Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Valstybinio studijų fondo atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui E. G. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį kaip tapatų, kuris jau buvo išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dėl jau įsiteisėjusio teismo sprendimo, priimto dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ši proceso teisės norma reiškia, kad jei teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo sprendimą, asmuo jau yra pasinaudojęs savo teise kreiptis į teismą, t. y. neegzistuoja viena iš prielaidų pareikšti ieškinį teisme. Nurodyta procesinė taisyklė yra grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą (CPK 18 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje tapataus ieškinio (tapačios bylos) sampratą, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl tapataus ieškinio konstatavimo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019; 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020, 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020; kt.).

Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis teisinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011). Ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019).

Ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl naujas ieškinys galimas tik nurodžius tokias aplinkybes, kurios nėra ir nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas jau išnagrinėtoje (ar pirmiau pradėtoje nagrinėti) byloje (2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.

Nagrinėjamu atveju apeliantė pripažįsta, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4009-494/2013 ir ieškinyje nagrinėjamu atveju skolos atsiradimo pagrindas yra tas pats, tos pačios bylos šalys, tačiau skiriasi skolos susidarymo laikotarpis. Dėl to apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotu ieškinio tapatumu. Tokiai apelianto pozicijai apeliacinės instancijos teismas pritaria.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-4009-494/2013, kuris įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 27 d., iš atsakovo E. G. ieškovui Valstybiniam studijų fondui priteistas 5 433,01 Lt (1 573,51 Eur) įsiskolinimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2013 m. spalio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo sprendimo motyvuose nurodyta, kad skola priteista už laikotarpį nuo 2007 m. IV ketvirčio iki 2013 m. III ketvirčio, ji sudaro 3000 Lt negrąžintos paskolos, 1631,28 Lt nesumokėtų palūkanų ir 801,73 Lt dydžio delspinigių.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas iš atsakovo prašo priteisti 1 122,35 Eur negrąžintą paskolą, 434,76 Eur nesumokėtas palūkanas ir 280,29 Eur delspinigių. Ieškinyje nėra nurodytas laikotarpis, už kurį prašoma priteisti skola, tačiau ieškovo teigimu, šis įsiskolinimas susidarė laikotarpiu nuo 2013 m. 4 ketvirčio iki 2021 m. 2 ketvirčio įskaitytinai ir tai patvirtina kartu su ieškiniu pateikta įsiskolinimo ataskaita. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovas turi procesinę pareigą aiškiai ir suprantamai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką. Pažymėtina, jog vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne, kaip minėta, reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021). Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Taigi, šiuo atveju, ieškovas ieškinyje turėtų aiškiai nurodyti skolos susidarymo laikotarpį, pateikti jos detalius paskaičiavimus, tačiau taip pat ir pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar ieškinys nėra tapatus, ir spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, negali nevertinti ieškinio prieduose nurodytų aplinkybių, o kilus abejonių turėtų ne formaliai taikyti ieškinio atsisakymo priimti institutą, bet ieškinio trūkumų šalinimo institutą siekdamas išsiaiškinti abejonių dėl ieškinio tapatumo sukėlusias aplinkybes (CPK 138 straipsnis).

Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ir pernelyg formaliai taikė atsisakymą priimti ieškinį reglamentuojančias teisės normas, todėl ginčijama nutartis naikintina, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju netikrina pareikšto ieškinio atitikimo kitiems CPK įtvirtintiems turinio ir formos reikalavimams, todėl ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.