- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-11
- Bylos Nr.
- e2S-1327-886/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00618-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- J. P., D. P., UAB „Diforsas“
- Kategorijos
- 33.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.6Draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų J. P., D. P. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Diforsas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nutarties elektroninėje civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Swedbank“ ieškinį atsakovams D. P., J. P. ir UAB „Diforsas“ dėl iškeldinimo iš AB „Swedbank“ nuosavybės teise priklausančio turto.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Swedbank“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu (2025-03-24 CBP-2555) prašė: 1) iškeldinti atsakovus J. P., D. P. ir UAB „Diforsas“ (toliau – ir atsakovai) su visais jiems nuosavybės teise priklausančiais daiktais iš ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovams naudoti ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą ūkinės ir (ar) komercinės veiklos vykdymui, konferencijų, apgyvendinimo, maitinimo, poilsio ir pramogų paslaugas vykdymui ir teikimui; uždrausti vykdyti ūkinę ir (ar) komercinę veiklą, vykdyti ir teikti konferencijų, apgyvendinimo, maitinimo, poilsio ir pramogų paslaugas nurodytame turte.
2. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė aplinkybėmis, kad atsakovai daugiau kaip dešimt metų procesinių priemonių pagalba vilkino skolos pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį Nr. 2552V/2011 išieškojimą, o ieškovei perėmus turtą į savo nuosavybę toliau neteisėtai jį naudoja ūkinėje ir komercinėje veikloje ir daro jam žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė atsakovams naudoti turtą, adresu (duomenys neskelbtini): žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kumetyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); dvarą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lieptą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lieptą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lieptą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); dujotiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinės ir (ar) komercinės veiklos vykdymui, konferencijų, apgyvendinimo, maitinimo, poilsio ir pramogų paslaugas vykdymui ir teikimui bei uždrausti vykdyti ūkinę ir (ar) komercinę veiklą vykdyti ir teikti konferencijų, apgyvendinimo, maitinimo, poilsio ir pramogų paslaugas nurodytame turte.
4. Teismas nenustatė akivaizdžių įrodymų, kad ieškinys būtų nepagrįstas.
5. Teismas atsižvelgdamas į ieškinio reikalavimą ir jame nurodytus argumentus sprendė, kad neuždraudus atsakovams naudotis nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), gali būti neproporcingai pažeisti ieškovės interesai. Ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali pasunkinti ar padaryti neįmanomą galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
6. Atsakovai atskiruoju skundu (2025-04-10 DOK-20194) prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1 Ieškovė nepagrindė ieškinio reikalavimų, todėl nesant šios įstatyme numatytos sąlygos, teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė kreipdamasi į teismą nenurodė svarbių ieškinio nagrinėjimui aplinkybių, kad:
6.1.1 Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2S-553-440/2025 pagal D. P. 2025 m. vasario 5 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-398-541/2025. Šioje byloje D. P. ginčija antstolės patvarkymus „Dėl D. P. prašymo“ ir „Dėl turto pardavimo varžytynėse“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nes šiais patvarkymais jai kaip laiduotojai nesuteikta teisė padengti jai priklausančios skolos dalį. Šioje byloje AB „Swedbank“ yra trečiasis asmuo, minėta aplinkybė jam yra žinoma (priedai Nr. 1, 2.). Esant palankiam teismo sprendimui D. P. turės teisinį pagrindą ginčyti jai priklausiusio turto perdavimo išieškotojai - AB „Swedbank“ teisėtumą, kas gali turėti tiesioginę įtaką ieškinio dėl D. P. iškeldinimo nagrinėjimui.
6.1.2 Ieškovė nenurodė, kad atskiroje patalpoje, iš kurios prašo iškeldinti D. P. ir J. P., yra jų gyvenamoji patalpa. Atsakovai turi teisę teismo prašyti sprendimui įsiteisėjus sprendimo vykdymą atidėti tam tikram laikui.
6.1.3 Ieškovė nuslėpė aplinkybes, kad UAB „Diforsas“ ieškinyje nurodytą turtą valdo panaudos sutarties pagrindu (priedas Nr. 3), tačiau dėl šios sutarties nutraukimo ieškovė nėra įspėjusi atsakovės UAB „Diforsas, todėl reikalavimas išsikelti ir reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurį tenkino teismas, nėra teisėti ir pagrįsti. Pagal minėtą panaudos sutartį ūkininkas J. P. perdavė sau priklausantį turtą UAB „Diforsas“, iš kurio ieškovė prašo iškeldinti atsakovus, įskaitant ir UAB „Diforsas“, kuriame UAB Diforsas“ vykdo ūkinę-komercinę veiklą. Norint nutraukti UAB „Diforsas“ vykdomą ūkinę veiklą, reikia atleisti ten dirbančius darbuotojus, išvežti iš patalpų esančią įrangą ir kitą bendrovės turtą.
6.2 Teismas nepagrindė, kodėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu. Ieškovė remiasi prielaida, kad pareiškė pagrįstą reikalavimą dėl iškeldinimo. Nepateikta argumentų ir įrodymų, kad priėmus ieškovei palankų sprendimą dėl atsakovų iškeldinimo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tai, kad ieškovės nuomone, atsakovai neteisėtai jai priklausantį turtą naudoja ūkinėje ir komercinėje veikloje ir daro jai žalą, neleidžia daryti išvados, kad nebus galima įvykdyti teismo sprendimą dėl atsakovų iškeldinimo. Žalos atlyginimo klausimas šioje byloje nėra nagrinėjamas, todėl šis argumentus neturi jokio teisinio pagrindo, dėl kurio turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovai prižiūri ir saugo ieškovei priklausantį turtą, jį šildo, kad nesupelytų ir neatsirastų kitos neigiamos pasekmės, todėl negalima tvirtinti, kad daro turtui žalą.
Atsiliepimas
7. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (2025-04-17 DOK-21637) prašo apeliantų atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodomi šie argumentai:
7.1 Apeliantai turtą naudoja organizuodami konferencijų, apgyvendinimo, maitinimo, poilsio ir pramogų paslaugas, o tai neabejotinai kelia padidintą riziką turto susidėvėjimui ir jo išsaugojimui. Be to, apeliantai naudodami ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą naudoja pajamų uždirbimui ir tuo ieškovei daro žalą. Turto naudojimas ūkinėje ir komercinėje veikloje, konferencijų, apgyvendinimo, maitinimo, poilsio ir pramogų paslaugų vykdymas turte sudėvi turtą, dėl tokių atsakovų veiksmų mažėja ieškovei priklausančio turto vertingosios savybės ir jų vertė.
Šalies argumentai
7.2 Apeliantų atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su fizinių asmenų iškeldinimu bei galimo būsimo sprendimo iškeldinti juos iš turto vykdymo atidėjimu, neturi jokios reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo klausimus – teismas skundžiama nutartimi nesprendė dėl draudimo ginčo metu turtą naudoti buitinėms reikmėms ar draudimo ginčo metu gyventi turte.
7.3 Apeliantų pateiktas 2023 m. lapkričio 28 d. susitarimas dėl veiklos panaudos sutarties, sudarytos 2013 m. lapkričio 25 d. Dėl kaimo turizmo sodybos „Kernavės bajorynė“, pratęsimo neturi jokios įtakos ieškovės teisėms į turtą ir ginčo dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimui. Turtas AB „Swedbank“ buvo įkeistas dar 2007 m. gegužės 22 d. Hipotekos lakštu, kurio sąlygose nurodyta, kad įkeičiamo daikto savininkas be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti įkeičiamo turto, neturi teisės įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamą daiktą. AB „Swedbank“ niekada nebuvo davusi tokio sutikimo. Apeliantų pateiktas susitarimas nėra įregistruotas viešame registre. Pažymėtina, kad iš apeliantų pateikto susitarimo net neaišku, kada tariamai buvo „sudaryta“ pagrindinė sutartis – pateikto susitarimo pavadinime nurodyta, kad susitarimu keičiama 2013 m. lapkričio 25 d. sutartis, o susitarimo 1 punkte nurodoma, kad susitarimu keičiama 2023 m. gruodžio 1 d. sutartis. CK 6.478 straipsnio 2 dalis nustato, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. CK 6.629 straipsnio 2 dalis nustato, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutarčiai atitinkamai taikomos ir CK 6.478 straipsnio nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Dėl naujų įrodymų
9. Apeliantai su atskiruoju skundu pateikė iš civilinės bylos Nr. 2S-553-440/2025 D. P. 2025 m. vasario 5 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio31d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-398-541/2025; duomenis apie atskirojo skundo nagrinėjimą; 2023 m. lapkričio 28 d. panaudos sutartį, kurios pagrindu ūkininkas J. P. perdavė sau priklausantį turtą UAB „Diforsas“, duomenis, kad UAB „Diforsas“ dirba 4 darbuotojai ir pagal panaudos sutartį apmokamas ūkininko J. P. 1 darbuotojas. Apeliantai minėtais įrodymais grindžia aplinkybes, kad esant palankiam teismo sprendimui D. P. turės teisinį pagrindą ginčyti jai priklausiusio turto perdavimo išieškotojai AB „Swedbank“ teisėtumą, kas gali turėti tiesioginę įtaką ieškinio dėl D. P. iškeldinimo nagrinėjimui. Taip pat argumentus, kad ieškovė nuslėpė aplinkybes, jog UAB „Diforsas“ ieškinyje nurodytą turtą valdo panaudos sutarties pagrindu ( priedas Nr. 3), ir tai , kad dėl šios sutarties nutraukimo ieškovė nėra įspėjusi atsakovės UAB „Diforsas, todėl tiek reikalavimas išsikelti, tiek reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurį tenkino teismas, nėra teisėti ir pagrįsti. Bei argumentus, kad norint nutraukti UAB „Diforsas“ vykdomą ūkinę veiklą reikia atleisti ten dirbančius darbuotojus.
10. Ieškovė prašo priimi 2007 m. gegužės 22 d. hipotekos lakštą, identifikacinis kodas 15120070000447. Nurodo, kad šio dokumento pateikimo būtinybė atsirado tik apeliantams pateikus 2023 m. lapkričio 28 d. Susitarimą dėl veiklos panaudos sutarties, sudarytos 2013 m. lapkričio 25 d. Dėl kaimo turizmo sodybos „Kernavės bajorynė“ pratęsimo, nes aptariamu hipotekos lakštu paneigiama apeliantų teisė nuo 2007 m. gegužės 22 d. sudaryti bet kokį teisėtą susitarimą dėl turto nuomos ar panaudos.
11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).
12. Apeliantų ir ieškovės įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vertinant skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą, todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priimti apeliantų ir ieškovės pateiktus naujus įrodymus, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.
Dėl ginčo esmės
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių byloje
14. Antstolė N. J. vykdydama priverstinį J. P. skolos išieškojimą iš AB „Swedbank“ įkeisto turto vertės, 2024 m. lapkričio 5 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. S-24-92-2090 AB „Swedbank“ nuosavybei perdavė ginčo turtą (7-13 l.).
Žemesnės instancijos teismas
15. Ginčo turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip AB „Swedbank“ nuosavybė (14-24 l.).
16. 2025 m. sausio 30 d. pranešimu Nr. SR/25 -1597 atsakovai buvo paprašyti išsikelti iš ginčo turto su visais jiems nuosavybės teise priklausančiais daiktais ir įspėti apie tai, kad AB „Swedbank“ atstovas 2025 m. vasario 26 d. 9 val. atvyks perimti ginčo turto raktų ir su ginčo turtu susijusių dokumentų (25 l.).
17. Iš 2025 m. vasario 26 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FA-008-25-3715 matyti, kad J. P., D. P. ir UAB „Diforsas“ atsisakė ginčo turto savininkei AB „Swedbank“ perduoti ginčo turto raktus ir su ginčo turtu susijusius dokumentus, ir išsikelti su visais savo daiktais iš ginčo turto. Atsakovai taip pat nurodė, kad ginčo turte vykdoma veikla. Šias aplinkybes patvirtina ir Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys apie skelbimus spaudoje bei stenduose, kuriuose ginčo turte siūlomos konferencijų, apgyvendinimo, maitinimo ir poilsio paslaugos (26-31 l.).
18. Ginčo turtas buvo įkeistas AB „Swedbank“ 2007 m. gegužės 22 d. Hipotekos lakštu, identifikacinis kodas 15120070000447 (105-112 l.).
19. 2023 m. lapkričio 28 d. sudarytas J. P. ir UAB „Diforsas“ Susitarimas dėl veiklos panaudos sutarties, sudarytos 2013 m. lapkričio 25 d. Dėl kaimo turizmo sodybos „Kernavės bajorynė“ pratęsimo (79 l.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
20. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tada, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą (pirmoji sąlyga) ir jeigu nesiėmus atitinkamų priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų apskritai negalimas (antroji sąlyga) (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
21. Apeliantų teigimu, ieškovė nepagrindė ieškinio reikalavimų, todėl nesant šios įstatymo numatytos sąlygos, teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus argumentus laiko nepagrįstais.
22. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021). Kai vertinamas ieškinio prima facie (preliminarus) pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1435-196/2018; 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1509-516/2018).
23. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas preliminariai nustatęs, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, teisingai vertino, kad pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynimo būdą; ieškinyje suformuluotas aiškus reikalavimas, nurodytas jo teisinis ir faktinis pagrindai, ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir nurodyti (pridėti) jas pagrindžiantys įrodymai.
24. Apeliantai teigia, kad ieškovė neatskleidė reikšmingų aplinkybių, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2S-553-440/2025 pagal D. P. 2025 m. vasario 5 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 31d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-398-541/2025, kurioje D. P. ginčija antstolės patvarkymus „Dėl D. P. prašymo“ ir „Dėl turto pardavimo varžytynėse“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nes minėtais patvarkymais jai, kaip laiduotojai nesuteikta teisė padengti jai priklausančios skolos dalį. Esant palankiam teismo sprendimui D. P. turės teisinį pagrindą ginčyti jai priklausiusio turto perdavimo išieškotojai - AB „Swedbank“ teisėtumą, tai gali turėti tiesioginę įtaką ieškinio dėl D. P. iškeldinimo nagrinėjimui. Be to, ieškovė nenurodė, jog atskiroje patalpoje iš kurios prašo iškeldinti D. P. ir J. P., yra jų gyvenamoji patalpa, dėl ko atsakovai turi teisę prašyti atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikui. Ieškovė nuslėpė aplinkybes, kad UAB „Diforsas“ ieškinyje nurodytą turtą valdo panaudos sutarties pagrindu, todėl reikalavimai išsikelti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones neteisėti ir nepagrįsti. Norint nutraukti UAB „Diforsas“ vykdomą ūkinę veiklą, reikia atleisti ten dirbančius darbuotojus, išvežti iš patalpų esančią įrangą ir kitą bendrovės turtą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties pagrįstumo.
25. Apeliantų argumentai susiję ne su skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo, o su tarp šalių kilusiu ginču, t. y. ieškovės reikalavimu iškeldinti atsakovus iš ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto, dėl kurių bus pasisakyta ginčą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-553-440/2025 netenkino D. P. 2025 m. vasario 5 d. atskirojo skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 31d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-398-541/2025 ir šią nutartį paliko nepakeistą.
26. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad apeliantų atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su fizinių asmenų iškeldinimu bei galimo būsimo sprendimo iškeldinti juos iš turto vykdymo atidėjimu neturi jokios reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo klausimus – teismas skundžiama nutartimi nesprendė dėl draudimo ginčo metu turtą naudoti buitinėms reikmėms ar draudimo ginčo metu gyventi turte; apeliantų pateiktas 2023 m. lapkričio 28 d. susitarimas dėl veiklos panaudos sutarties, sudarytos 2013 m. lapkričio 25 d. Dėl kaimo turizmo sodybos „Kernavės bajorynė“ pratęsimo neturi jokios įtakos ieškovės teisėms į turtą ir ginčo dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimui.
27. Pažymėtina ir tai, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas neužkerta kelio teismui bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje įvertinti bylos aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kitaip, nei tai buvo padaryta pradinėse civilinio proceso stadijose. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą teismas vertina tik atitinkamų apribojimų nustatymo poreikį ir nenagrinėja ginčo (bylos) iš esmės ir nepasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo (nepagrįstumo) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-654/2008; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1816-302/2018).
28. Apeliantų teigimu, teismas nepagrindė, kodėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu. Ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kad priėmus ieškovei galimai palankų sprendimą, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovų naudojamas turtas ūkinėje ir komercinėje veikloje neturės įtakos vykdant sprendimą dėl iškeldinimo. Ieškovės argumentai dėl daromos žalos, naudojant jos turtą, neturi teisinio pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kadangi šioje byloje nėra nagrinėjamas žalos atlyginimo klausimas. Šie argumentai nepagrįsti ir dėl to, kad atsakovai prižiūri ir saugo ieškovei priklausantį turtą, jį šildo, kad nesupelytu ir neatsirastų kitos neigiamos pasekmės. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
29. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
30. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės teismų praktikoje pripažįstamos kaip prevencinės, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).
31. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė grindė aplinkybėmis, kad atsakovai daugiau kaip dešimt metų procesinių priemonių pagalba vilkino skolos pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį Nr. 2552V/2011 išieškojimą, o ieškovei perėmus turtą į savo nuosavybę, toliau neteisėtai jį naudoja ūkinėje ir komercinėje veikloje ir daro jam žalą. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė taip pat paaiškino, kad ginčo turto naudojimas ūkinėje ir komercinėje veikloje, konferencijų, apgyvendinimo, maitinimo, poilsio ir pramogų paslaugų vykdymas turte sudėvi turtą, dėl tokių atsakovų veiksmų mažėja ieškovei priklausančio turto vertingosios savybės ir jų vertė. Vertinant, ar taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašančioji taikyti šalis įvykdė įstatymo leidėjo įtvirtintą antrą būtiną sąlygą – teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą ar jo vykdymui tapus negalimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog egzistuoja visos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad neuždraudus atsakovams naudotis nekilnojamuoju turtu, gali būti neproporcingai pažeisti ieškovės interesai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimai nukreipti į prašomą areštuoti turtą, todėl ieškovės prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis bus užtikrintas status quo (faktinės arba teisinės padėties) padėties išsaugojimas.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
33. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundžiamos kasacine tvarka (CPK 151 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.