Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Arūno Rudzinsko ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Z. M. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8139-800/2013 pagal ieškovų A. L., V. R., M. N., A. N. ieškinį atsakovei Z. M. C., trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriui, dėl nuosavybės teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismo sprendimas pažeidžia atsakovės kaip turto savininkės teises, teismas netinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas.

Teismas, tenkindamas ieškovų ieškinį, sumažino atsakovei Z. M. C. priklausantį žemės sklypą natūroje.

Teismo konstatuotos aplinkybės sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra priešingos teismo priimtam sprendimui, t. y. teismo sprendimo rezoliucinei daliai.

Teismas neatsižvelgė į tai, jog visų keturių ieškovų žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktai surašyti 2007-01-05 (1 t. b. l. 163, 165, 167, 169), kai atsakovė Z. M. C. jau buvo įsiregistravusi kaip gretimo sklypo savininkė, tačiau su ja minėti aktai nebuvo derinti.

Teismo sprendimo argumentai, kad atsakovei Z. M. C. dalijant žemės sklypą į atskirus sklypelius, 2002 m. registruojant sklypo ribas kadastro įmonėje nebuvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, nebuvo kviesta tuo metu nuosavybės teisę turėjusi gretimo sklypo savininkė A. N. ir 1.1 neturi esminės reikšmės, nes ieškovai šioje byloje nekelia klausimo dėl atsakovei įregistruoto žemės sklypo ribų pakeitimo, neginčija kadastro duomenų.

Ieškinio tenkinimo atveju riba, kuri nustatyta dar 1995 m. Valstybinio žemėtvarkos instituto žemės sklypo planu, faktiškai ieškovų yra stumiama į atsakovės žemės sklypo pusę, ir tai pažeidžia atsakovės interesus.

Teismui patenkinus ieškovų ieškinį, akivaizdžiai yra pažeidžiamos atsakovės turtinės teisės, nes jai atimama teisė naudotis jai ne tik visu priklausančiu žemės sklypu, bet ir tvora, medžiais, esančiais šiame sklype. Atsakovei priklausantis žemės sklypas viešajame registre įregistruotas 1.0102 ha.

Teismas, tenkindamas ieškovų ieškinį, pažeidė CK 4.37 straipsnio 1 dalies bei 4.39 str. 1 dalies nuostatas ir todėl teismo sprendimas naikintinas.

Teismas nepagrįstai nevertino byloje pateikto išsamaus trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus 2012 12 04 rašto Nr. 78D-(14.7- 104) 240, adresuoto ieškovei A. L. (1 t., b. l. 174–176), kuriame nurodyta, kad ši institucija išnagrinėjo ieškovų pateiktą UAB „Daraja“ matininko L. S. parengtą esamų tvorų situacijos schemą (ja vadovaujasi ieškovai savo ieškinyje) bei Registrų centro duomenis ir nurodė, kad atliekant žemės sklypų kadastrinius (geodezinius) matavimus (taip pat ir atstatant žemės sklypų ribas), privalu vadovautis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, bei užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos, t. y. naujai atliekami šio ir gretimo žemės sklypų kadastriniai matavimai privalo būti atliekami tomis pačiomis ribomis.

Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas šioje byloje. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovė, nesutikdama su ieškovų reikalavimais, turėjo teisę teismui pateikti kitus dokumentus, patikslinti geodezinius žemės sklypo matavimus arba ginčyti esamus kadastrinius matavimus. Šis teismo teiginys nepagrįstas.

Teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovei. Ieškovai savo pareigos neįvykdė ir nepateikė jokių teisinių argumentų, patvirtinančių, kad žemės dalis, kurioje nuo 1992 m. pastatyta tvora ir įregistruota viešajame registre kaip atsakovei priklausančio gyvenamojo namo priklausinys bei už šios tvoros 1993 m. pasodinti atsakovės medžiai yra ieškovams priklausančių žemės sklypų ribose ir todėl atsakovė įpareigotina juos panaikinti. Tokių įrodymų byloje nepateikta (CPK 178 str.), todėl ieškinys negalėjo būti patenkintas.

Teismas, spręsdamas šalių žemės sklypų ribų klausimą, visiškai neatsižvelgė į faktiškai valdomo sklypo ribas, terminus, netinkamai vertino byloje esamus rašytinius įrodymus, pažeidė CK 4.37 str., 1 d., 4.39 str. 1 d., CPK 185 str. reikalavimus, todėl teismo sprendimas naikintinas.

Apeliantė nesuvokia ginčo esmės, apeliacinis skundas grindžiamas tomis aplinkybėmis, kurias nurodė ieškovai ir jomis įrodinėja ieškinį, kurias nustatė teismas ir kurių pati atsakovė neginčija.

Dėl akivaizdžiai neteisingo byloje surinktų įrodymų interpretavimo ir vertinimo visiškai nepagrįstas apeliantės teiginys, kad teismas patenkindamas ieškovės ieškinį sumažino atsakovei Z. M. C. priklausantį žemės sklypą natūroje.

Atsakovė nesuvokia, jog ji yra užsitvėrusi gerokai didesnį sklypą, nei jai priklauso, t. y. 130 kv. m daugiau, ir ši žemė yra ieškovų (24 + 30 + 40 + 36 kv. m, tai patvirtina „Daraja“ parengtas planas.). Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jos teisiškai registruotas sklypas yra mažesnis arba sumažėjęs.

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas ieškovams padidino žemės sklypus atsakovės žemės sklypo sąskaita, ir šioje byloje yra kilęs ginčas dėl valdomų žemės sklypų ribų, kadangi jos yra neaiškios. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais ieškovai nesutinka, nes jie yra nepagrįsti, klaidinantys teismą ir prieštaraujantys bylos medžiagai.

Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovei priklausančiame žemės sklype yra prisodinta medžių, kurie yra per arti ieškovų sklypo ribų. Vadovaujantis „Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004“ 1 priedu, „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimais medžiai turėtų būti sodinami ne arčiau 3 m atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, o tujų gyvatvorė ne arčiau 1 m atstumu“, todėl pagrįstai ieškinį tenkino.

Atsakovė neturėjo būti kviečiama į ieškovams priklausančių sklypų kadastrinių matavimų 2007-01-05 atlikimą, todėl šis skundo argumentas nepagrįstas.

Kadastro žemėlapio ištraukos patvirtina, kad sklypų riba, registruota Nekilnojamojo turto registre, neina atsakovės nurodyta tvoros ir eglučių linija, šis dokumentas patvirtina, kad atsakovės sklypo riba su ieškovais yra pasislinkusi (t. 1, b.l. 102).

Nacionalinės žemės tarnybos 2012-12-04 raštas Nr. 78D-(14.7-104)240 yra visiškai nepagrįstas ir kardinaliai prieštaraujantis oficialiems raštiniams įrodymams ir VI Registrų centro duomenims. Minėtą raštą galima traktuoti tik kaip bandymą padėti atsakovei, visiškai neįsigilinus į rašytinius dokumentus. Šio rašto neteisingumą iš esmės paneigė netgi Nacionalinei žemės tarnybai atstovaujanti atstovė teismo posėdyje.

Nesuprantamas apeliacinio skundo autoriaus argumentas, kad teismas neatsižvelgė į faktiškai valdomo sklypo ribas. Į faktiškai valdomo sklypo ribas atsižvelgiama, kai reiškiamas reikalavimas nustatyti žemės sklypo ribą LR CK 4.45 str. pagrindu. Tačiau šiuo atveju sklypo riba yra aiški, ji įregistruota registre ir niekas jos neginčija. Šiuo atveju atsakovė yra užėmusi ieškovams priklausančio sklypo dalį, kurią turi atlaisvinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą pagal apeliantės Z. M. C. apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 327 straipsnio 1 dalyje nurodytų absoliučių šio teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Nagrinėjamoje byloje ieškovų pareikštas reikalavimas išmontuoti atsakovui gretimo sklypo savininkei priklausančią tvorą ir jos pamatus, kertančius ieškovams priklausantį žemės sklypą, kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 str.). CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.).

Bylos duomenimis, 1992-09-28 žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti, aktu (1 t., b. l. 142) apeliantei Z. M. C. buvo pažymėtos 7,55 ha žemės sklypo ribos (1 t., b. l. 142 ), tuo metu ieškovai dar nebuvo gretimų žemės sklypų savininkai. Atsakovei Z. M. C. 2004-09-01 sprendimu Nr. 2166 ir potvarkiu (1 t., b. l. 177, 141) buvo nuspręsta vadovaujantis preliminariais žemės reformos žemėtvarkos projektais suteikti naudotis 7,55 ha žemės. 1995-03-02 Kauno rajono valdybos potvarkiu Nr. 113 (1 t., b. l. 139, 181) buvo iš dalies pakeistas 1994-09-01 potvarkis (1 t., b. l. 177) ir nuspręsta atsakovei Z. M. C. suteikti teisę naudotis 8,09 ha žemės sklypu. Atsakovei Z. M. C. priklausančio žemės sklypo (8,09 ha) ribos buvo įformintos Valstybinio žemėtvarkos instituto ribų planu (1 t., b. l. 138 ir 182), kuris buvo patvirtintas su gretimų žemės sklypų naudotojais. Ieškovė A. N. tuo metu dar nebuvo gretimo sklypo savininkė, tačiau ieškovės A. N. suderinimas dėl atsakovei Z. M. C. suformuoto žemės sklypo su pastabomis yra (1 t., b. l. 138).

Atsakovei Z. M. C. priklausantis ginčo žemės sklypas buvo suformuotas ir kadastriniai duomenys nustatyti 2002 m. gruodžio 23 d., padalijus atsakovei nuosavybės teise priklausantį 8,09 ha žemės sklypą į atskirus žemės sklypus (1 t., b. l. 125–127, 139, 135). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, nuosavybės teise atsakovės Z. M. C. priklausantis žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo plane yra uždėtas nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo spaudas apie sklypo ribų pažymėjimą nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje 2003-01-17 (1 t., b. l. 113, 2 t., b. l. 44).

Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad 0,1147 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ieškovės A. L. vardu įregistruotas 2010-10-21, šio žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti 2007-01-05 (1 t., b. l. 18–19, 20). 0,1089 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ieškovės V. R. vardu įregistruotas 2012-10-09, šio žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti 2007-01-05 (1 t., b. l. 16, 17). 0,1089 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) įregistruotas ieškovo M. N. vardu, žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 2007-01-05 (1 t., b. l. 13–14, 15). 0,1149 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) įregistruotas ieškovės A. N. vardu, šio žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2007-01-05(1 t., b. l. 10–12).

Nekilnojamojo daikto ribų nustatymas yra reglamentuojamas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (NTKĮ 3 str. 2 d., 8 str. 1 d).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos yra nustatytos teisės aktų nustatyta tvarka (pastaba: pirmą kartą žemės sklypo ribos nustatytos ir riboženkliais pažymėtos buvo (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės tarnybos 1992-09-28 Žemės ribų parodymo ir jų paženklinimo aktu (1 t., b. l. 142, 143), vėliau 1995-01-05 Valstybinio žemėtvarkos instituto paruoštu planu (1 t. b. l. 138), vėliau įregistruotos viešajame registre, todėl laikytina, jog pagal atliktus kadastrinius matavimus atsakovės žemės sklypo riba yra aiški). Taip pat ieškovės A. N. 4500 ha žemės sklypo planas iki padalinimo sudarytas ir suderintas su žemėtvarkos skyriumi, o įrašai padaryti Valstybinėje registrų centro įmonėje 2005 m. lapkričio mėnesį (1 t, b. l. 58). Šiame dokumente yra užfiksuotos ieškovės žemės sklypo ribos, t. y. koordinatės, besiribojančios su atsakovės sklypu. Iš šio dokumento matyti, kad ieškovės žemės sklypo riba žymima dviem skaičiais – 1 ir 4. 1 ((duomenys neskelbtini)) ir 4 ((duomenys neskelbtini)). Sulyginus šias koordinates su atsakovės žemės sklypo ribomis, kurios yra registruotos ir pažymėtos kadastro žemėlapyje dar 2002 metais, matyti, kad anksčiau nurodyta ieškovų žemės sklypų riba Nr. 1 sutampa su atsakovės sklypo riba Nr. 3(duomenys neskelbtini), o ieškovės žemės sklypo riba Nr. 4 sutampa su atsakovės žemės sklypo riba Nr. 4 (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 117). Iš byloje pateikto atsakovės žemės sklypo plano, sudaryto 2001 m., taip pat matyti, kad ieškovų ir atsakovės žemės sklypų koordinatės sutampa (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 118). Byloje esančiame atsakovės 1994 m. žemės sklypo plane pažymėta riba 3 ir 4 taip pat faktiškai sutampa, t. y. Nr. 3 (duomenys neskelbtini), Nr. 4 (duomenys neskelbtini) su ieškovų sklypo ribų koordinatėmis (1 t., b. l. 138). Esant tokioms aplinkybėms pagrįstas yra ieškovų atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, kad ieškovų ir apeliantės žemės sklypų ribų koordinatės sutampa, yra aiškios ir kad besiribojančių žemės sklypų savininkai privalo laikytis nustatytų žemės sklypo ribų ir jų nepažeidinėti.

Ieškovai teigia,kad atsakovė Z. M. C. pažeidžia jų teises, nes esant aiškiai žemės sklypo ribai tarp ginčo šalių, atsakovė Z. M. C. jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), yra atitvėrusi nuo ieškovams priklausančių žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), 1,37 m aukščio vielos tinklo tvora, kuri taške X-6083096,01, Y-485809,51 įeina į ieškovei A. L. priklausantį žemės sklypą 60 cm; taške X-6083094, Y-485846,70 įeina į ieškovei V. R. priklausantį žemės sklypą 71 cm; taške X-6083093,07, Y-485882,47 įeina į ieškovui M. N. priklausantį žemės sklypą 95 cm; taške X-6083091,68, Y-485918,48 įeina į ieškovei A. N. priklausantį žemės sklypą 119 cm, taške X-6083089,88, Y-485952,52 įeina į ieškovei A. N. priklausantį žemės sklypą 93 cm. Šias aplinkybes, kad atsakovei priklausanti tvora yra pastatyta ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose, ieškovai įrodinėjo UAB „Daraja“ parengtu planu (1 t., b. l. 21, 2 t., b. l. 20, 49), liudytojo L. S. paaiškinimu (2 t., b. l. 57, 41). Liudytojas paaiškino, kad ieškovų kadastriniai matavimai yra atlikti. Liudytojas nurodė, kad tvora įsiterpusi į ieškovų sklypus, nors VĮ Registrų centre atsakovės ir ieškovų sklypo koordinatės sutampa. Pagal esamus duomenis, atsakovė papildomai naudoja tą užimtą plotą. Kita bylos medžiaga taip pat patvirtina UAB „Daraja“ parengtas plane nustatytas aplinkybes, kad atsakovės tvora, eglutės ir medžiai buvo sodinami ne ant geodeziškai nustatytos ribos (1 t., b. l. 58). Atsakovė nenuginčijo UAB „Daraja“ parengto plano apskaičiavimų (2 t., b. l. 20, 49) todėl teisėjų kolegija laiko įrodyta, kad atsakovė yra užsitvėrusi gerokai didesnį sklypą, nei jai priklauso, ir kad apeliantei priklausanti tvora ir medžiai yra išdėstyti ieškovų žemės sklypuose nustatytoje UAB „Daraja“ parengtame plane vietoje ir užima 130 kv. m (24 + 30 + 40 + 36 kv. m) ieškovams priklausančio žemės sklypo (CPK 178, 185 str.). Todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad skundžiamu teismo sprendimu buvo sumažintas atsakovės žemės sklypas, nes tokiai išvadai padaryti pagrindo nėra. Taip pat atmestinas apeliantės argumentas dėl tariamai neteisingai suformuoto žemės sklypo plano (2 t., b. l. 20, 49), nes pateikti planai, priešingai, nei teigia apeliantė, suformuoti tinkamai paženklinus koordinates ir atsakovės iniciatyva įrengtos tvoros lokalizacijos vietą, kuri, kaip nustatyta, nesutampa su žemės sklypo riba ir yra įrengta ieškovų žemės sklype (2 t., b. l. 48–49).

Taip pat pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei priklausančiame žemės sklype yra prisodinta medžių, kurie yra per arti ieškovų sklypo ribų, kadangi pagal „Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004“ 1 priedą, „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimais medžiai turėtų būti sodinami ne arčiau 3 m atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, o tujų gyvatvorė ne arčiau 1 m atstumu.“ Taip pat pažeistas leidžiamos paklaidos dydis, nes iš pateiktų planų matyti, kad vienoje pusėje atsakovė užėmė 60 cm, o kitoje 93 cm ieškovams priklausančios žemės, nors ginčo atveju gali būti taikoma tik 20 cm paklaida (2002-12-30 žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastrinių duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 32.7 punktas).

Negalima sutikti su apeliantės argumentu, kad atsakovės sutikimas buvo reikalingas sudarant 2007-01-05 ieškovų žemės sklypo ribų paženklinimo aktus. Atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodyta, kad 2007 m. atliekant ieškovų sklypų kadastrinius matavimus, buvo prisirišta prie nustatytų atsakovės Z. M. C. sklypo koordinačių, nes jos sklypo riba buvo įregistruota dar 2002 m. Iš aktų akivaizdu, kad visi sklypai buvo paženklinti po 4 riboženklius. Be to, 2002-12-30 žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastrinių duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 26 punktas numato, kad „kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu ir koordinuotu žemės sklypu, suinteresuotas asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius.“ Taigi, atsakovė Z. M. C. neturėjo būti kviečiama į ieškovams priklausančių sklypų kadastrinių matavimų atlikimą.

Kasacinis teismas išaiškino, kad teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę bei visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2012-12-04 Nr. 78D (b. l. 35, 1 t.) raštas sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovai netinkamai gynė savo pažeistą teisę ir neįrodė ieškinio reikalavimų. Įvertinus visus surinktus byloje įrodymus, teisėjų kolegijos vertinimu, Nacionalinės žemės tarnybos 2012-12-04 raštas Nr. 78D (b. l. 35, 1 t.) nesudaro pagrindo padaryti priešingą išvadą, negu padarė pirmosios instancijos teismas, visgi daugiau surinktų byloje įrodymų patvirtina, kad ieškovų teisės buvo pažeistos, dėl to turi būti apgintos (CPK 12, 178, 185 str.). Todėl byloje nėra pagrindo taikyti ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus kasacinės praktikos išaiškinimus (LAT 2005-11-02 Nr. 3K-3-539/2005; 2010-01-04 Nr. 3K-3-6/2010), nes šių bylų faktinės aplinkybės visiškai nesutampa.

CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės argumentus dėl pirmos instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti apeliantės nurodytų proceso teisės normų pažeidimo, nes teismas vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus, o tai, kad nebuvo priimtas atsakovei palankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Daugelis apeliacinio skundo argumentų iš esmės kartojasi, yra susiję su tų pačių aplinkybių vertinimu ar įrodymų pakankamumu. Neanalizuodamas kiekvieno iš apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą (CPK 176, 185 straipsniai), taip pat nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypo savininko teisių turinį, nekilnojamo turto valdymo gynimą nuo pažeidimų (CK 1.5, 4.98 str.), nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir pakankamai motyvavo savo sprendimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 328 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovės priteistinos 144 Lt žyminio mokesčio išlaidos valstybei, kurių atsakovė nesumokėjo už apeliacinį skundą, ir bylinėjimosi išlaidos ieškovei A. L.. Ieškovei A. L. apeliacinės instancijos teisme, remiantis teisinių paslaugų sutartimi Nr. 250/2013, atstovavo advokatė Sonata Žukauskienė (2 t., b. l. 97). Atmetus atsakovės Z. M. C. apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme ieškovės A. L. turėtos bylinėjimosi išlaidos (2 t., b. l. 96–97) priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str. 1, 3 d., 302 str.).

Ieškovė A. L. apeliacinės instancijos teisme turėjo 1000 Lt išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu (90–95 b. l., 2 t.).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 punktas numato maksimalų 1500 Lt dydžio užmokestį už atsiliepimo į apeliacinį skundą ruošimą. Todėl teisėjų kolegija ieškovei A. L. iš atsakovės priteisia jos prašomas 1000 Lt dydžio apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti iš atsakovės Z. M. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas:

144 (vieno šimto keturiasdešimt keturių) Lt žyminį mokestį valstybei (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą – įstaigos kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas – AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660);

1000 (vieno tūkstančio) Lt teisinių paslaugų išlaidų atlyginimą ieškovei A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).