Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovui A. U., taip pat pagal atsakovo A. U. priešieškinį ieškovei A. U., tretiesiems asmenims V. Š., G. K., V. U., A. K., A. K., UAB „ Pajūrio technika“, dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė santuoką tarp jos ir atsakovo nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės bei padalinti santuokoje įgytą turtą, pagal paskutinį patikslintą ieškinį (3 t. b.l. 139-149). Nurodė, kad santuokoje tam tikrą laiką gyveno gražiai, tačiau laikui bėgant santykiai šeimoje blogėjo, išryškėjo jų nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į šeimą, materialines ir dvasines vertybes. Nuo 2008 m. sausio mėnesio gyvena skyrium ir šeiminių santykių nepalaiko. Teismo posėdžio metu sutiko, kad teismas nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodytų konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuotų, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teigė, kad kreditorių kuriems reikėtų pranešti apie bylą nėra, o atsakovo nurodyti kreditoriai nėra šeimos kreditoriai, tai yra paties atsakovo kreditoriai. Taigi reikalavimus palaikė ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais. Taikytis nesutiko.

Kiti tretieji asmenys į posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta. Atsižvelgiant į tai byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant. Tretieji asmenys pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad suteikė atsakovui A. U. paskolas namo, esančio Driežų kaime statybai. Trečiųjų asmenų teigimu, kadangi paskolos pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, todėl ji privalo būti grąžinta iš bendro sutuoktinių turto. Atsižvelgiant į tai prašė priešieškinį tenkinti (2 t. b.l. 133, 135-136, 138-139, 141-142, 14-145).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Teismas mano, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširo, kadangi sutuoktiniai gyvena atskirai teismo posėdyje taikytis nesutiko. Pažymėtina, kad nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos praėjau daugiau metai, bet sutuoktiniai taip ir nesusitaikė. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad nebėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir nemano, kad tikslinga imtis papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl ieškovės ir atsakovo santuoka nutrauktina (LR CK 3.60 - 3.62 str.).

Ieškovei paliktina ta pati pavardė, kurią ji pasirinko sudariusi santuoka, t.y. paliktina (duomenys neskelbtini) pavardė ( CK3.69 str. )

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Pagal Civilinio kodekso 3.62 str. 3 d., 3.59 straipsnio nuostatas teismas nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą. Ieškovė ir atsakovas nurodė, kad gyvenant santuokoje, įgijo šį turtą:

žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 2,6 ha bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), 19400 Lt vidutinės rinkos vertės; žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 2,8 ha bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), 19600Lt vidutinės rinkos vertės; žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 3,39 ha bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), 31700 Lt vidutinės rinkos vertės; kuriame statomas pagal statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) vieno buto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 135000 Lt vidutinės rinkos vertės;

4. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 155000 Lt vidutinės rinkos vertės ( 1 t. b.l. 14)

5. žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 167000 Lt vidutinės rinkos vertės;

6. pastatą (parduotuvę) su automobilių aptarnavimu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1739000 Lt vidutinės rinkos vertės;

7. transporto priemonę automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vidutinės rinkos vertės;;

8. transporto priemonė automobilį M. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vidutinės rinkos vertės;

9. UAB „duomenys neskelbtini", akcijų, įstatinio kapitalo dydis 10 000 Lt., buveinės adresas (duomenys neskelbtini), akcijų, l vnt. akcijos vertė 100 Lt., viso 100 vnt. akcijų vertė 10 000 Lt. tokiu

Šalys vadovavosi turto vertėmis nurodytomis VĮ “Registrų centras”.

Ieškovė ir atsakovas pripažino, kad virš paminėtas turtas yra įgytas santuokoje ir yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tarp šalių nekilo ginčo dėl santuokoje įgytų dviejų automobilių padalijimo, t.y. šalys prašė priteisti tą automobilį kurį faktiškai ir naudojasi (1 t. b.l. 32). Įvertinus tai automobilis M. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 litų vertės priteistinas ieškovei A. U., o automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat 2000 litų vertės atitinkamai priteistinas A. U..

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokoje įgijo dvi gyvenamasis patalpas, t.y. butą kuriame šiuo metu gyvena ieškovė ir kol kas nebaigtą statyti (baigtumas 73 proc.) gyvenamąjį namą (3 t. b.l. 111-113). Tarp šalių iškilo ginčas dėl šių gyvenamųjų būstų. Ieškovė paskutiniame ieškinio pareiškime prašė gyvenamąjį namą priteisti jai, o butą atsakovui. Tuo tarpu atsakovas savo ieškinio reikalavimuose nuosekliai prašė priteisti gyvenamąjį namą jam. Nustatyta, kad namą stato ir įrenginėja atsakovas, o ieškovė nuolat gyvena bute. Atsakovas priešingai jau kelis metus minėtame bute nebegyvena. Taip pat nustatyta, kad atsakovas yra neįgalus, serga įvairiomis ligomis ir pagal esamus susirgimus jam rekomenduojamas grynas oras (4 t. b.l. 33-34). Įvertinus tai ieškovei priteistinas 155000 Lt vertės butas, o atsakovui, minėtas nebaigtas statyti 135000 Lt vertės gyvenamas namas bei 3,39 ha bendro ploto, 31700 Lt vertės žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), kuriame statomas paminėtas namas.

Šalys santuokoje taip pat įgijo kitą turtą, t.y. pastatą (parduotuvę) esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 739000 Lt. Tarp šalių iškilo ginčas dėl šio pastato patalpų padalijimo. Ieškovė ir atsakovas sutiko, kad minėtas pastatas (parduotuvė) būtų padalinti natūra paskiriant kiekvienam iš jų patalpas, bei pateikė teismui padalijimo projektus. Atsakovas pateikė padalijimo projektą (3 t. b.l. 12-16). Ieškovė taip pat pateikė padalijimo projektą (3 t. b.l.43). CK 3.127 straipsnio nuostatose įtvirtinti santuokinio turto padalijimo būdai, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. Šis būdas taikytinas tada, jeigu sutuoktinių turtas dalus. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais, tai reiškia, kad turimo turto atžvilgiu pasikeičia jų nuosavybės teisinis santykis. Kai sutuoktinių turtas padalijamas ir buvę sutuoktiniai tampa bendrosios dalinės nuosavybės savininkais, jie įgyja du nuosavybės objektus: dalį bendrosios nuosavybės teisėje, kuri tampa individualiu konkretaus bendraturčio nuosavybės teisė objektu, ir daiktą (turtą), kuris yra jų bendrosios nuosavybės objektas. Bendroji nuosavybė turi būti valdoma ir naudojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis). Jeigu bendraturčiai nesusitaria, naudojimosi daiktu tvarką gali nustatyti teismas pagal vieno iš bendraturčių ieškinį. Atsižvelgiant į šias nuostatas ir jas aiškinant ir taikant kartu su sutuoktinių turto padalijimą nustatančiomis teisės normomis, darytina išvada, kad teismas, dalydamas sutuoktinių turtą, turi nustatyti ir naudojimosi juo tvarką. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Tinkamai nustačius naudojimosi daiktu tvarką, pasiekiamas nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas net ir tada, kai ji padalijama. Bendroji taisyklė yra ta, kad, nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, atsižvelgiama į kiekvieno bendraturčio dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas nekilnojamojo daikto patalpas (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Dalijant sutuoktinių turtą, gali būti taikomas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatytas nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principas. Šio principo esmė yra ta, kad teismas, remdamasis įstatymo leidėjo įtvirtintais kriterijais ir nustatydamas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, gali nukrypti nuo lygių dalių nuosavybės teisėje principo. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas priežasčių, kurioms esant teismas turi teisę nukrypti nuo lygių dalių principo, sąrašas nebaigtinis – nustatyta galimybė teismui remtis ir ,,kitomis svarbiomis priežastimis“.

Nustatyta, kad šalys valdo kiekviena po 50 procentų UAB “(duomenys neskelbtini)” akcijų. Šios bendrovės direktorė yra ieškovė A. U.. Bendrovė yra įsikūrusi pastate esančiame (duomenys neskelbtini), II aukšte. Tarp šalių nuolat kyla ginčai, dėl minėto pastato naudojimo. Atsakovas A. U., būdamas pastato bendraturtis nesutiko, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” patalpomis naudotųsi neatlygintinai. Todėl bandė iškeldinti minėtą bendrovę iš užimamų patalpų (civilinė byla Nr. 2-1468-642/2010). Tačiau A. U., neprisijungus ir paprieštaravus tokiam A. U. reikalavimui, ieškinys buvo atmestas (2 t. b.l. 118-121). UAB “Pajūrio technika” kurios direktorė, kaip minėta yra A. U. reikalavo iš atsakovo A. U. priteisti nuostolius (2 t. b.l. 122-128). Byla nutraukta patvirtinus taikos sutartį (2 t. b.l. 130-132). A. U. surado patalpoms esančioms pirmajame aukšte nuomininkus UAB „VOLvosaab Eu“. Tačiau ieškovė A. U. pareikalavo nuomos sutartį nutraukti (civilinė byla Nr. 2-901-639/2011). Nors kaip minėta abi šalys valdo UAB “(duomenys neskelbtini)” akcijų kiekvienas po 50 procentų, šios bendrovės direktorė yra A. U.. A. U. teigia, kad negauna informacijos apie bendrovės veiklą, nekviečiamas į bendrovės susirinkimus (4 t. b.l. 38-41). Įvertinus paminėtas aplinkybes teismas mano, kad tikslinga patalpas padalinti taip, kad antro aukšto patalpos atitektų A. U., nes jomis neatlygintinai naudojasi UAB “(duomenys nesklebtini)”, kurios direktorė yra A. U.. Priešingu atveju, jei antro aukšto patalpos atitektų atsakovui A. U., tai neišvengiamai taptų naujo ginčo tarp šalių šaltiniu. Pirmo aukšto patalpos priteistinos A. U., išskyrus 91,49 kv/m ploto patalpą pažymėta indeksu 1-1, o mansarda ir rūsys abiems bendraturčiams. Tokiu būdu patalpas padalintos kaip nustatyta pastato patalpų padalijimo projekte (3 tomas b.l. 12- 16), kurioje patalpos pažymėtos geltona spalva atitektų ieškovei, o patalpos pažymėtos raudona spalva atitektų atsakovui. Patalpos pažymėtos žalia spalva liktų bendro naudojimo patalpos. Tokiu būdu ieškovė valdytų 412,38 kv/m patalpų, kurių vertė yra 953752,46 litai, o atsakovas 339,52 kv/m patalpų, kurių vertė 785241,85 litai. Teismas mano, kad tokiu būdu padalijus patalpas tarp šalių smarkai sumažėtų ginčo, dėl patalpų naudojimo atsiradimo tikimybė.

Ieškovei ir atsakovui taip pat priklauso 0,0560 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 167000 Lt vertės kuriame yra paminėtas pastatas (parduotuvė) (1 tomas b.l. 20-21). Įvertinus tai, kaip ir kokiomis dalimis padalintos patalpos ieškovei priteistina 55/100 dalis, 91850 litų vertės paminėto sklypo, o atsakovui atitinkamai 45/100 dalis, 75150 litų vertės sklypo.

Kaip minėta ieškovei priteista 155000 vertės butas, 2000 litų vertės automobilis M. G., 412,38 kv/m patalpų ir 55/100 sklypo dalis esanti (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė yra 1045602,46 litai, viso turto už 1202602,46 litus. Atsakovui priteista 135000 litų vertės gyvenamasis namas, 3,39 ha ploto, 31700 Lt vertės žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), kuriame statomas paminėtas namas, 2000 litų automobilis VW PASSAT, 339,52 kv/m patalpų ir 45/100 sklypo dalis esanti (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė yra 860391,85 litai, viso turto už 1029091,00 litus. Kadangi atsakovui teko mažesnė turto dalis, jam papildomai dar priteistini 2,6 ha (19400 Lt vertės) ir 2,8 ha (19600 Lt vertės) žemės sklypai esantis (duomenys neskelbtini). Taigi viso turto už 1068091,00 litus.

Taigi ieškovei priteista turto už 1202602,46 litus, o atsakovui turto už 1029091,00 litus. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Šia prezumpcija padalydamas bendrą turtą teismas privalo vadovautis, tačiau tik tuo atveju jeigu teismas nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurios leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Teismas mano, kad šioje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priteista didesnė turto dalis iš jos atsakovui priteistina 173511,46 litų kompensacija.

Be to ieškovė nurodė, kad atsakovas A. U. sudarė 2010 05 17 negyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su UAB "Volvosaab Eu" už naudojimąsi nuomojamomis patalpomis adresu (duomenys neskelbtini), pastaroji mokėjo atsakovui po 2000,00 Lt per mėnesį. Iš viso per nuomos laikotarpį atsakovas A. U., yra gavęs nuomos 24 000,00 Lt mokestį. Įvertinus tai ieškovė ieškiniu prašė priteisti pusę šios sumos, t.y. 12 000 litų. Atsakovas šioje dalyje ieškinį pripažino, nurodydamas, kad jis tikrai skolingas ieškovei 12000 litų už patalpų nuomą. Atsižvelgiant į tai iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteistina 12000 litų. Tačiau įvertinus tai, kad iš ieškovės atsakovui priteistina 173511,46 litų kompensacija, nurodyta suma sumažintina įskaičius į ją 12000 litų priešpriešinį reikalavimą. Tokiu būdu atsakovui iš ieškovės priteistina 161511,46 litų kompensacija.

Šalys nuosavybės teisėmis valdo UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijas, įstatinio kapitalo dydis 10 000 Lt., buveinės adresas (duomenys neskelbtini), akcijų, l vnt. akcijos vertė 100 Lt., viso 100 vnt. akcijų vertė 10 000 Lt. Ieškovė ir atsakovas kiekvienas valdo po 50 procentų nurodytų akcijų. Kadangi akcijos jau padalintos, jos nebedalintinos.

Dėl sutuoktinių bendrų prievolių

Kaip minėta atsakovas nurodė, kad jų šeimos kreditoriai yra: V. Š. 15 000 Lt. paskola; G. K. 24 000 Lt paskola; V. U. 25 000 Lt paskola; A. K. 22 000 Lt paskola; ir A. K. 23 000 Lt paskola. Atsakovas teigė, kad nurodytos paskolos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, t.y. panaudotos gyvenamojo namo statybai, todėl prievoles paminėtiems asmenims prašė pripažinti bendromis ieškovės ir atsakovo prievolėmis. Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Kaip minėta atsakovas su trečiaisiais asmenimis sudarytas paskolos sutartis prašė pripažinti bendromis sutuoktinių prievolėmis, vykdytinas iš bendro turto. Ieškovė su tuo nesutiko, nurodydama, kad ji nedavė sutikimo šioms paskoloms, be to abejoja ar tikrai minėtos paskolos buvo sudarytos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m,. gegužės 20 d. nutarime nurodė, kad kito sutuoktinio sutikimo prezumpciją įtvirtinanti CK 3.92 straipsnio 2 dalis yra įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančiame CK trečiosios knygos VI skyriaus antrajame skirsnyje. Sistemiškai CK 3.92 straipsnio 2 dalis susijusi su kitomis šio straipsnio dalimis dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, naudojimo, valdymo ir disponavimo reikalavimų. Šių normų tikslas yra apsaugoti tiek sandorio sudarymo procese nedalyvaujančio sutuoktinio, tiek ir kreditorių interesus. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Plenarinė sesija pažymėjo, kad ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Taip pat pažymėjo, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.

Šioje byloje atsakovo ir trečiųjų asmenų paskolos sutartis galėtų būti priskirta prie antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu jos būtų sudarytos šeimos interesais. Tokiu atveju atsakovas, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turi procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis). Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais. Paskolos sutartis, atsakovo paaiškinimai, trečiųjų asmenų atsiliepimai nėra pakankami įrodymai, jog paminėtos paskolos sutartis būtų galima pripažinti bendra prievole. Todėl šioje dalyje priešieškinys atmestinas.

Dėl kitų priešieškinio reikalavimų

Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės jo naudai 6424,43 Lt skolos. Nurodė, kad jis yra skolingas ieškovei 64650,00 Lt už patalpų nuomą, o ieškovė 71074,43 Lt jam už išlaidas eksploatuojant ir prižiūrint bendrą santuokoje įgytą turtą. Nurodė, kad vadovaujantis LR Civilinio kodekso 6.131 str. jis įskaitė 64650,00 litų skolą, todėl atitinkamai prašo priteisti likusią 6424,43 Lt skolą.

Teismas pažymi, kad bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita. Byloje nustatyta, kad atsakovas rūpinosi pastato esančio (duomenys neskelbtini), eksploatavimu. Pakeitė sugedusius vandens siurblius, įdėjo šilumos katilo dėklą, įrengė apsauginę signalizaciją, sumokėjo žemės mokestį už 2008, 2009, 2011 metus ir kt. Pagal CK 3.93 straipsnio 1 dalį turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Pagal to paties kodekso 3.33 straipsnio 1 dalį jeigu sutuoktiniai negali susitarti dėl savo pareigų vykdymo ar teisių įgyvendinimo, bet kuris sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą, kad teismas išspręstų jų ginčą. Atsakovas vykdydamas savo pareigas darė išlaidas, bendro turto eksploatavimui, tačiau nesikreipė į teismą, jog teismas išspręstų sutuoktinių ginčą, dėl bendrų pareigų vykdymo. Įvertinus tai atsakovo reikalavimas priteisti 6424,43 Lt skolą atmestinas.

Atsakovas taip pat priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės jo naudai 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) nuostolių, kaip negautos pajamos iš I- ame aukšte (duomenys neskelbtini), esančių patalpų nuomos (kuriomis naudojasi A. U. savo asmeniniams poreikiams tenkinti). Kaip jau minėta bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas. Taigi ieškovė turi (turėjo) teisę naudotis minėtomis patalpomis ir nemokėti nuomos mokesčio, kadangi ji taip pat yra (buvo) patalpų bendraturtė. Jei atsakovas siekė išnuomoti minėtas patalpas, o ieškovė su tuo nesutiko, tai atsakovas galėjo kreiptis į teismą prašydamas teismo leidimo tokį sandorį sudaryti (CK 3.93 str. 1 d.). Be to pagal CK 3.95 str. 1 dalį jeigu vienas sutuoktinis negali tvarkyti bendro turto ar jį tvarko nuostolingai, kitas sutuoktinis gali kreiptis į teismą prašydamas nušalinti pirmąjį nuo turto tvarkymo. Teismas tokį sutuoktinio prašymą tenkina, jeigu pareiškėjas įrodo, kad tai yra būtina šeimos ar bendro sutuoktinių verslo poreikiams užtikrinti. Atsakovas to nepadarė, todėl šiuo metu teigti, kad jis minėtas patalpas būtų išnuomavęs ir gavęs pajamų ir kad dėl to atsirado nuostoliai nėra pagrindo.

Atsakovas taip pat prašė priteisti iš ieškovės jo naudai 20 000 Lt. (dvidešimt tūkstančių litų) nuostolių, kaip negautos pajamos iš II - ame aukšte (duomenys neskelbtini) esančių patalpų nuomos (kuriomis neatlygintinai naudojasi UAB „Pajūrio technika" A. U. leidimu). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš esmės šį klausimą jau nagrinėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismas, civilinėje byloje Nr. 2-1468-642/2011m. Tuomet A. U. ieškinį buvo pareiškęs UAB „Pajūrio technika". Teismas 2011 m. sausio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Be to teismas konstatavo, jog nesant A. U. sutuoktinės A. U. sutikimo dėl panaudos sutarties nutraukimo, tarp šalių sudaryta panaudos sutartis yra galiojanti ir nėra pasibaigusi vien tik ieškovo pranešimu apie panaudos sutarties nutraukimą. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, ir šią (santuokos nutraukimo) bylą nagrinėjantis teismas, negali padaryti priešingos išvados, jog panaudos sutartis nėra galiojanti. Taigi kadangi panaudos ( neatlygintinis naudojimasis daiktu ) sutartis yra galiojanti, nėra pagrindo pripažinti, kad dėl to paties daikto galėjo būti sudaryta nuomos sutartis ir kad dėl to atsirado kažkokie nuostoliai.

Kitoje dalyje ieškinys ir priešieškinys atmestini.

Dėl nuomos sutarties nutraukimo

Prie šios bylos taip pat buvo prijungta kita byla pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovams A. U. ir UAB „VOLvosaab Eu“ dėl nuomos sutarties nutraukimo ir kompensacijos priteisimo. Tačiau kadangi atsakovas UAB „VOLvosaab Eu“ nuomojamas patalpas atlaisvino, ieškovė 2011-10-07 pareiškimu, nuo šio ieškinio atsisakę ir prašė bylą šioje dalyje nutraukti. Pareiškime nurodė, kad procesinės pasekmės numatytos CPK 42 str.,140 str. 1 d., 293 str. 1 d. 4 p. 294 str. jai yra žinomos ( 3 t. b.l. 117).

Ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio, todėl ieškovės prašymas tenkintinas, civilinė byla nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 4 p.). Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 741 litų žyminį mokestį (1 t. b.l.10 ir 3 t. b.l. 82 ) nuo kitos dalies, t.y. 14361,00 litų žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista (1 t. b.l.87). Atsakovas sumokėjo 100 litų žyminį mokestį o kitos dalies mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Pagal LR CPK 93 str. 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šioje byloje ieškinys ir priešieškinys patenkinti iš dalies. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Įvertinus tai, kad ieškovė ir atsakovas daug kartų tikslino savo reikalavimus, ieškinys ir priešieškinys patenkinti iš dalies, teismas mano, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 str. 1 ir 2 dalyje nurodytų taisyklių ir ieškovei nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo valstybei priteisti sumokėti 741 litų žyminį mokestį, kurio mokėjimas buvo atidėtas t.y. priteisti mokestį kokį sumokėjo ieškovė ( CPK 93 str. 4 d. ).

Be to pagal 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Įvertinus tai, kad ieškinys ir priešieškinys patenkinti iš dalies teismas mano, kad yra pagrindas šalims nepriteisti jų patirtas teisinės pagalbos išlaidas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

I. N., A. U., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) ir A. U., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini).

I. K. dėl santuokos iširimo pripažinti abu sutuoktinius.

I. N., kad ieškovei po santuokos nutraukimo paliekama pavardė “(duomenys neskelbtini)“ atsakovui “ (duomenys neskelbtini)”.

155000 Lt vertės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2000 litų vertės transporto priemonė automobilį M. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

1045602,46 litų vertės 55/100 dalis žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ir 412,38 kv/m patalpų pastato-parduotuvės su automobilių aptarnavimu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini).

2000 litų vertės transporto priemonę automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).;

31700 Lt vertės žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 3,39 ha bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), su jame statomu pagal statybos leidimą Nr. LNS-34-100819-00370, 135000 Lt vertės vieno buto gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

19400 Lt vertės žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 2,6 ha bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini);

19600 Lt vertės žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 2,8 ha bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini).;

860391,85 litų vertės 45/100 dalis žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ir 339,52 kv/m patalpų pastato-parduotuvės su automobilių aptarnavimu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui A. U. iš ieškovės A. U. 161511,46 litų kompensaciją

Nustatyti pastato - parduotuvės su automobilių aptarnavimu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarka, pagal 2011-01-18 VĮ „Registrų centras“ parengtą patalpų padalijimo projektą nustatant, kad A. U. priskiriamos naudotis patalpos pažymėtos geltona spalva, o A. U. priskiriamos naudotis patalpos pažymėtos raudona spalva, bendro naudojimo patalpos pažymėtos žalia spalva.

Bylą dalyje pagal A. U. ieškinį atsakovams A. U. ir UAB „VOLvosaab Eu“ dėl nuomos sutarties nutraukimo ir kompensacijos priteisimo nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. U. į valstybės biudžetą 741 litų žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas

Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.