Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Ušinskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini):

1. 2012-01-10 Klaipėdos m. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį - 6 mėn. laisvės apribojimo bausme;

2. 2014-02-25 Klaipėdos apylinės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėn. laisvės apribojimo bausme;

3. 2020-02-03 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal K 140 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. mušdamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą, t.y.:

A. R. 2021-08-17 apie 06.40 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute (duomenys neskelbtini) mieste, konflikto metu trenkė vieną kartą delnu iš nugaros sugyventinei A. B. į veido sritį, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą nosies nugarėlės kairėje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko, smogė vieną kartą kumščiu nepilnametei S. B. (gim. 2004) į veido sritį, tuo sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. R. ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, parodė, kad gyvena apie 13 metų su sugyventine A. B. bute (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių. Šeimoje auga 4 vaikai. Naktį apie 3 val. nuėjo į virtuvę ir išgėrė degtinės, nes pradėjo skaudėti šoną, vaistų nuo skausmo neturėjo. Apie 6.10 val. nuėjo į kambarį, nes norėjo atsigulti šalia sugyventinės A. B., tačiau ji pasakė, kad nenori jo priimti ir atsistojusi nuėjo į kitą kambarį, kuriame miegojo dviaukštėje lovoje antrame aukšte S. B.. Jis užėjo iš paskos į kambarį ir pasakė sugyventinei, kad miegotų kartu. Prasibudusi S. B. pasakė, ko čia lenda prie mamos ir, kad eitų lauk. Pasakė, kad jos niekas neklausia. Stovint šalia lovos, jam S. B. spjovė į veidą, jis tada bandė iškėlęs prabraukti ranka, tačiau S. B. jis neprilietė, ji atsitraukė. Tada ji persisvėrusi sudavė jam ne mažiau keturis smūgius kumščiu į kairės pusės antakį, kol pasirodė kraujas. Jis tuo metu stovėjo ir nieko nedarė. Sugyventinė tuo metu gulėjo pirmame aukšte ir nesikišo. Pajutęs, kad bėga kraujas veidu, pasakė žodį ačiū ir išėjo iš kambario. Jis nuėjo į kitą kambarį ir prigulė prie vaikų. Po kokių 10-15 minučių sugyventinė bijodama, kad jis pats neiškviestų policijos dėl prakirsto antakio, iškvietė jam policijos pareigūnus. Atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie apžiūrėjo jo žaizdą. Policijos pareigūnai pranešė, kad turi vykti su jais į policijos komisariatą. Tai jau ne pirmas kartas, kai jam sukeltas fizinis skausmas. Jis jokio nusikaltimo nepadarė, jokio fizinio skausmo nesukėlė nei sugyventinei A. B. nei S. B., tai melas. Gali tik pasakyti, kad sugyventinė bijodama gauti baudą antrą kartą dėl S. B. veiksmų, melagingai iškvietė policijos pareigūnus pranešdama, jog jos patyrė fizinį smurtą. Psichiškai yra sveikas, jokiose įskaitose nėra, nei priklausomybės ligų centre, nei psichikos sveikatos centre nėra gydęsis ir gulėjęs. (b.l. 110-113).

Papildomos apklausos metu A. R. parodė, kad su jam pareikštu įtarimu susipažino, su juo sutinka. Akistatos metu patvirtino duotus A. B. parodymus. Nenori daugiau papildyti nieko. Su šeimos nariais susitaikė, palaiko gerus santykius. Jis gailisi, jam gėda. Serga, todėl jam reikia gydymo, ramybės. Jam išaiškinta, kad ikiteisminį tyrimą galima baigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutinka, kad tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiktų su jam paskirta bausme. (b.l. 118-120).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. R. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Nukentėjusioji A. B. parodė, kad 2021-08-17 apie 6:10 val. adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinis A. R., su kuriuo gyvena 12 metų, būdamas neblaivus, kambaryje lovoje pradėjo priekabiauti, t.y. su ranka bandė ją atsukti į savo pusę, muistėsi. Ji prašė jo nusiraminti, pasakė, kad jam iškvies policiją jei neapsiramins, kad jis smirdi alkoholiu. T. A. ją pavadino žiurke ir pasakė, kad ji jo negąsdins policija ir trenkė ranka jai per veidą iš nugaros. Ji sušuko iš skausmo ir tada iš kito kambario atbėgo dukra S. Dukra pradėjo šaukti ant A., kad vėl prasideda jo cirkai, vėl skriaudžia mamą. A. tada pradėjo sakyti, kad nieko čia nebuvo eik miegoti ir tada dukra išėjo į savo kambarį. Kai dukra išėjo, ji atsikėlė ir nuėjo į balkoną parūkyti, tuo metu atėjo A. iš paskos, pradėjo atsiprašinėti ji jam pasakė, kad nieko su girtu nekalbės ir nuėjo pas vaikus į kambarį atsigulti. Už poros minučių į vaikų kambarį atėjo A. ir pradėjo ją temti, kad eitų į jų kambarį, ji A. pasakė, kad niekur neis su juo ir, kad nelįstų, nes iš jo eina alkoholio kvapas. Dukra gulėdama dviaukštėje lovoje antrame aukšte A. pasakė, kad, ar jis girdėjo ką mama pasakė. T. A. artindamas prie dukros lovos, S. pasakė, kad ji jam nepaaiškins, tada dukra A. spjovė į veidą, o A. trenkė dukrai kumščiu į veidą. Ji pakilo nuo lovos ir sušuko, kad skambina policijai. K. A. pamatė, jos rankose telefoną išėjo iš kambario ir pasakė, kad jis mus visus susodins. Tai ne pirmas kartas kai A. smurtauja prieš ją, prieš dvejus metus ji rašė pareiškimą dėl smurto. (b.l. 1-3)

Nukentėjusioji S. B. parodė, kad sutinka duoti parodymus. Ji yra S. B., jai (duomenys neskelbtini) metų. Kada tai buvo, kokia savaitės diena nepasakys, nes neprisimena, tačiau prisimena, kad tai buvo 6 val. ryto. Ji miegojo savo kambary ir per miegus visą naktį girdėjo, kad patėvis yra virtuvėje ir vartoja alkoholį bei klausosi negarsiai muzikos. Tai jos miegas buvo negilus ir išgirdo mamos šauksmą. Ji nuėjo pažiūrėti kas atsitiko ir užėjusi į kitą kambarį, mama pasakė, kad sudavė patėvis į veidą konflikto metu. Matė, kad patėvis išgėręs ir keikėsi. Ji su mama nuėjo į jos kambarį. Ji atsigulė antrame lovos aukšte, o mama atsigulė kitoje lovoje, esančioje kambaryje. Po kiek laiko atėjo patėvis į jos kambarį ir išgirdo, kaip mama pasakė jam, kad jis smirdi ir eitų lauk iš kambario. Ji tada pasakė patėviui, kad jis eitų lauk. Jis atkreipė dėmesį į ją ir pradėjo įžeidinėti, jai tai nepatiko, todėl spjovė jam į veidą, o jis jai sudavė kumščiu į kairės pusės antakį. Tuo metu nelabai skaudėjo, bet kai praėjo adrenalinas, pajuto nežymų skausmą ir buvo nedidelis gumba virš antakio. Po šio, jai suduoto smūgio, ji taip pat jam sudavė ne mažiau du smūgius į kairės pusės antakį ir pastebėjo, kad pradėjo bėgti kraujas. Tai pamatęs, kad jam bėga kraujas jis pasakė, kad dabar bus blogai joms ir išėjo iš kambario. Mama pirmoji paskambino į policiją ir pranešė apie visą situaciją, nes jei jis būtų paskambinęs būtų melagingai pranešęs. Atvykę policijos pareigūnai išsivedė patėvį. Po jo grįžimo, jie pasikalbėjo, susitaikė, pranešė, kad vienas kitam neturi pretenzijų. Jai nemalonu, kad sudavė patėviui kelis smūgius kumščiu į kairės pusės antakį, tačiau taip gavosi spontaniškai ginant save. Buvo su mama nuėjusi pas medicinos ekspertus tą pačią dieną, bet pranešė, kad turi atvykti po kelių dienų apžiūrai, todėl kai nuėjo apžiūrai sutartu laiku guzo jau nebuvo matyti jai ant kairės pusės antakio. (b.l. 43-46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1137/2021(03), konstatuota, kad A. B. nustatyta: poodinė kraujosruva nosies nugarėlės kairėje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 51)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1136/2021(03), konstatuota, kad S. B. išorinių sužalojimų nenustatyta. (b.l. 54).

2021-09-23 apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo įrašai gauti iš Body kameros. (b.l. 70-72).

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis A. R. 2021-08-17 apie 06.40 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute (duomenys neskelbtini), konflikto metu trenkė vieną kartą delnu iš nugaros sugyventinei A. B. į veido sritį, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą nosies nugarėlės kairėje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko, smogė vieną kartą kumščiu nepilnametei S. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) į veido sritį, tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties duotais parodymais, kuriais jis prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kaltinamojo A. R. veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai. Kaltinamasis suvokė, kad smurtauja prieš savo šeimos narius - sugyventinę A. B. ir jos nepilnametę dukrą S. B., kad tokiais veiksmais sukelia joms fizinį skausmą, jas žaloja, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukreiptą į kito žmogaus sveikatą, civilinių ieškinių byloje nėra. Kaltinamasis anksčiau tris kartus teistas, taip pat už smurtinius nusikaltimus, šią nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, dėl ko darytina išvada, kad kaltinamasis yra linkęs daryti smurtinius nusikaltimus, nukreiptus į kito žmogaus sveikatą. Kaltinamasis yra ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, yra dirbantis. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis), jos dydį nustatant artimą vidutiniam jos terminui. Nors prokurorė pareiškime buvo nurodžiusi kaltinamajam skirti įpareigojimą - būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., bet teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam šiuos įpareigojimus ir draudimą – t.y. įpareigojimą bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, ir draudimą vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas. Teismo vertinimu aptarti įpareigojimai ir draudimas, kurie skirtini vietoj intensyvios priežiūros, padės geriau įgyvendinti paskirtos bausmės tikslus. Kaltinamasis sutiko su siūloma bausmės rūšimi.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, A. R. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo A. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) (dvi paras) ir laikytina, kad yra atliktos keturios laisvės apribojimo bausmės dienos (b.l. 103-105, 129-130).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, uždrausti vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas (narkotines, psichotropines medžiagas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. R. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, uždrausti vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas (narkotines, psichotropines medžiagas).

Į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo A. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) (dvi paras) ir laikyti, kad yra atliktos keturios laisvės apribojimo bausmės dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą bei draudimą ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.