Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.9; 3.1.1.2.4; 3.1.14.1; 3.1.14.4; 3.1.14.8.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5

2023 m. rugsėjo 14 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Draugiškas vėjas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kurioje spręstas klausimas dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Draugiškas vėjas“ ieškinio atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl įpareigojimo sudaryti ketinimų protokolą priėmimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Litgrid“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Draugiškas vėjas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ civilinėje byloje Nr. e2-18406-1080/2022 panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis uždrausta trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AB „Litgrid“ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sudaryti naujas rezervacijas ir / ar susitarimus, susijusius su 110 kV OL Krekenava-Žibartoniai-Gudžiūnai ir 110 kV OL Zarasai-IAE tinklų galia, pralaidumu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, vadovaujantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. O3E-833 „Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtinto pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais nuostatomis, sudaryti ketinimų protokolą su ieškove UAB „Draugiškas vėjas“, pagal 2022 m. liepos 20 d. pateiktą prašymą, ketinimų protokole numatant suteikti visą UAB „Draugiškas vėjas“ išduotuose Išankstinėse sąlygose numatytą leistiną generuoti galią – 14 999 kW bei visą įrengtąją generatorių galią – 14 999 kW; taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė ieškovei išdavė išankstines prijungimo sąlygas Nr. 22-54380 Vėjo elektrinės prijungimui prie elektros skirstomųjų elektros tinklų. Ieškovė 2022 m. liepos 20 d. pagal atsakovės išduotas išankstines prijungimo sąlygas Nr. 22-54380 pateikė prašymą sudaryti ketinimų protokolus, 2022 m. rugpjūčio 12 d. buvo gautas atsakovės patvirtinimas, jog prašymas pilnai gautas ir užregistruotas, bet ketinimų protokolas nebus išduodamas. Su ieškove ketinimu protokolas turėjo būti pasirašytas iki 2022 m. rugpjūčio 19 d., tačiau dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-18406-1080/2022, tas nebuvo atlikta. Pateikus prašymą visi dokumentai buvo patikrinti ir patvirtinti kaip teisingi ir pakankami, todėl, ieškovės nuomone, su AB „Litgrid“ susijęs teisminis procesas tik sustabdė ketinimų protokolų sudarymo procesą, tačiau jo nenutraukė. Ieškovė kreipėsi į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybą (toliau – ir Taryba), kuri 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr.R2-(TTA)-5068 iš dalies tenkino ieškovės reikalavimus, tačiau netenkino reikalavimo įpareigoti atsakovę sudaryti ketinimų protokolą su ieškove pagal dokumentų (prašymų) pateikimo datą galiojusių teisės aktų nuostatas ir tos dienos sąlygas, su kuo ieškovė nesutinka, todėl kreipėsi su ieškiniu ir prašo šalių ginčą nagrinėti iš esmės.

1.2. Nurodo, kad atsakovė subjektyviai taikė galiojančius teisės aktus, nepagrįstai delsė su ieškove sudaryti ketinimų protokolą ir pažeidė teisės aktuose įtvirtintą pareigą, pateikti pasirašymui ketinimų protokolo projektą per nustatytą terminą. Taip buvo pažeisti ir ieškovės teisėti lūkesčiai ir ekonominiai interesai per teisės aktuose nustatytus terminus sudaryti viešąsias sutartis - ketinimų protokolus, bei toliau vystyti Vėjo elektrinės projektą. Atsakovė turi pareigą sudaryti ketinimų protokolą su ieškove pagal dokumentų (prašymo) pateikimo datą galiojusių teisės aktų nuostatas ir tos dienos sąlygas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Draugiškas vėjas“ ieškinį.

2.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-896-1080/2023 (buvęs civilinės bylos Nr. e2-18406-1080/2022), iškelta pagal ieškovės UAB „Solar PV“ ieškinį atsakovei AB „Litgrid“, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti ieškovės elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros energijos perdavimo tinklų ketinimų protokolą pagal atsakovės 2022 m. kovo 31 d. išduotas išankstines prijungimo sąlygas saulės elektrinių prijungimui prie elektros perdavimo tinklo Nr. 22SD-1476; įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti ieškovės elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros energijos perdavimo tinklų ketinimų protokolą pagal atsakovės 2022 m. balandžio 26 d. išduotas išankstines prijungimo sąlygas saulės elektrinių prijungimui prie elektros perdavimo tinklo Nr. 22SD-1900. Šioje byloje 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausta atsakovei su trečiaisiais asmenimis pasirašyti elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros energijos perdavimo tinklo ketinimų protokolus dėl elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros energijos perdavimo tinklų 110 kV OL Krekenava-Žibartoniai-Gudžiūnai ir 110 kV OL Zarasai-IAE tinklų zonose, o jeigu tokie ketinimų protokolai yra pasirašyti, – stabdyti jų galiojimą ir vykdymą, įskaitant, bet neapsiribojant, uždrausta atsakovei atlikti bet kokius techninius veiksmus, susijusius su ketinimų protokolų vykdymu, išduoti galutines prijungimo sąlygas, rengti ir derinti techninius projektus ir sudaryti prijungimo paslaugos sutartis su trečiaisiais asmenimis.

2.2. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės keliamo ginčo dalyką bei Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-896-1080/2023 ginčo dalyką ir proceso eigą, darė išvadą, kad ieškovė ieškinio pateikimo momentu neturi reikalavimo teisės į atsakovę dėl ketinimų protokolo, leidžiančio prisijungti prie elektros tinklų, sudarymo (kadangi teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovei yra uždrausta sudaryti ketinimų protokolą su trečiaisiais asmenimis); taip pat ieškinio pateikimo momentu nėra aišku, ar ieškovė apskritai tokią teisę įgis ateityje (kadangi kitoje nagrinėjamoje byloje tenkinus ieškinį, kitam asmeniui, kurio naudai taikytos laikinosios apsaugos priemonės, bus suteikta teisė prisijungti prie elektros tinklų pagal tarp jo ir atsakovės sudarytą ketinimų protokolą).

2.3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio pateikimo momentu ieškovei neturint materialinės subjektinės teisės, kurią ji siekia apginti, atitinkamai ieškovė neturi teisinio pagrindo ir kreiptis dėl tokios teisės gynimo į teismą (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškinį, kurio tenkinimas / atmetimas nesukurs ieškovei jokių materialinių teisinių padarinių, atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

3. Ieškovė UAB „Draugiškas vėjas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir klausimą ieškovės ieškinio atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ priėmimo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimo turinio ir neatsižvelgė į su ieškovės teise kreiptis į teismą susijusius teisės aktus. Nutartis priimta nesivadovaujant teisės aktais, kuriais Tarybai išnagrinėjus ginčą energetikos srityje ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą, kad ginčas būtų išnagrinėtas iš esmės ir tinkamai neįvertinus ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei su ieškiniu pateiktų įrodymų. Taryba 2023 m. birželio 28 d. nutarimu įpareigojo atsakovę nustojus galioti teismo taikomoms laikinosioms apsaugos priemonėms civilinėje byloje Nr. e2-18406-1080/2022, atnaujinti ieškovės ir kitos bendrovės 2022 m. liepos 20 d. ir 2022 m. liepos 26 d. prašymų sudaryti ketinimų protokolus nagrinėjimą ir minėtus prašymus nagrinėti laikantis teisės aktų reikalavimų, tačiau netenkino reikalavimo įpareigoti atsakovę sudaryti ketinimų protokolą pagal dokumentų (prašymų) pateikimo datą galiojusių teisės aktų nuostatas ir tos dienos sąlygas. Taryba konstatavo, kad ieškovė turi teisę sudaryti ketinimų protokolą, priešingai nei teigiama nutartyje. Ieškovė nesutinka su dalimi Tarybos nutarimo, kad ketinimų protokolas turi būti sudarytas vadovaujantis teisės aktais, kurie galios tuo metu, kai bus panaikintos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-18406-1080/2022, todėl kreipėsi į teismą. Ieškovės manymu, ketinimų protokolas turėtų būti sudarytas vadovaujantis tuo metu, kai ketinimų protokolas turėjo būti sudarytas, galiojusiu teisiniu reglamentavimu. Energetikos srityje kompetentingai institucijai ne tik priėmus nagrinėti ieškovės reikalavimus, bet ir juos iš dalies tenkinus, nėra pagrįsta ir logiška teigti, kad ieškovė neturi materialinės subjektinės teisės. Be to, pirmosios instancijos teismas išvadą dėl to, kad ieškovė neturi materialinės subjektinės teisės padarė jo priėmimo stadijoje, neišnagrinėjęs ginčo iš esmės.

3.2. Bylos iškėlimo stadijoje pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris galėtų būti priimtas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, t. y. teismas konstatavo, kad ieškovė neturi materialinės subjektinės teisės, o tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Ieškovė tinkamai pasinaudojo procesine teise: nepraleisdama Energetikos įstatyme ir Tarybos nutarimu Nr. O3E-226 patvirtintose Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklėse nustatyto ir Tarybos 2023 m. birželio 28 d. nutarime nurodyto trisdešimties dienų termino kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą pagal atsakovės registruotos buveinės vietą. Pažymėjo, kad ginčai dėl įpareigojimo sudaryti ketinimų protokolus yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme ir atsakovė galutiniu teismo sprendimu yra įpareigojama (esant pagrindui) sudaryti ketinimų protokolą – sprendimai yra priimami tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

3.3. Pažymėjo, kad kitoje civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali apriboti ieškovės teisės į teisminę gynybą. Visų pirma, dėl to, kad šios priemonės yra laikinos ir tai, kad jos yra pritaikytos nebūtinai reiškia, kad bus priimtas kitos civilinės bylos ieškovei palankus teismo sprendimas. Antra, net ir tuo atveju, jei bus priimtas kitos bylos ieškovei palankus teismo sprendimas, tai savaime nereiškia, kad bus užkirstas kelias ieškovei sudaryti ketinimų protokolą su atsakove. Reikšmingos aplinkybės, susijusios su ieškovės reikalavimu, turima materialine subjektine teise, turėtų būti išsamiai atskleistos ir ištirtos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kitoje civilinėje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones laikė ribojančiomis ieškovės teisę į teisminę gynybą.

3.4. Ieškovės pareikštų reikalavimų tenkinimas neabejotinai sukeltų materialines teisines pasekmes ir modifikuotų (sukurtų) ieškovei teises ir pareigas: ieškiniu prašoma ne tik įpareigoti sudaryti ketinimų protokolą, bet taip pat užtikrinti, kad ketinimų protokolas būtų sudarytas pagal tam tikrą teisinį reglamentavimą. Atsakovės įpareigojimas sudaryti ketinimų protokolą pagal prašymo sudaryti ketinimo protokolą pateikimo metu ir tuo metu, kai privalomai turėjo būti sudarytas ketinimų protokolas, galiojusias teisės aktų nuostatas, neabejotinai turės įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms. Pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje faktiškai įvertino pareikšto ieškinio teisėtumą ir materialinį pagrįstumą, bei neišklausęs šalių paaiškinimų ir neatlikęs įrodymų vertinimo pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, išnagrinėjo ieškinį iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

6. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atisakyti priimti ieškovės ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Apeliantė nesutikdama su priimta teismo nutartimi nurodo, kad: 1) pirmosios instancijos teismas neįvertino Tarybos sprendimo turinio ir apeliantės teisės kreiptis į teismą, nesutinkant su tokiu Tarybos sprendimu; 2) kitoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neriboja apeliantės teisės į teisminę gynybą; 3) apeliantė turi subjektinį suinteresuotumą, o reiškiamas reikalavimas apeliantei sukeltu materialines teisines pasekmes; 4) pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje, neišklausęs šalių ir neįvertinęs įrodymų, išnagrinėjo ieškinį iš esmės.

8. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniuose).

9. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje, aiškinant nagrinėjamu atveju aktualią Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų – kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismą dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išnagrinėjimo (EŽTT 2000 m. vasario 15 d. sprendimas byloje Garcia Manibardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 38695/97, 36, 39 punktai; 2001 m. liepos 31 d. sprendimas byloje Mortier prieš Prancūziją, peticijos Nr. 42195/98, 33 punktas). Pagal EŽTT jurisprudenciją teisė į teismą nėra absoliuti – galimi tam tikri šios teisės apribojimai, nes teisės kreiptis į teismą pobūdis (prigimtis) lemia valstybinio reguliavimo poreikį. Valstybės taikomi teisės į teismą ribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jei jie nesuvaržys ar nesusilpnins asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė.

10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Taigi teisės kreiptis į teismą ribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą, todėl atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl neaiškaus ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ginčo ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023).

12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-701/2019, 23 punktas). Teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020, 30 punktas). Teisinis suinteresuotumas, kaip būtina procesinė prielaida reikalavimui teisme pareikšti, negali būti tapatinamas su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, nes pagal CPK 5 straipsnio nuostatas suinteresuotu asmeniu pripažįstamas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti, t. y. tikėtinas ginčo materialiųjų teisinių santykių dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019).

13. Aiškindamas CK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, 44 punktas; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-969/2019, 23 punktas).

14. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida) atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad yra pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.2 punktas)

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pvz., negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 25 punktas).

16. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-244/2003; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; kt.). Reikalavimo teisės neturėjimas, dėl kurio draudžiama atsisakyti priimti ieškinį, reiškia materialinį teisinį pareikšto ieškinio nepagrįstumą. Tuo tarpu proceso teisės kreiptis į teismą prielaidos yra vertinamos civilinės bylos iškėlimo stadijoje, o šių prielaidų nebuvimas sudaro pagrindą atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“ civilinėje byloje Nr. e2-18406-1080/2022 panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, vadovaujantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. O3E-833 „Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtinto pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais nuostatomis, sudaryti ketinimų protokolą su ieškove, pagal 2022 m. liepos 20 d. pateiktą prašymą, ketinimų protokole numatant suteikti visą UAB „Draugiškas vėjas“ išduotuose Išankstinėse sąlygose numatytą leistiną generuoti galią – 14 999 kW bei visą įrengtąją generatorių galią – 14 999 kW.

18. Taigi, ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, t. y. aiškiai ir konkrečiai nurodė, kokių konkrečių materialiųjų teisinių padarinių ji siekia bei nurodė faktinį ieškinio pagrindą. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką ir nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje sprendė, kad ieškovė ieškinio pateikimo momentu neturi reikalavimo teisės į atsakovę dėl ketinimų protokolo, leidžiančio prisijungti prie elektros tinklų, sudarymo. Pažymėtina, ar ieškovė turi reikalavo teisę į atsakovę, bus atsakyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, bet negali būti atsakyta ieškinio priėmimo stadijoje, kurioje sprendžiami tik procesinio pobūdžio klausimai, o ne materialinio. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės negali būti kliūtimi kreiptis į teismą. Sutiktina su apeliante, kad kitoje byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės, laikinai uždraudžiant AB „Litgrid“ pasirašyti elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros energijos perdavimo tinklo ketinimų protokolus, nagrinėjamu atveju nesudaro prielaidų išvadai apie ieškovės materialinio teisinio suinteresuotumo neturėjimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

Dėl bylos baigties

19. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, ir neatsižvelgė į teismų praktiką, todėl atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, spręsti ieškinio priėmimo klausimą, kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškinio priėmimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos.