Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „MMG Carriers International“ ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, UAB „Manvesta“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-05-06 - 2015-05-07 pagal trečiojo asmens UAB „Manvesta“ užsakymą Nr. 2015/05- 094 ieškovas autovežiu (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė krovinio - 10 automobilių Peugeot / Citroen - pervežimą Prancūzijoje, iš Poissy miesto į Tarnos miestą. Šio pervežimo metu buvo apgadintas vienas iš gabenamų automobilių: automobiliui Citroen C3 (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Automobilis 1) buvo įbrėžtas priekinis stiklas, įbrėžta bei įlenkta stogo priekinė dalis. Ieškovas informavo atsakovą apie įvykusi draudiminį įvykį ir teisės aktų nustatyta tvarka pateikė pranešimą apie žalą bei kitus draudimo išmokos dydžiui nustatyti reikalingus dokumentus. 2015-07-14 ieškovas gavo trečiojo asmens pretenziją Nr. 15-098, kuria pastarasis prašė kompensuoti dėl ieškovo veiksmų atsiradusius nuostolius, t. y. Automobilio 1 remonto išlaidas – 1 517,45 Eur ir nuvertėjimą - 2 654,00 Eur, viso - 4 171,45 Eur.

2015-09-28 - 2015-09-29 pagal trečiojo asmens užsakymą Nr. 2015/10-019 ieškovas autovežiu (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė krovinio - 8 automobilių - pervežimą Prancūzijoje, iš Montoir de Bretagne miesto į Marly la Ville miestą. Šio pervežimo metu buvo apgadintas vienas iš gabenamų automobilių, o būtent automobiliui Citroen Berlingo (VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis 2) buvo įbrėžtas kairiosios pusės sparnai, durelės. Ieškovas informavo atsakovą apie įvykusi draudiminį įvykį, teisės aktų nustatyta tvarka pateikė pranešimą apie žalą bei kitus draudimo išmokos dydžiui nustatyti reikalingus dokumentus. 2015-12-28 ieškovas gavo trečiojo asmens pretenziją Nr. 15 - 328, kuria pastarasis prašė kompensuoti dėl ieškovo veiksmų atsiradusius nuostolius, t. y. Automobilio 2 remonto išlaidas - 1 723,45 Eur ir nuvertėjimą - 3 415,40 Eur, viso - 5 138,85 Eur. Abiejose savo pretenzijose nurodytus nuostolius dėl Automobilio 1 ir Automobilio 2 nuvertėjimo trečiasis asmuo pagrindė nepriklausomų ekspertų DEKRA atliktų ekspertizių išvadomis, kuriose nurodoma, jog automobiliai dėl įvykių nuvertėjo 20 proc. Ieškovas, sutikdamas su trečiojo asmens pretenzijomis, 2016-03-04 atlygino pastarajam dalį nuostolių tokia apimtimi, kokia buvo įpareigotas Liudijimo įtvirtintomis nuostatomis (franšizės dalimi), o būtent sumokėjo 2 500 Eur už Automobilį 1 (išskaita nurodyta Liudijimo Priedo Nr. 4 1 punkte) ir 1 500 Eur už Automobilį 2 (išskaita nurodyta Liudijime).

2016-05-23 ieškovas kreipėsi į atsakovą raštu Dėl 2015 05 07 įvykio - žalos Nr. 710-932-262668/001 ir dėl 2015 09 29 įvykio - žalos Nr. 262668_0932_l-004 (toliau - Raštas), kuriuo pareikalavo išmokėti draudimo išmoką, kuria būtų kompensuojamas apgadintų automobilių vertės sumažėjimas, t. y. bendra abiejų automobilių nuvertėjimo 20 proc. suma - 6 069,40 Eur. 2016-07-18 atsakovas pateikė ieškovui atsakymą į 2016-05-23 raštą, kuriuo atsisakė patenkinti ieškovo reikalavimą. 2016-07-25 ieškovas gavo iš atsakovo 2016-07-19 sprendimą dėl 2015 09 29 įvykio Nr. 262668_0932_l-004, kuriuo informavo apie tai, kad atsakovas priėmė sprendimą baigti žalos bylos administravimą, nes nuostolio dydis (1 293,45 EUR) neviršija besąlyginės išskaitos (1 500 EUR), o „3 415,40 EUR pretenzijos reiškėjo pretenzija dėl nuvertėjimo nepagrįsta dokumentais, todėl laikoma neįrodyta ir nepagrįsta.“. Ieškovas teigia, kad tinkamai pagrindė automobilių nuvertėjimo dydį ir pateikė atsakovui visus turimus, su tuo susijusius dokumentus, todėl atsakovas turi teisinę pareigą išmokėti draudimo išmoką. Automobiliai buvo visiškai nauji, neeksploatuoti ir net nepaleisti į apyvartą, jie gabenti iš gamyklos į automobilių salonus pirmajam pardavimui, kas reiškia, kad jie niekada nebuvo pirkti ir parduoti.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais.

Trečiasis asmuo apie bylos nagrinėjimą informuotas tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-04-16 ieškovas ir atsakovas Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių Nr. 019 sąlygomis (1 t., e. b. l. 7-12) sudarė Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo (sutartį) liudijimą Nr. 710-932-0262668 (1 t., e. b. l. 13), kurio pagrindu laikotarpiu nuo 2015-04-22 iki 2016-04-21 buvo apdrausta ieškovo, kaip krovinių vežėjo automobiliais, civilinė atsakomybė pagal 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR) (toliau – CMR konvencija). Remiantis Liudijimo Priedo Nr. 3 1 punkto nuostata, draudimo apsauga pagal Liudijimą galiojo atliekant pervežimus ne tik pagal CMR konvenciją, bet ir šalies viduje, t. y. kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra vienos valstybės teritorijoje (1 t., e. b. l. 15).

2015-05-06 - 2015-05-07 pagal trečiojo asmens UAB „Manvesta“ užsakymą Nr. 2015/05- 094 (1 t., e. b. l. 16) ieškovas autovežiu (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė krovinio - 10 automobilių Peugeot / Citroen - pervežimą Prancūzijoje, iš Poissy miesto į Tarnos miestą. Šio pervežimo metu buvo apgadintas vienas iš gabenamų automobilių: automobiliui Citroen C3 (VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (Automobilis 1) buvo įbrėžtas priekinis stiklas, įbrėžta bei įlenkta stogo priekinė dalis (1 t., e. b. l. 20-21).

2015-09-28 - 2015-09-29 pagal trečiojo asmens užsakymą Nr. 2015/10-019 (1 t., e. b. l. 36) ieškovas autovežiu (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė krovinio - 8 automobilių - pervežimą Prancūzijoje, iš Montoir de Bretagne miesto į Marly la Ville miestą. Šio pervežimo metu buvo apgadintas vienas iš gabenamų automobilių, o būtent automobiliui Citroen Berlingo (VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (Automobilis 2) buvo įbrėžtas kairiosios pusės sparnai, durelės (1 t., e. b. l. 50-51).

Automobilio 1 remonto išlaidos sudarė 1 517,45 Eur ir nuvertėjimas - 2 654,00 Eur, viso - 4 171,45 Eur (1 t., e. b. l. 22-24). Automobilio 2 remonto išlaidos sudarė 1 723,45 Eur ir nuvertėjimas – 3 415,40 Eur, viso - 5 138,85 Eur (1 t., e. b. l. 52, 54-55). Trečiasis asmuo UAB „Manvesta“ abiejose savo pretenzijose ieškovui nurodytus nuostolius dėl Automobilio 1 ir Automobilio 2 nuvertėjimo pagrindė nepriklausomų ekspertų (įmonės DEKRA) atliktų ekspertizių išvadomis, kuriose nurodoma, jog automobiliai dėl įvykių nuvertėjo 20 proc. (1 t., e. b. l. 25-31; 56-69). Ieškovas, sutikdamas su trečiojo asmens pretenzijomis, 2016-03-04 atlygino pastarajam dalį nuostolių tokia apimtimi, kokia buvo įpareigotas Liudijimo įtvirtintomis nuostatomis (franšizės dalimi), o būtent sumokėjo 2 500 Eur už Automobilį 1 (išskaita nurodyta Liudijimo Priedo Nr. 4 1 punkte) ir 1 500 Eur už Automobilį 2 (išskaita nurodyta Liudijime) (1 t., e. b. l. 39).

2016-05-23 ieškovas kreipėsi į atsakovą raštu „Dėl 2015 05 07 įvykio - žalos Nr. 710-932-262668/001 ir dėl 2015 09 29 įvykio - žalos Nr. 262668_0932_l-004“ (1 t., e. b. l. 42-43), kuriuo pareikalavo išmokėti draudimo išmoką, kuria būtų kompensuojamas apgadintų automobilių vertės sumažėjimas, t. y. bendra abiejų automobilių nuvertėjimo 20 proc. suma - 6 069,40 Eur. 2016-07-18 atsakovas pateikė ieškovui atsakymą į 2016-05-23 raštą, kuriuo atsisakė patenkinti ieškovo reikalavimą, t. y. sprendimą dėl draudiminio įvykio (1 t., e. b. l. 44).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas neginčija, (i) kad ginčo automobiliai buvo apgadinti dėl ieškovo kaip vežėjo kaltės pervežimo, kuriam taikoma ginčo draudimo sutartis, metu, (ii) ginčo automobilių patirtų apgadinimų apimties ir pobūdžio bei (iii) šių apgadinimų remonto išlaidų dydžio, kurios patenka į besąlyginės išskaitos ribas. Atsakovas atsisako išmokėti ieškovui draudimo išmoką remiantis tuo, kad, atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė krovinio vertės sumažėjimo bei todėl, kad ieškovas faktiškai nėra atlyginęs užsakovui (trečiajam asmeniui UAB „Manvesta“) krovinio nuvertėjimo, dėl ko teismas pasisako.

Dėl ginčui taikytino teisinio reguliavimo

Atsakovo prievolė išmokėti ieškovui draudimo išmoką už ieškovo padarytą žalą trečiajam asmeniui (krovinio apgadinimas) atsiranda draudimo sutarties pagrindu ir jos apimtis negali peržengti ginčo šalių sudarytos Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutarties ribų.

Nagrinėjamu atveju ginčo šalių sudaryta Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartis (liudijimas Nr. 710-932-0262668 (1 t., e. b. l. 13) nurodo, kad draudimo objektas yra krovinių vežėjo automobiliais atsakomybė pagal CMR konvenciją. Remiantis Liudijimo Priedo Nr. 3 3 punkto nuostata (1 t., e. b. l. 15), draudikas prisiėmė ne didesnę atsakomybę nei nurodyta CMR konvencijoje. Dėl to šiuo atveju konstatuotina, kad ginčo santykiams (siekiant nustatyti, ar ieškovo nurodomas krovinio nuvertėjimas patenka į draudiminę apsaugą) taikytina CMR konvencijoje nustatyta vežėjo atsakomybė už krovinio sugadinimą.

Taigi, draudimo sutartimi suteikiamos apsaugos apimtį pirmiausia nulemia CMR konvencijoje nustatytas vežėjo civilinės atsakomybės teisinis režimas. Draudimo įstatymo (redakcija žalos padarymo metu) 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjas iš draudimo gali tikėtis tik tokio dydžio draudimo išmokos, kiek jis pats privalėjo sumokėti pagal draudėjo ir nukentėjusio trečiojo asmens siejantį santykį bei šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, t. y. žalos dydis ir draudimo išmokos dydis turi būti nustatomas pagal CMR konvencijoje nustatytas taisykles.

Krovinio sugadinimas – tai krovinio savybių pablogėjimas, nulemiantis jo vertės sumažėjimą, arba tai, kad jis tampa nebetinkamas naudoti. Krovinio visiško sugadinimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertę pagal CMR konvencijos 23 straipsnį. Krovinio vertės sumažėjimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą (CMR konvencijos 25 straipsnis) bei kitas su krovinio vertės sumažėjimu susijusias išlaidas (pvz., mokestis ekspertams už vertės nustatymą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2012).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar pagal ginčo draudimo sutartį draudikas (atsakovas) turi pareigą išmokėti draudimo išmoką už ieškovo nurodomą krovinio sugadinimą, t. y. dviejų naujų automobilių 20 proc. kainos nuvertėjimą. Pagal ginčo draudimo sutartį krovinio vertės sumažėjimui taikytinas CMR konvencijoje nustatytas teisinis reguliavimas. CMR konvencijos 25 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai pagal 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatas, tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip: suma, kurią reikėtų sumokėti visiškai praradus krovinį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinamas visas krovinys, arba suma, kurią reikėtų sumokėti praradus sugadintą krovinio dalį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinama tik dalis krovinio. CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompensacijos suma dėl dalies ar viso krovinio praradimo ar sugadinimo apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę, tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 2, 3 dalys). Be to, turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami (CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalis). Didesnės kompensacijos iš vežėjo gali būti pareikalauta tik tuo atveju, jeigu buvo deklaruota krovinio vertė arba papildoma krovinio vertė, kaip nurodyta 24 ir 26 traipsniuose (CMR konvencijos 23 straipsnio 6 dalis).

Dėl krovinio vertės sumažėjimo kaip krovinio sugadinimo

2016-07-18 atsakovas pateikė ieškovui sprendimą dėl draudiminio įvykio, kuriuo atsisakė patenkinti ieškovo reikalavimą (1 t., e. b. l. 44), nenurodydamas konkretaus draudimo taisyklių punkto, kuriuo rėmėsi priimdamas šį sprendimą. Aplinkybes, sudarančias pagrindą atsisakyti mokėti ar sumažinti draudimo išmoką, privalo įrodyti draudikas. Tai reiškia, kad draudikas, atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, o vėliau – gindamasis nuo pareikšto ieškinio, privalo įrodyti aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti draudimo taisyklių nuostatas, kurios apibrėžia pagrindą atsisakyti mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-969/2015).

Iš atsakovo pozicijos nagrinėjamoje byloje matyti, kad šiuo atveju atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką ieškovui todėl, kad ieškovas neįrodė krovinio sugadinimo vadovaujantis CMR konvencijos nuostatomis ir Taisyklių 17 punkto nuostatomis.

Ieškovas krovinio (ginčo automobilių) sugadinimą įrodinėja įmonės DEKRA atliktų ekspertizių išvadomis, kuriose nurodoma, jog automobiliai dėl įvykių nuvertėjo 20 proc. (1 t., e. b. l. 25-31; 56-69). Tokį kainos sumažinimą 20 proc. taikė siuntėjas (GEFCO FRQNCE S.A.S.) trečiajam asmeniui UAB „Manvesta“ pagal sąskaitas Nr. 9006069867 ir Nr. 9006091083 (1 t., e. b. l. 23-24; 54-55).

Aukštesnės instancijos teismų praktikoje panašiose bylose yra aiškiai nurodoma, kad atkūrimo kaštų apskaičiavimas negali būti vertinamas, kaip krovinio nuvertėjimas CMR prasme. Krovinio nuvertėjimas apskaičiuojamas iš krovinio vertės toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti (CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalis) atimant sugadinto krovinio likutinę vertę, t. y., tiek, kiek rinkoje kainuoja toks apgadintas krovinys. Gauta suma yra krovinio nuvertėjimas. Automobilių nuvertėjimas turi būti apskaičiuojamas iš automobilių kainos toje vietoje ir tuo laiku, kai jie buvo priimti vežti, atimant apgadintų automobilių likutinę vertę, t. y. iš automobilių vidutinės rinkos kainos, tuo metu ir toje vietoje, kai jie buvo priimti vežti, turi būti išskaičiuota apgadintų automobilių vidutinė rinkos kaina. (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-801-340/2011; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-650-345/2013;Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-493-656/2017). Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų galima nustatyti, kokia buvo ginčo automobilių kaina toje vietoje ir tuo laiku, kai jie buvo priimti vežti: automobilio Citroen C3 (VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (Automobilis 1) kaina buvo 13 270,00 Eur be PVM (15 924,00 Eur su PVM) (1 t., e. b. l. 18-19); automobilio Citroen Berlingo (VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (Automobilis 2) kaina buvo 17 077,00 Eur be PVM (20 492,00 Eur su PVM) (1 t., e. b. l. 48-49). Tačiau ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie likutinę automobilių vertę, t. y. už kokią kainą šie ginčo automobiliai buvo parduoti, bei nepateikė įrodymų, kad buvo bandyta parduoti apgadintus automobilius, taip bandant sumažinti žalos dydį.

Jei teismui nėra pateikti įrodymai apie prekių biržos ar rinkos vertę, teismas gali vadovautis ta krovinio verte, kuri yra nurodyta sąskaitoje faktūroje, lydinčioje krovinį ir pateikiamoje muitinei. Nustatant krovinio vertės sumažėjimą vienu iš įrodymų gali būti eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 185, 212, 218 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2007; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2012). Šiuo atveju į nagrinėjamą bylą pateiktos įmonės DEKRA atliktų ekspertizių išvados (1 t., e. b. l. 25-31; 56-69) nelaikytinos ekspertizės išvadomis CPK 216 straipsnio prasme, bet vertintinos kaip rašytiniai įrodymai byloje, kuriais ieškovas turi teisę įrodinėti krovinio vertės sumažėjimą.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.).

Vertinant nagrinėjamoje byloje ieškovo pateiktas įmonės „DEKRA Expertise“ atliktų ekspertizių išvadas (1 t., e. b. l. 25-31; 56-69), teismas atsižvelgia į ieškovo pateiktų Gefco veiklos ribose esančių naujų automobilių patirtos žalos nustatymo ir administracinio tvarkymo taisyklių (1 t., e. b. l. 109-136, toliau – Gefco taisyklės) nuostatas, kurių II dalies „Rimta avarija arba visiškas automobilio sugadinimas“ 1.1. punkte nurodyta, kad kai automobilis yra laikomas pataisomu, tačiau nebegali būti parduodamas kaip naujas, jis bus parduodamas kaip naudotas automobilis, o tokio automobilio tiesioginę žalą sudaro: (i) gamintojo nustatyta kaina mažinama 20 proc. (nes automobilis bus parduotas kaip naudotas); (ii) remonto išlaidos; (iii) pridėtinės išlaidos. Iš šių Gefco taisyklių turinio matyti, kad 20 proc. vertės sumažėjimas yra taikomas visiems be išimties apgadintiems naujiems automobiliams, jei jie nebebus parduodami kaip nauji. Kitaip tariant, ginčo atveju apgadintų automobilių vertės sumažėjimas taip pat buvo nustatomas pagal Gefco taisyklių nuostatas, netiriant, ar šis krovinio apgadinimas iš tikrųjų 20 proc. sumažino ginčo automobilių kainą, turint omenyje, kad apgadintų automobilių remonto išlaidos taip pat yra atlyginamos. Dėl to teismas sutinka su atsakovo teiginiais, kad ieškovo pateiktos įmonės „DEKRA Expertise“ atliktų ekspertizių išvados neatitinka turto vertinimo ataskaitų, iš jų nėra aišku, kodėl ir kokiu metodu yra apskaičiuotas 20 proc. nuvertėjimas. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šie ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai nelaikytini tinkamais įrodymais, siekiant įrodyti krovinio sugadinimą pagal CMR konvencijos 25 straipsnio 1 punkte nustatytas taisykles. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė ginčo krovinio sugadinimo pagal CMR konvencijos 25 straipsnio 1 punkte nustatytas taisykles (CPK 178 straipsnis).

Dėl ieškovo reikalavimo teisės

Minėta, kad nagrinėjamoje byloje ginčo šalių teisniai santykiai kvalifikuoti kaip civilinės atsakomybės draudimo santykiai, t. y. ginčo sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai, draudimo išmoka mokama trečiajam nukentėjusiajam asmeniui, o jei draudėjas ar apdraustasis atlygino žalą, padarytą nukentėjusiajam trečiajam asmeniui – draudimo išmoka išmokama draudėjui arba apdraustajam (Draudimo įstatymo redakcija, galiojusi žalos padarymo metu - 107 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ši Draudimo įstatymo nuostata, reglamentuojanti draudimo išmokos išmokėjimą civilinės atsakomybės draudimo atveju, yra nuosekliai aiškinama ir taikoma aukštesnės instancijos teismų praktikoje, kaip nustatanti pareigą draudimo išmokos reikalaujančiam asmeniui įrodyti, jog jis atlygino žalą (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-912-340/2013). Dėl to ieškovas nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti, kad atlygino žalą krovinio savininkui ar trečiajam asmeniui UAB „Manvesta“ ir įgijo reikalavimo teisę.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas trečiajam asmeniui UAB „Manvesta“ yra atlyginęs tik dalį žalos (besąlyginės išskaitos ribose). Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad iš atsakovo prašomos priteisti krovinio sugadinimo sumos nėra atlyginęs trečiajam asmeniui UAB „Manvesta“ dėl finansinių sunkumų, o tai rengiasi padaryti po šios bylos išnagrinėjimo. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad ginčo krovinio siuntėjas yra Gefco France S.A.S. (1 t., e. b. l. 17, 20, 50, 70), užsakovas yra trečiasis asmuo UAB „Manvesta“, kuris atlygino krovinio siuntėjui patirtą žalą (1 t., e. b. l. 187-188), o ieškovas sumokėjo trečiajam asmeniui UAB „Manvesta“ tik dalį (4000,00 Eur) žalos, padengiančios ginčo automobilių remonto išlaidas (1 t., e. b. l. 39; 2 t., e. b. l. 14-15). Iš šių rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad visi nuostoliai už krovinio sugadinimą ieškovo faktiškai nebuvo atlyginti žalą patyrusiam asmeniui, taigi žalos atlyginimo už ieškovą faktas byloje neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas atsakovo atstovo argumentus dėl ieškovo reikalavimo teisės nebuvimo laiko pagrįstais ir konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog turi reikalavimo teisę į atsakovą Draudimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalies pagrindu (Draudimo įstatymo redakcija, galiojusi žalos padarymo metu), todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas nagrinėjamoje byloje nereikalauja atlyginti patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atmetus, patirtos valstybės bylinėjimosi išlaidos, priteistinos iš ieškovo (CPK 96 straipsnis). Byloje iš viso patirta 3,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš ieškovo valstybės naudai priteistina ši suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „MMG Carriers International“, j. a. k. 302344476, 3,68 Eur (trys eurai ir 68 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytą sumą, tai patvirtinantys įrodymai pateikti pirmosios instancijos teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.