Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, atstovui R. I.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, trečiajam asmeniui K. V., dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) m. birželio mėnesį iš valstybės įmonės Turto banko gavo pranešimą, kuriuo jo prašė iki (duomenys neskelbtini) susisiekti su Turto banko atstovais. Valstybės įmonei Turto bankas išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kuris patvirtinta, kad nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjo valstybė, ir jeigu iki nurodytos datos nesusisieks su Turto banku, bus priversti kreiptis į teismą dėl šiose patalpose gyvenančių asmenų iškraustymo. Tačiau tuo metu jis nesuprato, kokių veiksmų turi imtis, be to pagalvojo, kad tai yra kažkoks nesusipratimas, nes jis gyveno tame bute, butas buvo jo motinos ir manė, kad galės kreiptis į notarą, bet kokiu laiku, be to neturi teisinių žinių. Tam, kad įsitikintų, kad butas dar yra registruotas mamos vardu, (duomenys neskelbtini) m. liepos mėnesį kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą, (duomenys neskelbtini) buvo išduotas išrašas, kad butas priklauso jo mamai. Nusiraminęs ir galvodamas, kad tai iš tikrųjų nesusipratimas, išvyko uždarbiauti į kitą rajoną ir ilgai negrįžo į namus. (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio mėnesį grįžęs į namus, rado pakeistą buto durų spyną. Iš kaimynų sužinojo, kad mamos butas perėjo valstybei. Kadangi jis po motinos mirties liko gyventi bute, taip jį faktiškai paveldėdamas, nutarė kreiptis į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo, bei turinčio juridinę reikšmę fakto, kad jis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, nustatymo. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimas, bei turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas reikalingas tam, kad (duomenys neskelbtini) rajono notarų biure būtų užvesta paveldėjimo byla ir notaras išduotų jam paveldėjimo teisės liudijimą į mirusios V. V. turtą.

Trečiasis asmuo K. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyveno, jis mama ir brolis. Po mamos mirties (duomenys neskelbtini) m., metus laiko kartu su broliu gyveno bute. Jis prižiūrėjo butą, mokėjo mokesčius už elektrą, komunalines paslaugas. Dėl padaryto nusikaltimo, (duomenys neskelbtini) m. buvo nuteistas. Atliko (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Po bausmės atlikimo vėl grįžo gyventi į tą pačią gyvenamąją vietą. Po mamos mirties, be valstybės įmonės Turto bankas, niekas jam nereiškė pretenzijų dėl buto. Nesuprato dėl kokių priežasčių pas jį buvo atvykę Turto banko atstovai. Nežinojo nustatytos tvarkos, kad mirus mamai reikia perimti jos turtą. (duomenys neskelbtini) m. išsiėmė išrašą iš Registrų centro, matė, kad butas priklausė mamai. Buvo išvykęs dirbti į kitą rajoną, grįždavo į butą tik trumpam, nupjaudavo žolę. (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio mėnesį grįžęs rado pakeistą durų spyną. Bute niekas kitas negyveno, buto raktus buvo davęs tik sesei, kad prižiūrėtų, kaip jis būdavo išvykęs. Jis mamos palikimą perėmė iš karto po jos mirties.

Liudytoja D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena kaimynystėje su V. V. adresu (duomenys neskelbtini). Ji šiuo adresu gyvena (duomenys neskelbtini) m. Bute, (duomenys neskelbtini), gyveno kaimynė V., ji turėjo tris vaikus V., G. ir K.. V. mirė prieš (duomenys neskelbtini) m. Po V. mirties bute gyveno G., retkarčiais atvažiuodavo V.. Po G. mirties butas buvo tuščias, retai ateidavo V.. Tiksliai aplinkybių nurodyti negali, nes su V. V. nebendraudavo, tik susitikusi pasisveikindavo.

Trečiasis asmuo K. V. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas V. V. yra V. (gimimo įraše nurodyta – V.) V. ir J. V. sūnus, trečiojo asmens K. V. brolis. V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Jos palikimą priėmė Lietuvos Respublika. Iš Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad V. V. vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas: butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad V. V. nuosavybės teise priklausęs turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Ieškovo teigimu, jis po motinos mirties priėmė jos turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Kasacinis teismas, plėtodamas praktiką dėl ieškovo, kaip asmens, suinteresuoto bylos baigtimi, paaiškinimų vertinimo, yra išaiškinęs, kad pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (Lietuvos A. T. 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-614-881/2017). Nagrinėjamoje byloje jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą, teismui nepateikta. Iš esmės reikalavimas grindžiamas paties ieškovo paaiškinimais. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovui 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad savo asmeniniais veiksmais pradėjo turtą valdyti.

Ieškovas nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyveno jis, mama ir brolis. Po mamos mirties (duomenys neskelbtini) m., metus laiko kartu su broliu gyveno bute. Jis prižiūrėjo butą, mokėjo mokesčius už elektrą, komunalines paslaugas. Vėliau atlikęs laisvės atėmimo bausmę vėl grįžo gyventi į tą pačią gyvenamąją vietą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Vien aplinkybė, jog V. V. palikėjos turtu (butu) po mamos mirties naudojosi kaip ir iki jos mirties, vienareikšmiškai nepatvirtina fakto, kad palikimo turtu pradėta naudotis kaip savo, t. y. kad įpėdinio turėtos teisės persikėlė į kokybiškai naują stadiją – nuosavybės teisę į turtą. Juolab, kad turtu jis naudojosi ne vienas, o gyveno kartu su įpėdinio teises taip pat turėjusiu broliu. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia priešingai, jog V. V. tiesiog nebuvo priežasties ar būtinybės, o galimai ir galimybių, išsikelti iš gyvenamojo būsto. Nors ieškovas teismo posėdyje ir nurodė, kad ieškovas mokėjo buto išlaikymo mokesčius, tačiau tokią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikta. Priešingai, atsakovo atstovas nurodė ir byloje pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, kuriuo nurodoma, kad VĮ „Turto bankas“ perimtame būste dėl susidariusio įsiskolinimo nutrauktas elektros energijos tiekimas. Atsižvelgiant į tai, kad kitų buto išlaikymą pagrindžiančių įrodymų nepateikta, teismas daro išvadą, kad minėta aplinkybė neįrodyta. Pastebėtina, jog byloje nepateikta duomenų apie ieškovo gyvenamosios vietos deklaravimą. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. K. iš esmės jokių svarbių bylai aplinkybių, susijusių su V. V. palikimo priėmimo faktiniu valdymu veiksmais, nenurodė. Netgi nurodė ieškovo pozicijai prieštaraujančias aplinkybes, kad po V. (V.) mirties bute gyveno sūnus G., retkarčiais atvažiuodavo V. (ieškovas); po G. mirties butas buvo tuščias, retai ateidavo V. (ieškovas). Taip pat pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, jog (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu (kuriuo paskirtą bausmę ieškovas nurodė išvykęs atlikti praėjus kuriam laikui po motinos mirties) V. V. gyvenamoji vieta nurodyta esant (duomenys neskelbtini).

Esant minėtoms aplinkybėms, spręstina, jog ieškovo V. V. likimas gyventi jo motinai priklausiusiame būste po jos mirties, šiuo atveju negali būti vertinamas, kaip veiksmas, kuriuo siekiama priimti palikimą. Vien tik laukimas, kaip toliau klostysis situacija, po turto savininko mirties (pasyvūs veiksmai) negali būti laikomi palikimo priėmimu. Net įpėdinio apsigyvenimas kitų įpėdinių sutikimu gyvenamojoje patalpoje, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir savarankiškai neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesirūpino turtu ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo, negali būti pripažįstamas palikimo priėmimu (Lietuvos A. T. 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; kt.).

Paminėtina, jog iš esmės didelė dalis ieškiniu dėstomų aplinkybių labiau atitiktų civilinės bylos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, o ne reikalavimo dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu įrodinėjimui. Pažymėtina ir tai, kad byloje nepateikta net ieškovo giminystės ryšį su palikėja patikimai įrodančių duomenų. Teismo iniciatyva išreikalautoje Gyventojų registro tarnybos pažyma nenurodoma, jog V. V. turėjo sūnų V. V.. Kartu su ieškiniu pateiktame gimimo įraše nurodoma, jog V. V., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra V. (ne V.) V., nenurodoma nei jos gimimo data, nei asmens kodas.

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu

Ieškovas V. V. ieškiniu prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo valstybei paveldėjimo teise perėjo turtas, kurio savininkas buvo palikėja V. V..

CK 5.08 straipsnyje numatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Nagrinėjamu atveju, atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas, atsiliepimu į ieškinį bei teismo posėdžio metu atstovas prašė taikyti ieškinio pareiškimo senatį, kurią ieškovas yra praleidęs.

Pažymėtina, kad teismas klausimo dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nenagrinėja savo iniciatyva – tokio nagrinėjimo pagrindas yra ieškovo suformuluotas reikalavimas. CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tai yra, kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

Ieškovas ieškiniu nesuformulavo reikalavimo dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Ieškovo atstovas teismo posėdyje, sakydamas baigiamąją kalbą, užsiminė, jog teismui manant, kad buvo praleistas įstatyme numatytas terminas, prašo jį atnaujinti.

Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant ieškinio senaties termino pradžios nustatymo klausimais, išaiškinta, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, jog jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami (Lietuvos A. T. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012 ir kt.). Taikant šį išaiškinimą paveldėjimo teisiniams santykiams, ieškinio senaties terminas paveldėjimo teisei ginčyti prasideda tada, kai asmuo, pretenduojantis į palikimą, suvokia arba, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, turi suvokti, jog jo teisė paveldėti yra pažeista. Sprendžiant dėl asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie jo teisės pažeidimą, kartu dėl ieškinio senaties termino pradžios, svarbi aplinkybė yra ne tik asmens suvokimo apie jo teisės pažeidimą momentas, bet ir tai, ar apskritai asmuo žinojo, kad jis turi teisę, kuri yra pažeista.

Kaip nurodė pats ieškovas, (duomenys neskelbtini) m. birželio mėnesį iš valstybės įmonės Turto banko gavo pranešimą, kuriuo jo prašė iki (duomenys neskelbtini) susisiekti su Turto banko atstovais; pranešimu nurodyta, kad yra išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kuris patvirtinta, kad nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjo valstybė, ir jeigu iki nurodytos datos nesusisieks su Turto banku, bus priversti kreiptis į teismą dėl šiose patalpose gyvenančių asmenų iškraustymo. (duomenys neskelbtini) VĮ Turto bankas specialistai, surašė Objekto faktinės apžiūros aktą, V. V. su aktu supažindintas ir jame pasirašė. (duomenys neskelbtini) m. V. V. siųstas pranešimas dėl įsiskolinimo už faktinį naudojimąsi butu ir komunalines paslaugas.

Esant minėtoms aplinkybėms, akivaizdu, kad ieškovas apie savo galimai pažeistą teisę sužinojo ne vėliau nei (duomenys neskelbtini) m. birželio mėnesį, todėl pareiškęs ieškinį teisme tik (duomenys neskelbtini), praleido CK 5.8 straipsnyje numatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, ir atnaujinti praleistą terminą teisinio pagrindo nėra.

Dėl minėtos priežasties ir netenkinus ieškinio reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teismas neturi pagrindo tenkinti ir šį ieškovo reiškiamą reikalavimą. Kaip minėta, teisę ginčyti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą turi teisę tik tie asmenys, kurie yra įstoję į paveldėjimo teisinius santykius. Šiuo atveju teigti, kad ieškovas į šiuos teisinius santykius įstojo, nėra pagrindo. Reikalavimas dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo atmestinas.

CPK 96 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, todėl iš ieškovo V. V. bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes jis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. ((duomenys neskelbtini), 100 procentų atleistas nuo visų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas, nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444–448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškovo V. V. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, trečiajam asmeniui K. V. dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.