Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Raimondos Andrulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovei A. U. dėl įpareigojimo atnaujinti vandens tiekimą ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo A. U.,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovas A. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę A. U. nedelsiant atnaujinti vandens tiekimą patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės A. U. ieškovo A. U. naudai nuostolius – negautas pajamas, kurias sudaro 20 Lt per dieną už laikotarpį nuo 2013-05-06 iki kol bus atnaujintas vandens tiekimas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. vasario 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo padalintos patalpos esančios (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovei. Patalpos, kuriose yra giluminis siurblys, kurio pagalba užtikrinamas vandens tiekimas, yra po patalpomis, kurios minėtu teismo sprendimu priteistos atsakovei. 2013 m. gegužės 6 d. ieškovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose, išnuomotose E. R. ir L. S., buvo sustabdytas vandens tiekimas. Teigia, kad dėl minėtos priežasties negali vykdyti savo pareigos užtikrinti komunalinius patarnavimus. Dėl minėtos priežasties patalpų nuomininkai ieškovui nemoka 20 procentų nuomos mokesčio, nes tokias papildomas išlaidas patiria vandens apsirūpinimu, ko pasekoje ieškovas patiria netiesioginius nuostolius, kuriuos atsakovė privalo atlyginti.

Atsakovė A. U. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jai nuosavybės teise atiteko patalpos, kuriose yra giluminis šulinys. Pareigos užtikrinti vandens tiekimo ieškovui neturi. Ieškovas turi ir gali jam atitekusioje statinio dalyje įsivesti savo vandens vamzdžius ir sudaryti sutartį su AB „Klaipėdos vanduo“ dėl centralizuoto vandens tiekimo. Ieškovas nemoka jokių piniginių kompensacijų už vandens tiekimą, ji nėra sudariusi su ieškovu jokių susitarimų dėl vandens tiekimo, todėl mano, kad ieškovas teisės reikalauti atnaujinti vandens tiekimą neturi, o jei jis pageidauja naudotis atsakovės nuosavybe, tai turi sudaryti sutartį su atsakove dėl atlygintinio vandens tiekimo, atsakovės nurodytomis sąlygomis.

Trečiasis asmuo A. U. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Palaikė atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad gręžinio vanduo nėra geriamasis, o tik techninis vanduo, todėl mano, kad ieškovo reikalavimas atlyginti nuostolius yra nepagristas. Atsakovė negali būti atsakinga už ieškovo įsipareigojimus prieš jo nuomininkus, ieškovui atitinkamai nepasirūpinus vandens tiekimo paslaugomis.

Teismo posėdyje dalyvavę ieškovo atstovas, atsakovė, jos ir trečiojo asmens atstovas palaikė pirmines pozicijas, jų procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu.

Ieškovo atstovas posėdyje inter alia pažymėjo, kad už nuotekų šalinimą pastate moka ir ieškovas, todėl nesąžininga neleisti naudotis tiekiamu vandeniu. Atkreipė dėmesį į tai, kad giluminis siurblys elektra yra užmaitintas iš skaitliuko, kuris priklauso ieškovui. Ieškovas negali užtikrinti šildymo į nuomojamas patalpas, nes šildymo katilas yra rūsyje ir šildo patalpas cirkuliuojančiu vandeniu sistemoje. Žala daroma ne tik ieškovui, bet ir jo nuomininkams.

Atsakovė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad dėl vandens įrengimo santuokos nutraukimo byloje, dalinant ieškovui ir atsakovei priklausiusį turtą, nepasisakyta. Ieškovas sąmoningai neįsivedė vandens tiekimo nuo miesto. Vandens tiekimą nutraukė dėl ieškovo kaltės. Giluminis siurblys nėra pajungtas prie ieškovo skaitliuko, atsakovė turi savo skaitliukus.

Atsakovės ir trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje pareiškė, kad pagal ieškovo atstovo pateiktą sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir AB „Klaipėdos vanduo“ dėl šalto vandens tiekimo, AB „Klaipėdos vanduo“ įsipareigojo teikti šaltą vandenį adresu (duomenys neskelbtini), į automobilių detalių parduotuvę, kurioje įrengtas įvadinis šalto vandens skaitiklis bei turi užtikrinti vandens tiekimą į ieškovo patalpas. Padalinus pastatą po santuokos nutraukimo, šulinys, kuriame įrengtas giluminis siurblys, atiteko atsakovei nuosavybės teise. Atsakovė atjungė vandenį, nes A. U. pageidavo atlikti remonto darbus. Ieškovas turi galimybę prisijungti prie vandens tiekimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad mažiau gauna už nuomą. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovo 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl to, jog atsakovė 2013-05-06 nutraukė vandens tiekimą iš jai priklausančiose patalpose įrengto giluminio vandens siurblio į ieškovui priklausančių patalpų dalį pastate (duomenys neskelbtini). Ieškovas savo teisių pažeidimą grindžia atsakovės neteisėtais veiksmais, netinkamai valdant ir naudojant jai nuosavybės teise priklausantį objektą. Teismas remdamasis atsakovės paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatė, kad patalpų dalis (duomenys neskelbtini), kurioje yra siurblys, tuo metu, kai ieškovo teigimu, nuo 2013-05-06 buvo nutrauktas vandens tiekimas, priklausė trečiajam asmeniui – atsakovei dalį patalpų yra padovanojus trečiajam asmeniui A. U. ir minėtas giluminis siurblys randasi šiam asmeniui priklausančiose patalpose. Todėl teismas sutiko su atsakovės atstovo advokato L. S. teiginiais, kad ieškovas neturi pagrindo reikalauti iš atsakovės užtikrinti vandens tiekimą į jam priklausančias patalpas. Atmetė kaip nepagrįstą ieškovo atstovo argumentą, kad vandens gręžinys, kuriame įrengtas giluminis vandens siurblys, yra bendroji ieškovo ir atsakovės dalinė nuosavybė. Laikė pagrįstais atsakovės atstovo argumentus, jog šalys patalpas pasidalijo nutraukdami santuoką, jog įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, buvo išspręsti visi turto padalijimo klausimai.

Nustatęs, kad vandens gręžinys, kuriame įrengtas giluminis vandens siurblys, nėra bendroji ieškovo ir atsakovės daline nuosavybe, pripažinęs, jog minėtas gręžinys laikytinas trečiojo asmens nuosavybe, sprendė, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę nedelsiant atnaujinti vandens tiekimą patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas tuo pagrindu, kaip pareikštas netinkamam atsakovui. Pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu teismas siūlė ieškovui atsakovę pakeisti tinkamu atsakovu, tačiau ieškovas nesutiko ir teismas bylą toliau nagrinėjo iš esmės. Nustatęs, kad šalys, nutraukdamos santuoką ir spręsdamos klausimą dėl turto pasidalijimo, dėl vandens siurblio ir kitos susijusios įrangos pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir dėl vandens siurblio, esančio atsakovei tenkančių patalpų dalyje priklausomybės ir vandens tiekimo užtikrinimo į ieškovui tenkančią patalpų dalį, nesusitarė, konstatavo, kad atsakovė ieškovo teisių nepažeidė, nes turi teisę savo nuožiūra naudotis jai priklausančiu daiktu. Nurodė, kad ieškovas yra susitaręs dėl šalto vandens iki šalto vandens tiekimo tinklų vietos (duomenys neskelbtini) tiekimo ir tai patvirtina 2013-02-01 ieškovo su AB „Klaipėdos vanduo“ sudarytos Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutartis. Teismas sutiko su atsakovės teiginiu, jog tai, kad ieškovas nemoka atsakovei jokių piniginių kompensacijų už vandens tiekimą, atsakovė nėra sudariusi su ieškovu jokių susitarimų dėl vandens tiekimo, ieškovas neturi teisės reikalauti atnaujinti vandens tiekimą, o jei pageidauja naudotis atsakovės nuosavybe, tai turi susitarti ir sudaryti sutartį su atsakove dėl atlygintinio vandens tiekimo. Sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad vandens tiekimą iš vandens gręžinio, kuriame įrengtas giluminis vandens siurblys, ieškovui atsakovė nutraukė neteisėtai, todėl ieškinys dėl įpareigojimo atnaujinti vandens tiekimą ir nuostolių atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas. Remdamasis rašytiniais bylos duomenimis nustatęs, kad atsakovė byloje patyrė 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovavosi CPK 93 str. 1 d. ir šią bylinėjimosi išlaidų sumą priteisė iš ieškovo atsakovei.

Apeliaciniu skundu ieškovas A. U. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog vandens gręžinys, kuriame įrengtas giluminis vandens siurblys, nėra bendroji ieškovo ir atsakovės dalinė nuosavybė. Remiasi Statybos įstatymo 2 str. 61 p. pateikta statinio inžinerinių sistemų bei šio straipsnio 62 p. pateikta bendrųjų statinio inžinerinių sistemų apibrėžimais ir teigia, kad šiuo atveju giluminis vandens gręžinys priskirtinas prie bendrų statinio inžinerinių sistemų, yra nedalus daiktas ir yra valdomas pastato bendraturčių bendru sutikimu. CK 4.13 str. 1, 2 d., 4.15 str. nuostatų prasme, giluminis gręžinys yra inžinerinė sistema, skirta statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti ir yra pastato (ne patalpos iš kurios galima patekti į gręžinį) antraeilis daiktas, esminė pagrindinio daikto (pastato) dalis. Teigia, kad šalių santuokos nutraukimo byloje pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės nebuvo keičiamos. Teismas tik padalijo minėtą pastatą natūra, o šalys, po santuokos nutraukimo, kaip buvo pastato bendrasavininkai taip jais ir liko. Dėl šių aplinkybių santuokos nutraukimo byloje nebuvo keliamas klausimas dėl pastato inžinerinių sistemų padalijimo. Kadangi atsakovei nuosavybės teise niekada nepriklausė pastato inžinerinės sistemos, ji negalėjo jų perleisti trečiajam asmeniui, dovanodama jam dalį patalpų. Teigia, kad atsakovė neteisėtai atjungusi vandens tiekimą, pažeidė bendrasavininkų teisę – bendrąsias inžinerines sistemas valdyti, naudoti ir disponuoti bendraturčių sutikimu, todėl privalo atnaujinti vandens tiekimą ir atlyginti patirtus netiesioginius nuostolius. Prašo ginčo giluminio gręžinio administratoriumi paskirti ieškovą, nes jis moka už nuotekų šalinimą ir jam valdymo apribojimu daroma turtinė žala.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės atstovas L. S. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad išrašas iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad ginčo statiniui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), yra numatytas komunalinis, t. y. centralizuotas vandens tiekimas, todėl atmestinas apelianto teiginys, jog giluminis gręžinys privalo užtikrinti vandens tiekimą visas pastatui. Atkreipia dėmesį į tai, kad giluminis gręžinys nėra nurodytas kaip statinio inžinerinė komunikacija, todėl atmestinas apelianto teiginys, kad šis gręžinys yra viso pastato inžinerinė komunikacija. Ieškovas pripažįsta, kad po santuokos nutraukimo ginčo pastato patalpų dalis, kuriose yra giluminis gręžinys, nuosavybės teise atiteko atsakovei. Šiuo atveju apeliantas iš naujo kelia klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nors šalių turto padalijimo klausimas jau yra išspręstas. Taip pat nurodo, kad ginčo statinio bendraturtis yra trečiasis asmuo A. U. ir tai patvirtina viešojo registro duomenys, kuriam nuosavybes teise yra perleista ir ginčo patalpa, kurioje įrengtas giluminis gręžinys. Todėl ieškinys turėjo būti pareikštas minėtam asmeniui, o teismo siūlymu ieškovui nesutikus pakeisti netinkamo atsakovo į tinkamą, ieškinys pagrįstai teismo atmestas. Ieškovas prašydamas jį skirti ginčo gręžinio administratoriumi iš esmės prašo leisti jam šeimininkauti kito asmens nuosavybės teise priklausančiose patalpose, todėl šį prašymą laiko nepagrįstu.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 29 d. sprendimu padalino santuokoje įgytą šalių turtą: atsakovei A. U. priteisė 1 045 602,46 Lt vertės 55/100 dalis žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ir 412,38 kv. m patalpų pastato–parduotuvės su automobilių aptarnavimu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini); atsakovui A. U. priteisė 860 391,85 Lt vertės 45/100 dalis žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 339,52 kv. m patalpų pastato–parduotuvės su automobilių aptarnavimu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Šiuo teismo sprendimu buvo nustatyta pastato–parduotuvės su automobilių aptarnavimu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka, pagal 2011-01-18 VĮ Registrų centras parengtą patalpų padalijimo projektą, nustatant, kad A. U. priskiriamos naudotis patalpos pažymėtos geltona spalva, o A. U. priskiriamos naudotis patalpos pažymėtos raudona spalva, bendro naudojimo patalpos pažymėtos žalia spalva (žr. civilinė byla Nr. 2-566-639/2012, t. 1, b. l. 95–104, t 3, b. l. 12–16). Klaipėdos apygardos teismas 2012-11-22 nutartimi minėto Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl turto padalijimo paliko nepakeistą (žr. civilinė byla Nr. 2-8072-793/2013, t. 1, b. l. 92–96).

2013-01-24 Dovanojimo sutartimi A. U. padovanojo A. U. 11/40 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 202,06 kv. m. patalpų pastato–parduotuvės su automobilių aptarnavimu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (žr. civilinė byla Nr. 2-8072-793/2013, t. 1, b. l. 84–91). 2013-06-14 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, jog šalių ir trečiojo asmens A. U. atitinkamai teismų sprendimų ir dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teise turimos nekilnojamojo turto dalys ir nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka įregistruota Nekilnojamojo turto registre (žr. civilinė byla Nr. 2-8072-793/2013, t. 1, b. l. 22–26).

Iš 2013-01-11 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2013/01 nustatyta, kad A. U. UAB „Padangų bazė“, atstovaujamai direktorei L. S., išnuomojo 166,17 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (žr. civilinė byla Nr. 2-8072-793/2013, t. 1, b. l. 5–8). 2013-01-22 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 2013/02, A. U. išnuomojo E. R. 70,00 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (žr. civilinė byla Nr. 2-8072-793/2013, t. 1, b. l. 9–12).

A. U. 2013-02-01 su AB „Klaipėdos vanduo“ sudarė Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 3.1. p. susitarė, kad AB „Klaipėdos vanduo“ tieks patalpų savininkui A. U. šaltą vandenį iki šalto vandens tiekimo tinklų vietos (duomenys neskelbtini) (autodetalių parduotuvė) (žr. civilinė byla Nr. 2-8072-793/2013, t. 1, b. l. 120–121). 2000-10-09 Projektavimo sąlygų sąvado 5.1 p. patvirtina, kad projektuojant ginčo pastatą–parduotuvę su automobilių aptarnavimu, papildomų reikalavimų vandentiekio įrengimui nenustatyta (žr. civilinė byla Nr. 2-8072-793/2013, t. 1, b. l. 59). 2013-09-17 rašte AB „Klaipėdos vanduo“ atsakovę informavo, kad objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), tiekiama tik nuotekų tvarkymo paslauga (žr. civilinė byla Nr. 2-8072-793/2013, t. 1, b. l. 61).

Nekilnojamojo turto kadastro ir registrų bylos duomenimis, pastatui nustatytas miesto vandentiekis (žr. civilinė byla Nr. 2-8072-793/2013, t. 1, b. l. 80). Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2013-06-14 išrašo duomenimis, ginčo pastato vandentiekis–komunalinis vandentiekis (žr. civilinė byla Nr. 2-8072-793/2013, t. 1, b. l. 24–26).

1998-05-14 Higieninės ekspertizės akte užfiksuota, jog ginčo pastate kanalizacija prijungta prie centralizuotų miesto tinklų, o vandentiekis iš vietinio giluminio gręžtinio šulinio (žr. civilinė byla Nr. 2-8072-793/2013, t. 1, b. l. 123). Iš ginčo giluminio siurblio buvimo vietos fotonuotraukų matyti, kad vieta, kuriame įrengtas gręžinys yra patalpos viduje ir yra įrengtas po grindimis, žemėje (žr. civilinė byla Nr. 2-8072-793/2013, t. 1, b. l. 49–53).

Nagrinėjamu atveju spręstina, ar teisėtai nutrauktas vandens tiekimas iš giluminio gręžinio į ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias pastate adresu (duomenys neskelbtini).

Apeliantas ginčo giluminį gręžinį laiko šio pastato inžinierine sistema ir pastato, kaip pagrindinio daikto, antraeiliu daiktu - esmine pastato dalimi, todėl priklausančiu pastato savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog ginčo giluminis gręžinys yra šio pastato inžinerinė sistema ir / ar pastato antraeilis daiktas - esminė pagrindinio pastato dalis, kuri priklauso pastato bendraturčiams ir turi būti valdoma jų bendru sutarimu.

Ieškovas įrodinėjo, kad giluminis vandens gręžinys yra pastato inžinierinė sistema. Iš ginčo giluminio gręžinio buvimo vietos fotonuotraukų matyti, kad gręžinys yra įrengtas po pastato grindimis, žemėje, tai yra, žemės sklype, ant kurio stovi pastatas, tik iš pastato patalpos, priklausiusios ieškovei, šiuo metu priklausančios trečiajam asmeniui, sudarant galimybę prie jo patekti. Pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu 2004-03-31 Nr. D-156 patvirtinto Statybos reglamento 2.02.04:2004 III skyriaus 10.3., 10.4. punktų nuostatas, gręžinys yra gręžimo būdu įrengtas požeminis įrenginys, į kurį vanduo priteka per gręžinio sieneles (filtrą ar atvirą gręžskylę), o gręžtinis šulinys – vertikalus gręžimo būdu įrengtas šulinys požeminiam vandeniui paimti.

Statybos įstatymas skiria statinio inžinierines sistemas (Statybos įstatymo 2 straipsnio 61, 62 punktai) ir inžinierinius tinklus (Statybos įstatymo 10 punktas).

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 61, 62 punktą, statinio inžinerinės sistemos – viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos, užtikrinančios šių patalpų funkcionavimą ir tenkinančios jų naudotojų poreikius: vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo ir kitos, tai yra, sistemos esančios statinio viduje.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 10 punktą, inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei elektroninių ryšių tinklai su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.

Statybos įstatymas taip pat skiria komunalinius inžinierinius tinklus ir vietinius inžinierinius tinklus. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 65 punktą, komunaliniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai, skirti miesto, miestelio, kaimo (ar atskirų jų dalių, zonų) vartotojų poreikiams tenkinti, su bendrais tinklų maitinimo šaltiniais, tai yra, viešasis vandentiekis (miesto). Pagal statybos įstatymo 66 punktą, vietiniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai (su jų maitinimo šaltiniais), skirti vieno vartotojo ar grupės vartotojų poreikiams tenkinti.

Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, yra pagrindas išvadai padaryti, kad ginčo giluminis gręžinys, skirtas vandeniui tiekti, ir turėtų būti laikytinas vietinių inžinierinių tinklų dalimi, todėl ginčas tarp šalių kilo dėl vandens tiekimo iš vietinių inžinierinių tinklų.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registrų bylos duomenimis, pastatui nustatytas miesto vandentiekis (žr. civilinė byla Nr. 2-8072-793/2013, t. 1, b. l. 80). Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2013-06-14 išrašo duomenimis, ginčo pastato vandentiekis–komunalinis vandentiekis (žr. civilinė byla Nr. 2-8072-793/2013, t. 1, b. l. 24–26), tai yra, pastate naudojamas komunalinis (miesto vandentiekis). Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad pastatui teisės aktų nustatyta tvarka buvo suprojektuotas, įrengtas ir įregistruotas vietinis vandentiekis. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatas, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Pagrindiniai daiktai turi savarankišką paskirtį ir gali būti savarankiški teisinių santykių objektai (CK 4.12 straipsnis). Antraeiliai daiktai yra tokie, kurie susiję su pagrindiniais daiktais: tik su pagrindiniais egzistuojantys, pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 straipsnio 1 dalis); civilinėje apyvartoje antraeiliai daiktai „seka“ paskui pagrindinius daiktus: antraeilį daiktą ištinka pagrindinio likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Antraeiliai daiktai savo ruožtu pagal ryšio su pagrindiniu daiktu pobūdį skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius (CK 4.13 straipsnio 2 dalis).

Esminėmis pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu (CK 4.15 straipsnis). Kaip matyti iš įstatyminės apibrėžties, kriterijus, pagal kurį daiktas kvalifikuojamas esmine pagrindinio daikto dalimi – jo neatskiriamas funkcinis ryšys su pagrindiniu daiktu – toks, kad pagrindinis daiktas be esminės dalies netenka savo naudingumo, nes netenkina poreikių, kuriems yra skirtas; savo ruožtu, esminė daikto dalis neturi savarankiškos paskirties - jos funkcija yra užtikrinti pagrindinio daikto atitiktį tikslinei paskirčiai, be pagrindinio daikto esmine jo dalimi esantis daiktas nenaudingas. Daikto kvalifikavimas esmine pagrindinio daikto dalimi įstatyme nesiejamas su daiktų tarpusavio išsidėstymu erdvėje ar kitais fiziniais požymiais, todėl ydingu laikytinas argumentas, kad pastato esminėmis dalimis gali būti tik tie daiktai, kurie yra jo viduje. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl daiktų, kaip pagrindinių ar antraeilių, inter alia, esminių pagrindinio daikto dalių, teisinio statuso, turi būti vertinamas esamas abiejų daiktų tarpusavio ryšys tikslinės jų paskirties kontekste. Šiuo aspektu nesvarbu ir neturi būti vertinama tai, kaip kiekvienas daiktų gali būti panaudotas atskirai jų tarpusavio ryšį ir bendrą tikslinę paskirtį išardžius.

Esmine pagrindinio daikto dalimi esantis daiktas negali būti savarankiškas teisinių santykių objektas, kol su pagrindiniu daiktu jį sieja funkcinis ryšys, tai, be kita ko, reiškia, kad esminė pagrindinio daikto dalis negali būti savarankiškas nuosavybės teisės objektas – ji priklauso pagrindinio daikto savininkui.

Kadangi byloje nenustatytos aplinkybės, jog vanduo į visas pastate esančias patalpas turi būti tiekiamas iš vietinio vandentiekio ir toks vietinis vandentiekis teisės aktų nustatyta tvarka yra suprojektuotas, įrengtas ir įregistruotas, todėl nėra pagrindo išvadai padaryti, kad visą pastatą ir ginčo giluminį gręžinį sieja funkcinis ryšys, todėl jis yra pastato esminė dalis, priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės teise pastato savininkams, todėl jog yra pažeidžiamos ieškovo kaip jam nuosavybės teise priklausančių pastato patalpų savininko teisės naudotis jam priklausančiomis patalpomis (CK 4.98 straipsnis).

Sutiktina ir su atsakovės argumentais, jog ieškinys pareikštas netinkam atsakovui. Byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad atsakovė padovanojo ginčo patalpą, kurioje yra ir giluminis gręžinys trečiajam asmeniui (savo sūnui) A. U.. Ieškovas su teismo siūlymu pakeisti byloje netinkamą atsakovą tinkamu nesutiko. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovas reikalavimą dėl įpareigojimo atnaujinti vandens tiekimą, pareiškė netinkamam atsakovui, nes atsakovė nuo 2013-01-24 nebėra ginčo patalpos, taigi ir jame esančio giluminio gręžinio, savininkė ar valdytoja, o vandens tiekimas į ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas, jo paties teigimu, nutrauktas 2013-05-06, taigi tuo metu patalpų ir giluminio gręžinio jame savininku buvo (yra) atsakovės sūnus A. U..

Apibendrinus pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytas aplinkybes, išvadas ir argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktinius duomenis, tinkamai nustatė ir kvalifikavo bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos nuomone, kiti ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas, šioje byloje priimdamas procesinį sprendimą, nevertina ir neanalizuoja šių apeliacinio skundo argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą.