Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų prašymą išduoti Europos arešto orderį (toliau – ir EAO) nuteistojo Č. L. (Č. L.) atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų prašymas išduoti EAO Č. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuris pasislėpė nuo jam skirtos 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Europos arešto orderis Č. L. atžvilgiu neišduotinas.

Europos arešto orderio išdavimo ir asmens perėmimo pagal Europos arešto orderį taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 1R-195/I-114 (2017 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 1R-202/I-274 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), 5 punkte nustatyta, kad Europos arešto orderį dėl laisvės atėmimo bausme nuteisto ir nuo šios bausmės vykdymo pasislėpusio asmens išduoda apygardos teismas pagal nuosprendį ar nutartį panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą <...> priėmusio teismo veiklos teritoriją. Šiuo atveju Europos arešto orderis išduodamas esant šioms sąlygoms: likusi laisvės atėmimo bausmė yra 4 (keturi) mėnesiai ar ilgesnis terminas (5.1. punktas); yra pagrindas manyti, kad nuteistasis gali būti Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje valstybėje, kuri taiko asmenų perdavimo pagal Europos arešto orderį tvarką (5.2. punktas); asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį atitinka proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principus, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir mastą, nuteistojo asmenybę (5.3. punktas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 69¹ straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtintas įpareigojimas dėl Europos arešto orderio išdavimo sprendžiančiam teismui įvertinti, ar asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį atitiktų proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principus atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir mastą, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo asmenybę.

Iš apygardos teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad Č. L. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 7 (septynių) mėnesių laisvės atrėmino bausme, BK 187 straipsnio 1 dalį – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir Č. L. paskirta galutinė subendrinta 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu Č. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant įpareigojimus. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į Č. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. sausio 16 d. 18.45 val. iki 2021 m. sausio 17 d. 12.43 val., prilyginant vieną sulaikymo parą vienai laisvės atėmimo dienai. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi, kuri patikslinta Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi, Č. L. panaikintas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskiros 7 (septynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis Č. L. nėra pradėjęs vykdyti jam minėtu įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtos bausmės (kurios vykdymo atidėjimas panaikintas), neatliktos bausmės laikas yra 7 (septyni) mėnesiai. Turimais duomenimis – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos kreipimesi dėl EAO išdavimo, nuteistasis Č. L. šiuo metu galimai yra atvykęs į Europos Sąjungos valstybę narę, t. y. Vokietijos Federacinę Respubliką.

Nagrinėjamu atveju, esant skirtai ir neatliktai 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmei, darytina išvada, kad yra nustatytos formalios sąlygos, įtvirtintos Tvarkos 5.1. ir 5.2. punktuose, išduoti EAO. Tačiau pažymėtina, kad kaip jau minėta kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti ir tai, ar asmens perdavimas pagal EAO atitinka proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principus atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir mastą, nuteistojo asmenybę.

Iš turimų duomenų, o būtent Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio matyti, kad nuteistasis Č. L. eilę kartų teistas, tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, paskirtas bausmes atlikęs. Nagrinėjamu atveju Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu nuteistas už apysunkio ir nesunkaus nusikaltimų padarymą, veikiant bendrininkų grupėje, nusikalstamomis veikomis nebuvo padaryta didelė turtinė žala. Kartu būtina įvertinti, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas – 7 (septyni) mėnesiai, tik nežymiai viršija minimalią laisvės atėmimo bausmę, numatytą kaip būtinąją sąlygą EAO išdavimui, t. y. 4 (keturis) mėnesius. Lietuvos teismų praktikoje suformuota, kad kreipiantis dėl EAO išdavimo, kai laisvės atėmimo bausmės terminas neviršija 1 (vienerių) metų, paprastai EAO atsisakoma išduoti (Lietuvos apygardų teismų nutartys Nr. ES1-17-493/2022, Nr. ES1-8-380/2022, Nr. ES1-6-491/2022, Nr. ES1-28-954/2022). Teismas pažymi ir tai, kad be kitų aplinkybių nustatyta, jog iš dviejų nuteistųjų solidariai priteista 784,81 (septynių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų ir 81 cento) turtinė žala net kelis kartus yra mažesnė už sumą, kuri yra išleidžiama vykdant EAO, jei toks būtų išduotas, kas taip pat sustiprina teismo manymą, jog EAO išdavimo ir įvykdymo procedūra neproporcinga ne tik bausmei, bet ir priteistos turtinės žalos dydžiui.

Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, t. y., tai, kad padaryti nusikaltimai pagal jų įvykdymo aplinkybes nepasižymi dideliu pavojingumu, įvertinus paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės terminą – 7 (septyni) mėnesiai, kuris, kaip jau minėta, tik nežymiai viršija numatytą minimalų terminą kaip būtiną sąlygą EAO išduoti, bei į prašomo asmens perėmimo iš užsienio valstybės – Vokietijos Federacinės Respublikos, procedūrų išlaidas, daroma išvada, kad Č. L. perdavimas pagal EAO neatitinka proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsisakytina išduoti Europos arešto orderį dėl Č. L. perdavimo Lietuvos Respublikai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 69¹ straipsnio 2 ir 3 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti išduoti Europos arešto orderį dėl Č. L. (Č. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuris pasislėpė nuo jam skirtos 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo, perdavimo Lietuvos Respublikai.

Nutartis neskundžiama.