- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-08
- Bylos Nr.
- 2A-912-340/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-16980-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Dina International Transportas“
- Atsakovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Litbana“, UAB „Baltic Transit Rail“
- Kategorijos
- 73.2.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Dina International Transportas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Dina International Transportas“ ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Litbana“, UAB „Baltic Transit Rail“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl draudimo sutartyje numatytos draudimo išmokos sumažinimo teisėtumo ir ieškovo reikalavimo teisės.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 25 789,45 Lt žalos, susidariusios atsakovui išmokėjus 50 procentų sumažintą draudimo išmoką ieškovui pažeidus draudimo taisyklių reikalavimą vežti greitai gendančius maisto produktus specialiose transporto priemonėse su techniškai tvarkingais ir veikiančiais temperatūrinio režimo registravimo prietaisais bei laiku nepranešus apie draudiminį įvykį. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai sumažino draudimo išmoką ir neįteikė ieškovui draudimo taisyklių Nr. 011 (toliau – Taisyklės) kopijos bei reikiamai neišaiškino, kas yra techniškai tvarkingi ir veikiantys temperatūrinio režimo registravimo įtaisai. Pažymėjo, jog yra neaiški draudimo sutarties sąlyga, numatanti nedelsiamą pranešimą apie įvykį (b.l.2-4, 69,70).
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis ar tretieji asmenys atlygino žalą tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui „Oase Frech BV“, todėl ieškovas neturi reikalavimo teisės. Atsakovo teigimu, ieškovas buvo tinkamai supažindintas su draudimo taisyklėmis, jos yra viešai skelbiamos. Nesutiko su ieškovo paskaičiuotu nuostolių dydžiu, į kurį ieškovas įtraukė 1 400 EUR besąlyginės išskaitos sumą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Baltic Transit Rail“ pateikė paaiškinimą, kad yra prisiėmęs įsipareigojimą sumokėti UAB „Litbana“ 25 789,45 Lt skolą, susidariusią dėl krovinio sugadinimo, dėl ko yra kaltas ieškovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-05-02 sprendimu ieškinį atmetė: priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 257 Lt išlaidas už vertimus bei 28 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Nustatė, kad ieškovas su užsakovu UAB „Baltic Transit Rail“l 2010-09-03 pasirašė krovinių pervežimo užsakymą sutartį Nr. TR BTR0065 dėl krovinio - 24 tonų mandarinų pervežimo maršrutu Vilnius – Helsingborg (Švedija), pervežimo kaina 1 200 EUR. Taip pat nustatė, jog ieškovas pervežimą atliko, tačiau jo metu buvo nepataisomai sugadintas krovinys. Kadangi ieškovas su atsakovu buvo sudaręs vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį, atsakovas pripažino įvykį draudžiamuoju ir nusprendė išmokėti 22 847,18 Lt draudimo išmoką, t.y. ieškovui pažeidus draudimo taisyklių sąlygas draudimo išmoką sumažino per pusę. Nesutiko su ieškovo argumentu, jog atsakovas nepakankamai išaiškino vežėjui draudimo taisyklių sąlygas. Nurodė, jog priede prie Draudimo poliso buvo raštu išdėstyti nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais, kuriuos pasirašė ieškovo atstovas. Nustatė, kad ieškovas pažeidė reikalavimą apelsinų krovinį gabenti transporto priemone, turinčia temperatūrinio režimo registravimo prietaisą, dėl to krovinys buvo sugadintas. Nurodė, kad ieškovo vairuotojas tai, kad nėra palaikomas krovinio temperatūrinis režimas pastebėjo 2010-09-06, tačiau atsakovui draudikui apie tai buvo pranešta 2010-09-24, todėl sprendė, kad toks nesavalaikis pranešimas apie šią aplinkybę apribojo atsakovo draudiko galimybes tinkamai ištirti bei įvertinti įvykio priežastis, nustatyti, ar nebuvo galima išvengti žalos ar bent sumažinti žalos dydį. Konstatavo, jog ieškovas pažeidė Taisyklių 2.3.8 p., kuris numato, jog draudėjas, sužinojęs apie draudžiamąjį įvykį, privalėjo apie tai pranešti draudikui nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 savaitę, per 3 darbo dienas žodinį pranešimą privalomai patvirtinant raštu. Sprendė, kad atsakovas pagrįstai per pusę sumažino draudimo išmoką, ką numatė Taisyklių 24.1.3, 24.2.2 p. Pripažino, kad ieškovas nepateikė reikiamų įrodymų, patvirtinančių, jog jis patyrė nuostolius dėl šio įvykio.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-02 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl to sprendime, krovinio savininkas neteisingai nurodytas „Oase Fresh BV“, tuo tarpu krovinio savininkas yra trečiasis asmuo UAB „Litbana“. Pažymi, jog UAB „Baltic Transit Rail“ atsiskaitė su krovinio savininku UAB „Litbana“, o su UAB „Baltic Transit Rail“ atsiskaitė apeliantas, tokiu būdu atlygindamas nuostolius krovinio savininkui, tuo pačiu apeliantui perėjo reikalavimo teisė šioje byloje. Tai patvirtina byloje surinkti įrodymai.
2. Apelianto teigimu, atsakovas neturėjo teisės mažinti draudimo išmokos 50 proc. dėl to, kad jo manymu puspriekabės temperatūrinį rėžimą nustatantis prietaisas neatitiko jo reikalavimų. Nurodo, jog Taisyklių reikalavimai yra dviprasmiški ir apeliantui net nebuvo išaiškinti, t.y. neišaiškino, kas būtent yra „techniškai tvarkingi ir veikiantys temperatūrinio rėžimo registravimo įtaisai“, taip pat neišaiškino, kuo skiriasi portatyvinis nuo automatiškai užrašančio termometro. Nurodo, jog atsakovas neišaiškino, kad jo reikalavimais puspriekabė turi būti aprūpinta fiksuojančiu temperatūros pokyčio istoriją prietaisu. Pažymi, jog puspriekabėje buvo tinkamai sumontuoti visi gamintojo prietaisai, dėl ko puspriekabė atitiko techninius reikalavimus. Teigia, jog visi sutarties neaiškumai turi būti aiškinami apelianto, kaip silpnesniosios šalies, naudai.
3. Pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino 1970-09-01 Ženevos Konvenciją dėl greitai gendančių maisto produktų tarptautinio gabenimo ir tokiam gabenimui naudojamų specialių transporto priemonių (toliau – Konvencija). Teismas nurodė, kad apeliantas nesilaikė reikalavimo krovinį gabenti transporto priemone, neturinčia temperatūrinio rėžimo registravimo prietaiso, kai tuo tarpu Konvencija nenumato termino termografas ar prietaiso, kuris fiksuotų temperatūros pokyčius. Esminė Taisyklių sąlyga gabenant greitai gendančius maisto produktus yra transporto priemonės ir jos matavimo prietaisų atitikimas Konvencijos reikalavimams, kuriuos apeliantas nepriekaištingai įvykdė.
4. Atsakovui žodžiu buvo pranešta nedelsiant po įvykio, apie tai, kad yra sugadintas krovinys. Dėl objektyvių priežasčių apeliantas negali pateikti tai patvirtinančių įrodymų. Nurodo, jog atsakovas niekaip nepagrindžia savo atsisakymo mokėti likusią 50 procentų draudimo išmoką, nenurodo kodėl nesumoka būtent 50 procentų išmokos ir šio skaičiaus nepagrindžia objektyviais skaičiavimais. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-02 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:
1. Apeliantas nepateikė duomenų bei dokumentų, patvirtinančių, jog jis atlygino žalą nuostolius patyrusiems asmenims bei tokiu būdu įgijo reikalavimo teisę. Nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog UAB „Litbana“, UAB „Baltic Transit rail“ ar apeliantas būtų atlyginę žalą „Oase Fresh BV“, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantas neturi teisės reikalauti draudimo išmokos.
2. Apeliantas buvo tinkamai supažindintas su Taisyklėmis, tai patvirtino ir ieškovo atstovas savo parašu draudimo sutartyje. Nurodo, jog taisyklėse labai aiškiai apibrėžta, jog kiekviena transporto priemonė, gabenanti prekes su temperatūriniu rėžimu, privalo būti aprūpinta techniškai tvarkingais temperatūros registravimo įtaisais, kurie montuojami gamintojo numatytoje vietoje. Tuo tarpu draudimo sutarties priedas Nr.2 numato, jog draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos už žalą, atsiradusią, neįvykdžius nurodymų, kai bus nustatyta, jog žala atsirado dėl draudėjo, jo atstovo ir su juo susijusių asmenų tyčios ar didelio neatsargumo. Kadangi byloje nustatyta, jog krovinys buvo transportuojamas transporto priemone, neturinčia temperatūrinio rėžimo registravimo įtaiso, draudimo sutarties sąlygos objektyviai nebuvo vykdomos, kas taip pat galimai lėmė žalos atsiradimą ar padidėjimą.
3. Teigia, jog atsakovo pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties. Tai reiškia, jog draudiko pareigos nustatomos ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisyklės (t.y. CMR Konvencijos nuostatas), o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius ir pagal pačią draudimo sutartį, todėl apeliantas nepagrįstai CMR konvencijos nuostatas tapatina su draudimo sutarties bei Taisyklių nuostatomis.
4. Nurodo, jog apeliantas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, tokiu būdu nepalikdamas draudikui objektyvios galimybės nustatyti, įvertinti draudiminio įvykio aplinkybes, priežastis, todėl atsakovas turėjo teisę nemokėti ar sumažinti draudimo išmoką.
5. Pažymi, jog draudimo mažinimo suma yra pagrįsta ir teisėta, nes draudikas dėl draudimo sutarties sąlygų pažeidimo būtų turėjęs galimybę nemokėti draudimo išmokos visa apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių civilinio proceso normų, tinkamai aiškino ir taikė šalių draudimo sutarties sąlygas bei materialinės teisės normas, reglamentuojančias draudimo išmokos sumažinimą, nepažeidė teismų praktikos nuostatų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 185, 263 str.).
Teismas nustatė , kad ieškovas su atsakovu buvo sudaręs vežėjų automobiliais draudimo sutartį Nr. PZULT Nr. 1157056, pagal kurią buvo apdrausta ieškovo (krovinio vežėjo) civilinė atsakomybė pagal 1956 m. CMR konvenciją. Ieškovas vykdė tarptautinį krovinio pervežimą pagal sutartį su užsakovu UAB „Baltic Transit Rail“, krovinis buvo sugadintas, apie ką buvo pranešta draudimo kompanijai (atsakovui) 2010 m. rugsėjo 24 d. Atsakovas pripažino įvykį draudžiamuoju, tačiau ieškovui pažeidus draudimo taisyklių sąlygas draudimo išmoką sumažino per pusę.
Dėl įrodymo, pateikto kartu su apeliaciniu skundu, prijungimo prie bylos.
Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė UAB „Litbana“ 2010-11-19 pretenzijos kopiją (b.l. 150-151), tačiau ieškovas neprašo prijungti pretenziją prie bylos medžiagos ir būtinumo ją pateikti nepagrindžia. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teismui įstatymo yra ribojamas: apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Teisėjų kolegija sprendžia kad pretenzija galėjo būti pateikta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir procesinių pagrindų pateikti jį po teismo sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teismui nėra.
Dėl ieškovo teisės į ieškinį.
Apeliantas ginčija teismo išvadą, kad ieškovas nepateikė reikiamų įrodymų, patvirtinančių, jog jis patyrė nuostolius dėl šiuo įvykio. Negalima sutikti su ieškovo argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisnius santykius kaip civilinės atsakomybės draudimo santykius, t.y. sutartys sudaryta trečiojo asmens naudai, draudimo išmoka mokama trečiajam nukentėjusiajam asmeniui, o jei draudėjas ar apdraustasis atlygino žalą, padaryta nukentėjusiajam trečiajam asmeniui – draudimo išmoka išmokama draudėjui arba apdraustajam (draudimo liudijimas, Draudimo įstatymo 93 str. 1 d.). Ieškovas nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti, kad atlygino žalą krovinio savininkui ir įgijo reikalavimo teisę. Apeliantas be pagrindo teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus apie atsiskaitymą su krovinio savininku, nukrypdamas nuo teismų suformuotos praktikos įrodinėjimo klausimais. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuose be pagrindo nurodė, kad krovinio savininkas – „Oase Fresh BV“. Pagal bylos medžiagą UAB „Litbana“ yra krovinio siuntėjas, „Oase Fresh BV“- krovinio gavėjas (b.l. 97); pastaroji įmonė atliko krovinio ekspertizę ir jį utilizavo; atsakovas jai atlygino 50 proc. nuostolio dėl ekspertizės ir krovinio utilizavimo. Bylos procesiniuose dokumentuose krovinio savininku įvardijamas trečiasis asmuo UAB „Litbana“; atsakovas sumokėjo 50 proc. nuostolio sumos dėl sugadinto krovinio UAB „Litbana“, t.y. atsakovas laikė šią įmonę nuostolį partyrusiu asmeniu. UAB „Litbana“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė; byloje patektas trečiojo asmens UAB „Baltic Transit Rail“ paaiškinimai dėl ieškinio ir prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant; procesinėse dokumentuose jis nurodė, kad su ieškovu 2011-09-15 sudarė skolų grąžinimo aktą, kuris įrodo, jog bendrovės pretenzijų viena kitai neturi, t.y. atliktas skolų įskaitymas; 2011-10-12 trečiasis asmuo ir UAB „Litbana“ sudarė skolos grąžinimo grafiką, pagal kurį trečiasis asmuo įsipareigojo sumokėti UAB „Litbana“ 25 789,45 Lt – likusį nuostolio už sugadintą krovinį dalį. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo argumentais, kad pateiktas 2011-09-15 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas pagal savo turinį nelaikytinas tinkamu įrodymu, jog UAB „Dina International Transportas“ atsiskaitė su UAB „Baltic Transit Rail“ už ginčo įvykį; skolos gražinimo grafikas taip pat nelaikytinas tinkamu įrodymu, kad nuostoliai už krovinio sugadinimą faktiškai buvo atlygintos. Pagal grafiką su UAB „Litbana“ turėjo būti atsiskaityta iki 2012 m. kovo mėnesio, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui įrodymų apie visišką atsiskaitymą nebuvo pateikta. Pažymėtina, kad teismo sprendimas byloje buvo priimtas 2012 m. gegužės mėnesį, t.y. galimybę pateikti tokius įrodymus buvo. Taigi žalos atlyginimo už ieškovą faktas byloje neįrodytas. Duomenų, kad kas nors iš proceso dalyvių būtų atsiskaitęs su „Oase Fresh BV“, byloje taip pat nėra.
Dėl draudimo išmokos sumažinimo.
Apeliantas teigia, jog atsakovas nepagrįstai sumažino draudimo išmoką 50 proc.; nurodo, kad atsakovas, nors pats pripažino įvykį draudiminiu, niekaip nepagrindžia savo atsisakymo mokėti likusių 50 proc. draudimo išmokos; atsisakymas mokėti nepagrįstas objektyviais paskaičiavimais, t.y. apeliantas iš esmės nesutinka, kad draudikas turi teisę nemokėti ar sumažinti mokėtinos draudimo išmokos dydį. Teisėjų kolegija pažymi, jog draudiko teisė sumažinti draudimo išmoką arba atsisakyti ją išmokėti numatyta šalių draudimo sutartyje ir neprieštarauja Draudimo įstatymui. Draudiko teisę sumažinti draudimo išmoką, jeigu draudėjas nepraneša apie draudžiamąjį įvykį per draudimo sutartyje numatytą terminą, numato CK 6.1012 str. bei atsakovo Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 (toliau- Taisyklės) 24.1.3 punktas. Taisyklės yra šalių draudimo sutarties sąlygų dalis. Taigi faktas, kad draudikas pripažino įvykį draudžiamuoju nereiškia, kad jis privalo sumokėti draudimo išmoką 100 proc. Byloje nustatyta, kad vairuotojas pastebėjo, jog nėra palaikomas krovinio temperatūrinis režimas 2010-09-06, pranešė - 2010-09-24, t.y. sutartyje numatytas įsipareigojimas pranešti apie draudžiamąjį įvykį per 7 dienas nebuvo įvykdytas; pagal šalių sutarties sąlygas vien šis faktas sudaro pagrindą draudimo išmokai sumažinti. Ieškovas šių byloje nustatytų aplinkybių neginčijo, taip pat neįrodinėjo, jog nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.
Taisyklių 24.2.2 punktas numato teisę sumažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti, jeigu greitai gendantis maisto produktai vežami techniškai netvarkingomis transporto priemonėmis, neatitinkančiomis Taisyklių 17 paragrafe reikalavimų ir tai turėjo įtakos žalos dydžio ar įvykio fakto nustatymui; Taisyklių 17 paragrafas numato specialius reikalavimus greitai gendančių produktų gabenimui, vienas iš jų- reikalavimas naudoti tokių produktų gabenimui specialias transporto priemones su techniškai tvarkingomis temperatūrinio režimo registravimo įtaisais. Apeliantas įrodinėja, kad ši Taisyklių nuostata jam buvo neaiški, dviprasmiška; ši sutarties nuostata turi būti aiškinama apelianto, kaip silpnesnės šalies naudai. Tačiau apeliantas yra verslininkas, profesionaliai teikiantis tarptautinio krovinių pervežimo paslaugas, todėl draudimo sutarties specialus reikalavimas registruoti greitai gendančių produktų pervežimo temperatūrinį režimą jam turi būti natūralus ir suprantamas. Apeliantas ir atsakovas yra verslininkai, nėra jokio pagrindo laikyti apeliantą silpnesniąja sutarties puse. Apeliantas buvo pasirašytinai supažindintas su atsakovo draudimo Taisyklėmis, kopija jam buvo įteikta; atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodo, kad toks supažindinimas su draudimo taisyklėmis teismų praktikoje laikomas tinkamu. Apeliantas nenurodo, kokiomis dar priemonėmis draudikas privalėjo supažindinti jį ar išaiškinti reikalavimą turėti techniškai tvarkingą temperatūrinio režimo registravimo įtaisą. Bylos nagrinėjimo metu apelianto atstovas teigė, kad puspriekabėje buvo tinkamai sumontuoti visi gamintojo prietaisai, dėl ko puspriekabė atitiko techninius reikalavimus. 1970-09-01 Ženevos Konvenciją dėl greitai gendančių maisto produktų tarptautinio gabenimo ir tokiam gabenimui naudojamų specialių transporto priemonių nenumato termino termografas ar prietaiso, kuris fiksuotų temperatūros pokyčius, t.y. net neįrodinėjo, kad ieškovas (apeliantas) buvo įvykdęs draudimo sutarties 17 skirsnio nuostatas ir puspriekabėje toks prietaisas buvo. Pažymėtina, kad ieškovo ir atsakovo santykiai nagrinėjamoje byloje reglamentuoja šalių draudimo sutarties sąlygos, todėl konvencijos nuostatos šalių ginčui netaikytinos; sutarties (Taisyklių) 17.2 punkto reikalavimas nebuvo įvykdytas.
Atsakovo žalos administravimo metu nustatytų aplinkybių ieškovas (apeliantas) nepaneigė, teismas pagrįstai konstatavo Taisyklių 17.2 ir 2.3.8 punktų pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad Taisyklių 17.2 punkto pažeidimas turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su krovinio sugadinimu; o pavėluotas pranešimas apie draudžiamąjį įvykį (Taisyklių 2.3.8 punktas) apribojo atsakovo galimybės ištirti įvykį bei mėginti sumažinti žalą ar jos išvengti; kiekvienas iš pažeidimų pagal šalių draudimo sutarties sąlygas sudaro savarankišką pagrindą sumažinti draudimo išmoką. Teisėjų kolegijos vertinimu draudimo išmokos sumažinimas 50 proc. adekvatus bylos aplinkybėms.
Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.