Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.7.2.2.; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.2.17.3; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.2.12.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2024 m. vasario 29 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. B., pažeisdamas nustatytą tvarką, 2004-05-26 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3 punkto 3.1. ir 3.1.1. papunkčių reikalavimus, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais banderolėmis, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip iki 2023-04-17, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui neteisėtai įgijus 22 000 vnt. pakelių „Winston Blue“, 23 000 vnt. pakelių „Winston“ 185 848,00 Eur vertės akcizais apmokestinamų cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais banderolėmis, iš kurių 5 000 vnt. cigarečių pakelių „Winston Blue“ 2023-04-17 apie 11 val. 35 min. jis (D. B.) iš angaro, esančio (duomenys neskelbtini), pasikėsino neteisėtai gabenti transporto priemonėje „Volvo V70“, Švedijos Karalystės numeris (duomenys neskelbtini), iki kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, bei neteisėtai laikė 23 000 vnt. pakelių cigarečių „Winston“ angare, esančiame (duomenys neskelbtini), 17 000 vnt. pakelių cigarečių „Winston Blue“ transporto priemonėje „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusioje angare, esančiame (duomenys neskelbtini), iki kol 2023-04-17 nuo 13.46 val. iki 20.34 val. per kratą šias cigaretes rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) buvo sutikęs savo pažįstamą, kuris pasiūlė užsidirbti pinigų. Jis turėjo paimti autobusiuką, kuris buvo paliktas prie (duomenys neskelbtini) žiedo, ir jį parvežti iki sandėlio. Tą autobusiuką jis parvežė ir paliko, o kitą dieną atvažiavo pasikrauti 10 dėžių cigarečių, kurias turėjo nuvežti į (duomenys neskelbtini) ir ten palikti. Jis pasikrovė cigaretes, ir tada jį sulaikė pareigūnai. Tą pažįstamą jis jau buvo susitikęs prieš pusantrų metų, tada iš jo pasiskolino autobusiuką „Mercedes Transporter“, kad pervežtų baldus. Tąkart pervežęs baldus, autobusiuką pažįstamui jis grąžino. Maždaug po 3 mėnesių, praėjusių metų balandžio mėnesį, vėl susitiko tą pažįstamą, kurio vardas A., pavardės nežino. Jis yra latvis ir gyvena Latvijoje. Jie susitiko netyčia, latvis jam pasiūlė užsidirbti, reikėjo nuvežti cigaretes, jis su gautu pasiūlymu sutiko. Sutarė, kad kitą dieną nuvažiuos prie (duomenys neskelbtini) žiedo ir parsiveš autobusiuką. Iki žiedo jį pavežė iš matymo pažįstami žmonės. Prie žiedo jo niekas nepasitiko, ten tik buvo paliktas tas autobusiukas. Draugas jam pasakė, kad tam tikrą valandą atvažiuotų, ir bus pastatytas autobusiukas, o raktai padėti ant priekinio rato. Autobusiukas buvo baltos spalvos VW, valstybinio numerio neprisimena. Su autobusiuku turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą, gatvės nežino. Pasiėmęs autobusiuką, nuvažiavo į sutartą vietą. Žinojo, kad jame buvo pakrauta „Winston“ cigarečių. Tikslaus cigarečių skaičiaus nežino. Sutinka su kaltinime nurodyta cigarečių rūšimi ir kiekiu. Cigaretes parvežė į sandėlį, jas iškrovė ir išvažiavo namo. Sandėlį atsirakino su raktu, buvusiu slėptuvėje. A. jam pasakė, kur ieškoti rakto. Iškrovė gal apie 40 dėžių cigarečių. Iškrovė ne visas cigaretes, nes taip buvo pasakyta. Negali pasakyti, kiek dėžių paliko autobusiuke. Iškrovęs cigaretes, užrakino duris ir išvažiavo namo. Kitą dieną prie sandėlio atvažiavo su dviračiu. Susikrovė 10 dėžių į „Volvo“ automobilį, išvažinėjo pro vartus, ir jį sulaikė pareigūnai. „Volvo“ automobilis buvo sandėlyje ir jam buvo pasakyta važiuoti su juo. Jam buvo nurodyta pasikrauti 10 dėžių „Winston“ cigarečių. Automobilio numeriai buvo švediški. Cigaretes turėjo pristatyti į (duomenys neskelbtini), prie malūno. Mašiną turėjo palikti prie malūno ir porai valandų išeiti pasivaikščioti. Raktus turėjo palikti ant padangos, o po poros valandų turėjo grįžti. Už kiekvieną pristatytą dėžę turėjo gauti po 50 eurų. Policijos pareigūnai jį sulaikė tada, kai prasidarė sandėlio vartus. Sutinka su kaltinime nurodytu sandėlio adresu. Tokį savo elgesį vertina labai blogai ir labai gailisi. Nesutinka su civiliniu ieškiniu, nes nemano, kad padarė žalą valstybei, nes cigaretes iš jo atėmė. Šiuo metu nedirba, jį išlaiko motina. Turėtų važiuoti dirbti į užsienį, bet kadangi yra prisidirbęs, negali išvažiuoti. Lietuvoje, atrodo, 2018 metais užsiėmė darbine veikla. Per šį laiką, iki 2021 metų dirbo Anglijoje. Nuo 2021 metų darbine veikla neužsiėmė ir visą laiką jį išlaikė motina, kuri yra dirbanti. Žino, kokia atsakomybė gresia už šią nusikalstamą veiką. Žino, kad už šį nusikaltimą turės sumokėti baudą, kurią turi galimybę sumokėti. Be to, planuoja išvažiuoti dirbti į užsienį ir pasiskolins pinigų. Su latviu, kurio vardas A., susipažino dirbdamas Anglijoje. Anglijoje jo pajamos buvo pakankamos, kad pragyventų ir turėtų santaupų. Turėtų galimybę sumokėti įsipareigojimus. Jis sutinka su prokuroro prašymu, jog būtų priteistos proceso išlaidos. Planuoja grįžti atgal į Angliją ir toliau dirbti, kad atlygintų žalą ir nebūtų skolingas antstoliams. Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio nepripažįsta, nes negalvoja, jog padarė žalą valstybei. Jam nėra aiški ieškinio apskaičiavimo tvarka ir juridiniai pagrindai. Su civiliniu ieškiniu yra susipažinęs. Cigaretes iš jo konfiskavo, jis jų nepardavė ir jokios naudos negavo.

3. Civilinio ieškovo atstovė O. S.–A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad byloje pareikštą civilinį ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti pilna apimtimi. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, buvo nustatyta, kad pas D. B. buvo rasta 45 000 cigarečių, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka - banderolėmis. Atsižvelgiant į šį kiekį, vadovaujantis Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kur išvardinta, kokie dalykai ir kokios prekės laikomos akcizų mokesčio objektu, o šiame straipsnyje aiškiai įvardinta, kad cigaretės Lietuvos Respublikoje laikytinos akcizų mokesčio dalyku, taip pat atsižvelgiant į Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir 10 straipsnio 7 dalį, kur nurodyta, koks asmuo privalo sumokėti už tokiu būdu laikomas cigaretes, kurios nebuvo paženklintos banderolėmis, ir, kai asmuo neturi įrodymo, kad už jas sumokėtas akcizas, tai akcizo mokestį turi mokėti tas asmuo, kuris faktiškai laiko tokias cigaretes. Vadovaujantis Akcizų įstatymo 11 straipsniu, kuriame nurodoma, kokia akcizų prievolė suformuojama ir mokėtina akcizų suma apskaičiuojama taikant akcizų tarifus, galiojusius prievolės atsiradimo dieną, tai yra, tą dieną, kai pas asmenį buvo rastos cigaretės, kurios nepaženklintos banderolėmis, ir kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Iš esmės civilinį ieškinį sudaro valstybei padarytos žalos dydis, kuris susideda iš valstybės negautų pajamų, D. B. nesumokėjus akcizo mokesčio už pas jį rastas cigaretes. Skaičiuojant žalos dydį, buvo vadovautasi Akcizų įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, kur numatyta, kad tokios cigaretės apmokestinamos taikant kombinuotą akcizų tarifą, kurį sudaro specifinis (eurais už 1000 cigarečių) ir vertybinis (procentais nuo didžiausios mažmeninės kainos) elementai. Kombinuotojo akcizų tarifo apskaičiavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-09-11 įsakymu Nr. 280. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos duomenimis, 2023 metais parduotų cigarečių „Winston Blue“ bei „Winston“ didžiausia mažmeninė kaina, nurodyta ant cigarečių pakuotės – 4,70 euro už pakelį cigarečių. Įvertinus šiuos duomenis ir teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į sulaikytų cigarečių kiekį, buvo apskaičiuota 124 515 eurų akcizų suma, kas sudaro valstybei padarytos žalos dydį. Akcizų mokestis, skirtingai negu pridėtinės vertės mokestis, skaičiuotinas nuo pas asmenį laikomų ar asmens įgytų cigarečių kiekio ir visai nesvarbu, ar tas asmuo cigaretes realizavo ar toliau laikė pas save. Tolimesnis prekių likimas neturi įtakos akcizų sumai ir tuo pačiu valstybei padarytos žalos dydžiui. Ieškinio dydžiui reikšmės neturėtų ir tai, jeigu teismas nuspręstų taikyti šių cigarečių konfiskavimą ar sunaikinimą. Šis asmuo cigaretes laikė, tai yra, jas įgijo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jokių duomenų apie tai, kad šios cigaretės kažkokiu būdu, teisėtu ar neteisėtu, būtų atgabentos į Lietuvos Respublikos teritoriją, byloje nėra, todėl, apskaičiuojant žalą ir prašant žalą atlyginti, taikomas Akcizų įstatymas bei Europos Sąjungos direktyva dėl bendros akcizų tvarkos. Šiuo atveju Muitinės kodeksas, kuris numato galimybę naikinti akcizus, jeigu prekės konfiskuojamos ir naikinamos, netaikomas.

4. Atsižvelgiant į tai, kad D. B. kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tuo sutinka prokuroras, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas. Sutrumpinto įrodymų tyrimo atveju, vadovaujantis BPK 291 straipsniu, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gauti bei prie bylos pridėti dokumentai, turintys reikšmės bylai nagrinėti, paskelbti vadovaujantis BPK 290 straipsniu.

5. Be kaltinamojo D. B. prisipažinimo jo kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

5.1. 2023-04-17 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra, įvykio vietoje buvusio baltos spalvos automobilio „Volvo V70“, Švedijos Karalystės numeris (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu rasta 5 000 vnt. cigarečių pakelių „Winston Blue“ (10 dėžių) (1 t., b. l. 21-23).

5.2. 2023-04-17 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad A. M. pateikė 2020-02-27 nuomos sutartį (1 t., b. l. 33-37).

5.3. 2023-07-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, jog A. M. atpažino D. B., kaip asmenį, kurį matė prie garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 38-44).

5.4. 2023-04-17 kratos protokolas, kuriame užfiksuota, jog buvo atlikta krata, adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu rastos cigarečių dėžės, paimti kvapo pėdsakai, avalynės pėdsakai, rankų pėdsakai, plastikinės talpos su skysčiais, dokumentai, automobilis „Škoda Octavia“, automobilis „Mercedes Benz Sprinter“, automobilis „VW Kombi“, automobilis „VW Transporter“, skardinės, valstybinių numerių lentelės, kartotinės dėžės, polietileninės plėvelės, pirštinės (1 t., b. l. 50-64, 66-122).

5.5. 2023-04-17 asmens kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo atlikta D. B. krata, kurios metu rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „iPhone“, raktas ir medžiaginė pirštinė (1 t., b. l. 164-174).

5.6. 2023-04-19 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad D. B. pateikė 2 poras sportinių batelių (1 t., b. l. 177-182).

5.7. 2023-04-18 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuria nurodyta, kad D. B. pateikė avėtų batų porą (1 t., b. l. 186).

5.8. 2023-04-20 Klaipėdos teritorinės muitinės raštas, kuriame nurodyta sulaikytų prekių vertė, jog 22 000 vnt. pakelių cigarečių „Winston Blue“, 23 000 vnt. pakelių cigarečių „Winston“ bendra vertė yra 185 848,00 Eur (1 t., b. l. 194-195).

5.9. 2023-05-09 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėtos 2023-04-17 įvykio vietos apžiūros metu ir 2023-04-17 atliktos kratos metu adresu (duomenys neskelbtini) rastos dėžės su cigaretėmis, viso 90 vnt. kartoninių dėžių (2 t., b. l. 128-137).

5.10. 2023-06-30 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėti 2023-04-17 vykusios kratos metu adresu (duomenys neskelbtini) paimti dokumentai (2 t., b. l. 139-187).

5.11. 2023-10-06 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas 2023-04-17 asmens kratos metu iš D. B. paimtas mobilaus ryšio telefonas „iPhone“ (2 t., b. l. 188-197).

5.12. 2023-10-06 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas 2023-04-17 asmens kratos metu iš D. B. paimtas metalinis raktas (2 t., b. l. 199-200; 3 t., b. l. 2-3).

6. BK 199² straipsnio 3 dalyje reglamentuota baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą. Nurodyta, kad už tai yra baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

7. BK 199² straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais – tokių prekių įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu. Baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų atliktas bent vienas iš BK 199² straipsnio 3 dalies dispozicijoje nustatytų veiksmų. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, veika laikoma baigta nuo nurodytų veiksmų ar vieno iš jų padarymo. Pasekmės, kaltininko tikslai ir motyvai nėra būtinieji įstatymo nurodyti šios nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jų nustatinėjimas nėra privalomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217/2013, 2K-398-511/2015, 2K-309-507/2016, 2K-7-97-895/2019). Šios nusikalstamos veikos objektas yra tokių prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo bei realizavimo tvarka, papildomas objektas – valstybės mokesčių (finansų) sistema, nes, atliekant šio straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus su akcizais apmokestinamomis prekėmis, siekiama išvengti mokesčių mokėjimo už disponavimą prekėmis, kurioms yra nustatyti akcizai, kaip viena iš valstybėje nustatytų mokesčių rūšių. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra prekės, kurios apmokestinamos pagal Akcizų įstatymą. Turtinė žala padaroma mokesčių sistemai.

8. Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir aukščiau aptartus įrodymus, daroma išvada, jog D. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai, ikiteisminio tyrimo metu jo neteisėti veiksmai kvalifikuoti teisingai ir pagrįstai. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. B., pažeisdamas nustatytą tvarką, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą ir yra 185 848,00 Eur. Kaip matyti, teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. B. pripažino, jog jis buvo sutikęs savo pažįstamą, kuris pasiūlė užsidirbti pinigų, reikėjo nuvežti cigaretes, jis su gautu pasiūlymu sutiko, tuo tikslu turėjo paimti autobusiuką, kuris buvo paliktas prie (duomenys neskelbtini) žiedo, ir jį parvežti iki sandėlio, nuvažiavęs rado baltos spalvos VW autobusiuką, valstybinio numerio neprisimena, tą autobusiuką jis parvežė ir paliko garaže, žinojo, kad jame buvo pakrauta „Winston“ cigarečių, cigaretes parvežęs į sandėlį, dalį jų, gal apie 40 dėžių, iškrovė ir išvažiavo namo, o kitą dieną atvažiavo pasikrauti 10 dėžių „Winston“ cigarečių į „Volvo“ automobilį, kurias turėjo nuvežti į (duomenys neskelbtini) ir ten palikti, jis cigaretes pasikrovė, norėjo išvažiuoti pro sandėlio vartus, ir tada jį sulaikė pareigūnai. Kaip teismui teigė kaltinamasis, jis sutinka su kaltinime nurodytu sandėlio adresu, sutinka su kaltinime nurodyta cigarečių rūšimi ir kiekiu. Teismas remiasi tokiais kaltinamojo paaiškinimais ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta bei teisiamojo posėdžio metu ištirta baudžiamosios bylos medžiaga, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame rastos akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės; kratos protokolas, kuriame užfiksuota, jog buvo atlikta krata, adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu rastos cigarečių dėžės, paimti kvapo, avalynės, rankų pėdsakai, automobiliai; savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolai; daiktų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota, jog buvo apžiūrėtos 2023-04-17 iš įvykio vietos paimtos akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės, taip pat ir Klaipėdos teritorinės muitinės raštas apie rastų ir paimtų 22 000 vnt. pakelių cigarečių „Winston Blue“, 23 000 vnt. pakelių cigarečių „Winston“ be banderolių muitinę vertę, akcizo dydį bei bendrą rastų cigarečių, įskaitant privalomus mokėti importo mokesčius, vertę. Bylos duomenys patvirtina, kad D. B. nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamasis yra padarytos nusikalstamos veikos subjektas, jis suprato savo nusikalstamų veiksmų pobūdį, pasekmes bei jų siekė. Taigi, tokių duomenų visuma, įvertinus neteisėtai disponuojamų akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių vertę 185 848,00 Eur, kas viršija 900 MGL dydžio sumą, rodo, kad kaltinamojo D. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip sunkus nusikaltimas pagal BK 199² straipsnio 3 dalį.

9. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

10. BK 199² straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės – bauda ar laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

11. D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). D. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis) nenustatyta.

12. Skirdamas D. B. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę. D. B. padaryta veika baigtinė, pavojinga. Nusikalstamą veiką D. B. padarė būdamas neteistas (3 t., b. l. 152-154), praeityje buvo baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturintis (3 t., b. l. 155-160), nedirbantis (3 t., b. l. 162).

13. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020). Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015).

14. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį, tai, kad jis nuo pat pirmos apklausos momento pripažino įvykdęs nusikaltimą ir dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, davė išsamius paaiškinimus, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, taip pat ir tai, kad jis praeityje nebuvo teistas, įvertinus teisinį reglamentavimą ir teisminę praktiką apie teisingos bausmės paskyrimą, D. B. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, tai, kad įsigytomis cigaretėmis kaltinamasis disponavo labai trumpą laiko tarpą, jos nepateko pas trečiuosius asmenis, be to, atsižvelgiant ir į kaltinamojo duotus paaiškinimus, jog nors šiuo metu jis nedirba, tačiau ketina išvažiuoti dirbti į užsienį, dalį pinigų galėtų pasiskolinti, kad sumokėtų baudą ir nebūtų skolingas antstoliams, kaip teigė, tokias galimybes jis turi, įvertinus ir tai, jog iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad asmuo jam praeityje paskirtas visas administracines nuobaudas už administracinių nusižengimų įvykdymą yra sumokėjęs (3 t., b. l. 155-160), darytina išvada, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 3 dalyje, padarymą D. B. prokuroro pasiūlytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir iš esmės užtikrintų tik kaltinamojo nubaudimą, kai byloje nustatyti duomenys neabejotinai pagrindžia, jog kaltinamasis nėra tiek pavojingas, kad būtų galima daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik asmenį įkalinus, manytina, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas, D. B. skiriant straipsnio sankcijoje numatytą baudą. Parenkant jos dydį, įvertinamos ne tik anksčiau aptartos aplinkybės, bet ir tai, kad D. B. disponuotų cigarečių vertė (185 848 Eur) net daugiau nei keturis kartus viršijo minimalią ribą (900 MGL (45 000 Eur)), nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199² straipsnio 3 dalį, todėl skirtinas didesnis nei minimalus baudos dydis, t. y. skirtina 240 MGL dydžio bauda.

15. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. B. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

16. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į D. B. paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. balandžio 17 d. 11.35 val. iki 2023 m. balandžio 19 d. 10.31 val. (dvi paros) ir laikytina, jog D. B. yra sumokėjęs 4 MGL dydžio baudos dalį.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Įvertinus kaltinamajam skirtinos baudos dydį, jo turtinę padėtį, tai, kad šiuo metu jis yra nedirbantis, byloje pareikšto civilinio ieškinio dydį, teismas sprendžia, kad 2 mėnesių terminas, per kurį įstatymas numato sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą, yra akivaizdžiai per trumpas, todėl D. B. nustatytinas 24 mėnesių terminas baudai sumokėti. Nustačius ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, kaltinamasis turės realią galimybę savanoriškai sumokėti jam teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, išvengiant neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių.

18. D. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

19. Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016).

20. Civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese paremtas nukentėjusio dėl nusikalstamos veikos asmens teisių gynimo operatyvumo idėja. Tokiu ieškiniu siekiama sudaryti galimybę kompensuoti jo dėl nusikalstamos veikos patirtus turtinio pobūdžio praradimus tame pačiame procese, kuriame sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas, nereikalaujant iš šio asmens pradėti naujų savarankiškų teisinių procesų. Taigi, nors mokestinės prievolės įvykdymas natūra stricto sensu (griežtai kalbant) negali būti kvalifikuojamas kaip civilinės atsakomybės taikymas, reikalavimas priteisti dėl nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius gali būti įgyvendintas ir baudžiamajame procese, jei tenkinamos šios sąlygos: pirma, valstybės patirtų turtinių praradimų kompensavimas baudžiamajame procese būtų efektyvesnis ir operatyvesnis teisių gynimo būdas nei naujų mokesčių administravimo procedūrų pradėjimas, ypač tais atvejais, kai baudžiamajame procese renkami ir vertinami valstybės turtinius praradimus patvirtinantys įrodymai ir visa aktuali informacija apie mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką lėmusius neteisėtus veiksmus sukoncentruota būtent baudžiamojoje byloje; antra, valstybės turtiniai praradimai kyla tiesiogiai iš nusikalstamos veikos ir potencialiai gali būti reikšmingi veikos teisiniam kvalifikavimui.

21. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškė 124515 Eur civilinį ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo bei prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško jo įvykdymo dienos (3 t., b. l. 102-109). Kaip matyti iš civilinio ieškinio, civilinis ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktą prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už laikomas specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis, taip pat už kitas laikomas (įskaitant pažeidimo atvejus) akcizais apmokestinamas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, bet už kurias akcizai, vadovaujantis šio įstatymo ar savo esme tolygiomis kitų valstybių narių teisės aktų nuostatomis, nesumokėti; taip pat tuo, kad pagal to paties įstatymo 10 straipsnio 7 dalį, bet kuris asmuo, kuriam prievolė mokėti akcizus atsiranda vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 ir (ar) 5, ir (ar) 8, ir (ar) 10, ir (ar) 11 punktais, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prievolės atsiradimo dienos pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną akcizų sumą; akcizų deklaracija pateikiama vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje asmuo registruotas mokesčių mokėtoju. Pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 11 straipsnį už akcizais apmokestinamas prekes, už kurias pagal šį įstatymą Lietuvos Respublikoje atsiranda prievolė mokėti akcizus, mokėtina akcizų suma apskaičiuojama taikant akcizų tarifus, galiojusius prievolės atsiradimo dieną.

22. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad valstybei padaryta žala susidaro iš valstybės negautų pajamų ir yra apskaičiuota griežtai laikantis civiliniame ieškinyje nurodytais teisės aktais. Cigaretės apmokestinamos taikant kombinuotąjį akcizų tarifą, kurį sudaro specifinis (eurais už 1 000 cigarečių) ir vertybinis (procentais nuo didžiausios mažmeninės kainos) elementai (Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 30 straipsnio 1 dalis). 2002 m. rugsėjo 11 d. finansų ministro įsakymu Nr. 280 patvirtintas kombinuotojo akcizo tarifo už cigaretes apskaičiavimo tvarkos aprašas, kuriame nurodoma, kad vertybinis elementas apskaičiuojamas nuo prievolės atsiradimo metu didžiausios žinomos einamųjų kalendorinių metų to pavadinimo cigarečių didžiausios mažmeninės kainos, t. y. kai valstybinė mokesčių inspekcija turi tokių duomenų, jeigu tokios cigaretės yra parduodamos Lietuvoje oficialiai. Kai duomenų apie konkretaus pavadinimo cigarečių mažmeninę kainą nėra, tuomet skaičiuojama nuo prievolės atsiradimo metu galiojančios vidutinės svertinės mažmeninės cigarečių pardavimo kainos, kuri yra patvirtinta finansų ministro įsakymu. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, 2023 metais parduotų cigarečių „Winston Blue“ ir „Winston“ didžiausia mažmeninė kaina, nurodyta ant cigarečių pakuotės, yra 4,70 Eur už pakelį cigarečių. Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys yra pagrįstas civiliniame ieškinyje pateiktais akcizo dydžio paskaičiavimais, su kuriais teismas sutinka ir jų nekartoja. Be to, civilinio ieškovo paskaičiavimų teisiamajame posėdyje neginčijo nei kaltinamasis, nei jo gynėjas.

23. Teisiamajame posėdyje tiek kaltinamasis, tiek jo gynėjas advokatas kėlė klausimą dėl to, jog pagal 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Sąjungos muitinės kodekso reglamento (ES) 952/2013, kuriuo patvirtintas Sąjungos muitinės kodeksas, 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktus, atsižvelgiant į tai, kad kaltinime įvardintos cigaretės bus konfiskuotos ir sunaikintos, kaltinamojo prievolė mokėti akcizus išnyksta.

24. Teismas pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendime byloje UB prieš Kauno teritorinę muitinę C-489/20 išaiškinta, jog 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančios Direktyvą 92/12/EEB, 2 straipsnio b punktas ir 7 straipsnio 1 dalis, taip pat PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalies d punktas ir 70 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad skolos muitinei išnykimas dėl Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyto pagrindo nelemia skolos, susijusios atitinkamai su akcizais ir PVM už neteisėtai į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, išnykimo. Tai reiškia, kad, net ir išnykus skolai muitinei pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktą, prievolė apskaičiuoti akcizą ir PVM išlieka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-788/2023, 2K-133-489/2023).

25. Šiuo atveju pažymėtina, jog skolos muitinei sąvoka įtvirtinta 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Sąjungos muitinės kodekso reglamento 5 straipsnio 18 punkte, pagal kurį skola muitinei – tai asmens pareiga sumokėti importo ar eksporto muito, taikomo konkrečioms prekėms pagal galiojančius muitų teisės aktus, sumą. Skolininkas – asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei (19 punktas), importo muitas – už prekių importą mokėtinas muitas (20 punktas); eksporto muitas – už prekių eksportą mokėtinas muitas (21 punktas). Skola muitinei, kaip tai nurodyta tiek iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusiame Bendrijos muitinės kodekse, tiek ir šiuo metu galiojančiame Sąjungos muitinės kodekse, reiškia importo arba eksporto muitus ir neapima Lietuvos Respublikoje taikomų pridėtinės vertės ir akcizo mokesčių, todėl, sprendžiant mokestinį ginčą dėl mokestinės prievolės – akcizo, PVM, akcizo ir PVM delspinigių – priteisimo, Sąjungos muitinės kodekso nuostatos netaikytinos. Apmokestinimą akcizais bei pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat ir už importuotas prekes, reguliuoja Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas bei Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. Taigi, Lietuvos Respublikoje taikomas akcizo mokestis nelaikomas muito mokesčiu Sąjungos muitinės kodekso prasme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-37-648/2023, 2K-133-489/2023). Kas reiškia, jog skolos muitinei išnykimas nelemia skolos, susijusios atitinkamai su akcizo mokesčiu už neteisėtai į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, išnykimo. Pažymint ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog akcizais apmokestinamos prekės kontrabandos būdu buvo atgabentos į Lietuvą, be to, civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti tik nesumokėtus akcizus, o ne skolą muitinei ar muito mokesčius. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje Sąjungos muitinės kodekso nuostatos netaikytinos.

26. Nagrinėtinu atveju matyti, kad D. B. neteisėtai disponavo 22 000 vnt. pakelių cigarečių „Winston Blue“, 23 000 vnt. pakelių cigarečių „Winston“, kai viename pakelyje buvo po 20 vnt. cigarečių, t. y. viso neteisėtai disponavo 900 000 vnt. (45 000 vnt. x 20 vnt.) cigarečių ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 3 dalyje, be to, savo kaltais veiksmais neįvykdė Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo prievolių, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė akcizų deklaracijos ir nesumokėjo 124 515 Eur akcizų mokesčio, tuo padarydamas valstybei 124 515 Eur žalą. Kas reiškia, jog valstybė negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jei ne D. B. neteisėti veiksmai. Byloje nustatyta, kad tarp nusikalstamos veikos ir valstybei padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokiu būdu civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo D. B. valstybės naudai priteistina 124 515 Eur žalos atlyginimo (nesumokėto akcizų mokesčio).

27. Spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškovo prašymo priteisti penkių procentų procesines palūkanas, teismas remiasi aktualia teismų praktika. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog dėl nusikalstamos veikos padaryta turtinė žala yra baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio dalykas, tačiau šiame straipsnyje nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalinga pasekmė. Žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas ir įrodinėjamas byloje.

28. BK 199² straipsnyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra prekės, kurios apmokestinamos pagal Akcizų įstatymą. Turtinė žala padaroma mokesčių sistemai. Byloje teismas nustatė, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų – nesumokėtų akcizų mokesčių – Lietuvos valstybė patyrė žalą, negavo pajamų, todėl teismas tenkino civilinį ieškinį, iš kaltinamojo priteisdamas 124 515 Eur žalos atlyginimo dėl nesumokėto akcizo mokesčio.

29. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad mokesčių santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas; tai – valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp mokesčio mokėtojų ir valstybės institucijų, šių priimti sprendimai (nurodymai) yra privalomi mokesčio mokėtojams (2003 m. lapkričio 17 d., 2010 m. vasario 12 d., 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimai).

30. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios CK nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių. Teismų praktikoje nustatytos procesinės palūkanos yra priteisiamos ir civilinėse bylose, kai žala kyla iš delikto. Procesinės palūkanos yra skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems, kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje pasisakyta, jog procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti yra būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-505/2010).

31. Baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat minėta, kad baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, todėl procesinės palūkanos, kaip ir delspinigiai, nėra BK 199² straipsnyje nustatyto nusikaltimo padariniai. Pažymėtina, jog ir Mokesčių administravimo bei Akcizų įstatymai nenumato procesinių palūkanų mokestinių ginčų procese. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad procesinės palūkanos baudžiamosiose bylose, kai žala valstybės biudžetui padaroma dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nemokant mokesčių, nepriteistinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99-648/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų ekonomikai ir verslo tvarkai (BK XXXI skyrius) apžvalga (I dalis) Nr. AB-58-1. Teismų praktika. 2023, 58, p. 717-718). Esant tokioms aplinkybėms, civilinio ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo iš kaltinamojo atmestinas kaip nepagrįstas.

32. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas įtariamojo D. B. turtui – baltos spalvos 1 630 Eur vertės transporto priemonei „Fiat Ducato“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) variklio numeris nenustatytas, techninio paso Nr. (duomenys neskelbtini), kuro tipas – dyzelinas, uždraudžiant parduoti, perleisti, dovanoti, išnuomoti (3 t., b. l. 194-200). Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartimi paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo pratęstas (4 t., b. l. 66-68). Atsižvelgiant į tai, kad teismas patenkino civilinio ieškovo pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir iš D. B. nusprendė priteisti 124 515 Eur žalos atlyginimo (nesumokėto akcizų mokesčio), nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo, nekeičiant prokuroro nutarimu nustatytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų, atlyginus civilinį ieškinį, D. B. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinant.

33. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Proceso išlaidomis be kita ko laikomos daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, taip pat kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 5, 6 punktai).

34. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė prašymą dėl transporto priemonių „Škoda Octavia“, Švedijos Karalystės numeris (duomenys neskelbtini) „Volvo V70“, Švedijos Karalystės numeris (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz Sprinter“, Prancūzijos Respublikos numeris (duomenys neskelbtini), „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežimo, pakrovimo, iškrovimo darbų patirtas 448 Eur išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kalto asmens (2 t., b. l. 105); Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė prašymą dėl transporto priemonės „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transportavimo patirtas 136 Eur išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kalto asmens (2 t., b. l. 114); Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė prašymą dėl transporto priemonės „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežimo, pakrovimo, iškrovimo darbų patirtas 140 Eur išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kalto asmens (2 t., b. l. 117).

35. Šiuo atveju matyti, kad, vykstant ikiteisminiam tyrimui, 2023-04-17 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint įvykio vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastos transporto priemonės: „Volvo V70“, Švedijos Karalystės numeris (duomenys neskelbtini), „Škoda Octavia“, Švedijos Karalystės numeris (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz Sprinter“, Prancūzijos Respublikos numeris (duomenys neskelbtini), „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „VW Kombi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios buvo pakrautos, nuvežtos ir iškrautos. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog tik transporto priemonė „Volvo V70“, Švedijos Karalystės numeris (duomenys neskelbtini), kurioje įvykio vietos apžiūros metu buvo rasta 5 000 vnt. pakelių cigarečių „Winston Blue“, bei transporto priemonė „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurioje buvo rasta 17 000 vnt. pakelių cigarečių „Winston Blue“, gali būti pripažintos daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Teismas atkreipia dėmesį, jog, vadovaujantis BPK 91 straipsniu, daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti. Iš tokio teisinio reguliavimo darytina išvada, kad kitos transporto priemonės, t. y. automobiliai: „Škoda Octavia“, Švedijos Karalystės numeris (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz Sprinter“, Prancūzijos Respublikos numeris (duomenys neskelbtini), „VW Kombi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios buvo pakrautos, nuvežtos iš įvykio vietos ir iškrautos, negali būti pripažintos daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai, numatytai BK 199² straipsnio 3 dalyje, tirti ir nagrinėti, nes jos nebuvo nusikalstamos veikos įrankis ar priemonė, taip pat nėra duomenų, kad šios transporto priemonės būtų nusikalstamos veikos rezultatas, ant jų nebuvo rasta nusikalstamos veikos pėdsakų, taigi, jos negali būti traktuojamos kaip priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkui nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti. Esant tokioms aplinkybėms, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymas už šių transporto priemonių nuvežimo, pakrovimo, iškrovimo darbus patirtos išlaidos negali būti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamojo. Todėl teismas sprendžia, kad policijos komisariatų prašymai yra pagrįsti tik dalyje dėl išlaidų, susijusių su transporto priemone „Volvo V70“, Švedijos Karalystės numeris (duomenys neskelbtini), bei transporto priemone „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

36. Vykstant ikiteisminiam tyrimui, automobiliai „Volvo V70“, Švedijos Karalystės numeris (duomenys neskelbtini), „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo paimti įvykio vietos apžiūros metu, pakrauti, nuvežti, iškrauti ir saugomi Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato su K. L. individualia įmone sudarytos sutarties pagrindu (2 t., b. l. 106-110, 118-122). Pagal K. L. individualios įmonės pateiktą 2023-04-28 sąskaitą faktūrą Nr. 148 už automobilio „Volvo V70“, Švedijos Karalystės numeris (duomenys neskelbtini), transportavimą ir pakrovimą Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sumokėjo 112 Eur (77 Eur + 35 Eur (140 Eur/4)) (2 t., b. l. 112). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą 2023-04-21 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas už automobilio „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transportavimą sumokėjo 136 Eur (2 t., b. l. 115). Pagal K. L. individualios įmonės pateiktą 2023-05-12 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas už automobilio „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transportavimą, pasikrovimą sumokėjo 140 Eur (2 t., b. l. 124). Dėl tokių aplinkybių transporto priemonės – automobilio „Volvo V70“, Švedijos Karalystės numeris (duomenys neskelbtini), transportavimo ir pakrovimo išlaidos - 112 Eur ir transporto priemonės – automobilio „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transportavimo ir pasikrovimo išlaidos – 276 Eur (136 Eur + 140 Eur), pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš D. B., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteisiant 136 Eur, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteisiant 252 Eur.

37. Teismas pažymi, kad pagal BK 67 straipsnį, turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu yra laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

38. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikaltimo priemonėmis laikomi įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kiti materialią vertę turintys daiktai, kuriuos kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą, tačiau jų panaudojimas tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos nusikalstamos veikos objektui ar dalykui. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos priemone negali būti pripažįstamas bet koks su jos padarymu susijęs turtas. Tokiam turtui keliami papildomi reikalavimai. Visų pirma, nusikaltimo padarymo priemone pripažįstamas specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Be to, pagal teismų praktiką, turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad šio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Paprastai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką. Transporto priemonė laikoma panaudota BK 199² straipsnyje numatytai nusikalstamai veikai daryti ne tik tada, kai ji specialiai tam buvo pritaikyta (pvz., automobilyje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui gabenti), bet ir tada, kai tiesiogiai panaudota nusikalstamos veikos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas. Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažintas nusikalstamos veikos priemone, turi būti išnagrinėjamos visos reikšmingos turto panaudojimo šios veikos darymo procese aplinkybės.

39. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. nusikaltimo įvykdymui panaudojo transporto priemones - automobilį „Volvo V70“, Švedijos Karalystės numeris (duomenys neskelbtini) (saugomą pagal 2023-05-09 aktą (2 t., b. l. 86)), kuriuo pasikėsino neteisėtai gabenti 5 000 vnt. cigarečių pakelių „Winston Blue“ iš angaro, esančio (duomenys neskelbtini), ir automobilį „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (saugomą pagal 2023-09-07 aktą (2 t., b. l. 90)), kuriuo, kaip teigė teismui, jis parvežė cigarečių pakelius į angarą, dalį jų iškrovė, o likusią dalį paliko mašinoje, t. y. buvo nustatyta, jog 17 000 vnt. pakelių cigarečių „Winston Blue“ buvo paliktos transporto priemonėje „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusioje angare, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtos transporto priemonės nebuvo kaip nors specialiai pritaikytos nusikalstamai veikai daryti, tačiau jomis buvo padaryta nusikalstama veika, nes šių transporto priemonių panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad nusikaltimo padarymas be minėtų automobilių panaudojimo nebūtų įmanomas, todėl automobiliai „Volvo V70“, Švedijos Karalystės numeris (duomenys neskelbtini), ir „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažįstami nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis. Minėtos priemonės turi ekonominę vertę, jomis pasinaudojant padaryta nusikalstama veika, todėl, siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui, transporto priemones būtų galima konfiskuoti, tačiau abi minėtos transporto priemonės priklauso kitiems asmenims. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad visus nurodymus, su kokia transporto priemone važiuoti, kiek pakelių cigarečių iškrauti, kiek pakelių cigarečių pakrauti ir kiek jų nuvežti, jam davė jo pažįstamas A., kuris yra latvis. Bylos duomenys rodo, kad automobilis „Volvo V70“, Švedijos Karalystės numeris (duomenys neskelbtini), nuo 2023-01-16 priklauso fiziniam asmeniui L. J., VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kainų žinyno duomenimis, šio automobilio vertė su PVM yra 3 370 Eur (2 t., b. l. 1, 3, 5), automobilis „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriui T. D. yra paskelbta paieška byloje, kurioje jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 t., b. l. 6-7, 17-18, 19-20), VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kainų žinyno duomenimis, šio automobilio vertė su PVM yra 8 140 Eur (2 t., b. l. 21). BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu, perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Šiuo atveju pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad minėtų transporto priemonių savininkai apie kaltinamojo nusikalstamus veiksmus ką nors būtų žinoję arba būtų perleidę savo turtą nusikaltimui daryti. Esant tokioms aplinkybėms, iš kaltinamojo išieškoma šių automobilių bendrą vertę atitinkanti pinigų suma, kuri sudaro 11 510 Eur (3 370 Eur + 8 140 Eur).

40. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, cigaretės – 22 000 vnt. pakelių „Winston Blue“, 23 000 vnt. pakelių „Winston“, saugomos pagal 2023-05-09 aktą (2 t., b. l. 88), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinos ir sunaikintinos.

41. Daiktiniai įrodymai – automobiliai „Volvo V70“, Švedijos Karalystės numeris (duomenys neskelbtini), su rakteliais, „Škoda Octavia“, Švedijos Karalystės numeris (duomenys neskelbtini) su rakteliais, „VW Kombi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su rakteliais, „Mercedes Benz Sprinter“, Prancūzijos Respublikos numeris (duomenys neskelbtini), su rakteliais, kurie saugomi pagal 2023-05-09 aktą (2 t., b. l. 86), automobilis „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su rakteliais, kuris saugomas pagal 2023-09-07 aktą (2 t., b. l. 90), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini teisėtiems savininkams ar valdytojams.

42. Daiktiniai įrodymai – batų pora, sportiniai bateliai (2 poros), mobilaus ryšio telefonas „iPhone“, kurie 2023-10-09 nutarimu buvo grąžinti D. B. saugoti (1 t., b. l. 188-191), paliktini neribotai D. B. nuosavybei.

43. Daiktiniai įrodymai - metalinis raktas (1 vnt.), kartoninės dėžės (14 vnt.), juodos spalvos polietileninė plėvelė (1 vnt.), skaidri polietileninė plėvelė (1 vnt.), skardinės (3 vnt.), pirštinės (3 vnt.), D. B. daktiloskopinė kortelė (1 vnt.), 1,5 l talpos plastikinis butelis (1 vnt.), 0,5 l talpos plastikinis butelis UNIQA (1 vnt.), ant daktiloskopinių plokštelių paimti rankų pėdsakai (1 vnt.), avalynės pėdsakas (1 vnt.), D. B. seilių pavyzdžiai (1 vnt.), stiklainiai su kvapo pėdsakais (10 vnt.), saugomi 2023-10-09 aktu pagal 2023-10-09 nutarimą (2 t., b. l. 93-96, 97-99), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

44. Daiktiniai įrodymai - valstybinių numerių lentelės ((duomenys neskelbtini) (2 vnt.), (duomenys neskelbtini) (2 vnt.), (duomenys neskelbtini) (2 vnt.)), saugomos 2023-10-09 aktu pagal 2023-10-09 nutarimą (2 t., b. l. 93-96, 97-99), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini valstybinius numerius išdavusiai VĮ „Regitra“.

45. Daiktiniai įrodymai - dokumentai iš transporto priemonių ir nuo medinės paletės, saugomi 2023-10-09 aktu pagal 2023-10-09 nutarimą (2 t., b. l. 93-96, 97-99), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini transporto priemonių, iš kurių jie buvo paimti, teisėtiems savininkams ar valdytojams.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 3 dalį ir paskirti 240 MGL (12 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. nustatyti sumažintą bausmę 160 MGL (8 000 Eur) dydžio baudą, paskirtą baudą sumokant per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į D. B. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. balandžio 17 d. 11.35 val. iki 2023 m. balandžio 19 d. 10.31 val. (dvi paras) ir nustatyti, jog galutinė mokėtina bauda yra 156 MGL (7 800 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, D. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonių „Volvo V70“, Švedijos Karalystės numeris (duomenys neskelbtini), ir „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos - 11 510 Eur (vienuolikos tūkstančių penkių šimtų dešimties eurų) konfiskavimą.

D. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštą civilinį ieškinį dėl padarytos 124 515 Eur žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš D. B. priteisti valstybės naudai 124 515 Eur sumą turtinei žalai atlyginti, civilinį ieškinį dalyje dėl penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dalies dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo atmesti.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu paskirtą ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. B. turtui – baltos spalvos 1 630 Eur vertės transporto priemonei „Fiat Ducato“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) variklio numeris nenustatytas, techninio paso Nr. (duomenys neskelbtini), kuro tipas – dyzelinas, uždraudžiant parduoti, perleisti, dovanoti, išnuomoti, palikti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo, atlyginus civilinį ieškinį, D. B. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinant.

Pripažinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 136 Eur išlaidas proceso išlaidomis ir šią sumą priteisti iš D. B. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, nurodytą sumą pervedant į AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 276 Eur išlaidas proceso išlaidomis ir šią sumą priteisti iš D. B. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, nurodytą sumą pervedant į AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), likusioje dalyje Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškimą dėl proceso išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, 22 000 vnt. pakelių cigarečių „Winston Blue“, 23 000 vnt. pakelių cigarečių „Winston“, kurios saugomos pagal 2023-05-09 aktą,

nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.

Daiktinius įrodymus – automobilius „Volvo V70“, Švedijos Karalystės numeris (duomenys neskelbtini), su rakteliais, „Škoda Octavia“, Švedijos Karalystės numeris (duomenys neskelbtini) su rakteliais, „VW Kombi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su rakteliais, „Mercedes Benz Sprinter“, Prancūzijos Respublikos numeris (duomenys neskelbtini), su rakteliais, kurie saugomi pagal 2023-05-09 aktą, automobilį „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su rakteliais, kuris saugomas pagal 2023-09-07 aktą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtiems savininkams ar valdytojams.

Daiktinius įrodymus – batų porą, sportinius batelius (2 poras), mobilaus ryšio telefoną „iPhone“, kurie 2023-10-09 nutarimu buvo grąžinti D. B. saugoti, palikti neribotai D. B. nuosavybei.

Daiktinius įrodymus - metalinį raktą (1 vnt.), kartonines dėžes (14 vnt.), juodos spalvos polietileninę plėvelę (1 vnt.), skaidrią polietileninę plėvelę (1 vnt.), skardines (3 vnt.), pirštines (3 vnt.), D. B. daktiloskopinę kortelę (1 vnt.), 1,5 l talpos plastikinį butelį (1 vnt.), 0,5 l talpos plastikinį butelį UNIQA (1 vnt.), ant daktiloskopinių plokštelių paimtus rankų pėdsakus (1 vnt.), avalynės pėdsaką (1 vnt.), D. B. seilių pavyzdžius (1 vnt.), stiklainius su kvapo pėdsakais (10 vnt.), saugomus 2023-10-09 aktu pagal 2023-10-09 nutarimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinius įrodymus - valstybinių numerių lenteles ((duomenys neskelbtini) (2 vnt.), (duomenys neskelbtini) (2 vnt.), (duomenys neskelbtini) (2 vnt.)), saugomas 2023-10-09 aktu pagal 2023-10-09 nutarimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybinius numerius išdavusiai VĮ „Regitra“.

Daiktinius įrodymus - dokumentus iš transporto priemonių ir nuo medinės paletės, saugomus 2023-10-09 aktu pagal 2023-10-09 nutarimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti transporto priemonių teisėtiems savininkams ar valdytojams.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą teikiant per Šiaulių apygardos teismą.