylą pateikto baudos protokolo nebuvo gavusi jokių pranešimų dėl baudos sumokėjimo. Ieškovė taip pat pažymi, kad kiek jai yra žinoma iš praktikos, jei yra skiriama padidinta bauda dėl to, kad laiku nebuvo sumokėta, tokiuose baudos protokoluose būna pateiktos detalizacijos, t. y. pateikta pirminė baudos suma ir detalizuota kas sudaro padidintą baudos sumą (administravimo mokestis, padidinta bauda). Atitinkamai, Ieškovė neturi duomenų, kad anksčiau būtų buvusi skirta mažesnė bauda, o prašoma priteisti iš atsakovo bauda yra laikytina padidinta dėl nuo Ieškovės priklausančių priežasčių (teismo posėdžio teikdama paaiškinimus patikslino, kad dėl nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių).
Prie papildomo paaiškinimo pridėjo apgadintos padangos fotonuotraukas, kurios iš esmės skiriasi nuo prie ieškinio pridėtų foto nuotraukų, t. y. akivaizdžiai matosi, kad tai kito rato nuotraukos, nes jo tvirtinimo elementai yra kitokie bei kitoks padangos protektorius.
2.2.2. Parengiamųjų teismo posėdžių metu iš esmės palaikė ieškinį ir jo prašymus.
2.2.3. 2022-01-18 pateikė teismui papildomą informaciją apie atsakavo vidutinį darbo užmokestį (795,61 Eur), paaiškino, kad nepavyko sudaryti taikos sutarties su atsakovu, atsakovui nebuvo pasiūlyta dirbti kitą darbą, kad ieškovės ir atsakovo bendru susitarimu buvo nutraukti darbo santykiai su UAB „Transtira“, patikrino gautus laiškus, tačiau pirminės baudos nebuvo gavusi. Galimai pirminės baudos kvitas buvo paliktas ant transporto priemonės priekinio lango ir vairuotojui nesumokėjus baudos padidinta bauda buvo išsiųsta įmonei.
3.1. Ieškovės atstovė iš esmės palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus ir reikalavimus, kad atsakovas apgadino padangą ir dėl to ją reikėjo keisti, kad atsakovas pats nusprendė netinkamai parkuoti transporto priemonę, todėl kaip vairuotojas yra atsakingas už paskirtą baudą, nėra išlikusios jokios atsakovo ir jį kuravusio vadybininko bendravimo istorijos, nežino, kas buvo atsakovą kuravęs vadybininkas, kad jokios pirminės baudos ieškovė nėra gavusi. Baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovė prašė išspręsti kilusį ginčą iš esmės ir priteisti iš atsakovo:
1) 537,99 Eur žalos, padarytos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų darbo metu.
2) 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
3) 17,00 Eur žyminio mokesčio ir 224,33 Eur vertimo išlaidas.
3.2. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, palaikė parengiamojo teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad:
1) ieškovės 2021-11-17 teismui pateiktame paaiškinime (DOK 213853) pateiktos foto nuotraukos yra ne jo vairuotos transporto priemonės, kad eismo įvykio metu transporto priemonės padanga nebuvo sugadinta, po įvykio padanga liko techniškai tvarkinga, nebuvo įpjauta;
2) 2019 m. balandžio 22 d. automobilio MERCEDES, v/n (duomenys neskelbtini) pastatymą Koge Bugt Motorvejen, Karslunde suderino su jį kuruojančiu vadybininku, gavo jo leidimą nustatytoje vietoje parkuoti transporto priemonę MERCEDES BENZ, v/n (duomenys neskelbtini), tačiau kadangi nebuvo laisvų stovėjimo vietų, jis turėjo atsistoti specialiai stovėjimui neskirtoje vietoje ir negavęs iš vadybininko kitokio nurodymo liko stovėti parai tam neskirtoje vietoje, niekur kitur negalėjo važiuoti be vadybininko leidimo, nes už tai galėjo gauti baudą ieškovo.
Baigiamųjų kalbų metu atsakovas prašė ieškinio sumą mažinti arba visiškai atmesti.
II. Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
4. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl eismo įvykio metu padarytos žalos (apgadinant puspriekabės v/n (duomenys neskelbtini) rato padangą) atlyginimo ir nuostolių (žalos) atlyginimo už gautą baudą už netinkamą transporto priemonės parkavimą. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad:
1) 2017 m. birželio 7 d. ieškovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. 3261 (su vėlesniais priedais ir pakeitimais), pagal kurią atsakovas įmonėje pradėjo dirbti vairuotoju ekspeditoriumi. 2021 m. gegužės 25 d. šalių susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo nurodyta, kad darbo sutartis nutraukta remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodekso) 55 straipsniu – darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių;
2) Danijoje 2019-04-22 atsakovas vairuodamas vilkiką v/n (duomenys neskelbtini) su puspriekabę v/n (duomenys neskelbtini) galimai pažeidė kelių eismo taisykles, t. y. netinkamai pastatė minėtų transporto priemonių junginį dėl ko ieškovė sumokėjo 287,99 baudą;
3) Atsakovas 2020 m. lapkričio 13 d. vairuodamas vilkiką v/n (duomenys neskelbtini) bei puspriekabę v/n (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš pakrovimo vietos kliudė vartus ir taip galimai apgadino puspriekabės v/n (duomenys neskelbtini) rato padangą, ieškovė pakeitė puspriekabės padangą ir apmokėjo už jos pakeitimą.
Pirmosios instancijos teisme labai svarbus yra ne tik tinkamas teisės aiškinimas ir taikymas, tačiau ir tai, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 13 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis), bei į aplinkybę, jog esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, šalys, laikydamosi proceso operatyvumo, koncentruotumo principų, jau pareikšdamos ieškinį pirmosios instancijos teismui turi pateikti visus savo reikalavimus, atsikirtimus ir įrodymus. Kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).
Žemesnės instancijos teismas
Nors CPK 414 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, šioje byloje dalis įrodymų buvo surinkta ir teismo iniciatyva, tačiau taip pat teismas daro išvadą, kad teismas neturėjo iniciatyvos pareigos rinkti papildomus įrodymus naudingus ieškovei, nes ji yra stipresnė ginčo šalies pusė, ją atstovavo ir profesionalus teisininkas, todėl galiausiai teismas daro išvadas remdamasis įrodymais, kurie tiek šalių tiek teismo iniciatyva buvo pateikti į bylą. Atsakovo argumentams pagrįsti teismas nepriėjo išvados, kad dar gali būti daugiau įrodymų, nei kiek jų buvo pateikti į bylą. Šalys teismo posėdžio metu pažymėjo, kad papildomų įrodymų pateikti neturi.
5. Reikalavimo dalis:
- dėl 2020-11-13 eismo įvykio metu ieškovei padarytos 250 Eur žalos atmestinas, nes ieškovė neįrodė, kad atsakovas eismo įvykio metu apgadino puspriekabės v/n (duomenys neskelbtini) padangą taip, kad ji buvo netinkama tolimesniam naudojimui,
- dėl 2019-04-22 netinkamu transporto priemonės parkavimu patirtų 287,99 Eur nuostolių (žalos) tenkintina iš dalies, t. y. 50 procentų.
DK 151 straipsnis nustato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 3 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui. DK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.
Pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas.
Tik esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012).
5.1. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas eismo įvykio metu apgadino puspriekabės v/n (duomenys neskelbtini) padangą taip, kad ją reikėtų keisti.
5.1.1. 2020 m. rugsėjo 4 d. UAB „Transtira“ komandiruotės įsakymu Nr. 90434 (ieškinio priedas Nr. 4), ieškovės transporto priemone MERCEDES BENZ, v/n (duomenys neskelbtini), atsakovas komandiruotas vykti maršrutu Europos Sąjunga ir kitos Europos šalys, komandiruotės tikslas – gabenti krovinius. 2020 m. lapkričio 13 d. su ieškovės vilkiku MERCEDES BENZ v/n (duomenys neskelbtini), bei ieškovės išsinuomota puspriekabe v/n (duomenys neskelbtini), atsakovas, išvažiuodamas iš pakrovimo vietos adresu Morsterweg 47c, Grubbenvorst (kaimas Nyderlandų Limburgo provincijoje) puspriekabės ratu užvažiavo ant privataus namo tvoros stulpelio. UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ sąmatos Nr. 20113432 ir UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ PVM sąskaitos faktūros (serija TSS21, Nr. 00007549) duomenimis dėl 2020 m. lapkričio 13 d. eismo įvykio metu apgadintos puspriekabės, v/n (duomenys neskelbtini) rato padangos remonto, ieškovė patyrė 314 Eur nuostolių. 2020 m. gruodžio 1 d. susitarimu dėl žalos atlyginimo, atsakovas įsipareigojo ieškovei atlyginti 250 Eur žalą, likusios žalos sumos ieškovė atsisakė. Minėto susitarimo 1.3 punkte numatyta, jog <..> nutraukiant darbo santykius <...>, atsakovas atlyginti susitarime nurodytą žalą įsipareigoja geranoriškai per 30 dienų nuo darbo santykių pabaigos, tačiau:
5.1.2. Nors byloje nėra ginčo, kad įvykio dieną šalis siejo darbo teisiniai santykiai, o atsakovas vykdė savo darbines funkcijas (CPK 12 ir 187 straipsniai), kad atsakovas buvo profesionalus vairuotojas ir turėjo žinoti kelių eismo taisykles, saugumo technikos taisyklių reikalavimus, saugius krovininio automobilio valdymo būdus ir pan., kad vairuotojas-ekspeditorius yra atsakingas už saugų transporto priemonės eksploatavimą, yra įsipareigojęs atlyginti įmonei žalą dėl baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės (Darbo sutarties 10 p., ieškinio priedas Nr. 1), ir nors iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas netinkamai vykdė savo darbines pareigas: 2020-11-13 nepaisydamas reikalavimo saugiai eksploatuoti transporto priemonę, būdamas nepakankamai atidus ir rūpestingas, puspriekabės ratu užvažiavo ant tvoros stulpelio, t. y. atsakovas veikė neatsargiai, nors ieškovė ir atsakovas 2020 m. gruodžio 1 d. pasirašė sutartį (ieškinio priedas Nr. 8) dėl 250 Eur žalos atlyginimo, šiuo atveju nustatant atsakovo atsakomybės dydį svarbu yra tai, kad:
1) byloje ieškovės pateikti padangos apgadinimo įrodymai yra prieštaringi, pvz., prie ieškinio (5 priedas) pridėtose nuotraukose, kurias eismo įvykio metu darė atsakovas ir pateikė ieškovei, iš esmės nesimato jokių padangos įpjovimo žymių, be to prie papildomo paaiškinimo ieškovė (DOK 213853, priedas Nr. 1) pridėjo kitas apgadintos padangos fotonuotraukas, kurios iš esmės skiriasi nuo prie ieškinio pridėtų fotonuotraukų, t. y. akivaizdžiai matosi, kad tai kito rato nuotraukos, nei kuris kontaktavo su vartais eismo įvykio metu, nes jo tvirtinimo elementai yra kitokie bei kitoks padangos protektorius. Be to, ieškovės padarytos fotonuotraukos yra neišsamios, nes jose nesimato kokiai transporto priemonei priklauso fotonuotraukose esanti padanga;
2) ieškovė ir atsakovas 2020 m. gruodžio 1 d. pasirašė sutartį (ieškinio priedas Nr. 8), tačiau šioje sutartyje nėra išsamiau paaiškinta, kuri transporto priemonės vieta buvo apgadinta, ir kokie dokumentai patvirtina susitarime aptartą žalos dydį.
5.1.3. Ieškovė neperdavė atsakovui pakeistos padangos, kad šis galėtų įsitikinti, jog tikrai ją sugadino, o esant galimybei, ją galėtų parduoti už likutinę vertę.
Taigi teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo argumentais, kad prie paaiškinimo (DOK 213853) pridėtos nuotraukos yra ne tos transporto priemonės su kuria jis dalyvavo eismo įvykyje, bei kad eismo įvykio metu padanga nebuvo apgadinta, tai matosi iš prie ieškinio pridėtų padangų foto nuotraukų. Svarbi aplinkybė yra ir ta, kad atsakovas su padanga toliau važiavo ir jokių neigiamų pasekmių nekilo.
Atitinkamai teismas daro išvadą, kad padangos pakeitimo išlaidas 314,60 Eur pagal remonto sąmatą Nr. 20113432 ir pavedimo kopiją (ieškinio priedas Nr. 6) ieškovė patyrė prisiimdamas asmeninę atsakomybę kaip transporto priemonės valdytojas, įvertinęs jos natūralų susidėvėjimą, o ne eismo įvykio metu padarytą pažeidimą, todėl už patirtus nuostolius negali būti atsakingas atsakovas, patirti nuostoliai dėl padangos pakeitimo iš atsakovo nepriteistini.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė teismui pateiktais įrodymais nors ir įrodė, kad atsakovas būdamas ieškovės darbuotoju, vykdydamas tiesiogiai jam pavestas funkcijas, padarė transporto priemonės valdymo saugumo pažeidimą (važiuodamas iš pakrovimo vietos kliudė vartus), tačiau neįrodė, kad atsakovas savo kaltais veiksmais padarė žalos, atitinkamai teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos, nes neįrodyta, kad transporto priemonės padanga buvo apgadinta būtent eismo įvykio metu, taip pat ieškovė neįrodė, kad fotonuotraukose pateikta padanga yra būtent transporto priemonės MERCEDES BENZ, v/n (duomenys neskelbtini) ar puspriekabės (duomenys neskelbtini) padanga.
5.2. Ieškovė neįrodė, kad tik atsakovas yra kaltas dėl 2019-04-22 įvykusio netinkamo transporto priemonės parkavimo ir dėl to patirtų 287,99 Eur nuostolių (žalos), todėl šie nuostoliai (žala) dalintini šalims lygiomis dalimis.
2019 m. balandžio 19 d. UAB „Transtira“ direktoriaus įsakymu Nr. 43235, ieškovės transporto priemone MERCEDES BENZ v/n (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe v/n (duomenys neskelbtini), atsakovas komandiruotas vykti maršrutu Europos Sąjunga ir NVS šalys, komandiruotės tikslas – gabenti krovinius. Iš 2021 m. gegužės 15 d. baudos sertifikato duomenų matyti, kad už 2019 m. balandžio 22 d. automobilio MERCEDES BENZ v/n (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės v/n (duomenys neskelbtini), netinkamą pastatymą Koge Bugt Motorvejen, Karslunde, UAB „Transtira“ išrašyta 287,99 Eur bauda. Ieškovės teigimu, UAB „Transtira“ sumokėjus baudą, ieškovė patyrė 287,99 Eur nuostolių, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo, tačiau:
5.2.1. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2019 m. balandžio 22 d. automobilio MERCEDES BENZ, v/n (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės v/n (duomenys neskelbtini) pastatymą Koge Bugt Motorvejen, Karslunde suderino su jį kuruojančiu vadybininku, gavo jo leidimą nustatytoje vietoje parkuoti transporto priemonę, tačiau kadangi nebuvo laisvų stovėjimo vietų, jis turėjo atsistoti specialiai stovėjimui neskirtoje vietoje ir negavęs iš vadybininko kitokio nurodymo liko stovėti parai tam neskirtoje vietoje, niekur kitur negalėjo važiuoti be vadybininko leidimo, nes už tai galėjo gauti baudą. Šio atsakovo argumento ieškovė nepaneigė, todėl teismas mano, kad dėl netinkamo transporto priemonės pastatymo yra atsakingos abi ginčo šalys. Darbdavys gavęs iš darbuotojo pranešimą, kad nėra laisvų nemokamų stovėjimo turėjo duoti naujus nurodymus, kaip turi elgtis darbuotojas, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė būtų davusi kokius nors nurodymus atsakovui, kaip elgtis nesant laisvų nemokamų vietų, o šio klausimo išsprendimas negalėjo būti paliktas vien atsakovui. Laikytina, kad atsakovas neatliko savo pareigų numatytų Darbo kodekso 25 straipsnio 2 dalies nuostatų, kad darbo sutarties šalys turi tinkamai viena kitai teikti pranešimus.
5.2.2. Atsakovo 2017 m. birželio 7 d. su ieškove sudarytos darbo sutarties Nr. 3261, 1.18 punktu, kuris nustato, kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą atsiradusią dėl baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės (1.18.3 papunktis). Tačiau iš 2021 m. gegužės 15 d. baudos sertifikato duomenų matyti, tai yra pakartotinis baudos sertifikatas, kurio bauda yra padidinta lyginant su pirmuoju, kuris turėjo būti įteiktas ieškovei. Ieškovė teismui nepateikė įrodymų apie pirminę paskirtą baudą, todėl padidinta bauda nėra susijusi su atsakovo atsakomybe prieš darbdavį, o pirmoji paskirta bauda teismui nėra žinoma.
Dėl minėtų aplinkybių laikytina, kad ieškovės nurodyti nuostoliai atsirado ne vien dėl atsakovo bet ir dėl ieškovės kaltės. Ieškovė būdama stipresnioji sandorio pusė pati nesilaikė darbdaviui taikomo racionalaus, rūpestingo, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalono (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020) atitinkamai dėl to praranda teisę reikalauti visų nuostolių atlyginimo ir Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Nors darbdavys, sumokėdamas baudą už darbuotojo padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą patyrė nuostolių. Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad tiek ieškovė tiek atsakovas šioje situacijoje nesielgė tinkamai, t. y. atsakovas pastatė netinkamoje vietoje transporto priemonę, o ieškovė nepateikė įrodymų kokia buvo paskirta pirminė bauda bei, kad ėmėsi pakankamai priemonių ją nustatyti, taip pat nepateikė įrodymų, kad rūpinosi, jog atsakovas transporto priemonę pastatytų parkavimui tinkamoje vietoje, todėl teismas laiko, kad šiuo atveju teisinga ir sąžininga yra paskirtos baudos dydį dalinti šalims per pusę ir iš atsakovo priteisti ieškovei 50 procentų sumokėtos baudos dydžio, t. y. 144 Eur.
Taigi laikytina, kad ieškovė teismui pateiktais įrodymais tik iš dalies įrodė, kad atsakovas yra atsakingas dėl baudos už netinkamą transporto priemonės stovėjimą:
1) 50 procentų dėl patirtų nuostolių, už kitus 50 procentų nuostolių atsakinga pati ieškovė;
2) nuostoliai padaryti pažeidžiant kelių eismo taisykles (pažeidžiant parkavimo vietoje esančias kelio linijas), tačiau tam įtakos turėjo ir ieškovės elgesys;
3) priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo – dėl netinkamo parkavimo yra paskirta bauda, tačiau, kadangi ji yra pakartotinė ir padidinta, todėl dėl jos kalta ir ieškovė;
4) pažeidėjo kaltę – atsakovas dėl savo paties neatsargumo pastatė netinkamoje vietoje transporto priemonę, tačiau tokį jo elgesį nulėmė ir ieškovė, kuri nedavė nurodymų kur toliau statyti transporto priemonę;
5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje – atsakovą ir ieškovę eismo įvykio metu siejo darbo santykiai;
6) nuostolių padarymas einant darbines funkcijas – transporto priemonės parkavimo metu atsakovas tiesiogiai vykdė jam pavestas funkcijas.
Apibendrinant reikalavimą dėl žalos už sugadintą padangą bei nuostolių atlyginimą už paskirtą baudą svarbu pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog net ir nustatęs formalias materialinės atsakomybės taikymo sąlygas, teismas privalo atsižvelgti į aplinkybes, kurios gali būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-421/2015). Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo iniciatyva būtų atlyginęs žalą ar bent jos dalį, tačiau byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, tik dalį ieškovės nuostolių atsiradusių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Kaip minėta teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje yra duomenų ar aplinkybių, kurios yra pagrindu žalos atlyginimą mažinti, daro išvadą, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti ne visą 537,99 Eur prašomą atlyginti žalą, o tik jos dalį, t. y. 144 Eur. Ši ieškovei atlygintina suma neviršija trijų atsakovo vidutinių darbo užmokesčių dydžio, todėl privalo būti atlyginama.
6. Reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos tenkintinas pilnai.
Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas tokį ieškovės reikalavimą laiko pagrįstu CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl priteisia jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (144 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
7. Reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies, t. y. proporcingai patenkintų reikalavimų sumai:
7.1. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad patyrė 17,00 Eur žyminio mokesčio ir 224,33 Eur vertimo išlaidų, iš viso 241,33 Eur, pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai.
7.2. Kaip minėta, teismas priteisia iš atsakovo 144 Eur (iš 537,99 Eur) nuostolių atlyginimo, o tai sudaro 26,77 procento patenkintų reikalavimų (nepatenkinta 73,23 procentų reikalavimų). Atitinkamai ieškovei iš atsakovo priteistina 26,77 procentai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o tai sudaro 64,60 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
8. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (4,26 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei UAB „Transtira“, į. k. 122282884, iš atsakovo H. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (gyv. (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublika):
1) 144 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus) žalos (nuostolių) atlyginimo;
2) 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (144 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
3) 64,60 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 60 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Teismo sprendimą išversti į rusų kalbą ir sprendimo kopijas lietuvių ir rusų kalbomis siųsti atsakovui el. p. (duomenys neskelbtini) ir adresu (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublika, t. y. sprendimo įteikimui taikyti Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje 10 straipsnyje nustatytą mechanizmą, kuris nustato, kad „Jeigu paskirties Valstybė neprieštarauja, ši Konvencija netrukdo: a) tiesiogiai siųsti teisminius dokumentus paštu užsienyje esantiems asmenims; <...>.“ Minėtos konvencijos vieši ratifikavimo duomenys (https://www.hcch.net/en/states/authorities/details3/?aid=242) patvirtina, kad Baltarusijos Respublika neprieštarauja tokiam procesinių dokumentų įteikimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą (CPK 307, 310 str.).