Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

(J. M.) J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, arešto bausmės vykdymas atidėtas 8 mėnesiams.

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje – 52 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 5 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota automobilio „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1 990 Eur valstybės naudai,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį (vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. M. vairavo motorinę transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: jis, 2024 m. lapkričio 18 d. apie 23.05 val. (duomenys neskelbtini) 10,6 kilometre, vairavo M. R. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jam neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius, ir pasiūlius atlikti neblaivumo tikrinimą, kas numatyta Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452, 4 punkte, jis tikrintis neblaivumą atsisakė, ir taip vengė neblaivumo patikrinimo.

2. Be to, jis vengė atlikti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, vadovaujantis BK 68 straipsniu, yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) – jos terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 5 d., ir šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminas nėra pasibaigęs, 2024 m. lapkričio 18 d., apie 23.05 val. (duomenys neskelbtini) 10,6 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia piktybiškai nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, vairuodamas motorinę transporto priemonę – M. R. priklausantį automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

3. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai. Kaltinamasis paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę. Tikrintis blaivumą atsisakė, kadangi policijos pareigūnai įžūliai bendravo. Transporto priemonę vairavo neblaivus, kadangi kito vairuotojo nebuvo, vyko pasiimti tablečių nuo skrandžio. Dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltinamasis gailisi.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis.

5. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:

5.1. Liudytojas M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. lapkričio 17 d. atvažiavo su J. K. į sodybą „(duomenys neskelbtini)“, esančią Trakų r., kur buvo švenčiamas kaltinamojo brolio gimtadienis. Jis atvažiavo su savo automobiliu „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Sodyboje buvo iki 5 asmenų su juo, pažįsta tik J., kaltinamąjį. Visi vartojo alkoholinius gėrimus, miegoti nuėjo 2024 m. lapkričio 18 d. paryčiais. Atsikėlę nusprendė likti dar vieną naktį sodyboje. Atsikėlė 2024 m. lapkričio 19 d. apie 2 val. nakties ir jam J. pasakė, kad nutempė jam priklausantį automobilį „Toyota Corolla“ į policijos saugojimo aikštelę. Jam pasakė, kad jis su kaltinamuoju važiavo į šalimai esantį miestelį kažko pasiimti, gal alkoholio ir juos sustabdė policijos pareigūnai. Automobilį vairavo kaltinamasis, kiek pasakojo J., kaltinamasis atsisakė pūsti policijos pareigūnams į alkotesterį. Atvažiavęs į minėtą sodybą savo automobilio raktelius padėjo ant stalo ir daugiau apie 2 paras niekur nevažiavo. Kai kaltinamasis pasiėmė jo automobilio raktelius nuo stalo jis nematė, jo automobilio neprašė, jis tuo metu miegojo (b. l. 35–38).

5.2. Liudytojas J. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2024 m. lapkričio 17 d. jis su pažįstamu M. atvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“, esančią Trakų rajone, praleisti savaitgalį. Viloje buvo apie 10 asmenų, visus žino iš matymo, visi yra maždaug iš vieno Vilniaus mikrorajono. Viloje vartojo alkoholinius gėrimus. Miegoti nuėjo 2024 m. lapkričio 18 d. jau buvo po vidurnakčio. Atsikėlęs, eidamas į pirtį vėl pagurkšnojo alaus. Sekmadienio 2024 m. lapkričio 18 d. pavakarę jau dauguma buvo išvažiavę į namus. Apie 23.50 val. baigėsi alkoholis ir su kaltinamuoju nusprendė pavažiuoti iki artimiausio miestelio, į „načnyką“ nusipirkti. Su kaltinamuoju nuėjo iki M. automobilio “Toyota“, kaltinamasis atsisėdo už vairo, o jis atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę, kadangi buvo išgėręs alkoholio, todėl vairuoti negalėjo. Kadangi kaltinamasis sėdo už vairo, manė, jis blaivas ir gali vairuoti. Kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, jis nežinojo. Kad jis būtų gėręs nematė. Kur buvo padėti M. automobilio rakteliai jis nežino, kada juos paėmė kaltinamas nematė. M. greičiausiai tuo metu miegojo, kadangi kai grįžo po įvykio į vilą jis dar miegojo. M. nežinojo, kad jie išvažiavo su jo automobiliu. Jiems važiuojant link „načnyko“, kelyje priešpriešais pamatė atvažiuojantį policijos pareigūnų automobilį su įjungtais raudonos/mėlynos spalvos švyturėliais, kurie jau iš tolo juos pradėjo stabdyti. Jiems sustojus ir priėjus policijos pareigūnams, paprašius vairuotojo dokumentų, kaltinamasis dokumentų neturėjo ir pateikti negalėjo. Tuomet policijos pareigūnai pagal kaltinamojo padiktuotą asmens kodą patikrino duomenų bazėje ir atėję vėl prie automobilio pasakė, kaltinamajam, kad jis yra sulaikomas. Kaltinamasis atsisakė pasitikrinti blaivumą. Grįžęs į vilą, kai M. atsikėlė, jis jam pasakė, kad jo automobilis yra sulaikytas policijos pareigūnų (b. l. 46–49).

5.3. Iš tarnybinio pranešimo teismas nustatė, kad 2024 m. lapkričio 18 d. apie 23:00 val. kelyje Nr. 220 (duomenys neskelbtini) kelio ruože pažymėtame 10 km. vykstant į (duomenys neskelbtini) miesto pusę buvo pastebėtas priešpriešais atvažiuojantis baltos spalvos „Toyota Corolla“ automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Stabdant automobilį su įjungtais švyturėliais bei garso signalu, jo vairuotojas iš karto nesustojo, pavažiavo į priekį apie 100 m. ir tada sustojo. Už vairo sėdėjo kaltinamasis, kuriam paaiškinus, jog vykdoma vairuotojų blaivumo kontrolė paprašyta papūsti į alkotesterį. Kaltinamasis atsisakė tikrintis girtumą, o paklausus kodėl teigė, kad mes negalim vykdyti blaivumo kontrolės su judančia transporto priemone, pasak vairuotojo kontrolė vykdoma su stovinčiu tarnybiniu automobiliu. Kaltinamajam paaiškinta, kad jis neteisus ir dar kartą pasiūlyta pasitikrinti girtumą alkotesteriu bei jam paaiškintos atsisakymo tikrintis girtumą teisinės pasekmės, tačiau vairuotojas vis tiek kardinaliai atsisakė tikrintis. Bendraujant su vairuotoju jam iš burnos buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paprašius vairuotojas geranoriškai padavė automobilio užvedimo raktelį. Šalia vairuotojo priekyje keleivio pusėje sėdėjo J. K., kuris taip pat buvo neblaivus iš burnos sklido alkoholio kvapas, girtumo nesitikrino. Patikrinus kaltinamąjį duomenų bazėse nustatyta, kad pastarasis neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo, taip pat jam yra paskelbta paieška. Pagal baudžiamosios bylos Nr. e1-1949-1157-2024 nuosprendį jam paskirta 52 parų arešto bausmė, nes 2024 m. gegužės 4 d. vairavo automobilį pareigūnams nustačius 1,76 prom. girtumą. Vairuotojas patvirtino, kad žinojo, jog jam yra paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau nesislapstė, o tiesiog toliau gyveno asmens duomenų anketoje nurodytu adresu (b. l. 22–23).

5.4. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad įvykio vieta – Trakų r. sav. (duomenys neskelbtini) 10,6 km. Ruožas. Šalikelėje stovi baltos spalvos „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis. Automobilio gale, plastmasinėje pakuotėje yra viena žalios spalvos skardinė su užrašu „Kalnapilis original“ alus 5.0%. Skardinė yra pilna ir nepradaryta (b. l. 13–21).

5.5. Iš neblaivumo nustatymo akto teismas nustatė, kad kaltinamasis nesutiko tikrintis blaivumo, nes buvo sustabdytas be priežasties. Kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija - pėda po pėdos - gali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – gali (b. l. 24).

5.6. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas „body camera“ darytas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnai su šviesos signalais kelyje yra sustabdę „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pareigūnas paklausia kaltinamojo ar jis iš vis vartojo alkoholį šiandien, kaltinamasis nepritariančiai papurto galvą. Matyti, kad kaltinamasis sunkiai laiko pusiausvyrą ir svyruoja. Pareigūnas pasako, kad jeigu kaltinamasis atsisako tikrintis girtumą, turi raštiškai nurodyti, kodėl atsisako, pastarasis pasako, kad buvo sustabdytas be priežasties. Pareigūnas paaiškina kaltinamajam, apie tolimesnę įvykių seka ir kad automobilis bus išvežtas į saugojimo aikštelę. Kaltinamasis pasako, kad nepūtė iš principo (b. l. 30–32).

5.7. Iš Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus rašto „Dėl informacijos pateikimo“ teismas nustatė, kad kaltinamasis 2024 m. rugpjūčio 6 d. telefonu buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę pasekmėmis (b. l. 50–62).

5.8. Iš AB „Regitra‘ duomenų bazės išrašo teismas nustatė, kad automobilis „Toyota Corola“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso M. R. (b. l. 42).

5.9. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos teismas nustatė, kad automobilio „Toyota Corola“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 20 220 Eur (b. l. 43).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

6. Vadovaujantis BK 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kiekvienos iš šių alternatyvių veikų, kuri atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį, padarymą. Tai reiškia, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už bet kurį iš trijų neblaivaus asmens pavojingą vairavimą apibrėžiančių ir tokios veikos nusikalstamumą nustatančių požymių: 1) kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) kas vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, byloje privalo nustatyti ir pagrįsti įrodymais jos padarymo faktą.

7. Vairuotojo neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl vairuotojo sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems tikrinančių pareigūnų reikalavimams patikrinti neblaivumą. Vengdamas neblaivumo patikrinimo, asmuo savo sąmoningais veiksmais išreiškia ar neveikimu pademonstruoja savo valią blaivumo nesitikrinti, nors jam pagal teisės aktų nustatytą tvarką buvo suteiktos galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-489/2025).

8. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą). BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus, suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-491-813/2019).

9. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad J. M. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas, t. y. vairavo motorinę transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) bei vengė atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą, žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:

9.1. Kaltinamojo veikoje teismas nustatė visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, numatytus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje:

9.1.1. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tai, kad kaltinamasis, vengė neblaivumo patikrinimo, patvirtina liudytojo M. R. parodymai, neblaivumo nustatymo akto duomenys bei policijos pareigūno tarnybiniai pranešime ir kitų objektų (vaizdo įraše) esantys duomenys.

9.1.2. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino visiškai, parodė, kad buvo išgėręs 3 skardines alaus, tačiau tikrintis blaivumą atsisakė dėl policijos pareigūnų netinkamo bendravimo, kitaip tariant iš principo.

9.1.3. Teismo vertinimu, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – policijos pareigūnams paaiškinus atsisakymo tikrintis girtumą teisines pasekmes, kaltinamasis aiškiai suvokdamas teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, vengė pasitikrinti neblaivumą, atlikdamas tokius veiksmus suprato priešingą teisei savo neveikimo pobūdį ir norėjo taip veikti.

9.2. Pasisakant dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, taip pat pažymėtina ir tai, kad nustatyti abu šio nuosprendžio 7 punkte nurodyti požymiai – kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti į piktybinį baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, siekį pademonstruoti nepagarbą teismo sprendimui bei visišką ignoravimą įstatymais nustatytų elgesio taisyklių, susijusių su didesnio pavojaus šaltinio vairavimu, keliančiu itin didelę grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai ar net gyvybei. Pažymėtina, kad kaltinamasis baustas ir administracine tvarka dėl transporto priemonių vairavimo neturint tam teisės. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad apie priimtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai, kad jam draudžiama vairuoti transporto priemones, žinojo. Be to, šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – Probacijos tarnybos pranešimas ir jo priedai bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys.

10. Aukščiau išvardinti duomenys pripažįstami įrodymais, vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tad, teismas sprendžia, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, bei baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje, yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti.

Dėl bausmių skyrimo

11. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

12. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492/2014 ir kt.).

13. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

14. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

15. BK 243 straipsnyje nustatytos bausmių rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

16. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei baudžiamąjį nusižengimą, teisiamojo posėdžio metu parodymų nekeitė, dėl ko teismas atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką bei baudžiamąjį nusižengimą ir dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajame akte nenurodyta, o teisiamojo posėdžio metu prokuroras neprašė pripažinti kaip sunkinančios aplinkybės, tai, jog naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, bei baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teismas sprendžia, jog kaltinamajam nesunkinant jo padėties, šios sunkinančios aplinkybės nenustatomos.

18. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas, veikos baigtos, turtinė žala nepadaryta. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – šiuo metu nedirba, kad būtų registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų nėra, tačiau kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad užsiregistravo, išsiskyręs, turi vieną vaiką, tačiau jis gyvena su mama, praeityje teistas 11 kartų, taip pat ir už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo asmenybės bei gyvenimo būdo ypatumus, kurie rodo, jog kaltinamasis ir toliau ciniškai ignoruoja Lietuvoje galiojančius teisės aktus, savo elgesio nekeičia toliau darydamas naujas nusikalstamas veikas, bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu už padarytas nusikalstamas veikas bus pasiekti paskyrus arešto bausmes, jų dydį nustatant didesnį nei bausmės vidurkis, o būtent: 1) už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – 84 parų; 2) už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje – 35 parų areštą.

20. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę – 84 parų areštą. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

21. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis šiame nuosprendyje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė praėjus tik 6 mėnesiams po nuosprendžio priėmimo Vilniaus miesto apylinkės teisme. Be to, kaltinamasis praeityje teistas daug kartų, taip pat taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teigiamų išvadų iki šios dienos kaltinamasis nepadarė. Tad atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad atidėti bausmės vykdymą, pagrindo nėra.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

22. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).

23. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

24. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos 281¹ straipsnio 1 dalyje, pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 metams.

25. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.

26. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-114-628/2019).

27. Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą, remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga, spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

29. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

30. Kaltinamojo gynėjas nesutinka, jog nagrinėjamu atveju transporto priemonė laikytina nusikaltimo padarymo priemonė. Teismas, su tokia gynėjo nuomone sutikti negali.

31. Kaltinamasis žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam bei atsisakydamas tikrinti neblaivumą, kai nustatyti neblaivumo požymiai, vairavo automobilį. Tad transporto priemonė „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai laikytina nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone. Šią transporto priemonę, kuri priklauso trečiajam asmeniui, kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti. Šiame kontekste teismas pažymi, kad sąmoningas svetimos transporto priemonės panaudojimas nusikaltimui daryti negali tapti būdu išvengti nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių. Tad, nesant pagrindo konfiskuoti transporto priemonės iš jo savininko, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 20 220 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis).

32. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 66 straipsniu į J. M. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. lapkričio 18 d. 23.10 val. iki 2024 m. lapkričio 19 d. 16.02 val., t. y. 1 sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai arešto parai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. M. (J. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 84 (aštuoniasdešimt keturių) parų arešto bausmę.

J. M. (J. M.) pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir skirti J. M. (J. M.) subendrintą bausmę – 84 (aštuoniasdešimt keturių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir J. M. (J. M.) skirti galutinę 56 (penkiasdešimt šešių) parų areštą.

Į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką įskaityti J. M. (J. M.) laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. lapkričio 18 d. 23.10 val. iki 2024 m. lapkričio 19 d. 16.02 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti J. M. (J. M.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 (penkerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 19 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš J. M. (J. M.) išieškoti, transporto priemonės „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 20 220 Eur (dvidešimt tūkstančių du šimtus dvidešimt eurų 00 ct) valstybės naudai.

J. M. (J. M.) skirtą kardomąją priemonę – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.