Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų prašymą išduoti Europos arešto orderį (toliau – EAO) nuteistajam V. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu (paliktu nepakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi) V. L. (toliau – ir nuteistasis) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Į V. L. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas – nuo 2020 m. sausio 21 d. 15.30 val. iki 2020 m. sausio 22 d. 13.54 val. (viena diena).

2. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistojo V. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 3 dalimi, V. L. 2023 m. rugpjūčio 14 d. lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, taikant intensyvią priežiūrą. Bausmės pabaiga: 2024 m. kovo 7 d.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi (teikimas Nr. T-733-1196/2023) V. L. panaikintas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos ir jis pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę, neatliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendį, bausmės pradžią skaičiuojant nuo V. L. faktinio sulaikymo dienos. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 27 d. ir atiduota vykdyti 2023 m. rugsėjo 28 d.

4. 2023 m. lapkričio 8 d. Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų prašymas išduoti EAO nuteistojo V. L. atžvilgiu, kadangi pastarasis pasislėpė nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo (duomenys neskelbtini).

II. Teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Europos arešto orderis neišduotinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 69¹ straipsnio 2 dalis nustato, kad dėl Lietuvos Respublikos piliečio ar kito asmens, kuris Lietuvos Respublikoje įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimo bausme, tačiau nuo jos atlikimo pasislėpė Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos arešto orderį išduoda ir į kompetentingą šios valstybės instituciją tiesiogiai kreipiasi apygardos teismas pagal nuosprendį ar nutartį panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą arba nutartį dėl lygtinai paleisto iš laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens pasiuntimo atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės priėmusio teismo veiklos teritoriją. Prireikus apygardos teismas Europos arešto orderį kompetentingai Europos Sąjungos valstybės narės institucijai gali perduoti per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją arba per Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorą – Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste (Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotoją).

6. Europos arešto orderio išdavimo ir asmens perėmimo pagal Europos arešto orderį taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. gruodžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-195/I-114 (toliau – Taisyklių), 5 punkte nustatyta, kad Europos arešto orderį dėl laisvės atėmimo bausme nuteisto ir nuo šios bausmės vykdymo pasislėpusio asmens išduoda apygardos teismas pagal nuosprendį ar nutartį panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, nutartį panaikinti lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimą švelnesne bausme arba nutartį dėl lygtinai iš pataisos įstaigos paleisto asmens pasiuntimo į pataisos įstaigą atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės priėmusio teismo veiklos teritoriją. Europos arešto orderis išduodamas esant šioms sąlygoms: likusi laisvės atėmimo bausmė yra keturi mėnesiai ar ilgesnis terminas (taisyklių 5.1 punktas); yra pagrindas manyti, kad nuteistasis gali būti Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje valstybėje, kuri taiko asmenų perdavimo pagal Europos arešto orderį tvarką (taisyklių 5.2 punktas); asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį atitinka proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principus, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir mastą, nuteistojo asmenybę (taisyklių 5.3 punktas).

7. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (t.y. 6 mėnesiai 24 dienos) viršija 4 mėnesius ir yra duomenys, kad nuteistasis nuo likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo pasislėpė Europos Sąjungos valstybėje narėje, konstatuotina, jog yra nustatytos formalios sąlygos, įtvirtintos Taisyklių 5.1. ir 5.2. punktuose, išduoti EAO. Visgi čia pabrėžtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti ir tai, ar asmens perdavimas pagal EAO atitinka proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principus atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir mastą, žalą, nuteistojo asmenybę.

8. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad V. L. praeityje ne kartą teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, taip pat ir susijusių su nuosavybe, jam paskirtas bausmes atliko. Paskutiniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu (paliktu nepakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi) V. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje. Tikslinga pažymėti, kad V. L. padarė vieną tyčinį, baigtą, sunkų nusikaltimą. Aptariamo nusikaltimo kontekste, vertinant pavojingumą, pažymėtina, kad pagrobto turto vertė - 960 Eur, būtų pripažįstama BK 178 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku, tačiau nuteistajam V. L. veikiant bendrai su kitais asmenimis, vienam iš kurių panaudojus fizinį smurtą ir peilį prieš nukentėjusįjį, o V. L. pagrobus iš nukentėjusiojo piniginę su joje buvusiais pinigais, jis (V. L.) atliko dalį plėšimo požymius atitinkančių veiksmų, kurių visuma ir lėmė baigtą nusikaltimą bei nuteistojo V. L. veiksmų kvalifikavimą pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Be to, nors nusikalstama veika buvo padaryta panaudojus fizinį smurtą ir peilį prieš nukentėjusįjį, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepareiškė civilinio ieškinio, taigi, nukentėjusysis neturi jokių turtinių pretenzijų nuteistiesiems, taip pat ir V. L.. Įvertintina ir tai, kad nuteistasis atliko didesnę dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, buvo paleistas lygtinai, o likęs neatliktos laisvės atėmimo bausmės terminas (6 mėnesiai ir 24 dienos) nors ir viršija minimalią laisvės atėmimo bausmę, numatytą kaip būtinąją sąlygą EAO išdavimui, t. y. 4 mėnesius, tačiau šis viršijimas nėra itin ženklus. Pagal Lietuvos apygardų teismų formuojamą praktiką, kreipiantis dėl EAO išdavimo, kai laisvės atėmimo bausmės terminas neviršija 1 (vienerių) metų, paprastai EAO atsisakoma išduoti (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ES1-18-1036/2022, ES1-6-932/2023, E1-28-1036/2023, ES1-29-468/2023 ir kt., Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. ES1-11-951/2023, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. ES1-21-813/2023, ES1-18-954/2023 ir kt.). Be šių aplinkybių pabrėžtina ir tai, kad nusikalstama veika padarytos žalos dydis yra mažesnis nei išlaidos, kurios susidarytų vykdant EAO, jei toks būtų išduotas, kas taip pat prisideda prie išvados, kad EAO išdavimo ir įvykdymo procedūra neproporcinga neatliktai bausmės daliai.

9. Taigi, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, t. y. tai, kad V. L. veiksmais padarytas nusikaltimas pagal jo įvykdymo aplinkybes nepasižymi itin dideliu pavojingumu, kad civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, įvertinus paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės terminą, kuris, kaip jau minėta, ne itin ženkliai viršija numatytą minimalų terminą kaip būtiną sąlygą išduoti EAO, teismų formuojamą bendrą praktiką bei į prašomo asmens perėmimo procedūrų išlaidas, daroma išvada, kad V. L. perdavimas pagal EAO neatitiktų proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principų. Dėl nurodytų argumentų atsisakytina išduoti Europos arešto orderį dėl V. L. perdavimo Lietuvos Respublikai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 69¹ straipsnio 2 ir 3 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti išduoti Europos arešto orderį dėl V. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) perdavimo Lietuvos Respublikai atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis neskundžiama.