Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Julijai Paulikienei, dalyvaujant ieškovei A. B., ieškovės atstovei advokatei M. S., institucijos, teikiančios išvadą atstovei E. G., viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui J. B., trečiajam asmeniui AB bankui „Snoras“, dėl santuokos nutraukimo bei su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas J. B. bei tretysis asmuo AB bankas „Snoras“ nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Teismo posėdžio metu ieškovė bei ieškovės atstovė prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovas J. B. bei tretysis asmuo AB bankas „Snoras“ teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys susituokė 2004-09-01 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 847 (b.l. 8). Šalims esant santuokoje 2004-10-21 gimė duktė S. B., 2010-03-15 sūnus J. B. (b.l. 9,10). Nekilnojamojo turto šalys neįgijo (b.l. 11), įgijo transporto priemonę – automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 14).

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Ieškovė pripažino, kad gyvena atskirai, prašo neskirti termino susitaikymui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 str. nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena daugiau nei penkis metus, nei ieškovė, nei atsakovas nenori taikytis, per visą bylos nagrinėjimo teisme metu laiką šalys nebandė susisiekti ir išspręsti kilusias problemas bei susitaikyti, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka-sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos A. T. 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 str. (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalimi nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Taip pat kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

Ieškovė nurodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas nepakankamai rūpinosi šeimos reikalais, nedalyvavo vaiko auklėjime, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, vartojo prieš ją fizinį smurtą. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2005 m. Nors ieškovė nurodo, kad sutuoktinis vartojo prieš fizinį smurtą, tačiau byloje nepateikta jokių duomenų, įrodančių, jog J. B. smurtavo prieš ieškovę. Taip pat nepagrįsti patikslinto ieškinio teiginiai, jog atsakovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų apie atsakovo besaikį alkoholio vartojimą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas J. B. būtų baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, jog atsakovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Byloje taip pat nepateikta jokių duomenų apie atsakovo nesirūpinimą šeima, nedalyvavimą vaiko auklėjime. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog byloje esantys duomenys negali būti pagrindu pripažinti vienos iš šalies kaltę dėl santuokos iširimo.

Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš ieškovės paaiškinimų, bylos medžiagos, nustatyta, jog sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2005 metų. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiems trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, atsiradus nesutarimams, sutuoktiniai privalėjo pasikalbėti ir išsiaiškinti iškilusias problemas, bet nė vienas to nepadarė, t.y. neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, nė vienas sutuoktinis nebandė išsaugoti santuokos. Teismo nuomone sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 str. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje taip pat ginčas kilo dėl sutuoktinių vaikų S. B. ir J. B. gyvenamosios vietos nustatymo. Vienas iš vaiko interesų turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką. Todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išlaikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų būtinybė įtvirtinta ir CK 3.169 str. 2 d., kurioje pasakyta, kad kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi atsižvelgti į šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; 2) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) vaiko norus ir pažiūras (Lietuvos A. T. 2007-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007) Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog S. B. ir J. B. faktiškai gyvena su savo motina, t.y. ieškove A. B.. Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė nurodė teismui, kad jokių nusiskundimų dėl ieškovės elgesio auklėjant, bendraujant su nepilnamečiais vaikais nėra gavę, palaiko ieškovės prašymą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir skyrium gyvenančių tėvo ir motinos ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nenustatyta, kad Solveigos ir Justino gyvenimas su mama prieštarautų vaikų interesams. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, nepateikta jokių įrodymų, paneigiančių galimybę nustatyti Solveigos ir Justino gyvenamąją vietą su mama, t.y. ieškove. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes nepilnamečių S. B. ir J. B. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina A. B.. Pažymėtina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas gali būti pakeistas, jeigu teismas nustatys pasikeitusias aplinkybes.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis mokant kiekvieną mėnesį po 400 Lt iki vaikų pilnametystės.

LR Konstitucijos 38 str. įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Pažymėtina, jog sprendžiant ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio teismas taip pat prioritetą teikia vaiko teisėms ir interesams, analizuoja vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. S. B. šiuo metu yra 6 metai, J. B. 1 metai. Vaikams būtinas maistas, rūbai, apavas, vaistai, mokymo bei ugdymo priemonės. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, kad dukters bei sūnaus išlaikymui reikia apie 1600 litų per mėnesį drabužiams, avalynei, maistui, vaistams pirkti bei kitoms išlaidoms. Ieškovės nurodytos vaikui būtinos išlaidos atitinka vaiko amžių ir nėra aiškiai per didelės, nes remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.

CK 3.196 str. 1 d. nurodyta, jog išlaikymas vaikui gali būti priteistas šiais būdais – kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Byloje esančiais įrodymais, kaip minėta, nustatyta, kad šalys neturi nekilnojamojo turto, ieškovė šiuo metu nedirba. Pažymėtina, kad atsakovo turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti nuo pareigos išlaikyti vaiką ar pripažinti, kad jo sutinkamas teikti išlaikymas yra pakankamas. Nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti ir į Lietuvos A. T. formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Civilinio kodekso 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 22, p. 13–22), kuri nuo 2008-01-01 yra 800 Lt. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, turimą turtą bei kitas aplinkybes, patikslinto ieškinio reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 400 Lt kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui nuo civilinės bylos iškėlimo iki vaikų pilnametystės. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Taip pat pažymėtina, kad šalims išlieka teisė ir vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).

CK 3.200 str., nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo teiktą išlaikymą vaikams, ieškovei iš atsakovo priteistinas 14400 Lt dukters S. B. išlaikymo įsiskolinimas (už trejus metus iki civilinės bylos iškėlimo, t.y. iki 2011-01-31) bei 4000 Lt sūnaus J. B. išlaikymo įsiskolinimas (už laikotarpį nuo sūnaus gimimo, t.y. 2010-03-15 iki civilinės bylos iškėlimo, t.y. iki 2011-01-31).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Kaip minėta, šalys būdamos santuokoje įgijo turtą - automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 400 Lt. Atsakovas neginčijo nurodyto turto, kurį prašoma padalinti, vertės, vėlesnių įrodymų dėl kitokios turto vertės nepateikė, todėl laikytina, jog dalijamo turto vertė yra tokia, kokia nurodyta ieškinyje. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodė ieškovė, minėtu automobiliu naudojasi atsakovas, priešingų duomenų byloje nėra, ieškovė prašo minėtą turtą priteisti atsakovui, todėl ieškinio reikalavimas dėl turto padalinimo tenkintinas visiškai – automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteistinas atsakovui J. B..

Dėl atsakomybes pagal prievoles

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Ieškovė teismui nepateikė duomenų, įrodančių, jog pinigus iš AB bankas „Snoras“ pasiskolino su sutuoktinio J. B. žinia ir sutikimu (pažymėtina, kad nurodė, jog kaip šeima negyvena nuo 2005 m.), nepateikta duomenų, jog minėta paskola buvo būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti, sudarytas sandoris buvo būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį. Teismo nuomone, minėtos aplinkybės leidžia teismui daryti išvada, jog prievolė AB bankui „Snoras“ yra asmeninė A. B. prievolė, todėl ieškinio reikalavimas dėl prievolės pripažinimo bendrąja sutuoktinių prievole atmestinas.

Ieškovei paliktina santuokos metu turėta pavardė.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 697 Lt žyminio mokesčio bei 947,20 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 1644,20 Lt (LR CPK 85 str. 1 d. 3 p., 80 str. 1 d. 1. p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 385 str., 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuoką tarp A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą ir 2004-09-01 įregistruotą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 847, nutraukti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų S. B., gim. 2004-10-21, ir J. B., gim. 2010-03-15, gyvenamąją vietą su motina, t.y. ieškove A. B..

Priteisti iš J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. B., gim. 2004-10-21, ir J. B., gim. 2010-03-15, periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2011-01-31 iki vaikų pilnametystės.

Priteisti iš J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14400 Lt išlaikymo dukrai S. B., gim. 2004-10-21, įsiskolinimą bei 4000 Lt išlaikymo sūnui J. B., gim. 2010-03-15, įsiskolinimą.

Santuokos metu įgytą turtą – automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui J. B..

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokos metu turėtą pavardę, t.y. „B.”.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Iš atsakovo J. B. priteisti valstybei 1644,20 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.