Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus ir nuteistojo A. J. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. B. paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į D. B. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. liepos 21 d. iki 2023 m. liepos 22 d. (dvi paros) ir nustatyta, jog D. B. yra atlikęs dvi laisvės atėmimo dienas.

A. J. pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. J. paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į A. J. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. liepos 21 d. iki 2023 m. liepos 22 d. (dvi paros) ir nustatyta, jog A. J. yra atlikęs dvi laisvės atėmimo dienas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštas civilinis ieškinys atmestas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, D. B. ir A. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės „Iveco Daily“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 10 450,00 Eur (dešimties tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimties eurų), išieškant iš kiekvieno lygiomis dalimis – po 5 225,00 Eur (penkis tūkstančius du šimtus dvidešimt penkis eurus), konfiskavimas.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos 304,56 Eur išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir ši suma priteista lygiomis dalimis – po 152,28 Eur iš D. B. ir A. J. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, nurodytą sumą pervedant į AB SEB banko sąskaitą Nr. LT037044060007899142. Likusi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymo dalis dėl proceso išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje atmesta.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patirtos 392,65 Eur išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir ši suma priteista lygiomis dalimis – po 196,32 Eur iš D. B. ir A. J. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai, nurodytą sumą pervedant į AB SEB banko sąskaitą Nr. LT0967044060007821032. Likusi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymo dalis dėl proceso išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje atmesta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. B. ir A. J. nuteisti už tai, kad gabeno ir laikė akcizais neapmokestintas prekes, pažeisdami nustatytą tvarką 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3 punkto 3.1. ir 3.1.1. papunkčių reikalavimus, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, po to, kai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ir šios veikos organizatorius ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2023 m. liepos 21 d., neteisėtai įgijo 515 938 vnt. pakelių akcizais apmokestinamų cigarečių „Marlboro“, „Winston Blue“, „Prince“, „Minsk Capital QS“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, 2 116 745,48 Eur vertės bei nurodė D. B. ir A. J. dalį cigarečių „Marlboro“ ir „Winston Blue“ nugabenti bei laikyti transporto priemonėje „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ką D. B. ir A. J. įvykdė, neteisėtai gabeno 16 000 vnt. pakelių cigarečių „Marlboro“ 65 650,00 Eur vertės iš patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 50 500 vnt. pakelių cigarečių „Winston Blue“ 207 205,00 Eur vertės iš transporto priemonės puspriekabės „Krone“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjusios prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), į transporto priemonę „Iveco“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) ir šioje transporto priemonėje laikė, kol 2023 m. liepos 21 d. šias cigaretes per įvykio vietos apžiūrą nuo 12.00 val. iki 19.00 val. surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

2. Nuteistojo D. B. gynėjas advokatas Saulius Zakarevičius (toliau – ir apeliantas, gynėjas) apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendį pakeisti, D. B. paskirti bausmę – baudą arba iš dalies atidėti D. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant šešių mėnesių nedelsiant po nuosprendžio įsiteisėjimo atliktinos bausmės dalį.

2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje faktiškai tik formaliai išvardijo bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, abiejų nuteistųjų asmenybių charakterizuojančius požymius išvardijo bendrai, neskirdamas nei ankstesnių teistumų skaičiaus ir aplinkybių, nei ankstesnių bausmių atlikimo situacijos. Įvertinus pirmosios instancijos teismo argumentus, apelianto manymu, akivaizdus nepakankamas D. B. skiriamos bausmės individualizavimas. Taip pat, aiškiai neargumentuota, kokią reikšmę skiriant bausmę turi kvalifikuojančių aplinkybių balansas, kokias realias pasekmes sukelia lengvinanti aplinkybė ir kokią reikšmę sudaro sunkinanti aplinkybė. Todėl šiuo atveju nebuvo įgyvendintas bausmės individualizavimo principas.

2.2. Gynėjo vertinimu, sunkinančios aplinkybės – bendrininkų grupės pripažinimas yra gana abejotinas arba tokios aplinkybės įtaka griežtesnės bausmės skyrimui yra nepakankama. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog D. B. ir A. J. nusikalstamas veikas padarė po ilgo pasiruošimo, planavimo, kyla abejonė, ar vien faktinė aplinkybė, kad veiką padarė du asmenys, yra pagrindas tai pripažinti sunkinančia aplinkybe. Anot apelianto, bendrininkų dalyvavimas turėtų būti įvertintas atskleidžiant jų vaidmenį ir kokią reikšmę nusikaltimo įgyvendinimui turėjo kiekvieno vaidmuo (veiksmai). Šiuo atveju, abu bendrininkai atliko faktiškai vienodus veiksmus, veiksmai gana primityvūs (dėžių krovimas ir automobilio vairavimas) ir neišskirtiniai, jog tokius veiksmus galėtų atlikti tik abu bylos nuteistieji. Dėl to, gynėjo manymu, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nuteistieji nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), šioje byloje pripažinta nepagrįstai arba tokia aplinkybė neturėtų įtakoti griežtesnės bausmės skyrimo.

2.3. Apeliantas, skunde pacitavęs D. B. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus bei skundžiamame nuosprendyje išdėstytas pirmosios instancijos teismo išvadas, nurodo, jog pirmosios instancijos teismo pripažintos aplinkybės leidžia daryti išvadas, kad nuteistasis D. B. atliko antraeilį vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme; teismo išvada, jog „veika buvo gerai organizuota“, negali būti taikoma tiesiogiai nuteistajam D. B., kadangi su veikos organizavimu jis niekaip nesusijęs, faktiškai vykdė kito asmens nurodymus atlikti nusikalstamus veiksmus, kurie savo esme yra tik techninio pobūdžio; pirmosios instancijos teismui nuteistojo D. B. parodymus procese pripažinus teisingais, jais teismas rėmėsi priimdamas skundžiamą nuosprendį, todėl akcentuotina reali situacija dėl jo ankstesnio nuteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-52-951/2024, kuomet prasidėjo D. B. nusikalstamos veikos, asmuo, kuris realiai D. B. įtraukė į nusikaltimą, yra tas pats, abiejose bylose yra pripažinta, jog tas pats Latvijos pilietis D. B. pasamdė pakrauti į transporto priemones ir gabenti cigaretes, po pirmo nesėkmingo veikos įgyvendinimo (t. y. baudžiamosios bylos Nr. 1-52-951/2024), D. B. pareiškė pretenzijas ir įtikino dar kartą atlikti nusikalstamus veiksmus. Šios aplinkybės patvirtina, kad antrą kartą nusikalsti D. B. įtakojo ne jo paties vidinis nusiteikimas daryti nusikalstamą veiką ir neteisėtai praturtėti, o kito asmens nusikalstama įtaka.

2.4. Gynėjas pažymi, jog aktualaus baudžiamojo kodekso straipsnio sankcijoje nustatytos dvi alternatyvios bausmės – asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Įstatymų leidėjas pirmoje vietoje nustatė bausmę – baudą, laisvės atėmimas yra alternatyva. Gynėjo teigimu, reali finansinė žala valstybės biudžetui nepadaryta, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių neginčijamai pagrįsti būtinybę nuteistąjį D. B. izoliuoti nuo visuomenės. Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę D. B., net realiai neaptarė BK 75 straipsnio 3 dalyje numatytos galimybės asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

3. Nuteistojo A. J. gynėjas advokatas Aidas Mažeika (toliau – ir apeliantas, gynėjas) apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendį pakeisti, A. J. paskirti bausmę – baudą, arba taikyti A. J. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas.

3.1. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Už A. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje numatytos dvi bausmės – bauda ir terminuotas laisvės atėmimas. Apelianto manymu, A. J. turi būti paskirta švelnesnė sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

3.2. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į šias aplinkybes: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – A. J. padarytas nusikaltimas nėra smurtinis, nesukėlė sunkių pasekmių, nors ir laikomas sunkiu, tačiau, gynėjo nuomone, yra gerokai mažiau pavojingas nei kiti šiai kategorijai priskiriami nusikaltimai; 2) kaltės formą ir rūšį – nors A. J. nusikaltimą padarė tyčia, tačiau jis suprato, kad krauna dėžes su cigaretėmis tik pačio proceso metu, specialiai šiam nusikaltimui nesiruošė; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – viena vertus, A. J. motyvai yra savanaudiški, tačiau kitas motyvas buvo padėti draugui; 4) nusikalstamos veikos stadiją – A. J. padarytas nusikaltimas laikomas baigtu, tačiau cigaretės į rinką nepakliuvo, kažkokių neigiamų pasekmių nebuvo; 5) kaltininko asmenybę – A. J., nepaisant tam tikrų jį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, mokosi, turi ateities planų, įgijus išsilavinimą susirasti aukštesnės kvalifikacijos darbą su atitinkamai didesniu atlyginimu, turi sūnų, kuriam reikalingas tėviškas dėmesys; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį – A. J. nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe, tačiau jo vaidmuo nėra toks svarbus, galima sakyti trečiaeilis (po organizatoriaus ir jį sukursčiusio D. B.), nusikaltimas galėjo būti padarytas ir be jo, tokiu atveju D. B. tik būtų sugaišęs daugiau laiko; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes – byloje nustatyta viena A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi; 8) nusikalstama veika padarytą žalą – žala, atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, nepadaryta.

3.3. Gynėjas pažymi, jog bausmė turi pasiekti ir savo tikslus: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo – šis bausmės tikslas – tai bendroji prevencija, tačiau ji nesusijusi su konkrečiu nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį – dėl nusikalstamos veikos padarymo A. J. turės pareigą atlyginti konfiskuotino turto vertę, sumokėti baudą, viešo proceso metu jis patyrė visuomenės pasmerkimą ir psichologinį diskomfortą, todėl tokios aplinkybės turėtų būti laikomos tam tikru nubaudimu; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas – šis bausmės tikslas reiškia, kad bausme siekiama sudaryti tokias fizines sąlygas, kurios užkirstų kelią naujai nusikalstamai veikai padaryti, A. J. negalima laikyti asocialiu ir neigiamai charakterizuojamu, aiškiai linkusiu nusikalsti asmeniu, be to ženklesnės piniginės sankcijos, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, paskyrimas psichologiškai apribos bet kokį norą daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų – specialios prevencijos poveikis pasireiškia konkrečių asmens teisių ar laisvių atėmimu arba ribojimu, arba specialių pareigų nustatymu, kuris atimtų galimybę padaryti naują nusikalstamą veiką bei individualizuotų pataisymo priemonių taikymus; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą –bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

3.4. Apeliantas nurodo, jog, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, A. J. baudų sumokėjimo šaltinis yra visiškai aiškus – baudą už jį sumokėjo jo tėvas P. J., tai aiškiai nurodyta teismui pateiktame mokėjimo nurodyme. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, anot gynėjo, kad A. J. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitinka nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumo, todėl jam turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė – bauda.

3.5. Jeigu teismas nuspręstų, kad A. J. laisvės atėmimo bausmė paskirta pagrįstai, apeliantas mano, jog jam gali ir turi būti taikomos BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos. Svarbu tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo A. J. nepadarė naujų nusikalstamų veikų, todėl, atsižvelgiant į pirmiau aptartą nuteistojo asmenybę, darytina išvada, jog jo asmenybės pavojingumas nėra toks, kad jis turėtų būti izoliuotas nuo visuomenės visam bausmės laikui, todėl bausmės tikslai bus pasiekti atlikus tik dalį jam paskirtos bausmės. Vertinant nuteistojo A. J. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsižvelgiant į jo asmenybę ir siekiant išsaugoti esamus socialinius ryšius, anot gynėjo, galimas kaltininko izoliavimas nuo visuomenės daug trumpesniam nei jam skirtinas bausmės laikas. Kita vertus, nuteistajam nepateisinus parodyto pasitikėjimo ir po bausmės dalies atlikimo likusios bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarius naują nusikalstamą veiką, baudžiamasis įstatymas numato griežtas pasekmes. Gynėjo teigimu, dėl išdėstytų motyvų, atsižvelgus į nusikaltimu sukeltų padarinių mastą ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, A. J. nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis turėtų būti minimali – šeši mėnesiai.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų D. B. ir A. J. gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, civilinio ieškovo atstovė prašė pilnai tenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą civilinį ieškinį, prokuroras prašė nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. B. gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus ir nuteistojo A. J. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliaciniai skundai atmetami.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistųjų D. B. ir A. J. gynėjų apeliaciniuose skunduose nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytos nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 3 dalyje, padarymo aplinkybės ir nei D. B., nei A. J. kaltės klausimas, apeliantai iš esmės nesutinka tik su nuteistiesiems paskirtų bausmių rūšimi, teigdami, jog pirmosios instancijos teismo abiem nuteistiesiems paskirta griežtesnė baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas yra per griežta. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, neperžengdama apeliacinių skundų ribų, t. y. patikrinusi skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, kad Šiaulių apygardos teismas, parinkdamas bausmės rūšį abiem nuteistiesiems D. B. bei A. J., taip pat ir nustatydamas bausmių dydžius nuteistiesiems, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą nepažeidė. Šiame kontekste pažymėtina, jog vadovaujantis BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu draudimo priimti blogesnį sprendimą (non reformatio in peius) principu, šiuo atveju nagrinėjant nuteistųjų D. B. ir A. J. gynėjų apeliacinius skundus, nuteistųjų padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniuose skunduose, todėl apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareikštas civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovės prašymas pilnai tenkinti byloje pareikštą civilinį ieškinį, nesant paduoto civilinio ieškovo apeliacinio skundo, negali būti tenkinamas.

Dėl bausmių

6. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, jog teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusi BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija įtvirtino bausmės skaičiavimo nuo jos vidurkio taisyklę. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2025 m vasario 1 d. įsigaliojo ir BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII 1968 redakcija).

8. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

9. D. B. ir A. J. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Abiejų nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, jog nuteistieji nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o A. J. šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas ir ši aplinkybė pripažinta dar viena nuteistojo atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10. Recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnyje. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 27 straipsnio redakcijoje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės tyčinės nusikalstamos veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu teismas turi diskreciją, o ne pareigą pripažinti nuteistąjį recidyvistu ir toks sprendimas privalo būti motyvuojamas, nagrinėjamoje byloje taikytina BK 27 straipsnio 1 dalies aktuali redakcija, kaip švelninanti nuteistojo teisinę padėtį, ir iš naujo vertinama, ar A. J. gali būti laikomas recidyvistu.

11. Aiškinant nuostatas dėl recidyvisto, kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmens laikymas recidyvistu yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Taigi pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę recidyvistu asmuo gali būti pripažįstamas nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas (BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. J. anksčiau buvo teistas keturis kartus: 1) Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį 18 MGL (677,88 Eur) dydžio bauda, kuri sumokėta 2016 m. sausio 14 d.; 2) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 34 MGL (1 700,00 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti iki 2019 m. liepos 8 d.; 3) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 68 MGL (3 400,00 Eur) dydžio bauda; 4) Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 160 MGL (6 025,60 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti iki 2021 m. liepos 3 d., paskirtas baudas sumokėjo tik bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu 2024 m. lapkričio 14 d. (t. 7, b. l. 87–88). Taigi, kaip matyti iš aptartų faktinių duomenų, A. J. šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas ir neatlikęs paskirtos bausmės, nesumokėjęs Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirtos 160 MGL (6 025,60 Eur) dydžio baudos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytų aplinkybių visuma rodo didesnį A. J. asmenybės pavojingumą ir leidžia pagrįstai nuteistąjį pripažinti bei laikyti recidyvistu. Todėl nėra pagrindo keisti šią skundžiamo nuosprendžio dalį ir naikinti pirmosios instancijos teismo pripažintos nuteistojo A. J. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

13. Nuteistojo D. B. gynėjas apeliaciniame skunde ginčija D. B. sunkinančios aplinkybės – nusikaltimo padarymą bendrininkų grupe pripažinimą, tvirtina, kad tokios aplinkybės įtaka griežtesnės bausmės skyrimui yra nepakankama. Gynėjo manymu, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog D. B. ir A. J. nusikalstamą veiką padarė po ilgo pasiruošimo, planavimo, todėl vien faktinė aplinkybė, kad veiką padarė du asmenys, nėra pakankamas pagrindas tai pripažinti nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Su šiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti.

14. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tokios aplinkybės, kurios, apibūdindamos kaltąjį asmenį ir jo padarytą veiką, teismui parodo tuos neigiamus momentus, kurie didina nusikalstamos veikos bei kaltojo asmens pavojingumą ir leidžia griežtinti baudžiamąją atsakomybę. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė bendrininkų grupė apibūdina nusikalstamos veikos padarymo formą – tai, kad neteisėtai veikė ne vienas asmuo, o keletas. Tokiu būdu yra didinamas nusikalstamos veikos pavojingumas, nes keli asmenys gali padaryti didesnę žalą ar atlikti pavojingesnius veiksmus, nei tai galėtų padaryti vienas asmuo. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta teismo teisė, atsižvelgus į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti, jeigu veiką padarė bendrininkų grupė. Bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nurodyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), nurodyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Bylos duomenimis nustatyta, to neginčija ir nuteistieji bei jų gynėjai, jog kaltinime nurodytu laiku veikdami bendrininkų grupe D. B. ir A. J. su dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pažeisdami nustatytą tvarką, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, t. y. abu neteisėtai gabeno 16 000 vnt. pakelių cigarečių „Marlboro“ 65 650,00 Eur vertės iš patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 50 500 vnt. pakelių cigarečių „Winston Blue“ 207 205,00 Eur vertės iš transporto priemonės puspriekabės „Krone“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjusios prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), į transporto priemonę „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir šioje transporto priemonėje laikė, kol 2023 m. liepos 21 d. šias cigaretes surado ir paėmė policijos pareigūnai. Nuteistieji D. B. ir A. J. veikė išvien, jiems buvo žinoma apie vienas kito atliekamus veiksmus ir jie vienas kito veiksmams pritarė, veiksmai buvo suderinti, skirti realizuoti BK 199² straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Ir nors kiekvienas iš nuteistųjų gynėjų apeliaciniuose skunduose stengiasi sumenkinti savo ginamojo vaidmenį nusikaltimo padaryme, tačiau, įvertinus nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, neteisėtai disponuotų cigarečių kiekį bei vertę, galima daryti išvadą, jog abiejų nuteistųjų veiksmai buvo aktyvūs, svarbūs, suderinti siekiant bendro rezultato. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nusikalstamos veikos padarymą bendrininkų grupe pagrįstai pripažino nuteistųjų D. B. ir A. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. B. yra nevedęs, teistas Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiu už analogišką sunkų nusikaltimą, paskirtą baudą sumokėjo 2024 m. kovo 8 d. (t. 7, b. l. 87), teistumas neišnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 6, b. l. 82–83), apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas pateikė duomenis, patvirtinančius, jog D. B. įsidarbino vairuotoju (t. 7, b. l. 192).

16. A. J. yra nedirbantis (t. 6, b. l. 84), Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nevedęs, turi mažametį vaiką (t. 7, b. l. 90, 191), nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą (t. 7, b. l. 89), anksčiau teistas keturis kartus (t. 6, b. l. 77–82), nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. nuosprendžiu už analogišką sunkų nusikaltimą, paskirtą baudą sumokėjo 2024 m. lapkričio 14 d. (t. 7, b. l. 87), teistumas neišnykęs, praeityje buvo baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 6, b. l. 151–153).

17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visetą, taip pat atsižvelgęs į tai, jog abu nuteistieji praeityje teisti už analogišką sunkų nusikaltimą, padarytą iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, teistumai dėl šių veikų neišnykę, abu nuteistieji neturi tvirtų socialinių ryšių, nevedę, ilgą laiką nedirbo oficialiai, nuteistiesiems D. B. ir A. J. parinko griežčiausią baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už nuteistųjų padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės atėmimą, bausmių dydžius nustatė artimesnį sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas laisvės atėmimo bausmės paskyrimą D. B., skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje neteisingai nurodė, jog pastarasis nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už analogišką sunkų nusikaltimą, vėl nusikalto praėjus penkiems mėnesiams po ankstesnės bylos nuosprendžio paskelbimo, nes iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstama veika, už kurią D. B. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta iki Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžio priėmimo – 2023 m. liepos 21 d., tačiau ši aplinkybė nedaro pirmosios instancijos teismo sprendimo skirti D. B. laisvės atėmimo bausmę neteisingu. Teisėjų kolegija pilnai pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog A. J. anksčiau paskirta švelnesnė bausmė – bauda jam poveikio nepadarė ir nesulaikė nuo naujų nusikaltimų darymo, taip pat sprendžia, kad ankstesnis ikiteisminis tyrimas dėl analogiško sunkaus nusikaltimo D. B. taip pat jokio poveikio nepadarė ir nuo naujos nusikalstamos veikos nesustabdė. Bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas gali pakoreguoti bausmę tada, kai ji yra aiškiai per švelni arba aiškiai per griežta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, daro išvadą, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems D. B. ir A. J., laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo bei bausmės dydžio nustatymo taisyklių, atsižvelgė į visas nuteistųjų gynėjų apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes bei, tinkamai jas įvertinęs, tiek nuteistajam, D. B., tiek ir nuteistajam A. J. paskyrė teisingas bausmes, atitinkančias padarytos veikos bei nuteistųjų asmenybių pavojingumą. Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų pažeidimų, nuteistiesiems D. B. ir A. J. paskirtų bausmių nėra pagrindo koreguoti.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nei nuteistojo D. B., nei nuteistojo A. J. atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, kurį pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat aptarė. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas nustato BK 75 straipsnis. Šiuo metu galiojančio BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, pagal įstatymą teismui sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo yra svarbūs du kriterijai: kokios rūšies nusikaltimas yra padarytas ir kokio dydžio bausmė yra paskirta, taip pat ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

19. Materialusis bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus yra susijęs su bausmės tikslais. Bausmės tikslai yra nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, tai siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės vykdymo atidėjimu irgi siekiama tų pačių tikslų. Tiek BK 75 straipsnio 5 dalies kriterijus – numanymas, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tiek bausmės tikslas – siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra susiję su ateities prognoze, tikėtinumu, numatymu, jog asmuo daugiau nenusikals. Tik analizuodami ir vertindami buvusį ir esamą asmens elgesį bei jo asmenybę teismai gali susidaryti pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį bausmės.

20. Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017 ir kt.).

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. už analogiško nusikaltimo padarymą teisiamas ne pirmą kartą, jam keturiais ankstesniais teismo nuosprendžiais jau buvo paskirtos baudos, dalis baudų sumokėtos tik šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. D. B., nors ir sumokėjo ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudą, tačiau analogiškų nusikalstamų veikų darymo dinamika (nusikalstama veika, už kurią D. B. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiu, buvo padaryta 2023 m. balandžio 17 d., o nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje inkriminuotas nusikaltimas padarytas 2023 m. liepos 21 d.) rodo ir leidžia daryti išvadą, kad vis tik švelnesnių bausmių už laisvės atėmimą paskyrimas tiek A. J., tiek D. B. bausmės tikslų nepasiekė. Kartotinis analogiškų tyčinių sunkių nusikalstamų veikų darymas niekaip nesuponuoja išvados, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus tik dalį jos, todėl teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinkti ir aptarti faktiniai duomenys neigiamai apibūdina nuteistuosius D. B. ir A. J. bei leidžia spręsti, jog be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo bausmės tikslai nebus pasiekti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertinti aptartus faktinius duomenis kitaip, nei tą padarė pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. B. gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus ir nuteistojo A. J. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinius skundus atmesti.