Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1548-854/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-06
Bylos Nr.: e2A-1548-854/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03733-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Giedrė Čėsnienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“
Atsakovas: E. Z.

Kategorijos

2.6.11.5Energijos pirkimas-pardavimas

Civilinė byla Nr. e2A-1548-854/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03733-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.5.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) E. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovui E. Z. dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ignitis“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo E. Z. 654,03 Eur skolą už elektros energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinį grindė šiais argumentais:

2.1. Ieškovė tiekė elektros energiją į atsakovui nuosavybės teise priklausantį objektą – gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pagal ieškovės vartotojų duomenų bazėje esančią informaciją dėl elektros energijos tiekimo į šį objektą 2005 m. kovo 3 d. buvo pasirašyta sutartis su atsakovu, tačiau rašytinė sutartis archyve nerasta. Ginčo tarp šalių, kad objekte elektros energijos vartotojas yra atsakovas, nėra.

2.2. Atsakovui nuo 2018 m. vasario 1 d. dėl suvartotos elektros energijos buvo taikomas tarifo planas „Standartinis“ I grupės vartotojams, gaunantiems elektros energiją iš žemosios įtampos elektros tinklų. Pagal šį tarifų planą atsakovui atsiskaitymui už suvartotą elektros energiją kiekvieną mėnesį buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros pagal paties atsakovo deklaruojamus ir/ar skirstomųjų tinklų operatoriaus (AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) patikrinimų metu nustatytus faktinius skaitiklio rodmenis.

2.3. Nors atsakovas reguliariai deklaruodavo skaitiklio rodmenis ir atlikdavo mokėjimus už suvartotą elektros energiją, jo deklaruojami rodmenys ir atitinkamai apmokamos sumos neatitiko faktinės situacijos, t. y. atsakovas mokėdavo avansu, todėl praktiškai nuolat susidarydavo permoka. Ir nors ieškovės išrašomose sąskaitose buvo nurodomi duomenys apie susidariusią permoką, priskaičiuotą mokėtiną sumą už konkretų mėnesį, atlikti mokėjimai, nurodant, kad mokėtina suma lygi 0, atsakovas vis tiek atlikdavo tam tikrų sumų pagal savo paskaičiavimus apmokėjimus. Atsakovo permoka 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo 426,34 Eur.

2.4. ESO darbuotojams 2020 m. rugsėjo 11 d. atlikus skaitiklio patikrinimą, buvo užfiksuoti skaitiklio rodmenys 56 791 kW dieninės skalės ir 64 251 kW naktinės skalės.

2.5. Laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. atsakovas skaitiklio rodmenų nedeklaravo, todėl atsakovui buvo išrašyta 2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra serija LAEQ Nr. 15717483 remiantis ESO 2020 m. rugsėjo 11 d. užfiksuotais rodmenimis. Šioje sąskaitoje buvo nurodyta, kad likutis 2020 m. rugpjūčio 31 d. (permoka) sudarė 426,34 Eur, atsakovas per 2020 m. rugsėjo mėn. sumokėjo 526,04 Eur (mokėta pavedimu 2020 m. rugsėjo 28 d.), už 2020 m. rugsėjo mėn. laikotarpį priskaičiuota mokėtina suma sudarė 578,99 Eur. Taigi įvertinus šiuos duomenis 2020 m. rugsėjo 30 d. sąskaitos išrašymo metu permoka sudarė 373,39 Eur.

2.6. Atsakovas per laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. skaitiklio rodmenų nedeklaravo, jokių mokėjimų neatliko, o skaitiklio rodmenys nebuvo tikrinami, todėl atsakovui išrašytoje 2020 m. spalio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija LAEQ Nr. 17519985 už 2020 m. spalio mėn. ir 2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija LAEQ Nr. 19315908 už 2020 m. lapkričio mėn., buvo nurodytos mokėtinos sumos 0 ir susidariusi permoka 373,39 Eur.

2.7. Atsakovas 2020 m. gruodžio 4 d. atliko 185,55 Eur mokėjimą, deklaruodamas skaitiklio rodmenis iki 57 034 kW dieninės skalės ir iki 64 497 kW naktinės skalės.

2.8. Ieškovė 2020 m. gruodžio 11 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija LAEQ Nr. 19812580, kurioje buvo nurodyta, kad likutis 2020 m. lapkričio 30 d. (permoka) sudarė 373,39 Eur, atsakovas per 2020 m. gruodžio mėn. sumokėjo 185,55 Eur (mokėta pavedimu 2020 m. gruodžio 4 d.), už 2020 m. gruodžio mėn. laikotarpį priskaičiuota mokėtina suma sudarė 62,02 Eur. Taigi 2020 m. gruodžio 11 d. sąskaitos išrašymo metu permoka sudarė 496,92 Eur.

2.9. Atsakovas nuo 2021 m. sausio 1 d. pasirinko nepriklausomą elektros energijos tiekėją, todėl nuo 2021 m. sausio 1 d. teisiniai santykiai dėl elektros energijos tiekimo tarp šalių pasibaigė. 2020 m. gruodžio 31 d. faktiniai skaitiklio rodmenys fiksuoti nebuvo, t. y. nebuvo atliekamas ESO darbuotojų skaitiklio patikrinimas, o atsakovas 2020 m. gruodžio 31 d. faktinių skaitiklio rodmenų nedeklaravo. Todėl ieškovės sistemoje 2020 m. gruodžio 31 d. uždarius šį objektą, buvo užfiksuoti galutiniai skaitiklio rodmenys, kurie buvo deklaruoti paties atsakovo 2020 m. gruodžio 4 d.: dieninės skalės iki 57 034 kW ir naktinės skalės iki 64 497 kW. Uždarius objektą, 2021 m. sausio mėn. buvo suformuota permoka 496,92 Eur sumai (permoka nurodyta ir ieškovės 2020 m. gruodžio 11 d. sąskaitoje), kurią ieškovė 2021 m. gruodžio 19 d. grąžino atsakovui.

2.10. Į atsakovą 2021 m. kovo 22 d. kreipėsi atsakovo pasirinktas nepriklausomas elektros energijos tiekėjas UAB „Inregnum“, informuodamas apie susidariusią atsakovo skolą, skaičiuojamą nuo 2021 m. sausio 1 d. ESO, kuris atsakingas už skaitiklių priežiūrą ir duomenų apie skaitiklio rodmenis tvarkymą, su atsakovu aiškinantis susidariusią situaciją, paaiškėjo, kad atsakovui sudarant sutartį su nepriklausomu tiekėju, į šią sutartį buvo perkelti pradiniai skaitiklio rodmenys dieninės skalės 57 034 kW ir naktinės skalės 64 497 kW.

Atsiliepimas

2.11. Atsakovas buvo informuotas, kad jei jis nesutinka su šiais pradiniais rodmenimis, turi pateikti 2020 m. gruodžio 31 d. faktinius skaitiklio rodmenis, kurių pagrindu būtų atliktas faktiškai suvartoto elektros energijos kiekio perskaičiavimas, kai atsakovui iki 2020 m. gruodžio 31 d. elektros energiją tiekė ieškovė. Buvo gautas atsakovo paaiškinimas, kad jis 2020 m. gruodžio 31 d. sistemoje deklaravo šiuos skaitiklio rodmenis: dieninės skalės 59 644 kW, naktinės skalės 67 017 kW, ir kad nuo šių rodmenų jis turėjo pradėti mokėti nepriklausomam tiekėjui, su kuriuo nuo 2021 m. sausio 1 d. buvo sudaryta sutartis.

2.12. ESO pateikė informaciją ieškovei, kad atsakovo objekte galutiniai rodmenys 2020 m. gruodžio 31 d. dienai yra koreguojami į atsakovo nurodytus, t. y. dieninės skalės 59 644 kW, naktinės skalės 67 017 kW. Tuo pagrindu ieškovė atliko atsakovo mokėtinos sumos už suvartotą elektros energiją iki 2020 m. gruodžio 31 d. perskaičiavimą pagal paties atsakovo nurodytus rodmenis, ir koreguodama 2020 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą, išrašė atsakovui 2021 m. balandžio 30 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą serija LAER Nr. 06622744, pagal kurią atsakovo mokėtina suma sudaro 654,03 Eur.

2.13. Kadangi ieškovei išrašant 2020 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą buvo nustatyta 373,39 Eur permoka, tačiau atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. jokių skaitiklio rodmenų nedeklaravo, o taip pat kad pagal 2020 m. rugsėjo 11 d. ESO užfiksuotus ir 2020 m. gruodžio 4 d. atsakovo deklaruotus rodmenis buvo paskaičiuota mokėtina suma tik 62,02 Eur, ieškovė darė išvadą, jog prašoma priteisti skola galimai susidarė per laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. arba tik per 2020 m. gruodžio mėn. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog pats atsakovas, 2020 m. gruodžio 4 d. atlikdamas mokėjimą, deklaravo skaitiklio rodmenis, o atliekant suvartotos elektros energijos mokėtinos sumos perskaičiavimą, buvo koreguojama 2020 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaita faktūra serija LAEQ Nr. 19812580 (už 2020 m. gruodžio mėn. laikotarpį), laikytina, kad prašoma priteisti skola susidarė per 2020 m. gruodžio mėn.

2.14. Sutarties nutraukimo metu atsakovas tinkamai ir laiku neatsiskaitė už faktiškai iki 2020 m. gruodžio 31 d. suvartotą elektros energiją, buvo atliktas perskaičiavimas ir išrašyta ieškovės kreditinė sąskaita pagal paties atsakovo nurodytus 2020 m. gruodžio 31 d. dienai rodmenis. Atsakovo pareiga tinkamai galutinai atsiskaityti su ieškove už suvartotą elektros energiją iki sutarties su visuomeniniu tiekėju nutraukimo tiesiogiai nustatyta teisės aktuose, todėl ieškovės reikalavimas atsakovui yra pagrįstas.

3. Atsakovas E. Z. atsiliepime su ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Atsiliepimą į ieškinį grindė šiais argumentais:

3.1. Atsakovas ir akcinė bendrovė (toliau – AB) „Rytų skirstomieji tinklai“ 2004 m. lapkričio 29 d. sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5586631-20333/02215, pagal kurią nuo 2004 m. lapkričio 29 d. jis pirko elektrą iš AB „Rytų skirstomieji tinklai“. Atsakovas, sudarydamas elektros pirkimo sutartį buvo pasirinkęs dviejų laiko zonų planą, t. y. dieninę ir naktinę laiko zonas, todėl atsakovo visada buvo mokama buvo pagal dviejų laiko zonų tarifus.

3.2. Atsakovas elektros tiekėjui niekada nebūdavo skolingas, už elektros energiją mokėdavo avansu, todėl buvo susidariusi permoka. Nuo pat 2004 m. lapkričio 24 d. už sunaudotos elektros kilovatvalandę atsakovas mokėdavo didesniu tarifu negu jis tuo metu buvo. Tokiu būdu nuo 2004 m. lapkričio 24 d. dienos už atsakovo per visą laikotarpį sunaudotą energijos energiją ir vykdytus mokėjimus padidintu tarifu ir susidarė permoka.

3.3. Nuo 2021 m. sausio 1 d. atsakovas sudarė elektros energijos pirkimo sutartį su nepriklausomu tiekėju, iš kurio ir toliau perka elektros energiją. Pasibaigus pradiniam etapui iki 2021 m. sausio 1 d., atsakovas buvusiam elektros energijos tiekėjui buvo sumokėjęs už elektros energiją daugiau nei buvo jos gavęs, ir buvo susidariusi permoka, todėl atsakovas negalėjo tapti skolingas ieškovei, priešingai, atsakovo skaičiavimais ir uždarant periodą duomenimis, ieškovė buvo skolinga atsakovui 91 Eur už atsakovo avansu sumokėtą elektrą.

3.4. Nors ieškovė teigia, kad atsakovo skola susidarė už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. arba už 2020 m. gruodžio mėn., tačiau ieškovė turi pareigą tiksliai ir aiškiai nurodyti, kokiu pagrindu ir kaip atsirado jos deklaruojama skola, jei visada iš atsakovo pusės už elektros energiją buvo permoka. Atsakovo metinis elektros suvartojimas daug metų, t. y. nuo 2006 metų yra praktiškai vienodas ir tolygus, todėl per ieškovės nurodomą laikotarpį atsakovas negalėjo, o, be to, ieškovė nepateikė ir to įrodymų, jog atsakovas už nurodomą periodą sunaudojo daugiau elektros energijos t. y. už 654,03 Eur sumą.

3.5. Apskaičiuojant ieškovės nurodomą skolą, ieškovės nurodomo laikotarpio kainomis toks suvartojimas sudarytų daugiau kaip 6 000 kWh. Ieškovės teiginiai ar pamąstymai apie tariamai didesnį atsakovo elektros energijos sunaudojimą nei įprastai yra visiškai nepagrįsti.

3.6. ESO periodiškai atlieka elektros vartotojų elektros skaitiklių monitoringą. Kaip matyti iš tokio patikrinimo išrašų, ESO 2019 m. rugpjūčio 9 d. atsakovo valdomame objekte (objekto Nr. 17019453) fiksavo sekančius elektros skaitiklio parodymus: (i) dieninė skalė, kWh – 49 095; (ii) naktinė ir savaitgalio skalė, kWh – 55 979; 2020 m. rugsėjo 11 d. ESO atsakovo valdomame objekte (objekto Nr. 17019453) fiksavo sekančius elektros skaitiklio parodymus: (i) dieninė skalė, kWh – 56 791; (ii) naktinė ir savaitgalio skalė, kWh – 64 251; 2021 m. spalio 11 d. ESO atsakovo valdomame objekte (objekto Nr. 17019453) fiksavo sekančius elektros skaitiklio parodymus: (i) dieninė skalė, kWh – 65 636; (ii) naktinė ir savaitgalio skalė, kWh – 73 335. Taigi, įvertinus šiuos duomenis, aiškiai yra matyti, jog atsakovo bendras metinis elektros energijos suvartojimas yra praktiškai vienodas visais skirtingais laikotarpiais (per metus) ir vidutiniškai sudaro apie 16 000 kWh per metus.

Šalies argumentai

3.7. Ieškovės teiginiai, jog atsakovas 2020 metais sunaudojo daugiau elektros nei įprastai, bei už ją yra skolingas ar galėtų būti skolingas yra nepagrįsti. Atsakovo bendras (dieninės ir naktinės) elektros energijos sunaudojimas už 2019 m. buvo 15 960 kWh,; bendras (dieninės ir naktinės) elektros energijos sunaudojimas už 2020 m. buvo 15 420 kWh,; bendras (dieninės ir naktinės) elektros energijos sunaudojimas už 2021 m. buvo 17 690 kWh. Taigi, atsakovo metinis elektros energijos suvartojimas yra tolygus ir vienodas.

3.8. Atsakovas 2020 metų viduryje buvo pradėjęs naudotis elektros tiekėjo savitarnos sistema, kurioje 2020 m. gruodžio 31 d. dienai deklaravo savo suvartojimą. Minėtoje sistemoje atsakovui uždarinėjant 2020 metus atspindėjo ir permoka ir ja buvo galima atsiskaityti už deklaruotą elektros energijos suvartojimą, kas ir buvo atsakovo padaryta. Atlikus visus deklaravimus ir užskaitymus, sistemoje buvo parodyta, jog elektros tiekėjo skola atsakovui sudarė 91 Eur. Kita vertus, pagal paties ieškovės pateiktus duomenis – priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją lentelę matosi, jog už 2020 metus deklaruota elektros energijos (bendrai dieninės ir naktinės) 13 669 kWh ir buvo 496,92 Eur permoka už elektros energiją. Atsakovas deklaravo elektros energijos suvartojimą už 2020 metus 15 420 kWh. Taigi tarp ieškovo užfiksuotų duomenų ir atsakovo užfiksuotų duomenų yra skirtumas 1 751 kWh ir atsakovo permoką ieškovei 496,92 Eur sumoje. Taigi, atsakovas niekaip negali būti skolingas ieškovei ieškinyje nurodomą sumą, priešingai, ieškovė buvo skolinga atsakovui.

3.9. Nuo 2021 m. sausio mėn. atsakovui elektros energiją pradėjo tiekti nepriklausomas elektros energijos tiekėjas UAB „Inregnum“, kuris atsakovui už 2021 m. sausio mėn. pateikė sąskaitą bendrai 1 020,54 Eur sumai, kurioje paskaičiuota, kad atsakovas per sausio mėnesį suvartojo 7 611 kWh elektros energijos. Gavęs tokią sąskaitą, atsakovas iš karto pradėjo aiškintis, už ką paskaičiuota tokia suma ir elektros suvartojimas, nes tokio suvartojimo pas atsakovą niekuomet nebuvo, o ir techniškai sunaudoti tiek elektros energijos atsakovas neturi galimybių.

3.10. UAB „Inregnum“ nurodė, kad duomenis dėl elektros suvartojimo pagal kuriuos išrašė sąskaitą gavo iš ESO, bei nurodė atsakovui taip pat aiškintis kartu su ESO ir UAB „Ignitis“, kodėl nurodyti tokie dideli skaičiai. Atsakovas ir pats pradėjo aiškintis su ieškove, tačiau tai yra labai sudėtinga, nes problemai spręsti nėra prisikariamas joks konkretus asmuo, su kuriuo būtų galima viską detaliai ir nuodugniai išsiaiškinti. Vienu atveju atsakovas gavo iš ieškovės darbuotojo lentelę apie atsakovo elektros energijos suvartojimą už laikotarpį nuo 2019 m., kur visais periodais matosi jog buvo permokos ieškovei iš atsakovo pusės. Tačiau pačios skolos ir iš ko bei kaip ji susidarė negalėjo paaiškinti, nes visur nurodoma atsakovo permoka.

3.11. Kaip nurodė ESO atstovas, susiklostė tokia situacija, jog elektros tiekėjai vieni kitiems perdavė netinkamus/pasenusius duomenis, leido vartotojams sudariusiems sutartis su nepriklausomais tiekėjais apmokėti sąskaitas po termino, dėl to pas juos (ESO ir UAB „Ignitis“) sistemose įvyko labai daug klaidų, kurios nėra ištaisytos, ir nevisais duomenimis jie yra pasidalinę, todėl kol nebus išspręstas klaidų klausimas ir kol jie viską sužiūrės bei ištaisys klaidas, tuomet tikėtina bus kažkoks aiškumas. Atsakovui ESO atstovai paaiškino, jog pagal savo sistemas jie mato, kad nepriklausomam tiekėjui yra perduota informacija t. y. atsakovo skaitiklių duomenys fiksuoti ESO patikrinimo metu, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki atsakovo rodmenų naujam tiekėjui deklaravimo, todėl įvertinus šiuos duomenis ir matosi, kodėl UAB „Inregnum“ atsakovui už 2021 m. sausio mėn. išrašė sąskaitą už elektros energiją kurioje nurodyta, kad atsakovas per sausio mėnesį suvartojo 7 611 kWh elektros energijos. Sudėjus šių laikotarpių (nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. sausio mėn.) elektros suvartojimą jis toks ir gaunasi.

3.12. Atsakovas 2021 m. sausio mėn. sąskaitą bendrai 1 020,54 Eur sumai yra apmokėjęs UAB „Inregnum“ (nors turėjo mokėti 277 Eur), todėl pakartotinai neturi niekam už šio laikotarpio elektros suvartojimą mokėti. UAB „Inregnum“ nurodė, kad sąskaitos atsakovui už priskaičiuotą elektros energijos kiekį už 2021 m. sausio mėn. pakeisti negali, tačiau nurodė, jog UAB „Ignitis“ sutvarkius jo sistemos klaidas, gražins atsakovui priklausančią permoką.

3.13. Tai, jog ieškovė išmokėjo dalinę kompensaciją rodo, jog po 2021 m. gruodžio 31 d. jokios skolos atsakovas ieškovei pasibaigus periodui neturėjo. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovas deklaravo duomenis 2021 m. gruodžio 31 d. dienai tiekėjo internetinėje sistemoje. Atsakovo nuomone, problema yra elektros tiekėjų nesusikalbėjime ir netinkamame duomenų apsikeitime, tačiau dėl tokių šių asmenų netinkamų veiksmų negali nukentėti vartotojas, t. y. atsakovas.

4. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad:

Atsiliepimas

4.1. Atsakovas klaidingai nurodo, kad ESO perdavė nepriklausomam tiekėjui skaitiklio duomenis, kurie buvo užfiksuoti 2020 m. rugsėjo 11 d. skaitiklio patikrinimo metu, ir kad pagal juos UAB „Inregnum“ atsakovui už 2021 m. sausio mėn. išrašė sąskaitą už elektros energiją dėl suvartoto bendro 7 611 kWh kiekio per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. sausio mėn. Šiuos atsakovo argumentus paneigia: i) 2021 m. kovo 24 d. ESO el. laiškas, kur nurodyta, kad klientui į NT sutartį perrašyta su rodmenimis DD-57034, DN 64497; ii) atsakovo pateikti duomenys iš UAB „Ignitis“ savitarnos sistemos apie 2021 m. sausio 4 d. deklaruotus rodmenis, nurodant, kad deklaruojama dieninės skalės (toliau – D) nuo 57034 kWh, naktinės skalės (toliau – N) nuo 64497 kWh, ir iii) duomenys išraše iš vartotojų duomenų bazės „Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2022 m. sausio 3 d.“; iv) tiek atsakovo pateiktoje priskaitymų ir mokėjimų ataskaitoje nuo 2019 m. sausio 1 d., kad šie skaitiklio rodmenys D 57034, N 64497 buvo užfiksuoti 2020 m. gruodžio 11 d. išrašytoje sąskaitoje pagal paties atsakovo 2020 m. gruodžio 4 d. deklaruotus skaitiklio rodmenis, jam atliekant mokėjimą. Tai patvirtina ir išrašas iš informacinės sistemos apie gautus atsakovo mokėjimus, iš kurio matyti, kad atsakovas, 2020 m. gruodžio 4 d. atlikdamas apmokėjimą, deklaravo minėtus rodmenis D 57034, N 64497.

4.2. Atsakovo teiginiai, kad sudėjus laikotarpio nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. sausio mėn. elektros suvartojimą gaunamas bendras 7 611 kWh kiekis, prieštarauja jo paties paaiškinimams apie per 2021 m. sausio mėn. faktiškai suvartotą elektros energijos kiekį ir duomenims, nurodytiems nepriklausomo tiekėjo UAB „Inregnum“ 2021 m. sausio 31 d. išrašytoje sąskaitoje. Pagal UAB „Inregnum“ 2021 m. sausio 31 d. sąskaitą mokėtina suma sudaro D 3763 kWh, N 3848 kWh, viso 7611 kWh. Tuo tarpu pagal atsakovo nurodytą informaciją (el. susirašinėjimas) jis per 2021 m. sausio mėn. suvartojo elektros energijos: D nuo 59644 iki 60797, viso 1153 kWh, N nuo 67017 iki 68345, viso 1328 kWh, bendras suvartotas kiekis sudaro 2481 kWh.

4.3. Skirtumas tarp rodmenų, kuris ir buvo pakoreguotas ieškovės 2021 m. balandžio 30 d. kreditine sąskaita, sudaro 5130 kWh (7611 – 2481) bendro suvartoto kiekio, kuris susideda iš D 2610 kWh (59644 – 57034) ir N 2520 kWh (67017 – 64497). Tuo atveju, jei, kaip teigia atsakovas, ESO būtų perdavęs nepriklausomam tiekėjui skaitiklio duomenis, kurie buvo užfiksuoti 2020 m. rugsėjo 11 d., gautųsi per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. suvartotas bendras 5619 kWh kiekis, kuris susidėtų iš D 2853 kWh kiekio (59644 – 56791) ir N 2766 kWh kiekio (67017 – 64251), o pagal šiuos duomenis UAB „Inregnum“ 2021 m. sausio 31 d. sąskaitoje būtų buvusi nurodyta mokėtina suma už bendrą 8100 kWh (5619 + 2481) kiekį, bet ne 7611 kWh kiekis. Šios faktinės aplinkybės įrodo, kad ESO nepriklausomam tiekėjui naujos sutarties sudarymui perdavė duomenis apie atsakovo deklaruotus kiekius 2020 m. gruodžio 4 d., bet ne už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo mėn.

4.4. Atsakovas neteisingai vertina savo paties suvartojimą, atitinkamai reikalaujamos priteisti skolos susidarymo laikotarpį, pačiam atsakovui netinkamai deklaruojant skaitiklio rodmenis, todėl daro nepagrįstą išvadą, jog jis negalėjo suvartoti kitokio (ženkliai didesnio) elektros energijos kiekio nei įprastai. Nors atsakovas beveik reguliariai deklaruodavo skaitiklio rodmenis ir atlikdavo mokėjimus už suvartotą elektros energiją, jo deklaruojami rodmenys ir atitinkamai apmokamos sumos neatitiko faktinės situacijos, todėl nustatyti faktinius elektros energijos suvartojimo rodmenis kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. (ESO skaitiklio rodmenų patikrinimo) iki 2020 m. gruodžio 31 d. (t. y. iki jo paties nurodytų skaitiklio rodmenų, kuriuos jis deklaravo 2021 m. sausio 4 d.), nėra galimybės. Todėl, nors atliekant perskaičiavimą, buvo vertinami tik per 2020 m. gruodžio mėn. atsakovo deklaruoti rodmenys, akivaizdu, kad bendra mokėtina suma (reikalaujama priteisti skola) susidarė už suvartotą elektros energiją ne tik per 2020 m. gruodžio mėn., bet ir už ankstesnį laikotarpį. Šias aplinkybes patvirtina duomenų analizė:

4.4.1. 2020 m. rugpjūčio 31 d. (permoka) sudarė 426,34 Eur;

4.4.2. 2020 m. rugsėjo 11 d. ESO atliko skaitiklio patikrinimą, kurio metu užfiksavo skaitiklio rodmenis D 56791, N 64251;

4.4.3. ieškovė patikslina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. atsakovas skaitiklio rodmenis deklaravo 2020 m. rugsėjo 28 d. du kartus iki galutinių rodmenų D 56365, N 63856, atlikdamas bendrą 526,04 Eur mokėjimą. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovas neteisingai deklaruodavo skaitiklio rodmenis, nes jau 2020 m. rugsėjo 11 d. ESO buvo užfiksuoti didesni rodmenys nei atsakovas deklaravo 2020 m. rugsėjo 28 d. Tuo tarpu atsakovui 2020 m. rugsėjo 28 d. deklaravus neteisingus skaitiklio rodmenis, ieškovei nebuvo žinoma, iki kokių skaitiklio rodmenų atsakovas faktiškai suvartojo elektros energijos per 2020 m. rugsėjo mėn., t. y. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (kiek dar papildomai suvartojo nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.). Kadangi 2020 m. rugsėjo 11 d. faktiniai skaitiklio rodmenys buvo užfiksuoti ESO, ieškovės 2020 m. rugsėjo 30 d. išrašytoje sąskaitoje buvo paskaičiuota mokėtina suma pagal skaitiklio rodmenis: D nuo 54478 (užfiksuoti pagal atsakovo 2020 m. rugpjūčio 4 d. deklaruotus rodmenis) iki 56791 (užfiksuoti 2020 m. rugsėjo 11 d. ESO skaitiklio patikrinimo metu); N nuo 62024 iki 64251 (užfiksuoti analogiškai, kaip ir D skalės). Sąskaitoje nurodyta bendra mokėtina suma 578,99 Eur už 2020 m. rugsėjo mėn. laikotarpį pagal minėtus rodmenis (bendras kiekis 4540 kWh), tačiau įvertinus 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvusią 426,34 Eur permoką ir 2020 m. rugsėjo 28 d. atsakovo atliktą 526,04 Eur mokėjimą, 2020 m. rugsėjo 30 d. sąskaitos išrašymo metu permoka sudarė 373,39 Eur;

4.4.4. laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. atsakovas skaitiklio rodmenų nedeklaravo, ESO skaitiklio patikrinimo nevykdė, todėl nebuvo žinoma, iki kokių skaitiklio rodmenų atsakovas faktiškai suvartojo elektros energijos nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. spalio 31 d. Todėl atsakovui 2020 m. spalio 31 d. išrašytoje sąskaitoje nebuvo nurodyta jokių naujų priskaičiuotų mokėtinų sumų pagal skaitiklio rodmenis, o nurodyta ta pati 373,39 Eur permoka. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vidutiniškai už 1 mėn. suvartotą elektros energiją vidutiniškai mokėdavo apie 250 Eur, o papildomai įvertinus ir atsakovo suvartojimą bei mokėtiną sumą nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. (jo deklaruotų rodmenų) iki 2020 m. spalio 31 d. (ESO užfiksuotų rodmenų), iš kurių matyti, kad atsakovas per 1 mėn. sunaudojo elektros energijos už 457 Eur (578,99 Eur / 38 d. x 30 d. = 457,10 Eur), galima daryti išvadą, jog jis laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. spalio 31 d. suvartojo elektros energijos daugiau nei už 373,39 Eur (t. y. už permokos sumą, apskaičiuotą 2020 m. rugsėjo 30 d.);

4.4.5. laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 31 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. atsakovas skaitiklio rodmenų nedeklaravo, ESO skaitiklio patikrinimo nevykdė, todėl nebuvo žinoma, nuo kokių iki kokių skaitiklio rodmenų atsakovas faktiškai suvartojo elektros energijos per 2020 m. lapkričio mėn. Todėl 2020 m. lapkričio 30 d. išrašytoje sąskaitoje nebuvo nurodyta jokių naujų priskaičiuotų mokėtinų sumų pagal skaitiklio rodmenis, o nurodyta ta pati 373,39 Eur permoka, apskaičiuota 2020 m. rugsėjo 30 d. Darytina prielaida, kad atsakovas per šį mėnesį suvartojo elektros energijos mažiausiai už 250 Eur sumą, kuri galėtų būti ir gerokai didesnė (pvz. 450 Eur, kaip buvo pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. atsakovo deklaruotus ir 2020 m. rugsėjo 11 d. užfiksuotus rodmenis), o tuo atveju, jei atsakovas būtų tinkamai ir laiku deklaravęs skaitiklio rodmenis 2020 m. spalio ir lapkričio mėn., jo 373,39 Eur permokos suma būtų padengti einamieji mokėjimai ir apmokėjimui būtų priskaičiuotos papildomos mokėtinos sumos;

4.4.6. laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovas deklaravo skaitiklio rodmenis tik vieną kartą – 2020 m. gruodžio 4 d., apmokėdamas 185,55 Eur, nurodydamas skaitiklio rodmenis D 57034, N 64497. Pagal atsakovo deklaruotus skaitiklio rodmenis ieškovė 2020 m. gruodžio 11 d. išrašė sąskaitą, kurioje buvo paskaičiuota mokėtina suma pagal skaitiklio rodmenis: D nuo 56791 (užfiksuoti 2020 m. rugsėjo 11 d. ESO skaitiklio patikrinimo metu) iki 57034 (atsakovo 2020 m. gruodžio 4 d. deklaruoti rodmenys); N nuo 64251 iki 64497 (užfiksuoti analogiškai, kaip ir D skalės). Sąskaitoje nurodyta bendra mokėtina suma 62,02 Eur už 2020 m. gruodžio mėn. laikotarpį pagal minėtus rodmenis (bendras kiekis 489 kWh), tačiau įvertinus 2020 m. lapkričio 30 d. sąskaitoje nurodytą 373,39 Eur permoką (nors, kaip minėta, šia suma turėjo pasidengti mokėtina suma jau už 2020 m. spalio mėn. pabaigos – 2020 lapkričio mėn. faktiškai suvartotą elektros energiją) ir 2020 m. gruodžio 4 d. atsakovo atliktą 185,55 Eur mokėjimą, 2020 m. gruodžio 11 d. sąskaitos išrašymo metu permoka sudarė 496,92 Eur (kuri buvo grąžinta atsakovui 2021 m. gruodžio 19 d.). Atsakovas 2020 m. gruodžio 31 d. skaitiklio rodmenų nedeklaravo, ESO skaitiklio patikrinimo nevykdė, todėl ieškovei nebuvo žinoma, iki kokių skaitiklio rodmenų atsakovas faktiškai suvartojo elektros energijos iki 2021 m. gruodžio 19;

4.4.7. atsakovas, analogiškai kaip 2020 m. rugsėjo 28 d., ir 2020 m. gruodžio 4 d. deklaravo neteisingus rodmenis, nes pagal juos gaunasi, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. (užfiksuoti ESO skaitiklio patikrinimo metu skaitiklio rodmenys D 56791, N 64251) iki 2020 m. gruodžio 4 d. (paties atsakovo deklaruoti skaitiklio rodmenys D 57034, N 64497) suvartoto elektros energijos D 243 kWh, N 246 kWh, t. y. gaunasi per 2,5 mėn. bendras kiekis tik 489 kWh. Tuo tarpu įvertinus atsakovo 2021 m. sausio 4 d. deklaruotus rodmenis D 59644, N 67017, gaunasi, kad atsakovas nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m gruodžio 31 d. (t. y. per daugiau nei 3,5 mėn.) suvartojo D 2853 kWh (59644 – 56791), N 2766 kWh (67017 – 64251), viso 5 619 kWh, kas yra realu, nes per 1 mėn. sudaro apie 1 605 kWh (5 619 / 3,5). Pats atsakovas nurodė, jog vien per 2021 m. sausio mėn. suvartojo elektros energijos bendrą 2 481 kWh kiekį.

4.4.8. darytina išvada, kad atsakovo skola susidarė nuo 2020 m. spalio mėn. pabaigos iki 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau pačiam atsakovui netinkamai deklaruojant skaitiklio rodmenis, buvo koreguojama tik 2020 m. gruodžio mėn. sąskaita ir laikoma, kad skola susidarė per 2020 m. gruodžio mėn.

4.5. Nepriklausomam tiekėjui UAB „Inregnum“ ESO perdavė pradinius skaitiklio rodmenis D iki 57034 ir N iki 64497, t. y. tokius, kokius buvo deklaravęs pats atsakovas 2020 m. gruodžio 4 d., o ne rodmenis, užfiksuotus ESO 2020 m. rugsėjo 11 d.. UAB „Inregnum“ gavus atsakovo pretenziją dėl priskaičiuotos per didelės mokėtinos sumos už 2021 m. sausio mėn. ir atsakovui nurodžius savo suvartojimą iki 2020 m. gruodžio 31 d. (D iki 59644, N iki 67017), UAB „Inregnum“ 2021 m. balandžio 1 d. el. laišku informavo ESO, kad reikia pakoreguoti pirminius atsakovo rodmenis pagal jo paties pateiktą informaciją, nuo kurių jis turėtų atsiskaityti su nepriklausomu tiekėju. Iš atsakovo pateikto el. susirašinėjimo matyti, jog jis atsisakė apmokėti visą sumą, nurodytą UAB „Inregnum“ 2021 m. sausio 31 d. sąskaitoje, taip pat nepateikė jokių šios visos sumos apmokėjimą patvirtinančių rašytinių įrodymų. Tačiau net tuo atveju, jei atsakovas ir būtų apmokėjęs minėtą sąskaitą, ESO pakoregavus atsakovo rodmenis 2021 m. gruodžio 31 d. dienai, UAB „Inregnum“ turėjo išrašyti atsakovui kreditinę sąskaitą ir grąžinti permoką už pakoreguotą elektros energijos kiekį.

Šalies argumentai

5. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad:

5.1. Buvo gautas nepriklausomo elektros energijos tiekėjo laiškas, jog nuo 2021 m. sausio 1 d. pradedant sutartinius santykius su atsakovu, atskaitos tašku buvo paties atsakovo deklaruoti duomenys 2020 m. gruodžio 4 d., t. y. dieninė skalė 57 034 kWh, 64 497 kWh. Tuo tarpu atsakovas teigia, jog jo santykiai su nepriklausomu tiekėju prasidėjo nuo duomenų: dieninė 59 644 kWh, naktinė 67 017 kWh. Būtent dėl šio skirtumo ir kilo ginčas. Pats atsakovas šiuos duomenis deklaravo jau 2021 m. sausio 4 d., t. y. kai pas ieškovę atsakovo objektas jau buvo uždarytas. Dėl to pagrindu buvo paimti atsakovo 2020 m. gruodžio 4 d. deklaruoti duomenys. Atsakovui pareiškus nepriklausomam tiekėjui, kad jis tiek elektros energijos nesuvartojo, nurodė, kad santykiai prasidėjo nuo jo deklaruotų rodmenų 2021 m. sausio 4 d., ir nesutiko apmokėti suvartojimą nuo tų rodmenų, kurie buvo perduoti ESO turimais 2021 m. sausio 1 d. duomenimis.

5.2. Ieškovė 2021 m. balandžio 1 d. gavo naujo nepriklausomo tiekėjo UAB „Inregnum“ el. laišką, jog 2020 m. gruodžio 31 d. dienai atsakovo rodmenys buvo dieninis 59 644 kWh ir naktinis 67 017 kWh. Atsižvelgdama į šiuos duomenis, ieškovė ir pakoregavo išrašydama naują sąskaitą faktūrą už 2020 m. gruodžio mėn. pagal atnaujintus duomenis. Jeigu imti už pagrindą paties atsakovo 2021 m. sausio 4 d. deklaruotus duomenis išeina, kad jis nuo tos dienos iki 2021 m. sausio 31 d. suvartojo 2 481 kWh, už kuriuos turėtų mokėti nepriklausomam tiekėjui. Dėl to skirtumas tarp atsakovo 2020 m. gruodžio 4 d. ir 2021 m. sausio 4 d. deklaruotų duomenų sudaro 5 130 kWh, ir už šią energiją jis turėtų sumokėti ieškovei.

5.3. Faktiškai suvartojimas neatsirado vos per vieną mėnesį, nes atsakovas nedeklaravo skaitiklio rodmenų už 2020 m. spalio ir lapkričio mėn. ESO 2020 m. rugsėjo 11 d. darbuotojams nurašius rodmenis nuo skaitiklių (dieninis 56791 kWh, naktinis 64251 kWh), pats atsakovas toliau deklaravo neteisingus duomenis, t. y. 2020 m. rugsėjo 28 d. deklaravo duomenis mažesnius nei buvo užfiksuoti 2020 m. rugsėjo 11 d. Ginčo dėl 2020 m. rugsėjo 11 d. ESO skaitliukų rodmenų nėra, dėl to tikėti atsakovo parodymais apie suvartotą elektrą negalima.

Atsiliepimas

5.4. Atsakovui 2020 m. spalio-lapkričio sąskaitose buvo nurodoma permoka, todėl atsakovas neturėjo papildomai mokėti ir atsiskaitinėti „pagal savo įsivaizdavimus“, o tiesiog deklaruoti tikrus skaitiklių parodymus, tuomet ir būtų įskaitytos visos jo sumokėtos sumos. Tokiu būdu atsakovas, nedeklaravęs rodmenų 2020 m. spalio-lapkričio mėnesiais, tačiau faktiškai vartojęs elektros energiją, negavo jokių nurodymų iš ieškovės mokėti. Bet kokiu atveju, jeigu tais mėnesiais atsakovas būtų teisingai deklaravęs rodmenis, jo permoka turėtų būti padengta (vidutiniškai atsakovas suvartodavo elektros energijos mažiausiai už 250 Eur per mėnesį). Gi 2020 m. gruodžio 4 d. atsakovas deklaravo, jog jis elektros energijos suvartojo tik už mažiau nei 70 Eur. Jeigu atsakovas būtų deklaravęs duomenis 2020 m. gruodžio 31 d., ginčo nebūtų kilę. Tačiau šiuo atveju vartotojas duomenis deklaravo 2020 m. gruodžio 4 d., nori jais remtis ir išvengti savo prievolių vykdymo.

5.5. Ieškovė geruoju pripažino atsakovo 2021 m. sausio 4 d. deklaruotus duomenis, atitinkamai pakoregavo sąskaitą už 2020 m. gruodžio mėn. Atsakovas iki 2020 m. gruodžio 31 d. suvartojo daugiau elektros nei deklaravo, todėl ir kilo problemos. O tas skirtumas ir buvo perkeltas į 2021 metus, dėl to atsakovui naujas nepriklausomas tiekėjas UAB „Inregnum“ ir už 2021 m. sausio mėn. išrašė sąskaitą 2 471 kWh bendrai 1 020,54 Eur sumai.

5.6. Dalį šios sumos (kurios ir reikalaujama ieškiniu) atsakovas turėtų sumokėti ne naujam tiekėjui, bet ieškovei, nes ją suvartojo būtent iki 2020 m. gruodžio 31 d. Atsakovui sumokėjus, ieškovė su nauju nepriklausomu tiekėju jau išsiaiškintų tarpusavio atsiskaitymus. Nei ieškovė, nei naujieji nepriklausomi tiekėjai neturi tiek pajėgumų, kad 2020 m. gruodžio 31 d. ar 2021 m. sausio 1 d. patikrintų visų vartotojų elektros skaitiklių rodmenis. Tokios reformos sėkmė priklauso ir nuo pačių vartotojų sąmoningumo bei sąžiningumo. Bet kokiu atveju, atsakovo ir naujo tiekėjo susirašinėjimas byloja, kad atsakovas su nauju tiekėju atsiskaitinėja nuo 2021 m. sausio 4 d. deklaruotų rodmenų, todėl iki tos datos už elektros energiją turėtų sumokėti būtent ieškovei.

5.7. 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo išrašyta sąskaita ir įvertinus 2020 m. rugsėjo 11 d. patikros duomenis, taip pat atsakovo permoką, buvo išrašyta sąskaita, kurioje likusi permoka sudarė 373,39 Eur sumą. Taigi, nuo 2020 m. spalio 1 d. atsakovo permoka buvo būtent 373,93 Eur, tačiau ieškovės paskaičiavimai buvo atlikti ne iki 2020 m. rugsėjo mėn. pabaigos, tačiau iki 2020 m. rugsėjo 11 d., t. y. skaitliukų patikrinimo. Kadangi atsakovas paskutinį kartą duomenis deklaravo 2020 m. gruodžio 4 d., būtent tos dienos duomenys ir buvo perduoti naujam nepriklausomam tiekėjui. Vėliau duomenys buvo pakoreguoti pagal atsakovo 2021 m. sausio 4 d. deklaruotus rodmenis. Tuo metu atsakovo permoka sudarė 496,92 Eur ir ji ieškovės buvo atsakovui grąžinta 2021 m. vasario 23 d. pavedimu. Tai reiškia, kad atsakovas iki 2020 m. gruodžio 4 d. mokėjo daugiau nei deklaravo.

5.8. Vėliau paaiškėjo, jog atsakovo 2020 m. gruodžio 4 d. deklaruoti duomenys buvo netikslūs ir atsakovas nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. patikrinimo faktiškai buvo suvartojęs daugiau elektros energijos nei deklaravęs. Dėl to, 2021 m. sausio mėn. paaiškėjus, kad skaitliukų rodmenys yra visiškai kitokie, nei atsakovo deklaruoti, susidarė būtinybė koreguoti rodmenis. Atlikus perskaičiavimą pagal nepriklausomo tiekėjo duomenis paaiškėjo, kad atsakovas liko skolingas ieškovei už suvartotą elektros energiją iki 2020 m. gruodžio 31 d.

5.9. Pats atsakovas už 2021 m. sausį gavęs virš 1 000 Eur sąskaitą už elektrą, kreipėsi į nepriklausomą tiekėją ir nurodė, kad jie skaičiuoja elektros energijos suvartojimą nuo neteisingų duomenų, deklaruotų paties atsakovo 2020 m. gruodžio 4 d. dieną. Tuomet atsakovas patikslino, kad naujo tiekėjo skaičiavimai turėtų būti atliekami nuo 2021 m. sausio 4 d. atsakovo atliktų deklaruotų duomenų. Pakoreguota sąskaita buvo atsakovui išrašyta įvertinus tiek paties atsakovo deklaruotus duomenis 2021 m. sausio 4 d., tiek ir jo iki tol atliktą permoką.

5.10. Tarpusavio atsiskaitymai tarp ieškovės ir naujo nepriklausomo elektros energijos tiekėjo neįmanomi (taip atstovei išaiškino buhalterija), todėl atsakovas turėtų sumokėti ieškovei skolą ir kreiptis į savo dabartinį elektros energijos tiekėją, kad šis grąžintų jam permoką.

5.11. Atsakovas neįrodė, kad yra atsiskaitęs su ieškove už tą skirtumą, kurį deklaravo tarp 2020 m. gruodžio 4 d. ir 2021 m. sausio 4 d., t. y. iki pradėjo atsiskaitinėti su naujuoju tiekėju. Ieškovės atliktas perskaičiavimas buvo atliktas pagrįstai, remiantis paties atsakovo el. laiškuose nurodytais duomenimis.

Šalies argumentai

6. Atsakovas atsakovas E. Z. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Papildomai nurodė, kad:

6.1. ESO perdavė naujam elektros tiekėjui UAB „Inregnum“ duomenis nuo 57 034 kWh dieninio ir 64 497 kWh naktinio tarifo. Atsakovas visuomet turėjo permokas už elektros energiją, niekada nebuvo skolingas. Kadangi nuo 2021 m. sausio 1 d. reikėjo pasirinkti nepriklausomą tiekėją, jis nuo tos dienos tapo UAB „Inregnum“ klientu.

6.2. Atsakovas nežino, kaip atsitiko, kad jis tapo skolingas ieškovei. Gavęs 2021 m. sausio 31 d. naujo tiekėjo sąskaitą 7 611 kWh, jam kilo klausimai, nes jis niekada tokio kiekio elektros per vieną mėnesį nenaudojo. Bet kokiu atveju jis tą sąskaitą 1 020,54 Eur sumai apmokėjo. Taigi, net jeigu ir daryti prezumpciją, jog ieškovė yra teisi, o atsakovas 2020 m. spalio-lapkričio-gruodžio mėnesiais suvartojo daugiau nei deklaravo, tačiau atsiskaitymas už šią elektrą buvo atliktas naujam tiekėjui UAB „Inregnum“. Atsakovas bet kokiu atveju už tą elektrą jau yra sumokėjęs pagal sąskaitą už 2021 m. sausio mėn. Dėl to ne atsakovas turėtų aiškintis dėl apmokėjimo, tačiau naujas tiekėjas su buvusiu, t. y. ieškove.

6.3. Atsakovas naujajam tiekėjui sumokėjo už elektros energiją, paskaičiuotą nuo atsakovo deklaruotų duomenų 2020 m. gruodžio 4 d., t. y. dieninės skalės 57 034 kWh, naktinės skalės 64 497 kWh. Jis nežino „vidinės virtuvės“ tarp ieškovės ir naujo nepriklausomo tiekėjo, mano kad yra visiškai atsiskaitęs. Ieškovė, mananti turinti teisę į skolą, turėtų kreiptis į naują tiekėją UAB „Inregnum“. Atsakovas, kaip vartotojas, atliko savo pareigą ir apmokėjo sąskaitas, todėl visus nesklandumus tarpusavyje turėtų išsiaiškinti buvęs ir esamas elektros energijos tiekėjai.

6.4. Kadangi ieškovė naujajam tiekėjui perdavė 2020 m. gruodžio 4 d. deklaruotus duomenis, todėl ir turi prisiimti už tai atsakomybę. Atsakovas, paskutinį deklaravimą atliko 2020 m. gruodžio 31 d. ir sistemoje deklaravo tos dienos duomenis. Sistema jam rodė jo permoką ir suvartotą elektros energiją. Tai dienai pačios ieškovės sistema jam rodė, kad jo permoka sudarė 91 Eur, dėl to jis jokių papildomų mokėjimų ieškovei neatliko, būtent tais duomenimis ir uždarė sutartį su ieškove.

6.5. Atsakovas laikė, kad su naujuoju tiekėju sudarė sutartį nuo skaitliuko rodmenų dieninės skalės 57 034 kWh, naktinės skalės 64 497 kWh, ir jam neturi rūpėti, kokius duomenis ieškovė perdavė naujam tiekėjui. Visas pretenzijas ieškovė turėtų reikšti nebent naujam tiekėjui, o jų tarpusavio santykiuose atsakovas nedalyvauja ir neturi už tai atsakyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. kovo 30 d. sprendimu ieškovės UAB „Ignitis“ ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovo E. Z. 654,03 Eur skolą už suvartotą elektros energiją už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (654,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,23 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas nustatė, kad 2020 m. gruodžio 31 d. nutraukiant sutartį atsakovas realių skaitiklio rodmenų ieškovei nedeklaravo (nors atsakovas teigė juos deklaravęs, tačiau jokių įrodymų nepateikė; tokių duomenų nėra ir ieškovės pateiktame išraše iš vartotojų duomenų sistemos), todėl ir ESO pateikė nepriklausomam tiekėjui duomenis apie paskutinius atsakovo 2020 m. gruodžio 4 d. deklaruotus rodmenis. Vėliau šie rodmenys buvo pakoreguoti, gavus informaciją iš atsakovo, kad jis iki 2020 m. gruodžio 31 d. suvartojo elektros energijos iki skaitiklio rodmenų: dieninės skalės 59 644 kW, naktinės skalės 67 017 kW, pagal kuriuos ieškovė 2021 m. balandžio 30 d. pakoregavo paskutinę iki sutarties su visuomeniniu tiekėju (t. y. ieškove) nutraukimo dienos atsakovui 2020 m. gruodžio 11 d. išrašytą sąskaitą.

9. Teismas nustatė, kad atsakovo per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., kai 2020 m. rugsėjo 11 d. buvo užfiksuoti 56 791 kW dieninės skalės parodymai ir 64 251 kW naktinės skalės parodymai. Visa permoka, atsižvelgiant į 2020 m. gruodžio 4 d. skaitliuko parodymus, atsakovui buvo gražinta. Pats atsakovas nurodė, kad per 2020 metus jis sunaudojo tolygiai ir vienodai (kas realiai neįmanoma dėl žiemą didesnio elektros suvartojimo) 15 420 kW, kas yra vidutiniškai po 1 285 kW per mėnesį. Todėl 2020 m. gruodžio 4 d. deklaruotas elektros suvartojimo kiekis yra nerealus – bendras 489 kW per beveik tris mėnesius. Susumavus paskutinius atsakovo deklaruotus parodymus per minėtą laikotarpį atsakovas neapmokėjo 2 853 kW dieninės skalės skirtumo ir 2 766 kW naktinės skalės elektros energijos, kas beveik per 4 mėnesius sudaro vidutiniškai po 1 404,75 kW (žiemos mėnesiais elektra naudojama šildymui, dienos daug trumpesnės, todėl vartojimas auga). Teismas atmetė atsakovo argumentus ir išvadas apie savo permokų įskaitymą į skolą, nes ji visa buvo gražinta ir ieškinyje paskaičiuota pagal sąskaitą visa galutinė skola.

10. Teismas nurodė, kad vartotojo pareiga tinkamai ir laiku deklaruoti skaitiklio rodmenis bei atsiskaityti už suvartotą elektros energiją nustatyta CK 6.388 straipsnyje, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintose Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse (34, 58.4., 58.5, 93.1, 98, 104, 105.1 punktai), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1-162 patvirtintame Buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų apraše (22.4, 22.5 ir 22.7 punktai). Nurodė, kad teisės aktų pagrindu vartotojams kyla prievolė atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją, tarp jų ir atsakovui tinkamai atsiskaityti su ieškove už faktiškai suvartotą elektros energiją iki sutarties su ieškove nutraukimo dienos. Atsakovas nevykdė taisyklėse nurodytų reikalavimų, jo deklaruota ir sumokėta suma už elektrą nesutapdavo. Tą jis patvirtino ir pats, nurodydamas, kad buvo permokos už elektrą, kas lėmė vėlesnį netikslių sąskaitų sudarymą.

11. Teismas nurodė, kad paaiškėjus, kad sutarties, sudarytos su ieškove, nutraukimo metu atsakovas tinkamai ir laiku neatsiskaitė už faktiškai iki 2020 m. gruodžio 31 d. suvartotą elektros energiją, buvo atliktas perskaičiavimas ir išrašyta ieškovės kreditinė sąskaita pagal paties atsakovo nurodytus tik jau kitus 2020 m. gruodžio 31 d. dienai rodmenis (Taisyklių 108, 108.2., 131.4 punktai).

12. Teismas, įvertinęs byloje esamus įrodymus, konstatavo, kad ieškovės nurodoma 5 619 kW skola atsakovui paskaičiuota teisingai, pagal realius atsakovo skaitliuko parodymus ir ji nėra mokėjimas už elektrą antrą kartą.

13. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas atsakovui yra pagrįstas, todėl jį tenkino ir iš atsakovo ieškovei priteisė 654,03 Eur skolą už suvartotą elektros energiją.

14. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (654,03 eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 17,23 Eur bylinėjimosi išlaidas (17 Eur žyminį mokestį ir 0,23 Eur komisinį mokestį, sumokėtą bankui už žyminio mokesčio sumokėjimą) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktai, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

16. Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos (5 Eur), jų teismas iš atsakovo valstybei nepriteisė (CPK 96 straipsnio 6 dalis)

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Atsakovas E. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

17.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nenustatė laikotarpio ir elektros energijos kiekių už kuriuos yra nepriemoka, dėl ko klaidingai įvertino įrodymus bei neteisingai sprendė dėl prievolės buvimo ir kitų aplinkybių.

17.2. Atsakovas ESO internetinėje sistemoje 2020 m. gruodžio 31 d. deklaravo elektros skaitiklio rodmenis, tačiau jie ne dėl atsakovo kaltės buvo ESO sistemoje atvaizduoti vėliau, nes dėl vykdomos elektros vartotojų reformos, paskutinę metų dieną dėl ESO sistemos apkrovos sistemoje buvo sutrikimų. Šių aplinkybių teismas nesiaiškino, nors jų nustatymas yra reikšmingas.

17.3. Ieškovė nenurodė tikslių duomenų, kaip ir nuo kokio iki kokio skaitiklio rodmens susidarė ieškovės deklaruojama skola už elektros energiją, kas kelia abejones dėl reikalavimo pagrįstumo. Teismas nenustatė šių duomenų, o tik apsibrėžė ieškovės nurodyta suma, kas, žinant, jog atsakovas apskaičiuoja suvartotą elektros energiją pagal dviejų zonų metodiką, yra nepagrįsta.

17.4. Teismas nurodė, jog skola susidarė per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., kai buvo užfiksuoti 56 791 kWh dieninės skalės parodymai ir 64 251 kWh naktinės skalės parodymai. Kyla klausimas, jei skola susidarė už teismo nurodytą laikotarpį, tai kokiu pagrindu pagal 2020 m. gruodžio 4 d. skaitiklio parodymus tuomet ieškovė gražino atsakovui permoką.

17.5. Atsakovas viso proceso metu nuosekliai aiškino, kad už elektros energiją jis yra visiškai atsiskaitęs. Iš priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos, kurios ieškovė neginčijo ir ją patvirtino, matyti, kad atsakovas visada turėjo permoką, todėl neaišku, iš kur atsirado skola.

17.6. Per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 11 d., kuomet ESO nurašė skaitiklio parodymus ir fiksavo tą dieną elektros skaitiklio duomenis: (i) dieninė skalė 56 791; (ii) naktinė skalė 64 251; kitas skaitiklio duomenų fiksavimas ESO buvo atliktas 2021 m. spalio 11 d., kuomet ESO fiksavo duomenis: (i) dieninė skalė 65 636; (ii) naktinė skalė 73 335. Kaip matyti iš šių duomenų, atsakovas per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. spalio 11 d. sunaudojo elektros energijos – dieninės 8 845 kWh, o naktinės 9 084 kWh, o bendras elektros energijos sunaudojimas per šį laikotarpį sudarė 17 929 kWh. Ginčo dėl šių duomenų nėra, todėl teismas jais turėjo vadovautis.

Atsiliepimas

17.7. Atsakovo elektros energijos suvartojimas už aukščiau nurodytą laikotarpį yra toks: iš savo elektros energijos tiekėjo UAB „Inregnum“ už 2021 m. sausio mėn. atsakovas gavo sąskaitą už bendrą 7 611 kWh suvartojimą; už 2021 m. vasario mėn. gavo sąskaitą už 1 188 kWh suvartojimą; už 2021 m. kovo mėn. gavo sąskaitą už 5 741 kWh suvartojimą; už 2021 m. balandžio mėn. gavo sąskaitą už 1 504 kWh suvartojimą; už 2021 m. gegužės mėn. gavo sąskaitą už 1 021 kWh suvartojimą; už 2021 m. birželio mėn. gavo sąskaitą už 587 kWh suvartojimą; už 2021 m. liepos mėn. gavo sąskaitą už 446 kWh suvartojimą; už 2021 m. rugpjūčio mėn. gavo sąskaitą už 516 kWh suvartojimą; už 2021 m. rugsėjo mėn. gavo sąskaitą už 898 kWh suvartojimą; už 2021 m. spalio mėn. gavo sąskaitą už 409 kWh suvartojimą. Taigi vien už laikotarpį nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. spalio mėn. atsakovui buvo išrašyta sąskaitų už bendrą elektros energijos suvartojimą 19 921 kwh kiekiui, žinant, kad ESO už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. spalio 11 d. fiksavo atsakovo elektros sunaudojimą bendram 17 929 kWh energijos kiekiui.

17.8. Atsakovas visas savo elektros tiekėjo sąskaitas už elektrą yra apmokėjęs. Pagal ESO fiksuotus skaitliuko duomenis už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. spalio 11 d. matyti, jog atsakovo per šį atskaitinį laikotarpį sunaudotas elektros energijos kiekis yra tik 17 929 kWh. Gaunasi paradoksali situacija, jog ESO už nurodomą laikotarpį (2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. spalio 11 d.) fiksuotas atsakovo sunaudotas elektros energijos kiekis atsakovo yra apmokėtas (ir net didesnis kiekis apmokėtas), tačiau teismas sprendė, jog atsakovas yra skolingas ieškovei 654,03 Eur sumą.

17.9. Už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d., iki 2020 m. rugsėjo 11 d. duomenų nurašymo, atsakovo permoka ieškovei sudarė 558,94 Eur sumą. Pagal ESO užfiksuotus duomenis už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. spalio 11 d. atsakovas sunaudojo 17 929 kWh elektros energijos. O pagal atsakovui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 11 d. jo elektros energijos tiekėjas pateikė atsakovui sąskaitų už bendrą 19 921 kWh elektros energijos suvartojimą. Taigi, už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. spalio 11 d., už kurį kaip teigia ieškovė ir sprendė teismas atsakovas su ieškove neatsiskaitė, turime atsakovo bendrą elektros energijos suvartojimą, kurį sudaro 17 929 kwh, bei už trumpesnį to paties periodo laikotarpį atsakovo apmokėtą elektros energijos kiekį už 19 921 kwh. Kyla klausimas, ar tikrai atsakovas yra skolingas ieškovei, kai atsakovo sunaudotas elektros energijos kiekis per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. spalio 11 d. yra 17 929 kWh, o atsakovui už nurodomą periodą pagal jam pateiktas elektros tiekėjo sąskaitas yra apmokėjęs 19 921 kWh elektros kiekį. Įvertinus šiuos duomenis, nėra pagrindo sutikti su teismo padarytomis išvadomis, jog atsakovas yra skolingas ieškovei už pateiktą elektros energiją, už kurią atsakovas yra atsiskaitęs.

17.10. Nėra aišku kaip ir ką ieškovė perskaičiavo ir kokiu pagrindu. Pirma, energijos kiekiai už perskaičiuojamą laikotarpį, po ieškovės deklaruojamo perskaičiavimo turi sutapti su ESO fiksuotais to laikotarpio patiektais vartotojui elektros energijos kiekiais; antra, tos korekcijos, jei jos buvo atliekamos, turėjo būti derinamos tarp ieškovės, ESO ir atsakovo elektros energijos tiekėjo, nes pagal galiojantį reguliavimą, ESO teikia ieškovei ir kitiems elektros tiekėjams, tarp jų ir atsakovo, duomenis apie konkretaus vartotojo sunaudotą elektros energijos kiekį, ir tie elektros energijos kiekiai negali skirtis. Jei vienas elektros energijos tiekėjų sau priskiria konkretų elektros kiekį, tai jis turi būti nurašomas/minusuojamas iš kito elektros energijos tiekėjo priskiriamo sau kiekio, nes negalima reikalauti iš vartotojo atsiskaityti už didesnį kiekį energijos nei vartotojas sunaudojo arba reikalauti iš vartotojo už jau vartotojo apmokėtą energijos kiekį atsiskaityti dar kartą tik kitam tiekėjui.

17.11. 2020 m. gruodžio 4 d. duomenų fiksavimo momentu, t. y. dieninės skalės 57 034 ir naktinės skalės 64 497, ieškovė buvo skolinga atsakovui 496,92 Eur sumą. Atsakovas visas savo sąskaitas elektros tiekėjams už laikotarpį nuo dieninės skalės 56 791; (ii) naktinė skalė 64 251; iki 2021 m. spalio 11 d. fiksuotų duomenų: (i) dieninė skalė 65 636; (ii) naktinė skalė 73 335; yra visiškai apmokėjęs, todėl atsakovas neturi pareigos už tą patį elektros energijos kiekį mokėti du kartus, tačiau skirtingiems tiekėjams. Esant netikslumams, ieškovė juos turėjo aiškintis su ESO ir UAB „Inregnum“, o ne reikalauti iš atsakovo dar kartą sumokėti už jau vieną kartą atsakovo apmokėtą to periodo elektros energiją.

Šalies argumentai

17.12. Ieškovė, teigdama, jog atsakovas jai už laikotarpį nuo rodmenų 56 791 dieninės skalės ir 64 251 naktinės skalės iki 2020 m. gruodžio 31 d. yra skolingas 654,03 Eur, daro išvadą, jog už ginčo laikotarpį atsakovo suvartojimas yra ne 17 929 kWh elektros energijos, ką fiksavo ESO ir dėl ko nėra ginčo, o ženkliai didesnis. Teismas skundžiamame sprendime (18 punktas), sprendė, jog atsakovas neatsiskaitė su ieškove už bendrą 5 619 kWh kiekį, kas remiantis tokia teismo logika, turėtų reikšti, jog atsakovas per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 11 d., kuomet ESO nurašė skaitiklio parodymus ir fiksavo tą dieną elektros skaitiklio duomenis: (i) dieninė skalė 56 791; (ii) naktinė skalė 64 251; ir 2021 m. spalio 11 d. ESO fiksuotus duomenis (i) dieninė skalė 65 636; (ii) naktinė skalė 73 335 sunaudojo ne 17 929 kWh, o 23 548 kWh elektros energijos kiekį. Tačiau tokia išvada prieštarauja bylos duomenims, kadangi nustatyta, jog atsakovas per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. spalio 11 d. sunaudojo tik 17 929 kWh elektros energijos kiekį, kuris atsakovo yra apmokėtas.

17.13. Teismo sprendimas, kuriame konstatuota, jog atsakovas skolingas ieškovei už elektros energiją nuo rodmenų i) dieninė skalė 56 791; (ii) naktinė skalė 64 251, nuo kurių UAB „Inregnum“ atsakovui taip pat apskaičiavo elektros energijos suvartojimą ir tuo pagrindu pateikė atsakovui apmokėjimui sąskaitą faktūrą bendram 7 611 kWh suvartojimui, ne tik gali turėti, bet ir turi įtakos UAB „Inregnum“ teisėms ir pareigoms. Šiuo atveju, įsiteisėjus skundžiamam teismo sprendimui, atsakovas savo tiekėjui UAB „Inregnum“ turėtų reikšti ieškinį dėl teismo šioje byloje priteistų sumų susigražinimo ir remtis šioje byloje teismo nustatytomis aplinkybėmis, turinčiomis įtakos UAB „Inregnum“ teisėms ir pareigoms, t. y. šios civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatas, būtų pagrindas atsakovui prisiteisti iš UAB „Inregnum“ ieškovės reikalaujamas iš atsakovo sumas.

Atsiliepimas

18. Ieškovė UAB „Ignitis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyręs ir įvertinęs visus byloje pateiktus abiejų šalių rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, pagrįstai konstatavo, kad ieškovės nurodoma 5 619 kW skola atsakovui paskaičiuota teisingai, pagal realius atsakovo skaitliuko parodymus ir ji nėra mokėjimas už elektrą antrą kartą.

1.2. Nors atsakovas apeliaciniame skunde pasisako dėl vartojimo sutarties sampratos, tačiau ginčo byloje, kad tarp šalių sudaryta sutartis buvo vartojimo ir atitinkamai kad tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, nėra. Visgi tai nereiškia, kad atsakovas neturi pareigos pats būti aktyvus bylos nagrinėjimo metu, teikti visus turimus rašytinius įrodymus, siekdamas įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu.

1.3. Ieškinio dalykas apėmė skolos susidarymo laikotarpį tik iki 2020 m. gruodžio 31 d., todėl atsakovo argumentai apie ESO 2021 m. spalio 11 d. užfiksuotus skaitiklio rodmenis ir atsakovo suvartojimą laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 11 d. neturi jokios reikšmės šio ginčo nagrinėjimui. Teismas neturėjo vadovautis duomenimis apie atsakovo suvartotą elektros energijos kiekį už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. spalio 11 d. pagal ESO užfiksuotus skaitiklio rodmenis.

1.4. Sprendime išsamiai nurodytas teisinis reglamentavimas, kurio pagrindu elektros energijos vartotojui kyla pareiga tinkamai kas mėnesį deklaruoti faktiškai suvartotą elektros energijos kiekį ir tinkamai, pagal nustatytus tarifus, atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją. Atsakovas šios pareigos nepaneigė ir nenurodė jokių teisės aktų nuostatų, kurias neva pažeidė ar netinkamai pritaikė teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimus.

1.5. Būtent pagal paties atsakovo nurodytus 2020 m. gruodžio 31 d. dienai skaitiklio rodmenis, t. y. dieninės skalės 59 644 kW, naktinės skalės 67 017 kW, ieškovė ir atliko atsakovo mokėtinos sumos už suvartotą elektros energiją iki 2020 m. gruodžio 31 d. perskaičiavimą, išrašydama 2021 m. balandžio 30 d. kreditinę sąskaitą, koreguojant paskutinę iki sutarties su ieškove nutraukimo dienos atsakovui 2020 m. gruodžio 11 d. išrašytą sąskaitą.

Šalies argumentai

1.6. Atsakovas, ginčydamas teismo išvadą, kad jis 2020 m. gruodžio 31 d. nutraukiant sutartį su ieškove realių skaitiklio rodmenų ieškovei nedeklaravo ir nors teigia juos deklaravęs, tačiau jokių įrodymų nepateikė, apeliaciniame skunde nurodo naujus argumentus apie tai, kad neva jis deklaravo šiuos rodmenis 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau jie dėl ESO sistemos apkrovos ir buvusių sistemos sutrikimų buvo atvaizduoti vėliau. Atsakovas šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.

1.7. Atsakovo pateiktas išrašas iš Ignitis savitarnos sistemos (ne ESO savitarnos sistemos duomenys) apie deklaravimo istoriją patvirtina, jog ieškovės sistemoje atsakovas paskutinį kartą deklaravo skaitiklio rodmenis 2021 m. sausio 4 d.

1.8. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų apmokėjęs ieškovei už suvartotą elektros energiją nuo skaitiklio rodmenų: dieninės skalės 57 034 (atsakovo deklaruoti 2020 m. gruodžio 4 d.) iki 59 644 (atsakovo deklaruoti 2021 m. sausio 4 d.) ir naktinės skalės nuo 64 497 (atsakovo deklaruoti 2020 m. gruodžio 4 d.) iki 67 017 (atsakovo deklaruoti 2021 m. sausio 4 d.). Šių aplinkybių neginčija ir pats atsakovas, nors savo pareigą iki šių rodmenų atsiskaityti būtent su ieškove pripažino 2021 m. kovo 31 d. el. laiške, adresuotame nepriklausomam tiekėjui, teigdamas, kad su nepriklausomu tiekėju turi pradėti atsiskaitymus nuo skaitiklio rodmenų dieninės skalės 59 644 ir naktinės skalės 67 017.

1.9. Nors atsakovas reguliariai deklaruodavo skaitiklio rodmenis ir atlikdavo mokėjimus už suvartotą elektros energiją, jo deklaruojami rodmenys ir apmokamos sumos neatitiko faktinės situacijos, todėl nustatyti faktinius elektros energijos suvartojimo rodmenis kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. nėra galimybės. Todėl nors buvo koreguojama ieškovės 2020 m. gruodžio 11 d. sąskaita, išrašant 2021 m. balandžio 30 d. kreditinę, akivaizdu, kad reikalaujama priteisti skola susidarė už suvartotą elektros energiją ne tik per 2020 m. gruodžio mėn., bet ir už ankstesnį laikotarpį.

Atsiliepimas

1.10. Atsakovo teiginiai, jog teismas nenurodė laikotarpio ir skaitiklio rodmenų, pagal kuriuos paskaičiuota skola, yra nepagrįsti ir prieštaringi, nes pats atsakovas cituoja sprendimo 18 punktą, kuriame aiškiai tas nurodyta.

1.11. Atsakovo likusi neapmokėta skola ieškovei už suvartotą elektros energiją buvo perskaičiuota nuo ESO 2020 m. rugsėjo 11 d. užfiksuotų iki jo paties 2021 m. sausio 4 d. deklaruotų rodmenų tiek dieninės skalės, tiek naktinės skalės, todėl ieškovei nesuprantami atsakovo argumentai dėl sprendimo nepagrįstumo teigiant, jog atsakovas apskaičiuoja suvartotą elektros energiją pagal dviejų zonų metodiką.

1.12. Nors atsakovas kvestionuoja teismo padarytas išvadas, kad skola susidarė per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., teigdamas, jog iš teismo motyvų neaišku, kokiu pagrindu pagal 2020 m. gruodžio 4 d. skaitiklio parodymus ieškovė grąžino atsakovui permoką, šios aplinkybės teismo yra išsamiai išanalizuotos ir nurodytos sprendime. Atsakovo argumentai, kad jis nuolat mokėdavo avansu, nevertinant užfiksuotų faktinių skaitiklio rodmenų, savaime nepatvirtina jo pozicijos, kad atsakovas už elektros energiją su ieškove yra visiškai atsiskaitęs.

1.13. Laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. atsakovas skaitiklio rodmenis deklaravo 2020 m. rugsėjo 28 d. du kartus iki galutinių rodmenų dieninės skalės 56 365 kW, naktinės skalės 63 856 kW. Šie duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovas neteisingai deklaruodavo skaitiklio rodmenis, nes jau 2020 m. rugsėjo 11 d. ESO darbuotojų buvo užfiksuoti didesni rodmenys nei atsakovas deklaravo 2020 m. rugsėjo 28 d. Atsakovas deklaravo skaitiklio rodmenis tik vieną kartą – 2020 m. gruodžio 4 d., iki skaitiklio rodmenų dieninės skalės 57 034 kW, naktinės skalės 64 497 kW, todėl ieškovei nebuvo žinoma, iki kokių skaitiklio rodmenų atsakovas faktiškai suvartojo elektros energijos iki 2020 m. gruodžio 31 d. Ieškovės 2020 m. gruodžio 11 d. išrašytoje sąskaitoje įvertinus skaitiklio rodmenis, deklaruotus 2020 m. gruodžio 4 d., bei atsakovo atliktus mokėjimus, buvo apskaičiuota ir 496,92 Eur permoka.

1.14. Informaciją apie pakoreguotus atsakovo skaitiklio rodmenis ir būtinumą perskaičiuoti atsakovo mokėtiną sumą už suvartotą elektros energiją iki 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovė iš ESO gavo jau po permokos atsakovui grąžinimo. Ieškovė, atlikdama perskaičiavimą iki paties atsakovo 2021 m. sausio 4 d. deklaruotų skaitiklio rodmenų, įvertino visas atsakovo sumokėtas sumas ir grąžintą atsakovui permokos sumą.

1.15. Ieškovė, atlikusi išsamią atsakovo vartojimo duomenų analizę, nustatė, kad pagal atsakovo 2020 m. gruodžio 4 d. deklaruotus rodmenis gaunasi, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. suvartojo elektros energijos pagal dieninę skalę 243 kWh, pagal naktinę skalę 246 kWh, t. y. gaunasi per 2,5 mėn. bendras kiekis tik 489 kWh. Tuo tarpu įvertinus atsakovo 2021 m. sausio 4 d. deklaruotus rodmenis, gaunasi, kad atsakovas nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (t. y. per daugiau nei 3,5 mėn.) suvartojo pagal dieninę skalę 2 853 kWh, pagal naktinę skalę 2 766 kWh, iš viso 5 619 kWh, kas yra realu, nes per 1 mėn. sudaro apie 1 605 kWh. Kad suvartotas atsakovo kiekis iki 2020 m. gruodžio 31 d. yra realus, patvirtina ir paties atsakovo pateikti duomenys apie tai, jog vien per 2021 m. sausio mėn. atsakovas suvartojo elektros energijos bendrą 2 481 kWh kiekį. Šių aplinkybių atsakovas nepaneigė ir apeliaciniame skunde, priešingai, pats patvirtino, kad per 2021 m. kovo mėn. jis suvartojo bendrą 5 741 kW kiekį, 2021 m. balandžio mėn. – 1 504 kW kiekį.

1.16. Nors atsakovas teigia, kad yra apmokėjęs visas elektros tiekėjo sąskaitas, tarp jų ir nepriklausomo tiekėjo UAB „Inregnum“ 2021 m. sausio mėn. išrašytą sąskaitą nuo į naują sutartį perkeltų pirminių, atsakovo deklaruotų nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d., skaitiklio rodmenų dieninės skalės 57 034 kW ir naktinės skalės 64 497 kW, iš esančių įrodymų matyti, kad atsakovas atsisakė apmokėti visą sumą, nurodytą UAB „Inregnum“ 2021 m. sausio 31 d. sąskaitoje, taip pat nepateikė jokių šios visos sumos apmokėjimą patvirtinančių rašytinių įrodymų. Bet kuriuo atveju teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo dalykas yra atsakovo neapmokėta skola ieškovei (visuomeniniam tiekėjui), bet ne nepriklausomam tiekėjui.

1.17. Koreguojami skaitiklio rodmenys pagal paties atsakovo nurodytus duomenis buvo suderinti tarp visų atsakovo nurodomų asmenų, t. y. tarp ieškovės, ESO ir nepriklausomo tiekėjo UAB „Inregnum“. Pats nepriklausomas tiekėjas 2021 m. balandžio 1 d. el. laišku informavo ESO, kad reikia pakoreguoti pirminius atsakovo rodmenis pagal jo paties pateiktą informaciją, nuo kurių jis turėtų atsiskaityti su nepriklausomu tiekėju, atsakovui atsisakius vykdyti mokėjimus nepriklausomam tiekėjui nuo jo 2020 m. gruodžio 4 d. deklaruotų rodmenų. Taigi atsakovo argumentai, jog sprendimu yra toleruojama situacija, kai už tą patį elektros energijos kiekį vartotojas turi sumokėti du kartus, yra nepagrįsti.

1.18. Teisės aktai nenustato galimybės pačioms tiekimo įmonėms vykdyti tarpusavio atsiskaitymų vartotojo apmokėtomis sumomis, o vartotojų mokėtinų sumų perskaičiavimai turi būti vykdomi Taisyklėse nustatyta tvarka (Taisyklių 98, 108.2, 110 punktai). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, ieškovė turėjo teisę gauti iš atsakovo visišką galutinį atsiskaitymą už suvartotą elektros energiją iki sutarties nutraukimo tik išrašydama atsakovui kreditinę sąskaitą.

1.19. Ieškovė, remdamasis gauta iš ESO informacija apie pakoreguotus skaitiklio rodmenis, tik 2021 m. balandžio 30 d. atliko atsakovo mokėtinos sumos perskaičiavimą iki nurodytų atsakovo 2021 m. sausio 4 d. deklaruotų skaitiklio rodmenų, todėl šie pakoreguoti duomenys į ieškovės teiktą atsakovui priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d., apie kurią pasisakoma apeliaciniame skunde, dar negalėjo ir neturėjo būti įtraukti.

1.20. Byloje yra reiškiamas ieškovės reikalavimas dėl atsakovo skolos, susidariusios iki sutarties, sudarytos su ieškove, nutraukimo dienos priteisimo ieškovei. Byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl nepriklausomo tiekėjo UAB „Inregnum“ teisių ir pareigų. Aplinkybė, kad pats nepriklausomas tiekėjas nurodė ESO atsakovo skaitiklio rodmenis, iki kurių reikalinga atlikti korekcijas, patvirtina, jog nepriklausomas tiekėjas neabejotinai žino ir pripažįsta savo pareigą atlikti jo išrašytos 2021 m. sausio mėn. sąskaitos atsakovui koregavimą, tačiau atsakovo ir nepriklausomo tiekėjo tarpusavio atsiskaitymo klausimai nėra šios bylos ginčo dalykas. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nereiškė prašymo į bylą įtraukti nepriklausomą tiekėją trečiuoju asmeniu. Be to, atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nereiškia reikalavimo panaikinti sprendimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

2. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl rašytinių paaiškinimų, naujų įrodymų prijungimo

3. Atsakovas, bylai esant apeliacinės instancijos teisme, po apeliacinio skundo pateikimo, 2022 m. rugpjūčio 29 d. pateikė papildomus paaiškinimus ir rašytinius įrodymus – ESO 2022 m. gegužės 11 d. pranešimą apie apmokėtą elektros energiją, ESO 2022 m. gegužės 16 d. pranešimą apie laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 30 d. suvartotą elektros energijos kiekį, 2022 m. rugpjūčio 29 d. Elektrum išrašą apie už laikotarpiu nuo 2021 m. liepos mėn. iki 2022 m. liepos mėn. už suvartotą elektros energiją atliktus mokėjimus.

4. Pažymėtina tai, kad CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 51 punktas).

5. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Naujų įrodymų apeliaciniame teisme pateikimas ne kartu su apeliaciniu skundu, o vėliau, be kita ko, gali reikšti apeliacinio skundo faktinio pagrindo (aplinkybių, kuriomis grindžiamas apeliacinio skundo dalykas) pakeitimą (papildymą). CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama.

6. Kasacinio teismo konstatuota, kad sprendžiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą, svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), t. y. ar jais nesiekiama paneigti kito ribotai apeliacijai užtikrinti nustatyto draudimo, kuris, kitaip negu draudimas teikti ir priimti naujus įrodymus, yra absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 21 punktas). Draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

7. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nustatytam draudimui pasibaigus skundo padavimo terminui keisti (papildyti) skundą. Taigi nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pateikti rašytiniai paaiškinimai savo turiniu yra pateikto apeliacinio skundo argumentų papildymas, kartu pridedant ir naujus įrodymus, kuriais atsakovas grindžia savo papildomus argumentus. Iš atsakovo pateiktų įrodymų (jais siekiamų pagrįsti aplinkybių – elektros energijos suvartojimo iki 2021 m. spalio 11 d.), darytina išvada, kad jie galėjo būti atsakovo surinkti (teikiant užklausas ESO) ir pateikti dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuriuos pirmosios instancijos teismas būtų turėjęs galimybę ištirti ir įvertinti, tačiau tą atsakovas ėmėsi daryti tik po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (dokumentai datuojami 2022 m. gegužės mėn. ir rugpjūčio mėn.) ir bylai jau esant apeliacinės instancijos teisme, kas nelaikytina tinkamu jam įstatymo suteiktų procesinių teisių įgyvendinimu. Pažymėtina tai, kad atsakovas papildomuose paaiškinimuose nurodo aplinkybes, kurias jis dėstė ir apeliaciniame skunde, todėl spręstina, kad jis turėjo galimybę savalaikiai nurodyti visus savo apeliacinio skundo argumentus, nepildant jo pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui (t. y. paaiškinimų argumentais iš esmės atsikertama į ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus), negrindžiant savo argumentų naujais įrodymais, kurie reikštų juose užfiksuotų duomenų, taigi ir naujų aplinkybių tyrimą apeliacinės instancijos teisme.

9. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui apeliacinėje instancijoje yra draudžiama keisti (papildyti) skundą, taip pat į tai, kad atsakovo pateikti įrodymai galėjo būti surinkti ir pateikti dar pirmosios instancijos teismui ir jais siekiama įrodyti aplinkybes, kurios nebuvo tirtos ir nagrinėtos pirmosios instancijos teisme (laikotarpis po 2021 m. sausio 1 d. nepateko į ginčo dalyką), apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktus rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus atsisako priimti.

Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo, kai nusprendžiama dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų

10. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi įtakos nepriklausomo elektros energijos tiekėjo UAB „Inregnum“, kuris į bylą nebuvo įtrauktas trečiojo asmens procesinėje padėtyje, teisėms ir pareigoms. Nors atsakovas apeliaciniame skunde aiškiai ir nedėsto reikalavimo skundžiamą teismo sprendimą pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu, tačiau įvertinus atsakovo nurodomus argumentus, darytina išvada, kad atsakovas visgi kelia absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, kai nusprendžiama dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, buvimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas dėl to toliau pasisako.

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

12. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra išaiškinęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021, 16 punktas).

13. Tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2012).

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje byloje ginčo pobūdį, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, motyvus, pažymi, kad teismo sprendimu dėl nepriklausomo tiekėjo UAB „Inregnum“ teisių ir pareigų nėra niekaip nuspręsta: šiam asmeniui skundžiamu sprendimu nėra nustatyta, pripažinta, pakeista, panaikinta ar kitaip nuspręsta dėl jokių jo teisių ar pareigų. Taigi sprendimas neturi jokios įtakos šio neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai.

15. Vien tai, kad minėtas subjektas ginčo kontekste yra minimas teismo sprendime, savaime nelemia šio asmens teisinės padėties pakeitimo. Šiuo atveju ginčo teisiniai santykiai byloje sieja tik ieškovę ir atsakovą už laikotarpį, kuomet ieškovė tiekė elektros energiją atsakovui, t. y. iki jų sutartinių teisinių santykių pabaigos 2020 m. gruodžio 31 d., ieškovė prašė priteisti iš atsakovo įsiskolinimą tik iki šios datos, todėl atsakovo ir nepriklausomo tiekėjo UAB „Inregnum“ tarpusavio santykiai po 2021 m. sausio 1 d., ar ieškovės ir nepriklausomo tiekėjo santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, dėl ko nebuvo pasisakyta ir teismo sprendime.

16. Taigi, kadangi ginčijame pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pasisakyta dėl UAB „Inregnum“ teisių ir pareigų, nagrinėjamo klausimo kontekste priimtas teismo sprendimas nesukelia jokių teisinių pasekmių šiam subjektui. Tokiu būdu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas į nagrinėjamą bylą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinėje padėtyje neįtraukęs UAB „Inregnum“, CPK 47 straipsnio 1 dalies, taigi ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų, nepažeidė, dėl ko nėra pagrindo panaikinti teismo sprendimo šiuo pagrindu.

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, toliau pasisako dėl ginčo esmės.

18. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 30 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už elektros energiją priteisimo iš atsakovo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų

19. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad ieškovė iki 2020 m. gruodžio 31 d. tiekė elektros energiją atsakovui (vartotojui) nuosavybės teise priklausančiam objektui – gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini).

20. Ginčo byloje taip pat nėra dėl to, kad atsakovas už suvartotą elektros energiją (pagal skaitiklio skales: dieninė ir naktinė/savaitgalio) atsiskaitydavo pagal jo paties ar ESO patikrinimų metu nustatytus faktinius skaitiklio rodmenis pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, taip pat dėl to, kad atsakovas dažnai mokėjimus atlikdavo avansu ir jo faktiškai atlikti mokėjimai neatitiko PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sumų, todėl būdavo fiksuojama permoka.

21. Nustatyta, kad ESO 2020 m. rugsėjo 11 d. atlikto atsakovo skaitiklių patikrinimą ir užfiksavo tokius skaitiklio rodmenis: 56 791 kW dieninės skalės ir 64 251 kW naktinės skalės. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 28 d. du kartus deklaravo skaitiklio rodmenis, pagal paskutinį jų duomenys – 56 365 kW dieninės skalės ir 63 856 kW naktinės skalės. Atsakovas 2020 m. gruodžio 4 d. deklaravo skaitiklio rodmenis – 57 034 kW dieninės skalės ir 64 497 kW naktinės skalės. Atsakovas 2021 m. sausio 4 d. deklaravo tokius 2020 m. gruodžio 31 d. buvusius skaitiklio rodmenis – 59 644 kW dieninės skalės ir naktinės skalės – 67 017 kW.

22. Ieškovė atsakovui išrašė šias PVM sąskaitas faktūras: i) 2020 m. rugsėjo 30 d. sąskaitoje Serija Nr. LAEQ Nr. 15717483 nurodyta: likutis 2020 m. rugpjūčio 31 d. (permoka) – 426,34 Eur; sumokėta per 2020 m. rugsėjo mėn. – 526,04 Eur; už 2020 m. rugsėjo mėn. priskaičiuota – 578,99 Eur; suma paskaičiuota pagal 2020 m. rugsėjo 11 d. patikrinimo duomenis; galutinė mokėtina suma – permoka 373,39 Eur; ii) 2020 m. spalio 31 d. sąskaitoje Serija Nr. LAEQ Nr. 17519985 nurodyta: likutis 2020 m. rugsėjo 30 d. (permoka) – 373,39 Eur; sumokėta per 2020 m. spalio mėn. – 0 Eur; už 2020 m. spalio mėn. priskaičiuota – 0 Eur; iii) 2020 m. lapkričio 30 d. sąskaitoje Serija Nr. LAEQ Nr. 19315908 nurodyta: likutis 2020 m. spalio 31 d. (permoka) – 373,39 Eur; sumokėta per 2020 m. lapkričio mėn. – 0 Eur; už 2020 m. lapkričio mėn. priskaičiuota – 0 Eur; iv) 2020 m. gruodžio 11 d. sąskaitoje Serija Nr. LAEQ Nr. 19812580 nurodyta: likutis 2020 m. lapkričio 30 d. (permoka) – 373,39 Eur; sumokėta per 2020 m. gruodžio mėn. – 185,55 Eur; už 2020 m. gruodžio mėn. priskaičiuota – 62,02 Eur; suma paskaičiuota pagal 2020 m. gruodžio 4 d. atsakovo deklaruotus duomenis; galutinė mokėtina suma – permoka 496,92 Eur.

23. Tarp ieškovės ir atsakovo elektros energijos tiekimo teisiniai santykiai atsakovo iniciatyva pasibaigė (atsakovas sutartį nutraukė) 2020 m. gruodžio 31 d. Nuo 2021 m. sausio 1 d. atsakovas elektros energijos tiekėju pasirinko nepriklausomą tiekėją UAB „Inregnum“. Duomenų, kad ESO ar atsakovas būtent objekto uždarymo metu (2020 m. gruodžio 31 d.) būtų deklaravę skaitiklio rodmenis, į bylą nepateikta.

24. Ieškovė naujajam elektros energijos tiekėjui UAB „Inregnum“ perdavė atsakovo objekto uždarymo metu turimus paskutinius 2020 m. gruodžio 4 d. paties atsakovo užfiksuotus skaitiklių rodmenis – dieninės skalės iki 57 034 kW ir naktinės skalės iki 64 497 kW.

25. Ieškovė, uždarius objektą, atsakovui 2021 m. vasario 19 d. grąžino 496,92 Eur permoką, užfiksuotą 2020 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija Nr. LAEQ Nr. 19812580.

26. Atsakovas iš UAB „Inregnum“ už 2021 m. sausio mėn. elektros energijos suvartojimą gavo PVM sąskaitą faktūrą Serija ir Nr. INR 0002805, kur nurodyta mokėtina suma – 1 020,54 Eur, o suvartotos elektros energijos kiekis – 7 611 kW.

27. Atsakovas nesutiko su 2021 m. sausio mėn. suvartotos elektros energijos kiekiu ir pateikė duomenis, kad jis 2020 m. gruodžio 31 d. dienai deklaravo tokius skaitiklio rodmenis: dieninės skalės – 59 644 kW, naktinės skalės – 67 017 kW, teigė, kad nuo šių rodmenų jis turėjo pradėti mokėti UAB „Inregnum“ nuo 2021 m. sausio 1 d.

28. Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovo 2020 m. gruodžio 31 d. datai deklaruotus skaitiklio rodmenis, atliko atsakovo mokėtinos sumos už suvartotą elektros energiją iki 2020 m. gruodžio 31 d., t. y. kuomet ieškovė dar buvo atsakovo elektros energijos tiekėja, perskaičiavimą. Tuo pagrindu ieškovė 2021 m. balandžio 30 d. išrašė atsakovui kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Serija LAER Nr. 06622744, pagal kurią atsakovas ieškovei turėjo sumokėti 654,03 Eur sumą už jam nuosavybės teise priklausančiam objektui tiektą elektros energiją iki 2020 m. gruodžio 31 d.

29. Atsakovui nesutinkant atsiskaityti su ieškove, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama 654,03 Eur skolą priteisti iš atsakovo.

30. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas netinkamai deklaruodavo skaitiklio rodmenis, todėl sutarties su ieškove nutraukimo metu (2020 m. gruodžio 31 d.) nebuvo visiškai atsiskaitęs su buvusia elektros energijos tiekėja – ieškove, dėl ko ieškovės ieškinį tenkino visa apimtimi ir priteisė jai iš atsakovo 654,03 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

31. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Atsakovas teigia, kad teismas sprendime nenurodė iš ko susidarė ieškovės reikalaujama priteisti iš atsakovo skola, t. y. už kokį laikotarpį ir nuo kokių iki kokių elektros skaitliuko rodmenį yra neatsiskaityta su ieškove. Pažymi, kad jis nuolat už elektros energiją ieškovei sumokėdavo daugiau, buvo susidariusios permokos (taip pat ir uždarant objektą), todėl jis negali būti skolingas ieškovei. Teigia, kad skaitiklio rodmenis, nutraukdamas sutartinius santykius su ieškove, jis 2020 m. gruodžio 31 d. deklaravo, tačiau galimai dėl ESO sistemos sutrikimų, šie duomenys nebuvo užfiksuoti. Nurodo, kad jo bendras sunaudotas elektros energijos kiekis už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. spalio 11 d. yra 17 929 kW, o atsakovui jo elektros energijos tiekėjas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. spalio mėn. pateikė sąskaitų už bendrą 19 921 kW elektros energijos sunaudojimą, todėl, atsakovo teigimu, kyla klausimas, ar jis gali būti yra skolingas ieškovei, kai jo sunaudotas elektros energijos kiekis per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. spalio 11 d. yra 17 929 kWh, o jis už nurodomą periodą pagal jam pateiktas elektros tiekėjo sąskaitas yra apmokėjęs 19 921 kWh elektros kiekį, t. y. daugiau. Pažymi, kad laikotarpio pabaigoje buvo susidariusi atsakovo 496,92 Eur permoka, kurią ieškovė grąžino atsakovui, todėl neaišku, kokiu pagrindu ir kodėl ieškovė atliko perskaičiavimą ir paskaičiavo 654,03 Eur skolą. Atsakovas nurodo, kad jis už UAB „Inregnum“ paskaičiuotą elektros energiją yra su nepriklausomu tiekėju atsiskaitęs, todėl neprivalo antrą kartą už tą patį periodą mokėti ir ieškovei.

32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl atsakovo apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už elektros energiją (ne)pagrįstumo

33. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas, nuo 2021 m. sausio 1 d. nutraukęs su ieškove – buvusia elektros energijos tiekėja, elektros energijos tiekimo sutartį, laikotarpio pabaigoje (2020 m. gruodžio 31 d.) buvo visiškai atsiskaitęs su ieškove už šios atsakovui nuosavybės teise priklausančiam objektui tiektą elektros energiją.

34. Energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos VI dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“ (CK 6.383–6.391 straipsniai). Šio skirsnio normos taip pat taikomos sprendžiant ginčus dėl elektros energijos tiekimo (CK 6.391 straipsnis).

35. Elektros energijos tiekimą reglamentuoja ir specialieji įstatymai bei juos įgyvendinantys teisės aktai: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau – EEĮ) (ginčui aktuali nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija); Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (ginčui aktuali nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. sausio 30 d. galiojusi redakcija); Buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1-162 (ginčui aktuali nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. sausio 30 d. galiojusi redakcija).

36. CK 6.383 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo– pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.

37. Pagal CK 6.388 straipsnio 1 dalį abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. EEĮ 45 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad vartotojas, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis perkantis elektros energiją iš visuomeninio tiekėjo, privalo laiku atsiskaityti su visuomeniniu tiekėju už suvartotą elektros energiją.

38. Taisyklių 58.4. numatyta, kad vartotojas privalo, jei sutartyje nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną, taip pat prieš pasikeičiant elektros energijos perdavimo, skirstymo ar visuomeninio tiekimo paslaugų kainoms ir (ar) tarifams, užrašyti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir deklaruoti operatoriui ar tiekėjui. Jei vartotojas yra sudaręs Taisyklių 17.2.2 punkte nurodytas sutartis, tai duomenis apie elektros apskaitos prietaisų rodmenis vartotojas teikia operatoriui. Taisyklių 58.5 punktas numato, kad vartotojas privalo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą (įskaitant sistemines paslaugas) ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas ir (ar) galią.

39. Aprašo 22.4 punkte numatyta, kad vartotojas privalo sutartyje nurodytu laiku užrašyti elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis ir deklaruoti juos tiekėjui sutartyje nustatyta tvarka. Aprašo 22.5 punktas įtvirtina vartotojo pareigą sutartyje nustatytais terminais ir tvarka atsiskaityti su tiekėju už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas.

40. EEĮ 45 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vartotojas turi teisę vienašališkai neatlygintinai nutraukti sutartį su visuomeniniu tiekėju. Vartotojas privalo apie sutarties nutraukimą raštu įspėti visuomeninį tiekėją ne vėliau kaip prieš 3 savaites iki sutarties nutraukimo dienos ir iki sutarties nutraukimo dienos visiškai atsiskaityti su visuomeniniu tiekėju už suvartotą elektros energiją. Pagal Taisyklių 34 punktą, vartotojas, numatantis nutraukti sutartį, privalo paskutinę sutarties galiojimo dieną sutartyje nustatyta tvarka pranešti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir kitą galutiniam atsiskaitymui būtiną informaciją ir už patiektą elektros energiją, persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas atsiskaityti su tiekėju ar operatoriumi EEĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Aprašo 22.7 punkte.

41. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad jis, nutraukdamas su ieškove elektros energijos tiekimo sutartį, laikotarpio pabaigoje (2020 m. gruodžio 31 d.) su ieškove buvo visiškai atsiskaitęs (buvo netgi permoka), todėl ieškovės reikalavimas priteisti įsiskolinimą yra nepagrįstas. Teigia, kad iš skundžiamo teismo sprendimo nėra aišku, kaip susidarė ieškovės prašoma skola, t. y. už kokį laikotarpį ir nuo kokių iki kokių elektros skaitliuko rodmenų yra neatsiskaityta su ieškove. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka.

42. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įrodinėjant elektros energijos vartotojo skolą, energijos apskaitos prietaisų rodmenys yra viena iš pagrindinių ir svarbiausių įrodinėjimo priemonių. Nagrinėjamu atveju atsakovo skola buvo nustatyta įvertinus ginčo laikotarpiu – nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. deklaruotus skaitiklio rodmenis, atsakovo atliktus mokėjimus, ieškovės atsakovui grąžintą permoką: t. y. įvertinti laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. ESO užfiksuoti skaitiklio rodmenys (56 791 kW dieninės skalės ir 64 251 kW naktinės skalės), 2020 m. gruodžio 4 d. paties atsakovo deklaruoti duomenys (57 034 kW dieninės skalės ir 64 497 kW naktinės skalės), atsakovo 2021 m. sausio 4 d. deklaruoti 2020 m. gruodžio 31 d. datai buvę skaitiklių rodmenys (59 644 kW dieninės skalės ir 67 017 kW naktinės skalės), taip pat atsakovo atlikti mokėjimai (permokos): 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvusi 426,34 Eur permoka, atsakovo 2020 m. rugsėjo mėn. atliktas mokėjimas 526,04 Eur sumai, 2020 m. spalio-lapkričio mėn. buvusi 373,39 Eur permoka, 2020 m. gruodžio mėn. atsakovo atliktas 185,55 Eur mokėjimas, po to 2020 m. gruodžio mėn. buvusi 496,92 Eur permoka, kuri atsakovui grąžinta 2021 m. vasario 19 d.

43. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. deklaruotą energijos kiekį, skaitiklių parodymus, buvusius 2020 m. rugsėjo 11 d., 2020 m. gruodžio 4 d. ir atsakovo 2021 m. sausio 4 d. deklaruotus rodmenis (2020 m. gruodžio 31 d. datai), nustatė, kad atsakovas neapmokėjo 2 853 kW dieninės skalės skirtumo ir 2 766 kW naktinės skalės elektros energijos, taigi iš viso 5 619 kW. Teismas elektros energijos kiekio suvartojimą ginčo laikotarpiu taip pat palygino ir su kitais mėnesiais vidutiniškai suvartojamu elektros energijos kiekiu ir sprendė, kad atsakovo 2020 m. gruodžio 4 d. deklaruotas elektros suvartojimo kiekis yra nerealus – bendras 489 kW per beveik tris mėnesius. Tuo tarpu 5 619 kW elektros energijos kiekio suvartojimą per 4 mėnesius, kas vidutiniškai sudaro 1 404,75 kW, teismas visumos įrodymų kontekste laikė realiu. Taigi, atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė laikotarpio ir skaitiklio rodmenų, pagal kuriuos buvo paskaičiuotas atsakovo įsiskolinimas ieškovei, paneigia teismo sprendime nurodytos ir įvertintos aplinkybės tiek dėl laikotarpio, tiek dėl suvartoto elektros energijos kiekio.

44. Kaip jau buvo minėta, nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad atsakovas nors ir deklaruodavo skaitiklio rodmenis, tačiau jo deklaruojami rodmenys ir apmokamos sumos neatitiko vieni kitų, todėl dažnai PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodoma atsakovo permoka. Aktualiu ginčo laikotarpiu nustatyta, kad pats atsakovas skaitiklio rodmenis deklaravo tik 2020 m. rugsėjo 28 d. ir 2020 m. gruodžio 4 d., tuo tarpu 2020 m. rugsėjo 11 d. skaitiklių rodmenys buvo užfiksuoti ESO, o 2020 m. gruodžio 31 d. datai esantys duomenys paties atsakovo deklaruoti tik 2021 m. sausio 4 d., t. y. jau po sutarties su ieškove nutraukimo ir atsakovo objekto uždarymo pas ieškovę. Tokiu būdu akivaizdu, kad pagal esamą faktinę situaciją (kas mėnesį nedeklaruojant skaitiklio rodmenų), jau post factum (po įvykusio fakto) nustatyti kiekvieną mėnesį laikotarpyje nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki gruodžio mėn. pabaigos buvusius tikslius skaitiklio rodmenis praktiškai neįmanoma. Tačiau ši aplinkybė nereiškia to, kad turint duomenis apie laikotarpio pradžioje ir pabaigoje fiksuotus skaitiklių rodmenis, taip pat atsakovo atliktus mokėjimus, nėra galimybės nustatyti atsakovo ginčo laikotarpiu bendrai suvartotą elektros energijos kiekį ir atitinkamai mokėtiną už tai sumą, ką ieškovė šioje byloje ir padarė bei įrodė savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 178 straipsnis).

45. Pažymėtina tai, kad byloje esantys įrodymai gana aiškiai atskleidžia kaip buvo perskaičiuota atsakovo ieškovei mokėtina suma už elektros energiją, įvertinus vėliau ieškovės gautus paties atsakovo laikotarpio pabaigai (2020 m. gruodžio 31 d.) 2021 m. sausio 4 d. deklaruotus skaitiklio rodmenis. Pagal 2020 m. rugsėjo 11 d. ESO užfiksuotus rodmenis (56 791 kW dieninės skalės ir 64 251 kW naktinės skalės) bei atsakovo 2021 m. sausio 4 d. deklaruotus skaitiklio rodmenis (2020 m. gruodžio 31 dienai) – 59 644 kW dieninės skalės ir 67 017 kW naktinės skalės), matyti, kad bendras atsakovo suvartotas elektros energijos kiekis (skirtumas) sudaro 5 619 kW (2 853 kW dieninės skalės ir 2 766 kW naktinės skalės). Iš šio bendro kiekio išminusuotinas atsakovo apmokėtas 489 kW kiekis (243 kW dieninės skalės ir 246 kW naktinės skalės (skirtumas tarp 2020 m. rugsėjo 11 d. skaitiklio rodmenų (56 791 kW dieninės skalės ir 64 251 kW naktinės skalės) ir 2020 m. gruodžio 4 d. rodmenų (57 034 kW dieninės skalės ir 64 497 kW naktinės skalės)). Taigi tokiu būdu, įvertinus tai, kad atsakovui dar iki atlikto perskaičiavimo (2021 m. vasario 19 d.) buvo grąžinta 496,92 Eur permoka, o 2021 m. balandžio 30 d. buvo išrašyta kreditinė sąskaita pagal kurią atsakovo suvartotos elektros energijos kiekis, už kurį atsakovas neatsiskaitė, sudaro 5 130 kW (5 619 kWh – 489 kWh), ieškovė pagrįstai nustatytais tarifais (dieninė skalė – 0,155 kWh, naktinė/savaitgalio skalė – 0,099 kWh), dėl kurių dydžio ginčo šioje byloje nekilo, paskaičiavo atsakovo ieškovei mokėtiną 654,03 Eur sumą už laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. tiektą elektros energiją pagal realius skaitiklių rodmenis.

46. Pažymėtina tai, kad nors atsakovas teigia, kad jis nėra skolingas ieškovei, kadangi nuolat buvo susidariusi permoka, tačiau šiuo atveju atsakovas nepagrįstai neįvertina to, kad iš jo mokamų sumų buvo dengiami ir einamieji mokėjimai už faktiškai suvartotą elektros energiją (už 2020 m. rugsėjo mėn. atsakovui buvo paskaičiuota 578,99 Eur mokėtina suma, už 2020 m. gruodžio mėn. – 62,02 Eur), t. y. atsakovo sumokamos sumos neliko nekintamo dydžio, t. y. nebuvo kaskart tik pliusuojamos neišminusuojant mokėtinų einamųjų mokesčių už elektros energiją.

47. Be to, šiuo atveju atsakovas neįvertina ir to, kad nors faktiškai elektros energijos tiekimas nebuvo sustabdytas (nutrauktas) (ginčo dėl to nėra), atsakovas 2020 m. spalio ir lapkričio mėnesiais skaitiklio rodmenų apskritai nedeklaravo (paskutiniai iki tol deklaruoti duomenys, kuriais vadovaujamasi, buvo 2020 m. rugsėjo 11 d. ESO užfiksuoti, vėliau – 2020 m. gruodžio 4 d. atsakovo fiksuoti), todėl šių mėnesių sąskaitose mokėtina suma buvo nurodyta 0 Eur, ir ta pati permoka 373,39 Eur, kuri užfiksuota dar 2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje, nors, pagal bendrą atsakovo vidutiniškai suvartojamą per mėnesį elektros energijos kiekį, akivaizdu, kad atsakovui deklaruojant skaitiklio rodmenis šiais mėnesiais bei neatliekant šiuos mėnesius jokių papildomų mokėjimų (nedidinant 373,39 Eur permokos), šia permoka būtų buvę dengiami einamieji mokėjimai už 2020 m. spalio ir lapkričio mėnesius. Be to, pažymėtina ir tai, kad galiausiai galutinė permoka (496,92), buvusi objekto uždarymo metu, atsakovui buvo grąžinta, todėl ji nedaro jokios įtakos paskaičiuotos 654,03 Eur skolos dydžiui.

48. Kaip jau buvo minėta, pareiga deklaruoti skaitiklių duomenis ir atitinkamai mokėti už faktiškai suvartotą elektros energiją (taigi ir nutraukiant sutartį bei galutinai atsiskaitant su buvusia elektros energijos tiekėja – ieškove) tenka atsakovui, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas šią pareigą vykdė netinkamai (skaitiklių rodmenis deklaruodavo nereguliariai arba ne tokio dydžio, kokie jie faktiškai buvo (šią aplinkybę iš esmės patvirtina jau vien tai, kad atsakovo 2020 m. rugsėjo 28 d. deklaruoti rodmenys buvo mažesni negu ESO 2020 m. rugsėjo 11 d. užfiksuoti rodmenys, kas, įvertinus rodmenų nuėmimo laiką, realiai negali būti). Atsakovui, nutraukiant elektros energijos tiekimo sutartį su ieškove ir laiku deklaravus 2020 m. gruodžio 31 d. buvusius faktinius skaitiklių duomenis, tikėtina, nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių nebūtų kilę ir nepriklausomam tiekėjui būtų buvę perduoti tinkami skaitiklių rodmenys, atsakovo deklaruoti ne 2020 m. gruodžio 4 d., tačiau 2020 m. gruodžio 31 d.

49. Šiuo atveju atsakovas, su ieškove realiai atsiskaitęs tik pagal 2020 m. gruodžio 4 d. deklaruotus duomenis, o ne buvusius laikotarpio pabaigai (objekto uždarymo pas ieškovę metu – 2020 m. gruodžio 31 d.), nepagrįstai siekia išvengti teisės aktų jam nustatytos prievolės atsiskaityti su visuomeniniu tiekėju (ieškove) už jam priklausančiam objektui – gyvenamajam namui, tiektą elektros energiją.

50. Atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kad jis dar 2020 m. gruodžio 31 d. užfiksavo skaitiklio rodmenis, tačiau jie galimai dėl ESO sistemos sutrikimų nebuvo sistemoje užfiksuoti, byloje nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti faktinę situaciją. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovės perduoti kitam elektros energijos tiekėjui rodmenys buvo būtent 2020 m. gruodžio 4 d., o ne 2020 m. gruodžio 31 d., kuriuos atsakovas deklaravo vėliau jau uždarius objektą pas ieškovę, t. y. 2021 m. sausio 4 d. Kadangi ieškovė pagal 2021 m. sausio 4 d. deklaruotus skaitiklio rodmenis atsakovo suvartotos elektros energijos ir mokėtinos sumos perskaičiavimą atliko tik 2021 m. balandžio 30 d. (išrašyta kreditinė sąskaita), kaip pagrįstai nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, į priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d. pakoreguoti duomenys dar negalėjo būti įtraukti, todėl su tuo susiję atsakovo argumentai (įsiskolinimo nebuvimu, permokos turėjimu) atmestini kaip nepagrįsti.

51. Atsakovo teiginiai, kad neaišku, kokiu pagrindu ir kodėl ieškovė atliko suvartotos elektros energijos kiekio ir mokėtinų sumų perskaičiavimą atmestini taip pat kaip nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių ginčijamame sprendime taip pat pasisakė, pagrįstai remdamasis Taisyklių 108.2, 131,4 punktais, numatančiais ieškovės teisę atlikti rodmenų perskaičiavimus, išrašant kreditinę sąskaitą. Be to, kaip jau buvo minėta, perskaičiavimo pagrindas buvo būtent paties atsakovo 2021 m. sausio 4 d. deklaruoti skaitiklio rodmenys, buvę 2020 m. gruodžio 31 d., t. y. sutartinių santykių su ieškove laikotarpio pabaigoje, todėl atsakovui ši aplinkybė neabejotinai žinoma.

52. Šiuo atveju tai, kad atsakovas galimai sumokėjo nepriklausomam elektros energijos tiekėjui UAB „Inregnum“ už elektros energiją (taigi ir už laikotarpį, kuomet elektros energiją tiekė atsakovui ieškovė, t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d.), neatleidžia atsakovo nuo pareigos savo prievolę įvykdyti būtent ieškovei. Tik tinkamai įvykdyta prievolė laikoma pasibaigusia (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovo ir jo naujojo elektros energijos tiekėjo UAB „Inregnum“ tarpusavio santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl atsakovas dėl jam atliktų mokėjimų (permokos grąžinimo ar įskaitymo į vėlesnius mokėjimus) pretenzijas/pastabas turi reikšti būtent šiam tiekėjui. Dėl nurodytų aplinkybių nevertintini ir atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl įsiskolinimo skaičiavimo, atsižvelgiant į elektros energijos kiekio suvartojimą laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 11 d., kadangi šis laikotarpis išeina už bylos nagrinėjimo ribų.

53. Pažymėtina tai, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra atsakovo laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. susidaręs įsiskolinimas pagal tuo metu buvusius nustatytus tarifus, išrašytas PVM sąskaitas faktūras (kurių atsakovas iš esmės neginčijo), todėl pasisakymas dėl vėlesnio laikotarpio, t. y. po 2021 m. sausio 1 d., reikštų bylos nagrinėjimo ribų peržengimą ir kitų aplinkybių (suvartotos elektros energijos kiekių, tarifų, kito tiekėjo paskaičiuotų sumų, išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, kt.) vertinimą, kas liečia jau atsakovo elektros energijos tiekimo santykius su kitu elektros energijos tiekėju – UAB „Inregnum“. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl suvartotų elektros energijos kiekių po šioje byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpio pabaigos nevertintini ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų šioje nutartyje nepasisako.

54. Paminėtina tai, kad atsakovo kaip vartotojo statusas nagrinėjamu atveju taip pat neatleidžia jo nuo įstatyme numatytos pareigos tinkamai galutinai atsiskaityti už suvartotą elektros energiją su ją tiekusiu subjektu. Duomenų, kad atsakovas tą būtų padaręs su faktiškai šias paslaugas iki 2020 m. gruodžio 31 d. teikusiu visuomeniniu tiekėju – ieškove, byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 654,03 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovas nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų daryti priešingą išvadą (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylos baigties

55. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

57. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

58. Ieškovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.

59. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atsakovo E. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Giedrė Čėsnienė