Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui J. B. dėl tėvystės nuginčijimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto (giminystės santykių) nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, E. R., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas J. B. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimą, E. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6. Teismo posėdžio metu ieškovė A. B. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad vaiko J. B. tėvu įrašytas atsakovas, kadangi santuoka su atsakovu dar nebuvo nutraukta. Sūnus A. B. gimė nepraėjus 300 dienų po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo, todėl vaiko gimimo įraše vaiko tėvu įrašytas atsakovas. Vaikų biologinis tėvas A. R. žadėjo kreiptis į teismą, tačiau to nepadarė. Papildomai paaiškino, jog su atsakovu santuoka buvo sudaryta 2004 m., kartu gyveno labai trumpai, iki dviejų metų. Su A. R. susipažino prieš 14 metų, nuo 2009 m. pradėjo gyventi kartu ir kartu gyveno iki A. R. mirties. Atsakovas su vaikais nebendrauja, išlaikymo neteikia, vaikai atsakovą matė vieną kartą, kai buvo maži. A. R. dalyvavo vaikų gyvenime, prisistatydavo vaikų tėvu, prisidėdavo prie vaikų išlaikymo. Nepilnamečiai vaikai žinojo, kad A. R. yra jų tėvas, laikė jį savo tėvu.

7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir motyvais. Paaiškino, jog ieškovė nenutraukusi santuokos su atsakovu, šeimyninį gyvenimą gyveno su A. R., su šiuo asmeniu susilaukė J. B. ir A. B.. Kadangi J. B. gimė ieškovei nenutraukus santuokos su atsakovu, atsakovas įregistruotas vaiko tėvu. A. B. gimė nepraėjus 300 dienų po santuokos nutraukimo, todėl vaiko tėvu įregistruotas atsakovas. A. R. išlaikė vaikus, jais rūpinosi, kartu gyveno, pripažino save vaikų tėvu, tačiau tik dėl jam žinomų priežasčių oficialiai savo tėvystės neįteisino. Nepilnamečiai vaikai savo tėvu pripažįsta A. R. Ieškovė iki A. R. mirties kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyrių, nes norėjo spręsti klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, buvo paskirtas advokatas ir ruošiamas ieškinys, tačiau A. R. mirus, reikėjo keisti reikalavimus. Mano, jog byloje yra pakankamai įrodymų, kad atsakovas nėra nepilnamečių vaikų tėvas, o A. R. yra vaikų J. B. ir A. B. tėvas. Prašė ieškinį tenkinti.

8. Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė Viktorija Licė palaikė byloje pateiktą rašytinę išvadą. Paaiškino, jog ieškovės šeima vaiko teisių specialistams žinoma. Tiek, kiek žinoma vaiko teisių specialistams, A. R. niekada neneigdavo, kad yra vaikų A. B. ir J. B. tėvas. Socialinė darbuotoja, dirbusi su šeima, patvirtino, kad nepilnamečiai vaikai nėra matę atsakovo, A. R. augino vaikus kaip savo sūnus, jais rūpinosi, gyveno kartu. A. R. turėjo tėvišką autoritetą nepilnamečių vaikų atžvilgiu (išskyrus podukrą). Vaikai su A. R. turėjo stiprų emocinį ryšį. Remiantis socialinės tėvystės institutu, įvertinus vaikų nuomonę, teikė išvadą, kad ieškinio reikalavimas nuginčyti atsakovo J. B. tėvystę ir nustatyti A. R. tėvystę atitiktų nepilnamečių vaikų interesus.

9. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) ,,Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ socialinė darbuotoja Sonia Norvilienė parodė, jog gavo įsakymą dirbti su vaikų J. B. ir A. B. motina A. B. ir biologiniu vaikų tėvu A. R. Su šeima dirbo nuo 2018 m., šeimai taikytas atvejo vadybos procesas. Nurodė, jog ne kartą tiesiogiai bendravo su A. R., kuris prisistatė vaikų biologiniu tėvu, su A. R. bendravo dėl vaikų auklėjimo, šeimos problemų. A. R. nesprendė klausimo dėl savo tėvystės nustatymo, nes buvo ramaus būdo, santykiuose su A. B. neturėjo autoriteto, jiems abiems trūko motyvacijos spręsti klausimą dėl oficialios tėvystės nustatymo. Paaiškino, jog vaikai A. B. ir J. B. A. R. vadino tėvu, vaikai juo rūpinosi, jiems rūpėjo tėvo sveikata.

10. Atsakovas, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. R. ir VSDFV Klaipėdos skyrius teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Atsakovas telefonu informavo teismą, jog teismo posėdyje dalyvauti negali dėl sunkios turtinės padėties ir sveikatos būklės, su ieškiniu sutiko. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VSDFV Klaipėdos skyrius pateikė prašymą bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Esant nurodytoms aplinkybėms, civilinė byla išnagrinėta atsakovui, tretiesiems asmenims (jų atstovams) nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

11. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei A. B. gimė sūnus J. B., kurio gimimo įraše tėvu įrašytas J. B. ((duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. B., kurio gimimo įraše tėvu įrašytas atsakovas J. B. ((duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)).

12. Ieškovės A. B. ir atsakovo J. B. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ištuokos liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (iki 2018 m. sausio 1 d. – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2011 m. birželio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-2018-792/2011, nutraukta ieškovės A. B. ir atsakovo J. B. santuoka. Teismo procesiniame sprendime nustatyta, jog šalys nuo 2005 m. negyvena kartu.

13. Iš 2015 m. rugsėjo 3 d. gimimo liudijimo AB Nr. 030547 matyti, jog ieškovei A. B. (duomenys neskelbtini) gimė D. R., vaiko tėvu įrašytas – A. R., gim. (duomenys neskelbtini).

14. Iš 2022 m. spalio 19 d. medicininio mirties liudijimo Nr. 22-71904900 nustatyta, kad A. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro duomenimis (2022 m. gruodžio 14 d. pažyma Nr. GR.3A-11067), A. R. mirė nevedęs, tėvai mirę, nepilnamečiai vaikai: E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. R., gim. (duomenys neskelbtini) Testamentų registro 2023 m. vasario 15 d. išrašo duomenimis, A. R. palikimo priėmimo ir (ar) palikimo atsisakymo faktai viešajame registre neregistruoti.

15. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. sausio 10 d. išvadoje civilinėje byloje Nr. e2-900-1149/2023 nurodoma, jog nuginčijus atsakovo J. B. tėvystę nepilnamečių vaikų J. B. ir A. B. atžvilgiu bei nustačius, jog A. R. yra nepilnamečių J. B. ir A. B. tėvas, nebūtų pažeisti prioritetiniai geriausi nepilnamečių vaikų interesai ir teisės.

16. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. kovo 10 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 5VAIK-111 užfiksuota išklausyta vaiko A. B. nuomonė. A. B. specialistams nurodė, jog atsakovas J. B. yra jo sesers S. tėvas, šis asmuo vaiko gyvenime nedalyvavo, vaikas patikino, kad jo tėvas yra A. R. (kartu su juo gyvenimo, šį asmenį laiko savo tėvu).

17. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. kovo 9 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 5VAIK-88 užfiksuota išklausyta vaiko J. B. nuomonė. Vaikas specialistams nurodė, jog J. B. nėra jo tėvas, savo tėvu vaikas laiko A. R., visada su tėvu A. R. gyveno.

Dėl tėvystės nuginčijimo

18. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.137 straipsnis įtvirtina, kad vaiko kilmė patvirtinama CK 3.138-3.140 straipsniuose nustatyta tvarka. Vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Vaiko tėvus patvirtina gimimo įrašas, sudarytas civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.138 straipsnis). CK 3.140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis).

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas tėvystės nuginčijimo bylose reiškia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018).

21. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016, 40 punktas). Sprendžiant dėl tėvo santykio su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007).

22. Šiuo atveju byloje nustatyta, jog ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), nuo 2005 m. jie kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, tačiau santuoka nutraukta nebuvo. A. B. ir J. B. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Iki santuokos nutraukimo momento ieškovė buvo susilaukusi vaiko J. B., kurio gimimo liudijime tėvu įrašytas atsakovas, kaip vaiko motinos sutuoktinis. Be to, nepraėjus įstatyme nustatytam 300 dienų terminui nuo ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo, ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė A. B., dėl ko vaiko tėvu gimimo įraše nurodytas atsakovas. Ieškovė paaiškino, jog nuo 2009 m. faktiškai šeimyninį gyvenimą vedė su A. R., tvirtino, jog būtent jis yra biologinis nepilnamečių vaikų J. B. ir A. B. tėvas, tuo tarpu atsakovas nepažįsta vaikų, jais nesirūpina, neteikia išlaikymo. Šioje byloje tarp šalių nekilo ginčas dėl to, kad atsakovas J. B. nėra vaikų J. B. ir A. B. tėvas, o vaikų gimimo liudijimuose nurodyti duomenys apie vaikų tėvą neatitinka tikrovės.

23. Atsakovas byloje atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Susisiekęs telefonu, teismą informavo, jog apie iškeltą civilinę bylą jam žinoma, su ieškinio reikalavimais sutiko.

24. Iš byloje pateiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos medžiagos (2022 m. kovo 7 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Mobiliosios komandos rekomendacijos atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo Nr. 5TSD-365, Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eS2-2548-1030/2023, 2023 m. kovo 10 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 5VAIK-111, 2023 m. kovo 9 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 5VAIK-88 ir kt.) matyti, jog atsakovas J. B. nepilnamečių vaikų A. B. ir J. B. gyvenime nedalyvavo, išlaikymo vaikams neteikė, su vaikais nebendrauja. Nepilnamečiai vaikai J. B. ir A. B. atsakovo nepažįsta, šio asmens savo tėvu nelaiko, žino, jog atsakovas yra vaikų vyresniosios sesers S. B. biologinis tėvas. Įvertinus byloje esančius duomenis bei nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog tarp nepilnamečių vaikų J. B. ir A. B. bei atsakovo J. B. nėra susiformavusių jokių santykių bei socialinio ryšio, nepilnamečių vaikų ir atsakovo nesieja nei emociniai, nei materialinio išlaikymo ryšiai, nėra susiklostę tėviški santykiai. Ieškovė su atsakovu kartu negyveno ir jokių artimų santykių nepalaikė nuo 2005 m., o vaikai J. B. ir A. B. gimė ieškovei gyvenant su spėjamu vaikų tėvu A. R.

25. Esant nustatytoms aplinkybėms, remiantis vaiko teisių apsaugos institucijos byloje pateikta išvada, jog atsakovo tėvystės nuginčijimas šiuo atveju atitiktų nepilnamečių vaikų interesus, nesant pagrindo spręsti, kad tarp atsakovo J. B. ir nepilnamečių vaikų J. B. ir A. B. būtų susiklostę artimi giminiški santykiai, konstatuotina, jog egzistuoja CK 3.150 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos. Nustačius, jog atsakovas negali būti nepilnamečių vaikų J. B. ir A. B. tėvas, atsakovo tėvystė nuginčytina (CK 3.148 straipsnio 1 dalis, 3.150 straipsnio 1 dalis).

Dėl giminystės (tėvystės) juridinio fakto nustatymo

26. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 391 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui bylų nagrinėjimo ypatumus, 1 dalis numato, kad jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies (ypatingoji teisena) XXVI skyriuje (bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo) nustatyta tvarka.

27. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

28. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (CK 3.130 straipsnio 1 dalis). Giminystė sukelia teisines pasekmes tik įstatymų numatytais atvejais (CK 3.130 straipsnio 2 dalis).

29. Šiuo atveju ieškovė prašo nustatyti juridinę reikšmę – giminystės santykius, turintį faktą, kad A. R., miręs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečių vaikų J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini) , tėvas, o vaikai J. B. ir A. B. yra A. R. sūnūs.

30. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

31. Šiuo atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų, liudytojos S. N. paaiškinimų nustatyta, jog spėjamas vaikų J. B. ir A. B. tėvas A. R. viešai pripažino savo tėvystę nepilnamečių vaikų A. B. ir J. B. atžvilgiu. Šias aplinkybes patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, iš kurių matyti, jog A. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog su ieškove A. B. gyvena apie 13 metų, šeimoje auga 4 vaikai (baudžiamoji byla Nr. e1-928-963/2021), vienas iš šių vaikų yra gimęs pirmojoje A. B. santuokoje (baudžiamoji byla Nr. 1-395-975/2014).

32. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).

33. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog spėjamas vaikų tėvas A. R. dalyvavo kasdieniame vaikų gyvenime, jais rūpinosi, teikė išlaikymą. Išvadą teikiančios institucijos pateiktuose vaikų nuomonių išklausymo aktuose pateikta nepilnamečių vaikų nuomonė ginčo klausimu, iš kurios matyti, jog savo tėvu tiek J. B., tiek A. B. pripažįsta A. R., nurodo, jog su šiuo asmeniu visada gyveno. Byloje pateikti duomenys suponuoja, jog tarp A. R. ir nepilnamečių vaikų J. B. bei A. B. buvo susiklostę socialiniai, emociniai ryšiai, tėviški santykiai (CPK 185 straipsnis).

34. Spręsdamas klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (giminystės ryšio) nustatymo, teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovė kita, ne teismo tvarka, nepilnamečių vaikų ir A. R. giminystės santykius patvirtinančių dokumentų gauti negali (CPK 445 straipsnis). Vadovaujantis vaiko teisių apsaugos institucijos pateikta išvada, kad vaikų interesus atitiktų juridinę reikšmę turinčio giminystės ryšio fakto nustatymas, spręstina, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas užtikrintų, jog nuginčijus atsakovo tėvystę nepilnamečiai vaikai neliktų be tėvo, kas atitiktų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnis).

35. Esant nurodytoms aplinkybėms, reikalavimas tenkintinas ir nustatytinas giminystės (tėvystės) ryšio juridinis faktas, kad (duomenys neskelbtini) miręs A. R. yra nepilnamečių vaikų J. B. ir A. B. tėvas (CPK 176 straipsnis, 178 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

36. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, jog nagrinėjama šeimos santykių byla, į tai, kad dėl susidariusios situacijos nėra atsakovo kaltės, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, žyminis mokestis iš atsakovo valstybei nepriteistinas.

37. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2022-01374 suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė 2023 m. kovo 13 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-04442, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti sudaro 245,67 Eur.

38. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas ir išlaidų atlyginimo tvarka yra reglamentuojama CPK 99 straipsnyje. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju, įvertinus aplinkybes, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (vaikų tėvu gimimo liudijime atsakovas buvo įrašytas ne dėl savo kaltės, o formaliuoju pagrindu, t. y. jam esant santuokoje su ieškove, būtinybę nuginčyti tėvystę lėmė nepakankamai aktyvūs ieškovės ir asmens, laikiusio save vaikų tėvu, veiksmai), nesant duomenų apie atsakovo piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, bylinėjimosi išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš atsakovo nepriteistinos ir apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

39. Aukščiau nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu teismo šioje byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo taip pat nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 376, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad atsakovas J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra nepilnamečio vaiko J. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o J. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnus.

Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2010 m. kovo 23 d. padarytą gimimo įrašą gimimo metrikų knygoje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir įrašą J. B. gimimo liudijime (AA Nr. 699358), jog J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra J. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.

Pripažinti, kad atsakovas J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra nepilnamečio vaiko A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnus.

Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2012 m. kovo 20 d. padarytą gimimo įrašą gimimo metrikų knygoje (įrašo Nr. 435) ir įrašą A. B. gimimo liudijime (AA Nr. 773028), jog J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį giminystės faktą, kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko J. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.

Įrašyti vaiko gimimo dokumente įrašą apie tėvą, nurodant, kad J. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas yra A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį giminystės faktą, kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.

Įrašyti vaiko gimimo dokumente įrašą apie tėvą, nurodant, kad A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas yra A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir sprendimu nustatytus juridinius faktus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.