Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 84 (aštuoniasdešimt keturioms) paroms; pagal BK 243 straipsnį areštu 35 (trisdešimt penkioms) paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė areštas 84 (aštuoniasdešimt keturioms) paroms. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. M. nustatyta bausmė areštas 56 (penkiasdešimt šešioms) paroms. Į bausmės laiką įskaityta J. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. lapkričio 18 d. 23:10 iki 2024 m. lapkričio 19 d. 16:02.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, J. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 19 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš J. M. išieškota transporto priemonės „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 20 220 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. J. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai: jis 2024 m. lapkričio 18 d. apie 23.05 val. Trakų r., kelio Trakai–Rūdiškės–Pivašiūnai–Alytus 10,6 kilometre, vairavo M. R. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jam neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius, ir pasiūlius atlikti neblaivumo tikrinimą, kas numatyta Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452, 4 punkte, jis tikrintis neblaivumą atsisakė, ir taip vengė neblaivumo patikrinimo.

2. J. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 243 straipsnį už tai, kad vengė atlikti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę: jis, žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 68 straipsniu, 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) – jos terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 5 d., ir šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminas nėra pasibaigęs, 2024 m. lapkričio 18 d., apie 23.05 val. Trakų r., kelio Trakai–Rūdiškės–Pivašiūnai–Alytus 10,6 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia piktybiškai nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, vairuodamas motorinę transporto priemonę – M. R. priklausantį automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo J. M. gynėjas advokatas Olegas Šibkovas prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 9 d. nuosprendžio dalį dėl J. M. paskirtos bausmės: pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas atidėti paskirtos bausmės vykdymą arba paskirti švelnesnės rūšies arba švelnesnę bausmę.

3.1. Skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir pabrėžiama, jog J. M. paskirtos bausmės dydis yra neproporcingas nei jo padarytai nusikalstamai veikai, nei bausmės paskirčiai. J. M. asmenybė, nors ji ir nėra pavyzdinė, jo padarytos nusikalstamos veikos nėra tiek pavojingos, kad reikalautų arešto bausmės, didesnės nei šios bausmės vidurkis.

3.2. Pabrėžiama, kad šiuo atveju padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis nei toks, kuris reikalautų arešto bausmės – nuteistasis padarė iš viso dvi nusikalstamas veikas, viena iš jų priskirtina prie nesunkių nusikaltimų, o kita prie baudžiamųjų nusižengimų kategorijos. Be kita ko, J. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, parodymų nekeitė, dėl to teismas atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą, dėl J. M. padarytų nusikalstamų veikų žalos neatsirado.

3.3. Skunde nurodoma, kad J. M. asmenybė taip pat nėra tokia pavojinga, kad reikalautų arešto bausmės: nors nuteistasis ir buvo anksčiau teistas bei sistemingai daro nusikalstamas veikas, tačiau nuteistojo daromos nusikalstamos veikos nėra labai pavojingos ar sunkėjančios. Nuteistojo gyvenimo būdas nėra pavyzdingas, tačiau jo asmenybė negali būti vertinama kaip pavojinga. Sutinkama, kad nuteistasis sistemingai darė panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, nebuvo pakankamai kritiškas savo elgesiui, tačiau manoma, kad nuteistasis ne formaliai, bet objektyviai gailisi dėl savo daromų nusikalstamų veikų.

3.4. Skunde cituojama kasacinio teismo praktika dėl bausmės individualizavimo ir pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino neigiamai J. M. charakterizuojančias aplinkybes – būtent tai, kad pastarasis jau buvo teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad J. M. daro naujas nusikalstamas veikas ir nekeičia gyvenimo būdo, pažeidinėja įstatymus ir nusikalsta, todėl sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus arešto bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei bausmės vidurkis. Teismas mažai dėmesio skyrė teigiamai J. M. charakterizuojančioms aplinkybėms – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nusikalstamos veikos pavojingumas nedidelis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir siekia įsidarbinti, palaiko ryšį su vaiku. Manoma, kad nagrinėjamu atveju švelnesnė bausmė J. M. atžvilgiu turėtų būti taikyta būtent dėl mažesnio padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis J. M. ir jo gynėjas advokatas Olegas Šibkovas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais. Prokuroras Mindaugas Jancevičius prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Nuteistojo J. M. gynėjas advokatas Olegas Šibkovas apeliaciniame skunde neginčija faktinių bylos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, nekelia klausimo dėl paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, tačiau nesutinka su J. M. paskirta bausme ir prašo arešto bausmės vykdymą atidėti arba sumažinti paskirtos bausmės dydį arba pakeisti bausmės rūšį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl J. M. paskirtos bausmės

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Be to, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

8. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis J. M. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, bei nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Baudžiamasis įstatymas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymą numato šias alternatyvias bausmes – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas. Baudžiamasis įstatymas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numato šias alternatyvias bausmes – bauda, areštas, laisvės atėmimas iki vienerių metų.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas J. M. už nesunkaus nusikaltimo padarymą paskyrė areštą 84 (aštuoniasdešimt keturioms) paroms, už baudžiamojo nusižengimo padarymą – areštą 35 (trisdešimt penkioms) paroms, o subendrinta bausmė buvo nustatyta areštas 84 (aštuoniasdešimt keturioms) paroms. Be to, buvo taikytas BK 64¹ straipsnis ir paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki arešto 56 (penkiasdešimt šešioms) paroms.

10. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad J. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, veikos baigtos, turtinė žala nepadaryta, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę švelninanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę buvo įvertinti ir nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys – nedirba, nėra informacijos, kad būtų registruotas Užimtumo tarnyboje, išsituokęs, turi vieną vaiką, yra teistas.

11. Apeliaciniame skunde nurodytos J. M. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nusikalstamos veikos pavojingumas nėra didelis, J. M. saisto socialiniai ryšiai – jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir siekia įsidarbinti, bendrauja su vaiku. Nurodoma, kad šios aplinkybės nebuvo pakankamai įvertintos. Vis tik su tokiu argumentu nesutiktina. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę įvertino tai, kad J. M. nurodė užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, kad turi vaiką. Skundžiamame nuosprendyje J. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailisi. Tad pirmosios instancijos teismui jau įvertinus šis aplinkybes, nėra pagrindo, kaip yra prašoma apeliaciniame skunde, dar labiau tuo pačiu pagrindu švelninti J. M. paskirtą bausmę ar jo asmenybę vertinti kaip mažiau pavojingą.

12. Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, jog bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys, anaiptol, nėra vien palankūs nuteistajam J. M.. Byloje esantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas patvirtina, kad J. M. praeityje yra teistas 11 kartų (1 t. b. l. 98-115). Didžioji dalis teistumų yra išnykę. Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, net ir esant išnykusiam teistumui, šis faktas, remiantis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, yra vertinamas kaip nuteistojo asmenybę apibūdinanti aplinkybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2014, 2K-39-788/2021). Didesnė dalis teistumų susiję su nusikaltimais nuosavybei, fizinio skausmo ar nežymiu sveikatos sutrikdymu, viešosios tvarkos pažeidimais. Taip pat Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. baudžiamuoju įsakymu J. M. teistas už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesniais teismų sprendimais J. M. buvo paskirtos skirtingų rūšių bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, terminuotas laisvės atėmimas. Taip pat buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Tačiau, kaip matyti, nei viena iš nuteistajam skirtų bausmių didesnės įtakos nepadarė ir J. M. nepateisino teismų jam išreikšto pasitikėjimo. Pasikartojantys nuteistojo teistumai rodo, kad jis turi polinkį nusikalsti, o jam taikomos bausmės nedaro teigiamos įtakos elgesiui, nesustabdo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Priešingai – J. M. ir toliau renkasi nusikalstamą gyvenimo būdą ir pažeidinėja įstatymus, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia. Iš aptartų motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgė į byloje nustatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nė vienai iš jų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės, tinkamai parinko bausmės rūšį – areštą ir teisingai bei argumentuotai pagrindė jos dydį už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti nei su pirmosios instancijos teismo parinktos bausmės rūšimi, nei jos dydžiu.

13. Nuteistojo J. M. asmenybę neigiamai charakterizuoja ir jo padaryti administraciniai nusižengimai. Pagal byloje esančią informaciją per paskutinius penkerius metus J. M. keturiolika kartų baustas administracine tvarka. Net šešis kartus administracinės nuobaudos skirtos už vairavimą viršijant nustatytą greičio limitą bei transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti. Duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (1 t. b. l. 116-128). Skunde teigiama, kad šiuo metu nuteistasis yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje ir siekia įsidarbinti, tačiau oficialių duomenų, patvirtinančių šį faktą, byloje nėra.

14. Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad J. M. nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, o baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau įvertinęs tai, kad šios aplinkybės nėra nurodytos kaltinamajame akte kaip atsakomybę sunkinančios, kad prokuroras neprašė jų pripažinti atsakomybę sunkinančiomis ir, siekdamas nepasunkinti jo padėties, šių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. M. padarytos nusikalstamos veikos jokių padarinių nesukėlė ir veikos ar paties J. M. asmenybė nėra tokio pavojingumo, dėl kurio reikėtų J. M. skirti arešto bausmę. Teisėjų kolegija su šiais argumentais negali sutikti. J. M. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – neblaivus vairavo automobilį, kuris pasireiškė dideliu pavojingumu ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, galėjo sukelti skaudžias ir negrįžtamas pasekmes. Jis vairavo transporto priemonę, kaip pats pripažino, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tikrinti neblaivumą atsisakė, iš esmės poreikio vairuoti nebuvo (važiavo pasiimti tablečių nuo skandžio). Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir nereikalauja padarinių kilimo. Tai, kad šiuo atveju jokių neigiamų pasekmių neatsirado veikos pavojingumo nepašalina ir nesudaro pagrindo, atsižvelgiant į tai, sumažinti J. M. paskirtos bausmės dydį ar pakeisti bausmės rūšį.

16. Skunde nurodoma, kad bausmės dydis nepagrįstai nustatytas didesnis nei bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XIV-2573, kuriuo iš dalies pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniai. Šiuo teisės aktu, be kita ko, buvo pakeistas BK 61 straipsnis ir panaikinta „bausmės vidurkio taisyklė“. BK 61 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Pirmosios instancijos teismas šią įstatymo nuostatą taikė tinkamai ir aiškiai motyvavo, kodėl J. M. skiriama didesnė nei minimali sankcijoje numatyta arešto bausmė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tiek į kaltinamojo asmenybę, tiek į jo elgesį (jis ignoruoja galiojančius teisės aktus, savo elgesio nekeičia toliau darydamas nusikalstamas veikas), be kita ko, įvertino ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju minimalios sankcijoje numatytos arešto bausmės paskyrimas neužtikrintų nei individualios, nei bendrosios prevencijos tikslų.

17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Su tokiu argumentu nesutiktina. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Išdėstytų aplinkybių visuma rodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas parinkti gana griežtą sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, yra teisingas. Parinkta bausmės rūšis – areštas, paskirta už atskiras nusikalstamas veikas, yra adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo rūšimi nėra per griežta. Švelnesnė bausmės rūšis ar jos dydis, nagrinėjamu atveju, yra nepakankama daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui ir neužtikrintų bausmės tikslų: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikaltusį asmenį; atimti ar apriboti asmeniu daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo galimybės

18. Apeliaciniame skunde prašoma J. M. atžvilgiu taikyti 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti. Teisėjų kolegija pasisako dėl bausmės vykdymo atidėjimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, t. y. sprendžia, ar bausmės tikslai nuteistajam J. M. gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo.

19. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. J. M. paskirtos bausmės dydis ir padarytų nusikalstamų veikų kategorijos atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau egzistuoja ir vertinamoji aplinkybė, pagal kurią bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nustatęs formalų pagrindą bausmės vykdymo atidėjimui, teismas turi teisę, bet ne pareigą, atidėti paskirtos bausmės vykdymą, o sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe.

20. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-217-976/2018, Nr. 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-53-697/2021).

21. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs subendrintą bausmę nuteistajam J. M., ir pritaikęs BK 64¹ straipsnį, konstatavo, kad BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos, nes nėra teisinio pagrindo atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymo. Teismas įvertino tai, kad nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė praėjus tik 6 mėnesiams po nuosprendžio priėmimo Vilniaus miesto apylinkės teisme. Be to, J. M. praeityje teistas daug kartų, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teigiamų išvadų jis nepadarė.

22. Pirmosios instancijos teismas, neatidėdamas arešto bausmės vykdymo J. M., įstatymo nuostatų nepažeidė. Pagal 2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakciją Nr. XIII-2263 (past. galiojo veikos padarymo metu), BK 75 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju jam ne pirmą kartą buvo paskirta arešto bausmė (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu jam pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta 90 parų arešto bausmė, kuri mažinta vienu trečdaliu vadovaujantis BK 64¹ straipsniu; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta areštas 78 paroms, kuris pritaikius BK 64¹ straipsnį sumažintas vienu trečdaliu).

23. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. balandžio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573. Įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, BK 75 straipsnyje nebeliko imperatyvo, jog arešto bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik pirmą kartą skyrus arešto bausmę, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, tai yra nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas, kuris turi grįžtamąją galią.

24. Byloje nustatyta, kad nuteistasis J. M. baustas administracine tvarka. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad nuteistasis buvo baustas administracine tvarka 14 kartų, dauguma baudų nesumokėta (1 t., b. l. 116-128), tame tarpe baustas ir už nevienkartinius KET pažeidimus (leistino greičio viršijimą; automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti). Dalis administracinių nusižengimų padaryta esant neblaiviam (pavyzdžiui 2023 m. vasario 21 padarytas nusižengimas, kai buvo nustatyta 1,53 promilės neblaivumas; 2022 m. vasario 26 d. padarytas nusižengimas, kai nustatyta 1,96 promilių neblaivumas; 2021 m. gegužės 11 d. padarytas nusižengimas, kai nustatyta 3,70 promilių neblaivumas), kas rodo jo polinkį į girtavimą. Nustatyta, kad J. M. anksčiau teistas vienuolika kartų, iš kurių paskutiniu, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. baudžiamuoju įsakymu už analogiškos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Kaip matyti iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį J. M. buvo taikytos įvairių rūšių bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas, tačiau paskirtos bausmės esminės įtakos jo elgesio korekcijai neturėjo, jis vis tiek darė naujas nusikalstamas veikas. Be kita ko, jam keturis kartus jau buvo taikytas paskirtos bausmės (tris kartus laisvės atėmimo bausmės ir vieną kartą arešto bausmės) vykdymo atidėjimas. Apygardos teismo vertinimu praeityje skirtas bausmės vykdymo atidėjimas nepadarė teigiamos įtakos nuteistajam, todėl nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai jam bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas (šiuo atveju BK 75 straipsnio nuostatų taikymas) akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir kaltininko nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio nusikaltimą, asmeninius interesus ir siekį išvengti realios arešto bausmės sukeliamų neigiamų pasekmių. Nuteistasis dar iki skundžiamame nuosprendyje konstatuotos nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Nustatyta, kad J. M. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė, kai jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus 6 mėnesius. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad J. M. yra pasiryžęs keistis ir ateityje iš tiesų laikytis įstatymų, o BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam taikant paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimą.

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje situacijoje bausmės vykdymo atidėjimas sukurtų įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą nuteistajam. Nagrinėjamoje byloje arešto bausmė atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą, todėl prašymas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. M. gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.