Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Šančių prekybos centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-349-920/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių prekybos centro“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grundolita“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Bankrutavusi UAB ,,Kelių remonto grupė“ pateikė ieškinį, kuriame pirmosios instancijos teismo prašė iš atsakovės UAB ,,Grundolita“ priteisti 22037,08 Eur skolą ir 7933,35 Eur delspinigių.

Teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi ieškovė bankrutavusi UAB „Kelių remonto grupė“ byloje pakeista jos teisių perėmėja UAB „Šančių prekybos centras“.

Ieškinyje nurodyta, kad 2011 08 08 UAB „Kelių remonto grupė" ir UAB „Grundolita" pasirašė rangos sutartį Nr. Rll-47, kuria UAB „Kelių remonto grupė" įsipareigojo atlikti asfaltbetonio dangos atstatymo darbus (duomenys neskelbtini), o UAB „Grundolita" įsipareigojo darbus priimti ir už juos atsiskaityti. Pagal sutartį UAB „Kelių remonto grupė" pateikė atsakovei 2011 m. spalio mėn. atliktų darbų aklą bei PVM sąskaitą faktūrą Nr. KRG-0034483, kuriuos atsakovė priėmė, pasirašė ir grąžino. UAB „Kelių remonto grupė" pateikė atsakovei ir 2011 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktą, bei PVM sąskaitą faktūrą Nr. KRG-0035029. Atsakovė atliktų darbų akto negrąžino, o sąskaitos neapmokėjo. Bankroto bylos UAB „Kelių remonto grupė" iškėlimo 2012 08 02 dieną buhalterijoje fiksuota 288 339,74 Lt atsakovės skola. Administratorius išsiuntė atsakovei raštą Nr. 2-3 dėl įsiskolinimo grąžinimo. Atsakovė raštu Nr. 01/27sp nurodė, jog atliko įskaitymą 212 250,10 Lt sumai, bei laikė, jog įsiskolinimų UAB „Kelių remonto grupė" neturi. Dėl 76089,64 Lt (28833974 - 212250,10) skirtumo atsakovė nepasisakė. Atsakovė nepagrįstai sąskaitos Nr.Nr.KRG-0035029 neįtraukė į savo buhalterinę apskaitą bei nepagrįstai laikė, jog jos įsiskolinimas sudaro 212250,10 Lt vietoj realaus 288339,74 Lt įsiskolinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatavo, kad ieškovė neįrodė fakto, jog atsakovė priėmė darbų rezultatą (CK 6.681 str. 1 d., 6.694 str. 4 d.). Teismas pagrįstais laikė atsakovės argumentus, kad tiek 2011 m. lapkričio mėn. atliktų darbų akto, tiek jo pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. KRG-0035029 turinys byloje liko neatskleistas. Ieškovė aplinkybei pagrįsti, kad atsakovės statybos vadovas T. Z. apžiūrėjo statybvietę ir UAB „Kelių remonto grupė" pasirašytus atliktų darbų aktus priėmė, nepateikė jokių įrodymų. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad 2012 02 07 raštu Nr. 02/18sp atsakovė nurodė nepasirašiusi UAB „Kelių remonto grupė" pateikto akto bei nurodė, kad siekiant tinkamai įvertinti ir priimti rangovo (ieškovės) atliktus darbus, darbų priėmimas galimas tik jų atlikimo faktą (kiekį) bei kokybę patikrinus vietoje. Todėl teismas vertindamas, kad nors byloje nėra atsakovės rašto, kuriuo ji būtų užginčijusi atliktus darbus, konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad nurodytus darbus atsakovė priėmė ir todėl ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

6.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje neįrodytas faktas, jog atsakovė priėmė darbų rezultatą. Pagal kasacinio teismo praktiką, pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su dvišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl darbų atlikimo fakto, faktinį naudojimąsi atliktais darbais patvirtina ir byloje esantys įrodymai, tačiau ši aplinkybė sprendime visiškai neaptarta.

6.2. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog esant nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo darbai buvo atlikti ir perduoti, užsakovui pripažinus, kad rangovas jam pateikė darbų perdavimo aktus, tačiau užsakovas jų nepasirašė, žymos apie nepasirašymą nebuvimas negali būti vertinamas kaip kliūtis tokius aktus kvalifikuoti pasirašytais vienašališkai, sukeliančiais užsakovo pareigą įvykdyti priešpriešines prievoles pagal sutartį

6.3. Teismo išvada, kad lapkričio mėn. atliktų darbų akto, tiek jo pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. KRG-0035029 turinys byloje liko neatskleistas, neatitinka bylos medžiagos. Atsakovė pripažįsta UAB „Kelių remonto grupė“ 2011 m. lapkričio mėn. Ramučiuose atlikus darbus, nors teismo posėdyje ir vengė atsakyti, kokie šių darbų kiekiai ir/ar kokybė.

Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundo argumentai nepagrįsti, kadangi teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, pateikė jų vertinimą ir pagrįstai ieškinį atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Apeliaciniame skunde ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė priėmė darbus, argumentuojant įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu.

Ieškovės reikalavimas kildinamas iš UAB ,,Grundolita“ ir UAB „Kelių remonto grupė“ 2011 08 08 sudarytos subrangos sutarties, kuria UAB „Kelių remonto grupė“ įsipareigojo atlikti asfaltbetonio dangos atstatymo darbus (duomenys neskelbtini), o atsakovė UAB ,,Grundolita“ įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka šiuos darbus priimti ir už juos sumokėti rangovui. Ieškovė įrodinėjo, kad subrangovas atliko dalį sutartyje numatytų darbų ir juos perdavė atsakovei, o atsakovė už juos neatsiskaitė.

Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė priėmė darbus, už kuriuos ieškovė prašo apmokėti, ieškinio netenkino. Apeliantė skunde tokią teismo išvadą ginčija argumentuodama netinkamu byloje esančių įrodymų ištyrimu ir vertinimu, kadangi subrangovas atliko darbus, išrašė atliktų darbų aktą ir jį kartu su sąskaita pateikė atsakovei; UAB ,,Giraitės vandenys“ 2014 09 25 išduotoje pažymoje nurodyta, kad visi darbai, t. y. įskaitant ir perduotus 2011 m. lapkričio mėn. aktu, objekte baigti, išbandyti ir priimti.

Atsakovė, atsikirsdama į ieškinio reikalavimus nurodo, kad nėra ginčo, jog UAB ,,Kelių remonto grupė“ atliko asfaltbetonio dangos atstatymo darbus (duomenys neskelbtini), tačiau dėl to, kad byloje nėra pateiktas 2011 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktas, nėra galimybės nustatyti atliktų darbų kiekio, kokybės ir jų vertės. Atsakovė pripažįsta, kad, gavusi UAB ,,Kelių remonto grupė“ 2011 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktą, akto iš karto, t. y. nepatikrinusi darbų vietoje ir neįsitikinusi jo pagrįstumu, nepasirašė ir vadovaudamasi šalių sudarytoje subrangos sutartyje nustatyta darbų priėmimo-perdavimo tvarka, organizavo šių darbų priėmimą (patikrinimą) vietoje, kurio metu nustačius akivaizdžius darbų trūkumus, atsakovė atsisakė juos priimti. 2011 m. lapkričio mėn. akto pateikti neturi galimybės, nes juo nedisponuoja; nesant šio akto, ieškovė privalo įrodyti atliktų darbų faktą, sudarantį pagrindą reikalauti už juos apmokėjimo.

CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta vienašalio perdavimo akto pasirašymo tvarka. Šioje teisės normoje nurodyta, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ši įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje nustatyta, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis), todėl pabrėžtina būtinybė kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatomos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teismui nustatyta pareiga įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015; kt.).

Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas (CK 6.694 str.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateiktas nei abiejų sutarties šalių, nei subrangovo vienašališkai pasirašytas 2011 m. lapkričio mėn. darbų priėmimo-perdavimo aktas. Byloje taip pat nustatyta, kad subrangovas inicijavo darbų perdavimą – siuntė atsakovei šį perdavimo–priėmimo aktą, tačiau atsakovė akto nepasirašė, nepasirašymo priežasčių pačiame akte nenurodė. Šalys subrangos sutarties 5.1. punkte susitarė, kad už rangos darbus užsakovas atsiskaito tarpiniais mokėjimais, vykdomais pasibaigus kalendoriniam mėnesiui pagal praėjusį kalendorinį mėnesį faktiškai atliktų statybos darbų priėmimo aktus. Užsakovas privalo per 5 darbo dienas priimti darbus ir pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktą arba pateikti pastabas dėl neatitikimo. Rangovui ištaisius neatitikimus, Užsakovas privalo pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktą per tris darbo dienas. Nepasirašius ar nenurodžius akto nepasirašymo priežasčių per numatytą laikotarpį, laikoma, jog Užsakovas sutinka su atliktų darbų kokybe ir kiekiais. Atsakovė 2011 m. lapkričio mėn. darbų perdavimo akto nepasirašė, tačiau byloje taip pat nėra duomenų, kokias pastabas ir trūkumus atsakovė nurodė subrangovei dėl atliktų darbų, nors tokią teisę turėjo ir pagal sutartį, ir pagal įstatymą (CK 6.689 str., 6.691 str.). Ginčo, kad darbai faktiškai buvo atliekami ir kad subrangovė atsakovei perdavė šių darbų 2011 m. lapkričio mėn. perdavimo­-priėmimo aktą, byloje nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis vien tuo, kad byloje nėra pateiktas darbų perdavimo-priėmimo aktas, nėra pakankama išvadai, kad byloje nėra įrodytas darbų atlikimo ir priėmimo faktas. Atsakovė laikosi pozicijos, kad nėra ieškovei pagrindo reikalauti sumokėti už netinkamai atliktus ir faktiškai atliktų darbų kiekių neatitinkančius darbus. Pažymėtina, kad kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009;2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015). Taigi, byloje liko neatskleistos, neištirtos ir neįvertintos aplinkybės, kokie konkrečiai darbai buvo atlikti ieškovės reikalavimų pagrindu nurodytame akte, kokia jų apimtis, vertė, ar šie darbai turėjo trūkumų, ar jie ištaisyti, kada darbais pradėta naudotis ir pan.

Nustačius nurodytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog byloje nėra įrodytas atliktų darbų priėmimo faktas, iš esmės nenustatė aplinkybių šiam argumentui pagrįsti. Iš teismo sprendimo motyvų matyti, kaip pagrįstai nurodoma skunde, kad teismas ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių iš esmės nenustatinėjo, neatliko jų vertinimo ir todėl neatskleidė bylos esmės. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados nėra grįstos visapusišku bylos aplinkybių ištyrimu ir įvertinimu (CPK 270 str. 4 d.). Nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrus bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui išspręsti, liko neatskleista šios bylos esmė, o tai sudaro pagrindą panaikinti sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Bylą nagrinėjant iš naujo, šalims pasiūlytina teikti papildomus įrodymus reikalavimams ir atsikirtimams į juos pagrįsti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui išspręsti, neatskleidė šios bylos esmės, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.