Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Martynas Galvičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo K. K. atstovės advokatės B. V. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024-10-07 nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2024-07-18 priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) K. K. atžvilgiu dėl to, kad 2024-05-13, 11.15 val. neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje iš paviršinių nuotekų išleistuvo bėga nešvarus, balkšvos spalvos vanduo ir jautėsi buitinėms nuotekoms būdingas kvapas. Pagal gautus mėginių tyrimų rezultatus, pagal paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą, išleidžiamų nuotekų ribinės vertės nebuvo viršytos. Patikrinimo metu uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai išsiaiškino, kad dėl nesandarios buitinių nuotekų sistemos ties daugiabučiu namu, adresu (duomenys neskelbtini), buitinės nuotekos pateko į paviršinių nuotekų sistemą. Buitinių nuotekų sistema buvo nedelsiant užsandarinta, tuo buitinių nuotekų patekimas į paviršinių nuotekų sistemą buvo nutrauktas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo neužtikrino, kad nevalytos buitinės nuotekos nepatektų į aplinką. Tokiais savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo K. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 246 straipsnio 1 dalyje pakartotinai, todėl jis patrauktas atsakomybėn pagal ANK 246 straipsnio 3 dalį. Byloje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinį nusižengimą padaręs asmuo prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi bei padėjo jį išaiškinti. Pareiškėjui K. K. skirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda.

2. Pareiškėjas – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. K. pateikė skundą, kuriuo prašė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024-07-18 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba skundžiamą nutarimą pakeisti ir neskirti administracinio nusižengimo nuobaudos arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą.

3. Skundžiama Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024-10-07 nutartimi skundas netenkintas, motyvuojant tuo, kad pareiškėjo pavojinga veika pasireiškė neveikimu, t. y. būdamas atsakingas asmuo, jis nesiėmė reikiamų veiksmų užtikrinti aplinkosaugos reikalavimus ir tuo padarė administracinį nusižengimą, o nesant išskirtinių aplinkybių, vertinamų pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančių jo atsakomybę, skirta nuobauda palikta nepakeista.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei prašymai

4. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu K. K. atstovė advokatė B. V. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024-10-07 nutartį ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti; nenustačius pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti ir nusižengimo teisenai nutraukti – pakeisti Institucijos 2024-07-18 priimtą nutarimą ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 246 straipsnio 3 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, apeliantui K. K. neskirti administracinės nuobaudos arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą; priteisti iš Institucijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai advokato pagalbai pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors administracinio nusižengimo bylose kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai ir konkrečiai, kad asmuo galėtų tinkamai pasiruošti gynybai, tačiau nei 2024-06-06 administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Protokolas), nei Nutarime nėra nurodyta, kokį konkrečiai pažeidimą apeliantas padarė pakartotinai – ANK 246 straipsnio 1 dalyje ar ANK 246 straipsnio 2 dalyje. Todėl apeliantui liko tik spėti, kad jis atsakomybėn patrauktas už veiksmus, numatytus ANK 246 straipsnio 1 dalyje. Kadangi Protokole ir Nutarime nebuvo nurodyta, kokia konkrečiai ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta veika apelianto buvo padaryta, savo skunde apeliantas pasisakė dėl kiekvieno iš minėtame straipsnyje numatyto pavojingo veikimo. Apeliantas laikėsi pozicijos, kad nei vienos veikos jis nepadarė – tarša nebuvo nustatyta, o Nutarime nenurodytas ne vienas pažeistas taršos leidimas, nepasisakyta dėl to, ar leidimas iš viso buvo reikalingas, jeigu buvo vertinama, jog buvo pažeisti kiti nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimai, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas. Atsiliepimu Nutarimas buvo patikslintas, nurodant konkretų taršos leidimą – Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. nuotekų valymo įrenginiui (toliau – ir Taršos leidimas), kurio sąlygos, Institucijos vertinimu, buvo pažeistos. Taigi, tik gavus atsiliepimą, apeliantui tapo žinoma, kad administracinėn atsakomybėn jis buvo atrauktas už nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant Taršos leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas. Kadangi Nutarimą ir atsiliepimą rašė skirtingi specialistai, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme Departamento atstovas, surašęs Nutarimą, paklaustas vėl aiškiai negalėjo atsakyti, už kokį ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatytą alternatyvų veikimą apeliantas buvo nubaustas. Departamento atstovas laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti Nuotekų tvarkymo reglamentas 6 punktas, 7 punkto 7.1 ir 7.2 papunkčiai. Tik po ilgų aiškinimusi teismo posėdyje buvo nustatyta, jog apeliantas buvo patrauktas atsakomybėn pažeidus Taršos leidimo sąlygą - Ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos 3 punktą. Taigi, nagrinėjamu atveju Protokole ir Nutarime kaltinimas buvo suformuluotas neaiškiai ir nekonkrečiai, kas apeliantui neleido nustatyti kaltinimo turinio. Pirmosios instancijos teismas dėl aptariamos aplinkybės Nutartyje nepasisakė, nors nurodyti Protokolo ir Nutarimo trūkumai laikytini esminiais. Departamentas kaip ir bet kuri kita institucija, neturi teisės tikslinti priimamų nutarimų procesiniuose dokumentuose. Ir juo labiau - teismo posėdžio metu. Tokiu būdu pažeidžiama asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, taip pat tokiu atveju asmuo negali veiksmingai pasinaudoti savo teise į gynybą, nes veikos teisinis kvalifikavimas lemia gynybos strategiją. Jeigu apeliantui būtų suteikta galimybė iš karto sužinoti apie tai, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas, jis turėtų galimybę skunde pasisakyti dėl Taršos leidimo sąlygų pažeidimo. Tačiau tokią galimybę jis turėjo tik teismo posėdžio metu, po to, kai Departamento atstovas, po ilgų aiškinimusi, vis dėlto pripažino, kad apeliantas Departamento buvo patrauktas atsakomybėn už nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant Taršos leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas. Apelianto atstovės vertinimu, nutartis buvo priimta iš esmės vien apelianto skundo pagrindu, kuris buvo parengtas tiksliai nežinant, už kokią konkrečiai veiką apeliantas buvo patrauktas atsakomybėn. Be to, pirmosios instancijos teismas nebuvo nuoseklus, kadangi prieštaringai vertino apelianto veiksmus, sutapatindamas teisės akto (Nuotekų tvarkymo reglamento) pažeidimą su Taršos leidimo sąlygų pažeidimu. Tai sukelia neaiškumą dėl konkretaus apeliantui inkriminuoto pažeidimo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas ne tik nepašalino Protokole ir Nutarime esančio trūkumo, tačiau dar labiau supainiojo apeliantą dėl to, koks pažeidimas jam buvo inkriminuotas.

4.2. Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti apie pažeistą Taršos leidimą ir jo sąlygas, be kita ko - Ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos 3 punktą. Departamento nurodomas Taršos leidimas, kurio sąlygos, jo vertinimu, buvo pažeistos, yra išduotas miesto nuotekų valymo įrenginiams. Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 33 punktą nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginiai - tai įrenginiai, kuriais valomos ir (arba) kuriuose kaupiamos nuotekos. Šios bylos atveju nuotekos į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą pateko dėl sutrikimo buitinių nuotekų kolektoriuje. Toje vietoje nuotekos, kurios vėliau pateko į aplinką, nebuvo valomos ar išleidžiamos pagal Taršos leidimą. Jos ten buvo surenkamos, o į paviršinių nuotekų sistemą pateko dėl nesandarios buitinių nuotekų sistemos, t. y. dėl aplinkybės, niekaip nesusijusios su nuotekų tvarkymu pagal Taršos leidimą. Būtų pagrindas konstatuoti Taršos leidimo Ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos 3 punkto nuostatos pažeidimą, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“, pavyzdžiui, išleistų nuotekas, sutvarkytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) m. nuotekų valymo įrenginiuose, per kitą išleistuvą, nei yra numatyta Taršos leidimo sąlygose. Tačiau nagrinėjamoje byloje situacija yra kitokia. Nuotekos į dėl nesandarios buitinių nuotekų sistemos, t. y. dėl sutrikimo, pateko į kitą nuotekų tvarkymo sistemą, kurioje buvo išvalytos (šią aplinkybę apeliantas akcentavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu) ir į aplinką pateko neužterštos. Pirmosios instancijos teismas neįvertino reikšmingos aplinkybės, kad Departamento inspektoriams kaltinant išleidus nuotekas į aplinką, jie buvo kviesti į tinklo sutrikimo vietą, bet atsisakė atvykti paimti mėginį nuotekų užterštumui tinklo sutrikimo vietoje nustatyti. Taigi, neįrodytas buitinių nuotekų išleidimo į aplinką faktas, todėl nėra jokio pagrindo išvadai apie Taršos leidimo Ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos 3 punkto nuostatos pažeidimą.

4.3. Nutartyje nurodoma, jog apeliantas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu yra paskirtas atsakingu už nepertraukiamą buitinių nuotekų tinklų darbą bei nustatyto technologinio režimo palaikymą, įrenginių būklės kontrolę, todėl privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi aplinkosaugos reikalavimų, ir dėti visas pastangas, kad valomos ir išleidžiamos nuotekos neterštų aplinkos ir atitiktų Taršos leidime nurodytus reikalavimus. Paminėta teismo išvada grindžiama aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos nei Protokolu, nei Nutarimu. Nutarime nurodoma, kad apeliantas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu buvo paskirtas atsakingu asmeniu už įrenginių būklės kontrolę. Taigi, pagrįsta teigti, kad pirmosios instancijos teismas Nutartimi kaltinimą patikslino. Tačiau pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį bei 642 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas gali tik pakeisti administracinio nusižengimo protokole nurodytą klaidingą nuorodą į ANK straipsnį, jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, tačiau teismas negali savarankiškai išplėsti asmeniui pareikštą administracinį kaltinimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, peržengdamas Nutarime nustatytas apelianto kaip įmonės darbuotojo atsakomybės ribas ir papildydamas kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis (tai, už ką apeliantas yra atsakingas UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra esminė aplinkybė, kadangi jis buvo patrauktas atsakomybėn kaip juridinio asmens atsakingas asmuo), pažeidė apelianto teisę į teisingą procesą.

4.4. Apelianto vertinimu, teisinis ir faktinis Nutarimo pagrindai nesutampa. Nutarimu apeliantas buvo patrauktas atsakomybėn už tai, jog neužtikrino, kad iš buitinių nuotekų sistemos į aplinką nepatektų nevalytos buitinės nuotekos. Tai faktinis Nutarimo pagrindas. Teisinis Nutarimo pagrindas formuluojamas kaip nuotekų išleidimas į aplinką. Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 29 dalį nuotekų tvarkymas apimą nuotekų surinkimą, laikymą, transportavimą, valymą, apskaitą, tyrimą, išleidimą į aplinką. Taigi nuotekų išleidimas yra vienas iš nuotekų tvarkymo etapų. Šioje byloje Departamentas nenustatė, kad tuo metu, kai nuotekos pateko į paviršinių nuotekų sistemą, o po to į aplinką, jos tokiu būdu buvo tvarkomos. Todėl apeliantas pagal ANK 246 straipsnį negali būti traukiamas atsakomybėn. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu Departamento atstovas aiškiai tapatino skirtingus teisinį ir faktinį Nutarimo pagrindus - vienais atvejais tvirtino, kad apeliantas išleido nuotekas į aplinką, o kitais atvejais aiškino, jog apeliantas neužtikrino nuotekų tinklų sandarumo.

4.5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju taršos nebuvo, neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Anot teismo, ši aplinkybė svarbi apskaičiuojant žalą aplinkai. Tokį teismo vertinimą apeliantas laiko pernelyg siauru. Tiek skunde, tiek bylos nagrinėjimo metu apeliantas vadovavosi teismų praktika, kurioje, taikant ANK 246 straipsnio nuostatas, pabrėžiama padaryto pažeidimo pavojingumo nustatymo svarba, kaip ir nurodyta ANK 5 straipsnyje. Kadangi šioje situacijoje nebuvo nustatytas joks neigiamas poveikis aplinkai, apelianto veiksmai (neveikimas) negali būti traktuojami kaip pavojingi. Juo labiau kad šioje byloje net nebuvo nustatyta, koks konkrečiai apelianto veikimas (neveikimas) lėmė sutrikimo nuotekų tinkluose atsiradimą (pavyzdžiui, nebuvo nustatyta, kad apeliantas neatliko privalomos atlikti nuotekų tinklų apžiūros, ar neatliko būtinų remonto darbų). Departamentas laikė, jog šiuo aspektu pakanka apelianto prisipažinimo. Tačiau apeliantas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, nežinodamas, jog jokia tarša nebuvo nustatyta. Be to, nežinodamas, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas. Bet kuriuo atveju, atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimas negali būti laikomas atleidžiančiu instituciją nuo pareigos nustatyti administracinio nusižengimo aplinkybes.

4.6. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog tiek Protokole, tiek ir Nutarime nurodoma, jog apeliantas neužtikrino, kad nevalytos buitinės nuotekos nepatektų į aplinką. Tačiau į aplinką pateko valytos buitinės nuotekos. Jos buvo išvalytos paviršinių nuotekų valykloje. Tai, kad į aplinką patekusios nuotekos buvo išvalytos paviršinių nuotekų valykloje buvo apelianto akcentuota ir teismo posėdžių metu. Tačiau Departamentas ir pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę ignoravo, nors ji paneigia tiek Protokole ir Nutarime nustatytą aplinkybę, kad apeliantas neužtikrino, kad nevalytos buitinės nuotekos nepatektų į aplinką, tiek yra reikšminga vertinant apeliantui inkriminuotos veikos pavojingumą.

4.7. Apeliantas prašė pirmosios instancijos teismo, jeigu, nepaisant skunde nurodytų argumentų, apelianto prašymas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nebūtų tenkintas, jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, pirmosios instancijos teismas šį apelianto prašymą atmetė. Nutarimu apeliantui kaip atsakingam darbuotojui buvo paskirta penkių šimtų eurų bauda, t. y. minimali bauda. Tačiau net ir minimalaus dydžio bauda šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, t. y. atsižvelgiant į tai, kad jokios taršos aplinkai nepadaryta, yra aiškiai per griežta, neatitinka proporcingumo bei teisingumo principų. Pažymėtina, kad teismų praktikoje tai, jog ANK 246 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už pakartotinai padarytą aplinkos teršimą nuotekomis, nelaikoma kliūtimi taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas į šią teismų praktiką neatsižvelgė, nors joje buvo sprendžiama dėl aplinkybių, kai reali žala aplinkai, priešingai nei šios bylos atveju, buvo padaryta. ANK 246 straipsniu siekiama apsaugoti aplinką nuo žalingo nuotekų poveikio. Šios bylos atveju atlikti tyrimai rodo, kad aplinkai jokios žalos nebuvo padaryta. Be to, nebuvo nustatyta, kad apeliantas tyčia neužtikrino, jog buitinės nuotekos patektų į paviršinių nuotekų šalinimo sistemą. Paviršinių nuotekų vamzdis buvo užsandarintas nedelsiant. Todėl apeliantui paskirta penkių šimtų eurų bauda yra akivaizdžiai neadekvati ir yra per griežta. Teisingumo ir proporcingumo principai reikalauja apeliantui jokios nuobaudos neskirti.

5. Atsiliepimu į skundą Institucija prašo pareiškėjo K. K. atstovės advokatės B. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024-10-07 nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinio skundo reikalavimai yra nepagrįsti, teismas nustatė visas bylos aplinkybes ir, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, pareiškėjo skundo netenkino, priimant teisėtą ir pagrįstą nutartį.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų / nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. K. nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 246 straipsnio 3 dalį, apeliaciniame skunde pažymėdamas, jog tiek Institucija, tiek apylinkės teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą ir padarė bylos duomenų visuma nepagrįstas išvadas. Pasak apelianto, jo skundą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino byloje esančius įrodymus ir neatsižvelgė į reikšmingas bylos aplinkybes, į tai, kad iš Institucijos Protokolo ir Nutarimo nėra aišku, kurią iš alternatyvių, ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatytų, veikų yra padaręs apeliantas ir tuo buvo pažeista jo teisė į gynybą bei teisė būti išklausytam; į tai, kad į aplinką patekusios nuotekos buvo išvalytos, reali žala gamtai nebuvo nustatyta, todėl apelianto veikoje nenustatytas pavojingumas, todėl administracinio nusižengimo teisena jam turi būti nutraukta. Aukštesniojo teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

8. ANK 246 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba už nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas. Atsakomybė už pirmoje straipsnio dalyje nurodytą administracinį nusižengimą kyla tuomet, kai dėl nerūpestingumo ar kitų aplinkybių buvo pažeisti nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad sąmoningai buvo siekiama išleisti į aplinką nuotekas, viršijančias nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, užtenka nustatyti, kad buvo pažeisti reikalavimai, keliami nuotekų išleidimui, t. y. nustatyti, kad tinkamai nebuvo vykdomos teisės aktais nustatytos pareigos, nesiimta visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta. ANK 246 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį ANK 246 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

9. ANK 246 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, nurodanti, jog teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikrų elgesio taisyklių, kurios išdėstytos kitame teisės akte. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole bei Institucijos nutarime nurodyta, kad K. K. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ III skyriaus (toliau – ir Nuotekų tvarkymo reglamentas) 6 punktą, kuriame nurodyta, kad prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose, 7 punkto 7.1 ir 7.2 papunkčius, kuriuose nurodyta, kad nuotekų surinkimo sistema turi atitikti planuojamų tvarkyti nuotekų kiekybines ir kokybines charakteristikas bei turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą.

10. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad 2024-05-13 neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad dėl nesandarios buitinių nuotekų sistemos ties daugiabučiu namu, adresu (duomenys neskelbtini), buitinės nuotekos pateko į paviršinių nuotekų sistemą, pagal paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą išleidžiamų nuotekų ribinės vertės neviršytos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-10-26 direktoriaus įsakymu Nr. V-79, atsakingu asmeniu už įrenginių būklės kontrolę paskirtas nuotekų cecho vyr. meistras K. K..

11. Skundu pareiškėjo atstovė nurodo, jog iš Institucijos Protokolo ir Nutarimo nėra aišku, kokio konkrečiai administracinio nusižengimo padarymu K. K. yra kaltinamas, kadangi ANK 246 straipsnio 1 dalyje yra numatytos alternatyvios veikos, tuo yra pažeidžiamos K. K. teisės į veiksmingą gynybą bei būti išklausytam. Su šiais skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

12. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro (toliau – ir ANR) išrašo matyti, kad pareiškėjas K. K. dėl analogiško administracinio nusižengimo padarymo baudžiamas jau trečią kartą – asmuo jau buvo baustas dėl 2022-05-17 įvykusio eksploatuojamų buitinių nuotekų tinklų užsikimšimo ir nuotekų patekimo į lietaus nuotekų sistemą, taip pat 2024-04-02 įvykusio buitinių nuotekų vamzdyno trūkimo ir buitinių nuotekų patekimo į paviršinį vandens telkinį. Abiem atvejais, be įvykusių avarijų, buvo nustatyta ir gamtai padaryta žala. Pažymėtina, jog minėtais atvejais tiek apskaičiuota padaryta žala, tiek K. K. skirtos nuobaudos buvo atlygintos. Nagrinėjamos bylos atveju, įvykusios buitinių nuotekų sistemos avarijos aplinkybės yra analogiškos jau buvusioms. Kaip matyti iš byloje esančio 2024-06-05 Patikrinimo akto Nr. PA-2332, K. K. dalyvavo atliekant neplaninį patikrinimą, jokių prašymų, skundų neišsakė (t. 1, b. l. 10-11). 2024-06-06 jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas, su kuriuo taip pat buvo pasirašytinai supažindintas (t. 1, 7, 11), ir nors nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą bei priimant Nutarimą administracinio nusižengimo byloje 2024-07-18 (t. 1, b. l. 8) K. K. nedalyvavo, tačiau apie nagrinėjimą jam buvo žinoma, nesutikimo su surašytu Protokolu neišreiškė, papildomų duomenų, paneigiančių jo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo neteikė. Be kita ko, tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą, buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kas taip pat rodo, jog K. K. sutiko tiek su nustatytomis įvykio aplinkybėmis, tiek su tuo, kad būtent jis yra šio administracinio nusižengimo subjektas. Tiek Protokole, tiek Nutarime yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti konkretūs teisės akto, t. y. minėto Nuotekų tvarkymo reglamento, punktai, kurie šiuo atveju buvo pažeisti, pažeidimo esmės skilyte taip pat aiškiai nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo neužtikrino, kad nevalytos buitinės atliekos nepatektų į aplinką. Aukštesniojo teismo vertinimu, skunde dėstomas argumentas, kad kaltinimas administracinio nusižengimo byloje yra neaiškus, tuo pažeidžiant K. K. teisę į veiksmingą gynybą, yra tik pareiškėjo gynybinė pozicija, siekiant išvengti ar sušvelninti savo atsakomybę.

13. Skundu apelianto atstovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva išplėtė kaltinimą, nurodydamas, jog K. K., būdamas atsakingas už nepertraukiamą buitinių nuotekų tinklų darbą bei nustatyto technologinio režimo palaikymą, įrenginių būklės kontrolę, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi aplinkosaugos reikalavimų, ir dėti visas pastangas, kad valomos ir išleidžiamos nuotekos neterštų aplinkos ir atitiktų Taršos leidime nurodytus reikalavimus. Aukštesniojo teismo vertinimu, šie skundo argumentai yra nepagrįsti, kadangi pirmos instancijos teismas niekaip netikslino ir nekeitė kaltinimo, tik remdamasis administracinės bylos medžiagoje esančiomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2021-10-26 įsakymu Nr. V-79 patvirtintų Nuotekų cecho vyr. meistro pareiginių nuostatomis (t. 1, b. l. 19-20), išsamiau nurodė, kokias funkcijas bendrovėje atlieka K. K. Šios teismo išvardytos pareiškėjo darbo funkcijos niekaip nepaneigia padaryto pažeidimo esmės, jai neprieštarauja, todėl nevertintinos kaip plečiantis administracinį kaltinimą.

14. Apeliaciniame skunde teigiama, jog Nutarimu apeliantas buvo patrauktas atsakomybėn už tai, jog neužtikrino, kad iš buitinių nuotekų sistemos į aplinką nepatektų nevalytos buitinės nuotekos, kas yra faktinis Nutarimo pagrindas, tuo tarpu teisinis Nutarimo pagrindas formuluojamas kaip nuotekų išleidimas į aplinką. Kaip nurodyta Nutarime ir šios nutarties 9 pastraipoje, K. K. patrauktas atsakomybėn už Nuotekų tvarkymo reglamento 6 punkto, 7 punkto 7.1 ir 7.2 papunkčių pažeidimą, kuriuose numatyta, jog prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose; nuotekų surinkimo sistema turi atitikti planuojamų tvarkyti nuotekų kiekybines ir kokybines charakteristikas bei turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą. Kaip matyti tiek iš nagrinėjamos bylos įvykio aplinkybių, tiek ir iš ankstesnių K. K. administracinių nuobaudų, įrenginiai neatitiko reikalavimų, kadangi nebuvo užtikrintas jų reikalavimus atitinkantis sandarumas, dėl ko buitinės nuotekos pateko į paviršinių nuotekų sistemą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuojant ANK 246 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nėra būtina nustatyti, kad buvo sąmoningai siekiama į aplinką išleisti nuotekas, užtenka nustatyti, jog buvo pažeisti reikalavimai, keliami nuotekų išleidimui, t. y. nustatyti, kad nebuvo tinkamai vykdomos teisės aktais nustatytos pareigos, nesiimta visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-25-648/2024), šiuo nesilaikyta teisės aktais nustatyto reikalavimo užtikrinti, kad įrengimai būtų sandarūs.

15. Skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju taršos nebuvo nustatyta, neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Apelianto atstovės vertinimu, kadangi nebuvo nustatytas joks neigiamas poveikis aplinkai, į aplinką pateko valytos buitinės nuotekos, K. K. veiksmai (neveikimas) negali būti traktuojami kaip pavojingi. Aukštesnysis teismas su šiais skundo argumentais neturi pagrindo sutikti, kadangi ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju administracinis nusižengimas padarytas neužtikrinus įrengimų sandarumo, o šiuo atveju tai, jog nėra aplinkai padaryta žala, galėjo lemti operatyvus buitinių nuotekų sistemos užsandarinimas.

16. Atmestini kaip visiškai nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kuriais nesutinkama su nusižengimo pakartotinumu. Pagal ANK 40 straipsnį laikoma, kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per nustatytą terminą (konkrečiu atveju – per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos) padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą. Taigi, bet kurioje aptariamo ANK 246 straipsnio dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas antrą kartą (ar daugiau) ANK 40 straipsnyje aptarto termino laikotarpiu laikytinas pakartotiniu, nepriklausomai nuo to, ar antrą kartą padarytas administracinis nusižengimas yra identiškas pirmajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-628/2024).

17. Byloje nustatyta, kad K. K. 2024-05-06 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) su administraciniu nurodymu, kuriu K. K. nubaustas 85 Eur bauda pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį už 2024-04-02 įvykusį analogišką įvykį. Administracinis nurodymas įvykdytas 2024-05-07 (1 t., b. l. 58-59). Po šios avarijos, praėjus vos mėnesiui, 2024-05-13 įvyko šioje administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamas įvykis, t. y. naujas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 246 straipsnio 1 dalyje, padarytas nepraėjus terminui, nurodytam ANK 40 straipsnyje, todėl nusižengimas padarytas pakartotinai ir pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 246 straipsnio 3 dalį.

18. Apelianto gynėjos vertinimu, įvertinus tai, kad žala aplinkai nebuvo padaryta, nenustatyta apelianto tyčia, net ir minimali, ANK 246 straipsnio 3 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, šiuo atveju K. K. skirta 500 Eur bauda, yra aiškiai per griežta ir neatitinka proporcingumo bei teisingumo principų.

19. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

20. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

21. Kaip aptarta aukščiau, ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatytam administraciniam nusižengimui kvalifikuoti, nėra būtina nustatyti aplinkai padarytą žalą, taip pat nebūtina nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčios neužtikrinti, jog buitinės atliekos patektų į paviršinių nuotekų šalinimo sistemą, užtenka nustatyti, kad buvo pažeisti reikalavimai, keliami nuotekų išleidimui, t. y. nustatyti, kad tinkamai nebuvo vykdomos teisės aktais nustatytos pareigos, nesiimta visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta. Nustačius, kad K. K., būdamas atsakingu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta nagrinėjamo įvykio, konstatuotina, jog asmuo administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai. Institucija, priimdama Nutarimą, atsižvelgė į tai, kad K. K. pripažino padaręs administracinį nusižengimą, todėl tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir skyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą. Pažymėtina ir tai, kad asmuo už analogišką administracinį nusižengimą baudžiamas jau trečią kartą, apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių ypatingų aplinkybių, galinčių lemti švelnesnės nei minimali baudos skyrimą.

22. Apeliaciniu skundu prašoma priteisti 2120,30 Eur bylinėjimosi išlaidas patirtas tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro asmens patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimas reguliuojamas ANK 666 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos; 2 dalyje įtvirtinta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto K. K. atstovės B. V. apeliacinis skundas atmetamas, išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos.

23. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. K. atstovės skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) bei K. K. atstovės skundo argumentus ir priėmė teisėtą teisingą procesinį sprendimą. Skundžiama nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, laikytina teisėta ir pagrįsta, panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024-10-07 nutartį ir Institucijos 2024-07-18 nutarimą K. K. atstovės advokatės B. V. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovės advokatės B. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024-10-07 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.