Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno, Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. B. ir S. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. B., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį (už apgaulingą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinį apskaitos tvarkymą) 180 MGL (6778,80 Eur) dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį (už apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinį apskaitos tvarkymą) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

L. B., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta ir nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalį – 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda.

Civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. B. ir L. B. nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d., veikdami bendrininkų grupe, S. B., būdamas individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktorius, pagal 2003 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo Nr. IX 1805 7 straipsnio 5 dalį, kur numatyta, kad „Individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą, dokumentų ir kitos informacijos apie individualios įmonės turtą bei veiklą saugojimą“, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos ir veiklos organizavimą, su vykdytoja IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininke L. B., kuri tvarkė įmonės apskaitą ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio 6 dalį, kur nurodyta, kad „Individualios įmonės apskaitą, <...> gali tvarkyti tos įmonės savininkas“; 11 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“, kuri buvo atsakinga už apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

1.1. laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio, iš anksto susitarę ir bendrai veikdami, per apie daromą nusikalstamą veiką nieko nežinančius įmonės darbų vadovus M. B., K. B. ir kitus nenustatytus asmenis, išmokėjo grynaisiais pinigais darbo užmokesčio, iš viso 5524,53 Eur šiems įmonės darbuotojams: R. L. 2014 m. gegužės – liepos mėnesiais, spalio mėnesį – 6200 Lt (1795,64 Eur); V. B. 2015 m. sausio – kovo mėnesiais – 300 Eur; Ž. P. 2014 m. liepos – rugsėjo mėnesiais – 300 Lt (86,89 Eur); A. Z. 2015 m. vasario – birželio mėnesiais – 1692 Eur; R. T. 2015 m. birželio – liepos mėnesiais – 100 Eur; M. D. 2015 m. birželio – liepos mėnesiais – 700 Eur; V. D. 2015 m. birželio – liepos mėnesiais – 700 Eur; S. J. 2015 m. rugpjūčio mėnesį – 150 Eur. Minėto darbo užmokesčio išmokėjimo grynais pinigais – 5524,53 Eur – nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįregistravo apskaitos registruose bei į įmonės apskaitą neįtraukė grynais pinigais išmokėto 5524,53 Eur darbo užmokesčio ir nuo jo paskaičiuotų 2990,81 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 1260,36 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 39,65 Eur įmokų į garantinį fondą.

1.2. Be to, L. B. ir S. B., iš anksto susitarę ir bendrai veikdami, per apie daromą nusikalstamą veiką nieko nežinantį įmonės darbų vykdytoją M. B., bendrai asmenims: A. K., I. K., E. M., J. M. ir K. R. 2015 m. birželio 1-4 d. išmokėję grynuosius pinigus – 1456,64 Eur – už A. K. pirktas statybines medžiagas pagal PVM sąskaitas faktūras ir dalį kaip darbo užmokestį, grynųjų pinigų išmokėjimo – 1456,64 Eur – nepagrindė apskaitos dokumentais ir neregistravo apskaitos registruose bei į apskaitą neįtraukė grynais pinigais išmokėtų 1456,64 Eur. Dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkės L. B. ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. B. padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 3 dalies pažeidimų, už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. iš dalies negalima nustatyti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

1.3. Be to, L. B. nuteista už tai, kad, tęsdama tą pačią nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d., būdama IĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), savininkė, tvarkydama įmonės buhalterinę apskaitą, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio 6 dalį, kur nurodyta, kad „Individualios įmonės apskaitą, <...> gali tvarkyti tos įmonės savininkas“; 11 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“, būdama atsakinga už įmonės apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti asmens IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

1.3.1. laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d., tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, surašė ir pasirašė šiuos dokumentus: 2014 m. lapkričio 11 d. kasos išlaidų orderį Nr. SB 190 ir IĮ „(duomenys neskelbtini)” „Priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraštį už 2014 m. lapkričio mėn. Atleidimas 2014-11-05“, kur nurodyta, kad T. L. išmokėtas darbo užmokestis grynais pinigais – 56,94 Lt (16,49 Eur); 2014 m. lapkričio 20 d. IĮ „(duomenys neskelbtini)” kasos išlaidų orderį Nr. SB 201 ir IĮ „(duomenys neskelbtini)” „Priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraštį už 2014 m. lapkričio mėn. Atleidimas 2014-11-20“, kur nurodyta, kad T. P. išmokėtas darbo užmokestis grynaisiais pinigais – 758,67 Lt (219,73 Eur); 2015 m. sausio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. SB 03/3 ir IĮ „(duomenys neskelbtini)” „Priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraštį už 2015 m. sausio mėn. Atleidimas 2015-01-30“, kur nurodyta, kad E. M. išmokėtas darbo užmokestis grynais pinigais – 57,19 Eur; 2015 m. kovo 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. 07/01 ir IĮ „(duomenys neskelbtini)” „Priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraštį už 2015 m. vasario mėn.“, kur nurodyta, kad L. P. išmokėtas darbo užmokestis grynais pinigais – 53,55 Eur; 2015 m. kovo 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. 07/2 ir IĮ „(duomenys neskelbtini)” „Priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraštį už 2015 m. kovo mėn. Atleidimas 2015-03-18“, kur nurodyta, kad L. P. išmokėtas darbo užmokestis grynais pinigais – 301,97 Eur; 2015 m. balandžio 16 d. kasos išlaidų orderį Nr. SB 150416 ir IĮ „(duomenys neskelbtini)” „Priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraštį už 2015 m. balandžio mėn. Atleidimas 2015-04-16“, kur nurodyta, kad A. G. išmokėtas darbo užmokestis grynais pinigais – 57,19 Eur; 2015 rugpjūčio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. SB150872, kur nurodyta, kad D. R. už 2016 m. liepos mėn. išmokėtas darbo užmokestis – 91 Eur; 2015 m. rugpjūčio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr.SB 150807, kur nurodyta, kad V. J. (V. J.) už 2016 m. liepos mėn. išmokėtas darbo užmokestis – 91 Eur; 2016 m. kovo 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 160329, kur nurodyta, kad A. T. už 2016 m. balandžio mėn. išmokėtas darbo užmokestis – 550,28 Eur, žinodama, kad pagal minėtus dokumentus pinigai IĮ „(duomenys neskelbtini)” darbuotojams nebuvo išmokėti, įmonės apskaitoje įvertino minėtas neįvykusias ūkines operacijas – darbo užmokesčio išmokėjimą 2014 m. – 815,61 Lt (236,22 Eur), 2015 m. – 980,97 Eur ir 2016 m. – 550,28 Eur, bendrai 1767,47 Eur, dėl to negalima pagal įmonės apskaitą nustatyti, kur buvo panaudota iš įmonės kasos paimta minėta pinigų suma. Dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkės L. B. padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 3 dalies pažeidimų, už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d., iš dalies negalima nustatyti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. L. B. nuteista ir už tai, kad, būdama IĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), savininkė, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 22 d., tvarkydama įmonės buhalterinę apskaitą, siekdama išvengti sumokėti pridėtinės vertės (toliau – PVM), gyventojų pajamų (toliau – GPM) mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – VSD), kurių suma viršija 10 MGL (376,6 Eur), įrašė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijose bei pranešimuose žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turtą ir pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms – Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o būtent:

2.1. 2015 m. vasario 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją, forma FR0573 už 2014 m., joje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o būtent: 1) 37 eilutėje R. L. A10 laukelyje „Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus MNPD*, MPNPD**, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) arba neapmokestinamųjų išmokų suma“ (toliau – A10) įrašė 8157,89 Lt (2362,69 Eur) suma mažiau išmokėtų apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų ir A12 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ (toliau – A12) įrašė 1223,68 Lt (354,40 Eur) suma mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 1223,68 Lt (354,40 Eur) gyventojo pajamų mokesčio; 2) 2 eilutėje Ž. P. A10 laukelyje įrašė 394,73 Lt (114,32 Eur) suma mažiau išmokėtų apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų ir A12 laukelyje įrašė 59,21 Lt (17,15 Eur) suma mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 59,21 Lt (17,15 Eur) gyventojo pajamų mokesčio.

2.2. Dėl Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje, forma FR0573, už 2014 m., įrašytų žinomai neteisingų duomenų apie įmonės turtą, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ už 2014 m. iš viso deklaravo 8552,62 Lt (2477,01 Eur) suma mažiau išmokėtų apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų ir 1282,89 (371,55 Eur) suma mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. nedeklaravo ir nesumokėjo 1282,89 Lt (371,55 Eur) gyventojo pajamų mokesčio.

2.3. 2016 m. sausio 25 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje, forma FR0573, už 2015 m., joje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o būtent: 1) 81 eilutėje V. B. A10 laukelyje „Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus MNPD*, MPNPD**, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) arba neapmokestinamųjų išmokų suma“ (toliau – A10) įrašė 403,65 Eur suma mažiau išmokėtų apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų ir A12 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ (toliau – A12) įrašė 63,28 Eur suma mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 63,28 Eur gyventojo pajamų mokesčio; 2) 13 eilutėje A. Z. A10 laukelyje įrašė 2327,69 Eur suma mažiau išmokėtų apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų ir A12 laukelyje įrašė 426,20 Eur suma mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 426,20 Eur gyventojo pajamų mokesčio; 3) 51 eilutėje M. D. A10 laukelyje įrašė 952,15 Eur suma mažiau išmokėtų apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų ir Al2 laukelyje įrašė 166,45 Eur suma mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 166,45 Eur gyventojo pajamų mokesčio; 4) 73 eilutėje V. D. A10 laukelyje įrašė 952,15 Eur suma mažiau išmokėtų apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų ir A12 laukelyje įrašė 166,45 Eur suma mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 166,45 Eur gyventojo pajamų mokesčio; 5) 69 eilutėje S. J. A10 laukelyje įrašė 210,97 Eur suma mažiau išmokėtų apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų ir A12 laukelyje įrašė 39,87 Eur suma mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 39,87 Eur gyventojo pajamų mokesčio; 6) 65 eilutėje R. T. A10 laukelyje įrašė 140,62 Eur suma mažiau išmokėtų apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų ir A12 laukelyje įrašė 26,56 Eur suma mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 26,56 Eur gyventojo pajamų mokesčio.

2.4. Dėl Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FR0573) už 2015 m., įrašytų žinomai neteisingų duomenų apie įmonės turtą, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ už 2015 m. deklaravo 4987,23 Eur suma mažiau išmokėtų apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų ir 888,81 Eur suma mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. nedeklaravo ir nesumokėjo 888,81 Eur gyventojo pajamų mokesčio.

2.5. Iš viso dėl Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje, forma FR0573, už 2014 m., 2015 m., įrašytų neteisingų duomenų apie įmonės turtą, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m., 2015 m. nedeklaravo ir nesumokėjo 1260,36 Eur gyventojo pajamų mokesčio.

2.6. 2016 m. birželio 1 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2016 m. birželio 1 d. Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204A), už 2015 m., joje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nes deklaracijos 19 eilutėje įrašė 669 Eur suma mažiau pajamų už parduotas prekes, produkciją, suteiktas paslaugas, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo 100 Eur pelno mokesčio. Laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. vasario 1 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2015 m. vasario, balandžio, gegužės, liepos, gruodžio mėnesių Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600), jose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o būtent: 1. 2015 m. vasario mėn. deklaracijos 25 eilutėje IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įrašė 17 Eur mažiau Pirkimo ir importo PVM, dėl to 35 eilutėje 17 Eur mažiau įtraukė į PVM atskaitą ir 36 eilutėje IĮ „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo 17 Eur daugiau mokėtino į biudžetą PVM; 2. 2015 m. balandžio mėn. deklaracijos 29 eilutėje IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įrašė 548 Eur mažiau pardavimo PVM, dėl to 36 eilutėje IĮ „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo 548 Eur daugiau grąžintino iš biudžeto PVM; 3. 2015 m. gegužės mėn. deklaracijos 29 eilutėje IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įrašė 256 Eur mažiau pardavimo PVM, dėl to 36 eilutėje IĮ „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo 256 Eur daugiau grąžintino iš biudžeto PVM; 4. 2015 m. liepos mėn. deklaracijos 29 eilutėje IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įrašė 46 Eur mažiau pardavimo PVM, dėl to 36 eilutėje IĮ „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo 46 Eur daugiau grąžintino iš biudžeto PVM; 5. 2015 m. gruodžio mėn. deklaracijos 25 eilutėje IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įrašė 470 Eur daugiau Pirkimo ir importo PVM, dėl to 35 eilutėje 470 Eur daugiau įtraukė į PVM atskaitą ir 36 eilutėje IĮ „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo 470 Eur daugiau grąžintino iš biudžeto PVM.

2.7. Dėl 2015 m. vasario, balandžio, gegužės, liepos, gruodžio mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600), įrašytų žinomai neteisingų duomenų apie įmonės turtą, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. vasario mėn. deklaravo 17 Eur suma daugiau mokėtino į biudžetą PVM, o 2015 m. balandžio, gegužės, liepos, gruodžio mėn. deklaravo 1320 Eur suma daugiau daugiau grąžintino iš biudžeto PVM, tai yra 2015 m. iš viso IĮ „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo 1303 Eur suma daugiau grąžintino iš biudžeto PVM ir dėl to nesumokėjo 1303 Eur PVM mokesčio.

2.8. 2016 m. rugpjūčio 22 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2016 m. balandžio mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją (forma FR0600), joje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o būtent: 2016 m. balandžio mėn. deklaracijos 25 eilutėje įrašė 302 Eur daugiau pirkimo ir importo PVM, dėl to 35 eilutėje 302 Eur daugiau įtraukė į PVM atskaitą ir 36 eilutėje IĮ „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo 302 Eur daugiau grąžintino iš biudžeto PVM.

2.9. Dėl 2016 m. balandžio mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600) įrašytų žinomai neteisingų duomenų apie IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtą, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo 302 Eur suma daugiau grąžintino iš biudžeto PVM ir dėl to nesumokėjo 302 Eur PVM mokesčio.

2.10. Iš viso dėl 2015 m. vasario, balandžio, gegužės, liepos, gruodžio mėnesių ir 2016 m. balandžio mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose įrašytų žinomai neteisingų duomenų apie įmonės turtą, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m., 2016 m. deklaravo 1605 Eur suma daugiau grąžintino iš biudžeto PVM ir dėl to nesumokėjo 1605 Eur PVM mokesčio.

2.11. Laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 13 d. iki 2015 m. sausio 14 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė penkis IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM03), juose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turtą, o būtent: 1. 2014 m. gegužės mėn. pranešime apie apdraustuosius, 16 eilutėje R. L. A11 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“ (toliau – A11) įrašė 2368,41 Lt (685,94 Eur) suma mažiau pajamų nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir A12 laukelyje „Įmokų suma Lt“ (toliau – Al2) įrašė 946,89 Lt (274,24 Eur) suma mažiau įmokų, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 946,89 Lt (274,24 Eur) socialinio draudimo įmokų; 2. 2014 m. birželio mėn. pranešime apie apdraustuosius, 14 eilutėje R. L. A11 laukelyje įrašė 2368,42 Lt (685,94 Eur) suma mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir A12 laukelyje įrašė 946,90 Lt (274,24 Eur) suma mažiau įmokų, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 2014 m. birželio mėn. 946,90 Lt (274,24 Eur) socialinio draudimo įmokų; 3. 2014 m. liepos mėn. pranešime apie apdraustuosius, 14 eilutėje R. L. A11 laukelyje įrašė 2368,42 Lt (685,94 Eur) suma mažiau pajamų nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir A12 laukelyje įrašė 946,90 Lt (274,24 Eur) suma mažiau įmokų, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 2014 m. liepos mėn. 946,90 Lt (274,24 Eur) socialinio draudimo įmokų; 4. 2014 m. rugsėjo mėn. pranešime apie apdraustuosius, 3 eilutėje Ž. P. A11 laukelyje įrašė 394,73 Lt (114,32 Eur) suma mažiau pajamų nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir A12 laukelyje įrašė 157,81 Lt (45,70 Eur), dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 4817,21 Lt (1395,16 Eur) socialinio draudimo įmokų; 5. 2014 m. spalio mėn. pranešime apie apdraustuosius, 12 eilutėje R. L. A11 laukelyje įrašė 1052,64 Lt (304,86 Eur) suma mažiau pajamų nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir A12 laukelyje įrašė 420,85 Lt (121,89 Eur) suma mažiau įmokų, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ už 2014 m. gegužės – spalio mėn. nedeklaravo ir nesumokėjo 3419,35 (990,31 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų.

2.12. Dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM03), t. y. pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (2014 m. gegužės – gruodžio mėn.) IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įrašytų žinomai neteisingų duomenų apie įmonės turtą, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo 8552,62 Lt (2477 Eur) suma mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 3419,35 Lt (990,31 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų.

2.13. Laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė septynis IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM03), juose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turtą, o būtent: 1) 2015 m. sausio mėn. pranešime apie apdraustuosius, 3 eilutėje V. B. įrašė 140,64 Eur suma mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 57,63 Eur suma mažiau įmokų, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 57,63 Eur socialinio draudimo įmokų; 2) 2015 m. vasario mėn. pranešime apie apdraustuosius, 9 eilutėje A. Z. įrašė 551,66 Eur suma mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 219,55 Eur suma mažiau įmokų bei 3 eilutėje V. B. įrašė 131,56 Eur suma mažiau pajamų nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 53,92 Eur suma mažiau įmokų, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 2015 m. vasario mėn. 273,47 Eur socialinio draudimo įmokų; 3) 2015 m. kovo mėn. pranešime apie apdraustuosius, 9 eilutėje A. Z. įrašė 551,66 Eur suma mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 220,55 Eur suma mažiau įmokų, ir 3 eilutėje V. B. įrašė 131,45 Eur suma mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 53,88 Eur suma mažiau įmokų, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 2015 m. kovo mėn. 274,43 Eur socialinio draudimo įmokų; 4) 2015 m. balandžio mėn. pranešime apie apdraustuosius, 9 eilutėje A. Z. įrašė 551,66 Eur suma mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 220,55 Eur suma mažiau įmokų, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 220,55 Eur socialinio draudimo įmokų; 5) 2015 m. birželio mėn. pranešime apie apdraustuosius, 21 eilutėje A. Z. įrašė 672,71 Eur suma mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 268,94 Eur suma mažiau įmokų, 7 eilutėje M. D. įrašė 277,40 Eur suma mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 110,91 Eur suma mažiau įmokų ir 8 eilutėje V. D. įrašė 277,40 Eur suma mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 110,91 Eur suma mažiau įmokų, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 2015 m. 06 mėn. 490,76 EUR socialinio draudimo įmokų; 6) 2015 m. liepos mėn. pranešime apie apdraustuosius, 5 eilutėje R. T. įrašė 140,62 Eur suma mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 57,62 Eur suma mažiau įmokų, 7 eilutėje M. D. įrašė 674,75 Eur suma mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 269,77 Eur suma mažiau įmokų ir 8 eilutėje V. D. įrašė 674,75 Eur suma mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 269,77 Eur suma mažiau įmokų, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 2015 m. liepos mėn. 597,16 Eur socialinio draudimo įmokų; 7) 2015 m. rugpjūčio mėn. pranešime apie apdraustuosius, 2 eilutėje S. J. įrašė 210,97 Eur suma mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 86,46 Eur suma mažiau įmokų, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 86,46 Eur socialinio draudimo įmokų.

2.14. Dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM03), t. y. pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (2015 m. sausio – balandžio, birželio – rugpjūčio mėn.), įrašytų žinomai neteisingų duomenų apie įmonės turtą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo 4987,23 Eur suma mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 2000,46 Eur suma mažiau įmokų, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ už 2015 m. sausio – balandžio mėn., birželio – rugpjūčio mėn. nedeklaravo ir nesumokėjo 2000,46 Eur socialinio draudimo įmokų.

2.15. Iš viso dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM03), t. y. pranešimuose apie apdraustuosius už 2014 m., 2015 m. įrašytų žinomai neteisingų duomenų apie įmonės turtą, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ už 2014 m., 2015 m. nedeklaravo ir nesumokėjo 2990,77 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų.

2.16. Dėl visose minėtose IĮ „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijose bei pranešimuose įrašytų žinomai neteisingų duomenų apie įmonės turtą, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ iš viso nedeklaravo ir nesumokėjo 5956,13 Eur mokesčių ir įmokų, t. y. 1260,36 Eur GPM mokesčio, 2990,77 Eur VSD įmokų, 100 Eur pelno mokesčio ir 1605 Eur PVM mokesčio.

3. S. B. buvo kaltinamas, bet išteisintas dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. kovo 30 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė bendrovės apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. S. B., pasirašęs 2015 m. spalio 24 d. automobilio nuomos sutartį su D. B. ir 2016 m. sausio 19 d. automobilio nuomos sutartį su M. V. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamo lengvojo automobilio „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos bei 2015 m. spalio 24 d., (duomenys neskelbtini) perdavęs minėtą automobilį naudoti M. V., laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 24 d. iki 2016 m. kovo mėn., iš M. V. gavo už lengvojo automobilio „Volkswagen Jetta“ nuomą 3050 Eur piniginių įplaukų, o būtent: 2015 m. spalio 24 d., (duomenys neskelbtini), iš M. V. gavo 350 Eur; 2015 m. lapkričio mėn., (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, gavo 600 Eur, juos M. V. prašymu perdavė M. V.; 2016 m. sausio mėn., (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, gavo 300 Eur, juos M. V. prašymu perdavė M. V.; 2016 m. vasario – kovo mėn., tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, per sutuoktinę L. B. gavo 700 Eur, juos 2016 m. vasario – kovo mėn., (duomenys neskelbtini), L. B. perdavė M. V., taip pat 2015 m. spalio 29 d., davęs nurodymą M. V. už automobilio nuomą pervesti pinigus į jo vardu registruotą AB „Swedbank“ banko sąskaitą, nurodęs savo sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), bankiniais pavedimais į minėtą sąskaitą gavo: 200 Eur, juos 2015 m. lapkričio 5 d. bankiniu pavedimu pervedė M. V.; 200 Eur, juos 2015 m. lapkričio 16 d. bankiniu pavedimu M. V. prašymu pervedė K. P.; 700 Eur, juos 2015 m. gruodžio 9 d. bankiniu pavedimu M. V. prašymu pervedė M. V..

3.1. Iš viso gavęs 3050 Eur (1950 Eur grynais pinigais ir 1100 Eur bankiniais pavedimais) bei surašęs kasos pajamų orderius: 2015 m. spalio 24 d. kasos pajamų orderį Nr. 2015/10/24, kad iš D. B. gavo 375 Eur, iš jų 200 Eur depozitą, 175 Eur už automobilio nuomą; 2015 m. lapkričio 30 d. kasos pajamų orderį Nr. 2015/11/30, kad iš D. B. gavo 750 Eur už automobilio nuomą; 2015 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderį Nr. 2015/12/31, kad iš D. B. gavo 775 Eur už automobilio nuomą; 2016 m. sausio 15 d. kasos pajamų orderį Nr. 2015/01/15, kad iš D. B. gavo 425 Eur už automobilio nuomą, S. B. bendrovės tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje registravo dalį gautų piniginių įplaukų – 2325 Eur bei, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 3 dalį, nesurašė pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų, į apskaitą neįtraukė ir apskaitos registruose neregistravo 725 Eur (3050 Eur – 2325 Eur) sumos, tai yra 2015 m. – 150 Eur ir 2016 m. – 575 Eur gautų piniginių lėšų už automobilio „Volkswagen Jetta“ nuomą. Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. kovo 30 d.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu nuteistieji L. B. ir S. B. prašo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jiems naują – išteisinamąjį – nuosprendį.

4.1. Apeliantai nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe. Mano, kad teismo išvados dėl veikimo bendrininkų grupe, jų pagrįstumas ir teisėtumas turi būti įvertintas bylos medžiagos ir teisės normos, reglamentuojančios bendrininkavimo formą – veikimą bendrininkų grupe, aiškinimo ir taikymo kontekste. Teigia, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog, sprendžiant veikos įvykdymo bendrininkų grupe klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012). Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Būtina sąlyga veikimo bendrininkų grupėje yra išankstinis susitarimas dėl nusikalstamos veikos vykdymo. Šiuo atveju byloje nenustatyta ir bylos medžiaga nepatvirtina, kad kaltinamieji būtų iš anksto taręsis dėl nusikalstamų veikų vykdymo ar vaidmenų pasiskirstymo. Todėl, apeliantų tvirtinimu, laikytina, kad teismas nepagrįstai kvalifikavo nusikalstamų veikų įvykdymą veikiant grupe, ir netinkamai šioje dalyje pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismo išvada dėl veikimo bendrininkų grupe visiškai nemotyvuota, ir tai daro nuosprendį šioje dalyje neteisėtu ir nepagrįstu.

4.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo, realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Būtina sąlyga baudžiamajai atsakomybei pagal minimą straipsnį atsirasti yra realių aplinkybių egzistavimas, dėl kurių negalima iš dalies ar visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

4.3. Apeliantų nuomone, jie pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteisti nepagrįstai, nes IĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą vedė vadovaudamasi įstatymu, visos ūkinės, realiai vykusios operacijos, yra apskaitytos ir matosi buhalterinėje įmonės apskaitoje. Buhalterinė apskaita yra konkrečiai reglamentuota buhalterinės apskaitos įstatymo. Ši veikla įforminama ir grindžiama rašytiniais buhalteriniais dokumentais, o ne liudytojų parodymais. Teismas byloje vadovavosi išskirtinai tik liudytojų parodymais, ir šių parodymų pagrindu padarė išvadas, kad tinkamai nebuvo apskaitytos vykdytos operacijos su grynaisiais pinigais. Apeliantų nuomone, reikšminga aplinkybė byloje yra ta, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas disponavimo faktas neapskaitytais pinigais. Todėl teigti, kad buvo vykdomos kokios nors neteisėtos operacijos su grynaisiais neapskaitytais pinigais, nesant nustatyto neapskaitinių pinigų disponavimo fakto, yra ne tik nelogiška, bet nepagrįsta įrodymų vertinimo prasme. Šios kategorijos bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tik nustačius įmonėje neapskaitinių pinigų buvimo faktą, galima teigti apie operaciją su jais. Nesant įmonėje neteisėtų piniginių operacijų dalyko – neapskaitinių pinigų, nėra teisinio pagrindo kalbėti apie operacijas su jais. Todėl, nuteistųjų nuomone, teismo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui esminės reikšmės turėjo ydingas ir nepagrįstas aiškinimas apie realiai nevykusias pinigines operacijas priimant jas už pagrindą kaip neapskaitytus ir nedeklaruotus ūkinės veiklos įvykius. Apeliantų teigimu, jie negalėjo apskaityti ir deklaruoti to, ko nebuvo, ir nebuvo iš ko tokią veiklą vykdyti, kadangi nebuvo įmonėje neapskaitytų pinigų, o tai patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

4.4. Apeliantų nuomone, netinkamas BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą aiškinimas ir taikymas, bei sisteminio požiūrio, vertinant įrodymus nebuvimas, turėjo esminės reikšmės skundžiamo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Ikiteisminio tyrimo ir teismo išvadų ydingumą lemia tai, kad buvo vertinami ir tiriami tik tie įrodymai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai galėjo patvirtinti kaltinamųjų kaltę ir nebuvo pasisakoma dėl gynybos nurodytų argumentų ir įrodymų. Toks įrodymų vertinimas prasilenkia su objektyvumo principu. Apeliantai atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad bylos medžiaga patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu keli asmenys, liudytojai buvo apklausinėjami keletą kartų, ir jų parodymai skyrėsi. Byloje nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp liudytojų A. Z., S. J., M. B. parodymų, kurie pirminiuose parodymuose parodė, kad jokių operacijų su grynaisiais pinigais įmonėje nebuvo vykdyta, o tiems, kuriems buvo išmokėta grynaisiais pinigais, buvo nurodyta atlyginimų žiniaraščiuose. Visi minėti liudytojai parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodytos sumos buvo įrašytos tyrėjo, tačiau teismas priešingai šių liudytojų parodymams padarė išvadas, kad jokio poveikio iš tyrėjo pusės nenustatyta.

4.5. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tris kartus. 2015 m. gruodžio 16 d. apklausos metu liudytojas M. B., kuris IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirbo darbų vadovu, patvirtino, jog jokia neteisėta veikla įmonė neužsiiminėjo, grynaisiais pinigais darbo atlygį mokėjo labai trumpą laiką tik keliems darbininkams, kurie neturėjo banko sąskaitų arba jos buvo areštuotos antstolių. 2016 m. kovo 16 d. apklausos metu M. B. pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų ir juos palaikė. Tačiau nuo primos apklausos praėjus beveik metams ir trims mėnesiams, 2017 m. vasario 10 d. liudytojas M. B. „stebuklingai“ „prisiminė“ tokių „faktų“, kurie visiškai prieštaravo prieš tai dvejose apklausose nurodytoms aplinkybėms. 2017 m. vasario 10 d. apklausos metu M. B. neva įvardijo konkrečias sumas, nurodė, kad iš įmonės direktoriaus statybos darbams buvo gavęs nurodymus mokėti neapskaitytą darbo atlygį ir neimti iš darbuotojų parašų. Tačiau teisiamajame posėdyje liudytojas M. B. kategoriškai neigė, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė kokius nors skaičiavimus ar neapskaitytų pinigų mokėjimus. Liudytojas M. B. teismui parodė, kad tyrėjas pats nurodydavo jam, kokios sumos turi būti įrašytos į jo 2017 m. vasario 10 d. apklausos protokolą. Nors visų trijų apklausų metu liudytojo M. B. parodymai prieštaringi, tačiau kaltinimas buvo grindžiamas bei baudžiamoji byla buvo nagrinėjama remiantis tik 2017 m. vasario 10 d. duotais parodymais. Tačiau teisiamajame posėdyje duoti liudytojo M. B. parodymai skyrėsi nuo 2017 m. vasario 10 d. duotų parodymų. Teisiamajame posėdyje liudytojas palaikė savo parodymus, duotus 2015 m. gruodžio 16 d. ir 2016 m. kovo 16 d., bei parodė, kad jo parodymai, duoti 2017 m. vasario 10 d., realiai buvo paveikti tyrėjo ir neatspindi realių atsakymų tyrėjui, nes visi liudytojo atsakymai buvo „išformuluojami“ ir „pritempiami“ prie tyrėjui „reikalingų“ atsakymų tipo. Taigi, apeliantų tvirtinimu, prieštaravimai byloje nebuvo šalinti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu. Vien tai, kad tyrėjas G. J. teismo posėdžio metu neigė daręs įtaką liudytojui ir formavo liudytojo parodymus taip, kaip naudinga tyrimui, nepaneigia liudytojo parodymų ir bendrąja prasme nepašalina prieštaravimų. Apeliantai nurodo, kad BK 44 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, jog visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, teismas privalėjo arba nesivadovauti M. B. parodymais apskritai, arba vadovautis 2015 m. gruodžio 16 d. ir 2016 m. kovo 16 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tačiau šito teismas nepadarė, o prieštaravimų nepašalinimas ir vadovavimasis išskirtinai kaltinime nurodyta informacija, apeliantų įsitikinimu, turėjo tiesioginės reikšmės nepagrįsto ir neteisingo nuosprendžio priėmimui.

4.6. Apeliantų teigimu, prieštaravimai buvo nepašalinti ir tarp liudytojo S. J. parodymų. 2016 m. balandžio 4 d. apklausos metu liudytojas S. J. parodė, kad dirbdamas IĮ (duomenys neskelbtini), grynųjų pinigų nebuvo gavęs nė karto. Tačiau 2016 m. birželio 3 d. apklausos metu S. J. jau atsakė, kad grynaisiais pinigais gavo vieną kartą papildomą 150 Eurų išmoką, kaip premiją už greitai ir kokybiškai atliktą darbą, šiuos pinigus perdavė K. B., už šiuos pinigus jokiame dokumente nepasirašė. Tokių prieštaravimų nebuvo siekiama pašalinti, nors tai turėjo esminės reikšmės nepagrįsto nuosprendžio surašymui. Teismas S. J. net neapklausė, todėl jo nurodytos aplinkybės, BPK 44 straipsnio 6 dalies pagrindu, turėjo būti traktuojamos kaltinamųjų naudai.

4.7. Be to, apeliantai nurodo, kad liudytojas A. Z. taip pat negalėjo teismui nurodyti jokių sumų. Liudytojas teismui teigė „Suma nėra tiksli, mes su tardytoju ko gero, kažkokį tai priėmėm vidurkį. Kaip aš sakysiu tardytojui sumą, jei aš jos neatsimenu, o jis klausdavo tai daugiau ar mažiau? O aš nežinojau daugiau ar mažiau, tai mes ir priėjom su juo išvados, kad šita suma (400 Eur) yra maždaug vidurkis“.

4.8. Taigi, apeliantų teigimu, buvo atskleistas sistemingas tyrėjo kišimasis ir poveikis liudytojams duoti vienokius ar kitokius parodymus, nurodant atsakymus ne tokius, kokius davė liudytojai, o tokius, kokius surašė tyrėjas. Esant atskleistai tokiai situacijai, teismas turėjo vadovautis BPK 44 straipsnio 6 dalimi ir tokiais liudytojų parodymais nesivadovauti. Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017). Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas teisminio nagrinėjimo metu nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų parodymų, išskirtinai vadovavosi tik kaltinimus palaikančiais įrodymais, netyrė ir nepasisakė dėl gynybos nurodytų įrodymų, patvirtinančių inkriminuojamos veikos nebuvimą, o tai turėjo esminės reikšmės skundžiamo nuosprendžio teisėtumui.

5. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

8. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

9. Sprendžiant, ar mokestiniai pažeidimai užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir kaip juos kvalifikuoti, pirmiausia vertintina šių pažeidimų atitiktis būtent nusikalstamų veiksmų finansų sistemai (BK XXXII skyrius) požymiams. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas valstybės įgaliotai institucijai siekiant nuslėpti mokesčius (BK 220 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į finansų sistemą. Nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK XXXII skyrius) pirmiausia identifikuojamos pagal jų priešingumą pinigų ir vertybinių popierių apyvartos saugumui, taip pat valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai. Teisingas mokesčių, taip pat ir pelno mokesčio, apskaičiavimas ir mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, taigi tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai. Paprastai neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas mokesčių administratoriui yra kvalifikuojamas pagal BK 220 straipsnį, taip pat, priklausomai nuo bylos aplinkybių, ir kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal BK 222 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-185-942/2016, 2K-270-942/2015, 2K-180/2014, 2K-16/2014, 2K-99/2013, 2K-646/2012, 2K-213/2012, 2K-511/2011 ir kt.).

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad šio nusikaltimo sudėtis yra formali – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai, ir kad ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, jog pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-697/2016).

11. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai atsiranda BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius. Dėl buhalterinės apskaitos specifikos, esant specialių žinių poreikiui, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo proceso veiksmai ir dėl to kylantys padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. Pagal šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti. Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus, t. y. mažosios bendrijos apskaitą gali tvarkyti tos bendrijos narys, o individualios įmonės apskaitą – tos įmonės savininkas. Įstatymo 11 straipsnis nustato, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Buhalterinės apskaitos organizavimas ir jos tvarkymas yra ne tas pats. Įmonės vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita pagal įstatymo reikalavimus, kad įmonėje dirbtų buhalteris ar būtų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Taigi, aiškinant BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, kad baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu šie asmenys. Įmonės vadovas gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas. Tačiau, jei apgaulingai apskaitai vesti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai įmonės vadovas sąmoningai pateikinėja buhalterei suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad ji juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalterė apie tai neinformuojama. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterės rankomis, šiai nesuvokiant jos daromos veikos pavojingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363/2014).

12. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, numatytas BK 222 straipsnyje, yra tada, kai šio įstatymo dispozicijoje nurodyta veika padaroma tyčia. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi, tyčios rūšys nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, būtina nustatyti kaltės formą, t. y. kad veika padaryta tyčia.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamu nuosprendžiu tiek L. B., tiek S. B. kaltė dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo grindžiama tik liudytojų parodymais, kaip ir specialisto išvados. Nors liudytojai negalėjo nurodyti pinigų sumų, kurios neva jiems buvo išmokėtos grynais pinigais. Taip pat nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp liudytojų A. Z., S. J., M. B. parodymų. Be to, nuteistieji nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe.

14. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Padaryti pažeidimai ir dėl jų kilę padariniai aprašyti 2016 m. spalio 7 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 5-2/140 (t. 8, b. l. 26–65), joje konstatuota, kad dėl išmokėto darbo užmokesčio, nepagrįsto apskaitos dokumentais, taip pat dėl grynųjų pinigų išmokėjimo darbuotojams už pirktas statybines medžiagas pagal sąskaitas faktūras ir dalies grynųjų pinigų išmokėjimo, kaip darbo užmokesčio, neįregistravimo į apskaitos registrus bei šių sumų neįtraukimo į apskaitą, nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 3 dalies nuostatų, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d.

15. Pažymėtina, kad nuteistųjų S. B. ir L. B. kaltę padarius šią nusikalstamą veiką, įrodo ne tik liudytojų parodymai, specialisto išvados, specialistės R. P. paaiškinimai, bet ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. B. telefoniniai pokalbiai su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovais M. B., K. B. ir kitais asmenimis, apie įmonėje mokamą atlyginimą ne pagal darbo sutartis, grynųjų pinigų, skirtų atlyginimams išmokėti perdavimą K. B., M. B. (t. 3, b. l. 55–73), taip pat kratos metu paimti ir apžiūrėti rankraštiniai užrašai, banko sąskaitų išrašai, patvirtinantys, jog S. B. ir L. B. pervedinėjo grynuosius pinigus, skirtus darbuotojų atlyginimams sumokėti, iš savo asmeninių sąskaitų į M. B. ir K. B. sąskaitas, bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

16. Specialisto išvadoje Nr. 5-2/140 dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio apskaitos, apskaitoje neįvertinto grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio konstatuota, kad pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus duomenis ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje įvertintų dokumentų duomenis nustatyta, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neįvertinta darbo užmokesčio išmokėjimai grynaisiais pinigais už 2014 m. gegužės-gruodžio mėnesius ir už 2015 m. sausio-balandžio, birželio-rugpjūčio mėnesius, t. y. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neįvertinta R. T. 2015 m. liepos mėnesį grynaisiais pinigais išmokėta darbo užmokesčio 100 Eur suma, nuo išmokėtos 100 Eur sumos nepaskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis 26,56 Eur, VSD įmokos 57,62 Eur, ir įmokos į garantinį fondą 0,26 Eur, Ž. P. – 2014 m. rugsėjo mėnesiais grynaisiais pinigais išmokėta darbo užmokesčio 300 Lt (86,89 Eur) suma, nuo išmokėtos 300 Lt (86,89 Eur) sumos nepaskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis 59,21 Lt (17,15 Eur), VSD įmokos 157,81 Lt (45,70 Eur), ir įmokos į garantinį fondą 0,79 Lt (0,23 Eur), A. Z. – 2015 m. vasario, kovo, balandžio, birželio mėnesiais grynaisiais pinigais išmokėta darbo užmokesčio 1692,00 Eur suma, nuo išmokėtos 1692,00 Eur sumos nepaskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis 426,20 Eur, VSD įmokos 929,99 Eur, ir įmokos į garantinį fondą 4,64 Eur, R. L. – 2014 m. gegužės-liepos, spalio mėnesiais grynaisiais pinigais išmokėta darbo užmokesčio 6200 Lt (1795,64 Eur) suma (5400,00 Lt + 800,00 Lt), nuo išmokėtos 6200 Lt (1795,64 Eur) sumos nepaskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis 1223,68 Lt (354,40 Eur), VSD įmokos 3261,54 Lt (944,61 Eur), ir įmokos į garantinį fondą 16,33 Lt (4,73 Eur), V. B. – 2015 m. sausio-kovo mėnesiais išmokėta grynaisiais pinigais darbo užmokesčio 300 Eur suma, nuo išmokėtos 300 Eur sumos nepaskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis 63,28 Eur, VSD įmokos 165,43 Eur, ir įmokos į garantinį fondą 2,98 Eur, S. J. – 2015 m. rugpjūčio mėnesį išmokėta grynaisiais pinigais darbo užmokesčio 150 Eur suma, nuo išmokėtos 150 Eur sumos nepaskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis 39,87 Eur, VSD įmokos 86,46 Eur, ir įmokos į garantinį fondą 0,42 Eur, M. D. – 2015 m. birželio-liepos mėnesiais grynaisiais pinigais išmokėta darbo užmokesčio 700 Eur suma, nuo išmokėtos 700 Eur sumos nepaskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis 166,45 Eur, VSD įmokos 380,68 Eur, ir įmokos į garantinį fondą 1,90 Eur, V. D. – 2015 m. birželio-liepos mėnesiais grynaisiais pinigais išmokėta darbo užmokesčio 700 Eur suma, nuo išmokėtos 700 Eur sumos nepaskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis 166,45 Eur, VSD įmokos 380,68 Eur, ir įmokos į garantinį fondą 1,90 Eur. Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 8, b. l. 26–65).

17. Teisiamajame posėdyje liudytojas R. L. parodė, kad pažįsta S. B., nes pas jį dirbo, 2014 m. gegužės mėnesį pradėjo dirbti „ (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), plytelių klojėju, laiko tiksliai neprisiminė, nes buvo seniai, po to dirbo (duomenys neskelbtini). Už paprastų plytelių klojimą buvo mokama lyg ir 20 Lt, o jei klijuodavo granitą – tai 30 Lt už kvadratinį metrą. Kai dirbo (duomenys neskelbtini), jam mokėjo dvigubai, nes klojo marmurą. Kai padarydavo darbą, susiskaičiuodavo darbų kiekį, tuos paskaičiavimus perduodavo vadybininkui M. B., o šis atsiskaitydavo jam už darbą grynaisiais pinigais. Prisiminė, kad jam būdavo duodami pasirašyti buhalteriniai lapukai, tačiau kokia suma būdavo nurodoma, jis įvardinti negalėjo. Patvirtino, kad jam dirbant įmonėje, dalis pinigų buvo mokama „juodais“ pinigais, t. y. pinigai buvo mokami grynaisiais, o dalis – pervedama į kortelę. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui nurodė paskaičiavimus pagal savo darytus užrašus. Pagal paskaičiavimus buvo išvestas sumos vidurkis. Jokio poveikio tyrėjas jam nedarė. Patvirtino, kad pinigai buvo mokami už padarytą darbą, viskas buvo matuojama ir skaičiuojama, taip pat patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 11, b. l. 104, t. 13, b. l. 50–52, t. 1, b. l. 120–121).

18. Teisiamajame posėdyje liudytojas M. D. parodė, kad kartu su V. D. įsidarbino IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Dėl įdarbino kalbėjosi su įmonės direktoriumi S. B. bei buvo susitikę su darbų vadovu K. B., su juo aptarė darbo ir apmokėjimo sąlygas bei tvarką. Jie abu buvo įdarbinti tinkuotojais. Darbo sutartį pasirašė, bet neprisiminė, koks atlyginimas buvo numatytas už darbą. Žodžiu susitarė, kad bus mokama už tinkavimo vieną kvadratinį metrą 10 Lt (3,20 Eur). Atlyginimą mokėdavo du kartus. Vieną sumą pervesdavo bankiniu pavedimu, kitą sumą gaudavo „vokelyje“ grynaisiais pinigais, kuriuos atnešdavo M. B.. Įmonė su juo atsiskaitė visiškai ir nėra skolinga. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2015 m. birželio mėnesį dirbant (duomenys neskelbtini), už atliktą darbą papildomai gavo ne mažiau kaip 200 Eur grynaisiais, juos per kelis kartus sumokėjo K. B.. 2015 m. liepos mėnesį, kai dirbo (duomenys neskelbtini), už atliktą darbą papildomai gavo ne mažiau kaip 500 Eur, juos sumokėjo darbų vadovas M. B.. Viso už darbą (duomenys neskelbtini) jam ir jo tėvui V. D. buvo sumokėta 2200 Eur. Dalį, t. y. po 600 Eur jis ir jo tėvas gavo pavedimu į kortelę, o likusius – po 500 Eur kiekvienam sumokėjo grynaisiais. Susipažinęs su užrašų knygoje „Knauf“ esančiais rankraštiniais užrašais, liudytojas M. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad užrašų knygos 8 lape ties užrašu „M. D.“ yra nurodyti duomenys apie jam išmokėtą atlyginimą, tai yra nurodytas skaičius 430,71 yra 430,71 Eur, jie buvo jam pervesti pavedimu, o skaičius 83,86 yra 83,86 Eur iš jo atlyginimo už jį sumokėti mokesčiai, skaičius 500 yra 500 Eur sumokėti grynaisiais „į rankas“, skaičius 3,2 yra vieno kv. m. tinkavimo kaina – 3,2 Eur. Užrašuose nurodyta paskaičiuota suma 116,31 Eur, tačiau ar minėta suma buvo jam sumokėta 2015 m. liepos mėnesį, neprisiminė. Užrašų knygos „Knauf“ 9 lape ties užrašu „M. D.“ nurodyti skaičiai 594,21 yra 594,21 Eur, jie jam buvo pervesti pavedimu, 131,19 yra 131,19 Eur sumokėtų mokesčių, o ties užrašu „Š., D.“ yra duomenys apie jo ir jo tėvo V. D. darbą, nes darbų vadovai juos vadindavo „(duomenys neskelbtini)“. Lape nurodytos 2773,53 Eur sumos 2015 m. rugpjūčio mėnesį jis negavo, tai gali būti paskaičiuota visa suma už jo ir jo tėvo visą darbą (t. 11, b. l. 105, t. 2, b. l. 111–113).

19. Teisiamajame posėdyje liudytojas V. D. parodė, kad 2015 m. vasarą įsidarbino IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Visas įsidarbinimo ir darbo apmokėjimo sąlygas aptarė su K. B.. Abu susitarė, kad dalis pinigų už darbą bus pervesti bankiniu pavedimu, dalis bus mokama „vokelyje“, t. y. grynaisiais pinigais. Visus grynuosius pinigus atnešdavo darbų vadovai. Ar gavus pinigus, pasirašydavo, neprisiminė. Ikiteisminio tyrimo metu prisiminė geriau, nes dabar praėjo daug laiko, savo parodymus patvirtino. Prisiminė, kad vieną kartą gavo avansą grynaisiais, kuriuos padavė L. B., o vėliau yra skambinęs S. B., kuris (duomenys neskelbtini) jam grynaisiais sumokėjo avansą. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2015 m. birželio mėnesį, dirbant (duomenys neskelbtini), už atliktą darbą papildomai gavo ne mažiau kaip 200 Eur grynaisiais, juos per kelis kartus sumokėjo K. B.. 2015 m. liepos mėnesį, dirbant (duomenys neskelbtini), už atliktą darbą papildomai gavo ne mažiau kaip 500 Eur, juos sumokėjo darbų vadovas M. B.. Iš viso už darbą (duomenys neskelbtini) jam ir jo sūnui M. D. buvo išmokėta apie 2200 Eur, kiekvienam po 600 Eur buvo pervesta į banko kortelę, o po 500 Eur sumokėta grynaisiais pinigais. Susipažinęs su užrašų knygoje „Knauf“ esančiais rankraštiniais užrašais, liudytojas V. D. nurodė, kad užrašų knygos 8 lape ties užrašu „V.“ yra nurodyti duomenys apie jam sumokėtą atlyginimą, tai yra nurodytas skaičius 430,71 yra 430,71 Eur, jie buvo jam pervesti pavedimu, skaičius 83,86 yra 83,86 Eur iš jo atlyginimo už jį sumokėti mokesčiai, skaičius 500 yra 500 Eur sumokėti grynaisiais į rankas. Skaičius 3,2 yra nurodyta vieno kvadratinio metro tinkavimo kaina – 3,2 Eur. Užrašuose nurodyta paskaičiuota suma 116,31 Eur, tačiau, ar minėta suma buvo jam išmokėta 2015 m. liepos mėnesį, neprisiminė. Taip pat nurodė, kad įmonėje jam buvo mokama už atliktą darbą paskaičiavus ištinkuotus kvadratus ir juos padauginus iš vieno kv. m. kainos (3,2 Eur), iš gautos sumos atimant bankiniais pavedimais pervestas sumas ir sumokėtų mokesčių sumas. Užrašų knygos „Knauf“ 9 lape ties užrašu „V. D.“ nurodyti skaičiai 594,21 yra 594,21 Eur, jie jam buvo pervesti pavedimu, 131,19 yra 131,19 Eur už jį sumokėti mokesčiai, o ties užrašu „Š., D.“ yra duomenys apie jo ir jo sūnaus M. D. darbą, nes darbų vadovai juos vadindavo „ (duomenys neskelbtini)“, kadangi jie iš tos pusės. Lape nurodytos 2773,53 Eur sumos 2015 m. rugpjūčio mėnesį jis negavo, tai gali būti paskaičiuota visa suma už jo ir jo sūnaus visą darbą (t. 11, b. l. 105, t. 2, b. l. 115–117).

20. Teisiamajame posėdyje liudytojas V. B. parodė, kad 2014 m. gegužės mėnesį M. B. pasiūlė dirbti IĮ „(duomenys neskelbtini)“, klijuoti plyteles. Susitarė su M. B., kad bus mokama ne pagal sudarytą darbo sutartį, o už padarytą darbą – už paprastų plytelių klojimą – 25 Lt (5,80 Eur), už granitinių plytelių klojimą – 35 Lt (10,14 Eur). Viena darbo užmokesčio dalis buvo pervedama į kortelę, kita – mokama grynaisiais pinigais „vokeliuose“. Atsiskaitant grynaisiais, kartais buvo duodama pasirašyti ant lapų. Jis M. B. pats pateikdavo suklijuotų kvadratų kiekius, tada abu paskaičiuodavo atlygį. Darbo užmokestį mokėdavo M. B., yra mokėjęs ir S. B.. Ikiteisminio tyrimo metu jis pateikė savo paskaičiavimus dėl atliktų darbų ir atlygio už juos, o tyrėjas turėjo savo paskaičiavimus, tie skaičiai beveik sutapo. Niekas ikiteisminio tyrimo metu jam poveikio nedarė. Prisiminė, kad jis dirbo kartu su R. L., su jais atsiskaitydavo vienodu būdu, darbo užmokestį jie gaudavo kartu, kartais tuos pinigus sumokėdavo kiekvienam atskirai, kartais abiem kartu, o pinigus jie pasidalindavo per pusę. Pinigus grynaisiais atveždavo M. B.. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad nuo 2014 m. lapkričio mėnesio iki 2015 m. balandžio mėnesio, dirbant (duomenys neskelbtini) miesto objektuose gavo 500 Lt grynųjų pinigų, dėl jų gavimo nepasirašė ant jokių dokumentų. Darbo sutartį buvo sudaręs, joje darbo užmokestis buvo nurodytas – 1200 Lt. Kartais pinigus gaudavo pavedimu, kartais būdavo išrašomi kasos orderiai, kartais iš viso niekur nereikėdavo pasirašyti už gaunamus pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu nurodyta suma, kad gavo 30299,50 Lt, gali būti, jog uždarbis yra abiejų su R. L. uždirbti pinigai, nes jie dalindavosi kartu (t. 11, b. l. 105–106, t. 13, b. l. 4–5, t. 1, b. l. 123–125, 134–137).

21. Teisiamajame posėdyje liudytojas Ž. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad dirbo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju, sutartyje buvo numatytas atlyginimas ne mažiau kaip 1500 Lt. Susitarė, kad darbo užmokestį jam mokės apie 1200 Lt – 1500 Lt grynaisiais pinigais, kaip ir buvo numatyta darbo sutartyje. Mokant grynus pinigus visada duodavo pasirašyti dokumentą, kuriame buvo fiksuojami išmokami pinigai. Tik vienintelį kartą, kai atliko jam nepatikusį sunkų darbą – kasė smėlį iš po laiptų, jam sumokėjo 300 Lt ir nedavė pasirašyti jokių dokumentų. Ar buvo dar kažkokių mokėjimų už papildomus darbus, jis neprisiminė (t. 11, b. l 106–107, t. 2, b. l. 22–23).

22. Teisiamajame posėdyje liudytojas R. T. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, nes S. B. buvo jo darbdavys. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas, vardu K., davė už papildomus darbus ne mažiau kaip 100 Eur grynais, pasirašyti niekur nereikėjo. Taip pat patvirtino, kad tyrėjas jam nepasakinėjo. Daugiau IĮ „(duomenys neskelbtini)“ grynų pinigų, nepasirašant dokumentų ar žiniaraščių, nemokėjo. Apklausos metu, susipažinęs su užrašų knygoje esančiais rankraštiniais užrašais nurodė, kad dirbdamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ skaičiuodavo ar jam teisingai išmokamas atlyginimas, tai yra skaičiuodavo savo padaryto darbo vertę, t. y. už 1 kv. m tinkavimo skaičiuodavo 3 Eur, už vieną metrą angokraščių polistirolo klijavimą buvo skaičiuojama apie 2,60 Eur, vieno metro angokraščių polistirolo klijavimą su tinkavimu – apie 5,6 Eur. Minėtos darbų kainos yra nurodytos užrašų knygos 4, 8, 9 lapuose ties užrašu „R.“, tačiau jis neprisiminė, kiek darbų (kvadratų) atliko, todėl negalėjo pasakyti, ar minėtuose puslapiuose yra nurodyti jo atlikti darbai ir jų vertė, ar užrašu „R.“ yra įvardintas būtent jis (t. 12, b. l. 22–23, t. 2, b. l. 20).

23. Teisiamajame posėdyje liudytojas A. Z. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad jis nuo 2014 m. liepos 22 d. iki 2015 m. liepos 22 d. dirbo IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Dėl įsidarbinimo kalbėjo su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu M. B., su juo susitarė, kad dirbs darbų vykdytoju. Dirbo UAB „ (duomenys neskelbtini)“, epizodiškai – (duomenys neskelbtini). Dėl darbo buvo pasirašyta darbo sutartis ir mokamas vidutinis atlyginimas. Atlyginimą gaudavo tokį, koks buvo numatytas darbo sutartyje, jį sumokėdavo bankiniu pavedimu. Vėliau jis nebenorėjo dirbti darbų vykdytoju, tai jam buvo pasiūlyta glaistyti ir dažyti sienas, lubas. Kai perėjo į kitą darbą, darbo sutartis liko ta pati. Atlyginimas liko toks pats – minimalus darbo užmokestis. Iš pradžių susitarė, kad pirmus darbo mėnesius jam bus mokamas minimalus darbo užmokestis, vėliau žodžiu su K. B. ir S. B. susitarė, kad jam mokės ne fiksuotą darbo užmokestį, o už padarytus kvadratinius metrus, mokant už vieną kvadratinį metrą 12 Lt (3,47 Eur). Jis išdažė gal apie 300 kvadratinių metrų. Dalis atlyginimo apie 450 Eur buvo pervesta bankiniu pavedimu į kortelę, ir ne mažiau kaip 400 Eur buvo sumokėta grynais. Prisiminė, kad už „ (duomenys neskelbtini)“ objektą 2015 m. birželio mėnesį buvo pervesta 319 Eur pavedimu, o ne mažiau kaip 492 Eur gavo grynaisiais iš M. B.. Padarytų darbų kiekį skaičiuodavo jis pats, kelis kartus grynuosius pinigus atvežė K. B.. Vėliau, kai dirbo (duomenys neskelbtini), atsiskaitydavo už darbus M. B.. 2015 m. gegužės ar birželio mėnesį visą darbo užmokestį pervedė į kortelę, bet buvo pervesta daugiau, nei turėjo sumokėti. M. B. paskambinęs nurodė, kad jis nuimtų per daug pervestų pinigų likutį ir grąžintų jam, jis taip ir padarė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokolą pasirašė, pastabų neturėjo, jokio poveikio jam tyrėjas nedarė. Surašant protokolą, tyrėjas uždavinėjo klausimus, o jis atsakinėjo į juos. Duodamas pirminius parodymus dėl sumų už atliktus darbus turbūt klydo, tačiau atkreipė dėmesį, kad visos jo nurodytos sumos ikiteisminio tyrimo metu buvo apytikslės. Nors tyrėjas prašė konkrečių skaičių, tačiau jis jų tiksliai pasakyti negalėjo, tada su tyrėju kartu paskaičiavo, sumas sutikslino, išvedė sumų vidurkį. Galutinę sumą, kiek uždirbo, pasakė tyrėjui būtent jis (t. 11, b. l. 141–144, t. 13, b. l. 5–6, t. 1, b. l. 116–118).

24. Liudytojas V. J. į teisiamąjį posėdį buvo kviečiamas daug kartų, tačiau jis neatvyko, buvo priimtos net penkios nutartys dėl jo atvesdinimo, tačiau iš gautų tarnybinių pranešimų nustatyta, kad minėto liudytojo surasti nepavyko. Liudytojo V. J. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo ištirti teisiamajame posėdyje (t. 13, b. l. 168). Iš jų nustatyta, kad V. J. dirbant IĮ „(duomenys neskelbtini)“ visais atvejais atlyginimas buvo mokamas pavedimu į banko sąskaitą, grynaisiais pinigais nebuvo atsiskaityta nė karto, išskyrus tai, kad vieną kartą grynaisiais pinigais gavo premiją. Tik vieną kartą gavo 150 Eur grynaisiais pinigais už kokybiškai atliktą darbą kaip premiją, kai dirbo (duomenys neskelbtini). Šiuos pinigus jam į rankas 2015 m. rugpjūčio mėnesį, pačiame statybos objekte, perdavė K. B., už gautus pinigus niekur nepasirašė (t. 2, b. l. 54–55).

24.1. Apeliacinės instancijos teismas 2019 m. liepos 4 d. teismo posėdyje nutarė apklausti liudytoją V. J. apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tačiau jis į teismo posėdį neatvyko, dėl jo atvesdinimo buvo priimta nutartis. Iš tarnybinio pranešimo duomenų nustatyta, kad V. J. surasti nepavyko, jo gyvenamoji vieta nežinoma, jis niekur nedirba. Taip pat buvo prašoma Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikti duomenis apie galbūt V. J. išvykimą iš Lietuvos, prokurorė buvo įpareigota imtis priemonių surasti liudytoją, galimai susiekiant su liudytojo giminėmis. Tačiau, išnaudojus visas galimybes iškviesti liudytoją į teismo posėdį ir jį apklausti, to padaryti nepavyko.

24.2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad liudytojas V. J. nebuvo apklaustas teisme, šiuo konkrečiu atveju visiškai nepaneigia jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumo, jokių prieštaravimų tarp jo duotų parodymų nenustatyta, nenustatyta ir tai, jog parodymai būtų gauti neteisėtu būdu, pažeidžiant BPK normas, o įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

24.3. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2016 m. balandžio 4 d. liudytojas V. J. parodė, kad atlyginimo pagal darbo sutartį grynaisiais pinigais nėra gavęs, jį pervesdavo pavedimu į banko sąskaitą (t. 2, b. l. 59–60). Pažymėtina, kad 2016 m. birželio 3 d. apklausos metu liudytojas V. J. taip pat patvirtino, kad dirbant IĮ „(duomenys neskelbtini)“ visais atvejais būtent atlyginimas buvo mokamas pavedimu į banko sąskaitą, atlyginimo grynaisiais pinigais nėra gavęs, tačiau 150 Eur grynaisiais pinigais gavo kaip premiją už kokybiškai atliktą darbą, kai dirbo (duomenys neskelbtini). Šiuos pinigus jam į rankas 2015 m. rugpjūčio mėnesį, pačiame statybos objekte, perdavė K. B., už gautus pinigus niekur nepasirašė (t. 2, b. l. 54–55). Iš aptartų liudytojo V. J. parodymų matyti, kad jis 150 Eur įvardijo kaip premiją, o ne tiesioginį atlyginimą, t. y. kaip papildomą atlygį už gerai atliktą darbą, todėl nėra jokio prieštaravimo dėl to, kad jis pirmos apklausos metu apie gautą premiją ir neparodė. Pažymėtina, kad V. J. pats parodė, kad 150 Eur gavo grynaisiais pinigais kaip premiją vieną kartą, nurodė, kad rugpjūčio mėnesį, todėl akivaizdu, kad jis šį atveją ir pinigų sumą prisiminė gerai. Šiuo atveju akcentuotina, kad būtent liudytojas V. J. ne tik įvardijo 150 Eur sumą, bet nuosekliai nurodė ir už ką šiuos pinigus gavo, kurioje vietoje buvo jam perduoti ir koks asmuo juos perdavė, kad už šiuos pinigus niekur nepasirašė. Akivaizdu, kad liudytojas V. J. parodė tik jam žinomas aplinkybes, kurias galėjo žinoti tik jis pats bei asmuo, perdavęs jam pinigus. Atsižvelgiant į aptartus liudytojo V. J. parodymus, jų nuoseklumą, netikėti jų teisingumu nėra jokio pagrindo.

25. Iš aptartų teisiamajame posėdyje duotų liudytojų R. L., V. B., Ž. P., A. Z., R. T., M. D., V. D. parodymų nustatyta, kad jie praėjus daug laiko, visų aplinkybių prisiminti negalėjo, tačiau teismui perskaičius jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, aiškiai prisiminė, kad jiems dirbant įmonėje, dalis grynųjų pinigų už atliktą darbą buvo gauti nepasirašant dėl jų gavimo („juodais“, „vokelyje“), dalį darbo užmokesčio gaudavo grynaisiais pinigais, tačiau pasirašydavo algalapiuose ir dalis pinigų buvo pervedama bankiniu pavedimu. Šios nurodytos aplinkybės parodo, kad minėti liudytojai suprato, kada jiems atlyginimas būdavo sumokamas neoficialiai, bei aiškiai patvirtina, jog atlyginimo dalį gaudavo ir neoficialiai. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog liudytojai negalėjo tiksliai prisiminti sumų, kurias gavo grynaisiais pinigais, ir už kurių gavimą nepasirašė, tik patvirtina, kad liudytojai nurodė tik tas aplinkybes, kurias prisiminė patys. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas iš liudytojų parodė konkrečiai su jais susijusias aplinkybes dėl darbo užmokesčio sumokėjimo, pagal kokius darbo kriterijus buvo paskaičiuotas ir, kokio dydžio darbo užmokestis buvo sumokėtas, taip pat kokiais būdais, kuris asmuo neoficialius pinigus sumokėdavo. Be to, patvirtino, kad jokio poveikio tyrėjas jiems nedarė. Pažymėtina, kad liudytojai A. Z. ir M. D. ikiteisminio tyrimo metu, dėl praėjusio ilgesnio laiko tarpo, negalėjo visiškai tiksliai prisiminti, kokio dydžio neoficialus atlyginimas jiems buvo sumokėtas, todėl parodė „ne mažiau kaip“. Liudytojas A. Z. patvirtino, kad su tyrėju sutikslino sumas, išvedė sumų vidurkį, tačiau galutinę sumą, kiek uždirbo, tyrėjui pasakė būtent jis. Iš liudytojų R. L., V. B., Ž. P., A. Z., R. T., M. D., V. D. parodymų nustatyta, kad pinigai buvo mokami už padarytą darbą, jie patys išmatuodavo, kiek darbo padarė, ir pagal tai suskaičiuodavo gautiną atlyginimą, duomenis pateikdavo M. B. arba K. B.. Atlyginimus sumokėdavo, už kuriuos niekur nereikėjo pasirašyti, būtent M. B. ir K. B..

26. Iš 2015 m. gruodžio 16 d. kratos protokole užfiksuotų duomenų nustatyta, kad buvo atlikta krata – (duomenys neskelbtini), kratos metu rasti ir paimti darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiai, kompiuteris, kuriuo tvarkoma buhalterinė apskaita, užrašų knyga „Knauff“, atlyginimų skaičiavimų suvestinės, atlyginimų priskaitymų-išmokėjimų žiniaraščiai segtuve (t. 4, b. l. 199–200). Užrašų knygos „Knauff“ apžiūros metu nustatyta, kad lapuose 2, 3, 17 yra duomenys apie IĮ „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas ir gautas sąskaitas, lapuose nuo Nr. 4 iki 11 yra įvairūs skaičiai, asmenų vardai, pavardės, užrašai „Paved“, „Mokes“, „Gryn“, t. y. duomenys apie IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams priskaičiuotus ir mokėtus avansus, darbo užmokestį bei mokesčius ir įmokas, sumokėtus už darbuotojus, mokėjimus grynaisiais pinigais, o būtent: lape Nr. 9 yra užrašas „R.“, ties užrašu „Paved.“ 470,49, ties užrašu „Mok.“ – 89,34; lape Nr. 8 yra užrašas „R.“, ties užrašu „Paved.“ – 328,80, ties užrašu „Mok.“ – 47,87; lape Nr. 4 yra užrašas „R.“, ties užrašu „Paved.“ 459,09, ties užrašu „Mok.“ – 89,34. Minėtus duomenis sulyginus su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentuose – segtuve Nr. 3 „Atlyginimų skaičiavimo suvestinės nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., segtuve Nr. 7 „IĮ „(duomenys neskelbtini)“ AB SEB banko dokumentai nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d.“, segtuve Nr. 8 „IĮ „(duomenys neskelbtini)“ AB Swedbank banko dokumentai nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.“, esančiais duomenimis nustatyta, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui R. T., kuris įmonėje dirbo nuo 2014 m. spalio 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. buvo pavedimais sumokėtos sumos – už 2015 m. liepos mėn., 2015 m. rugpjūčio 31 d., 2015 m. rugpjūčio 14 d. išmokėtas darbo užmokestis 470,49, įmokos ir mokesčiai – 89,34; už 2015 m. birželio mėn., 2015 m. liepos 15 d., išmokėtas darbo užmokestis 328,8, įmokos ir mokesčiai – 47,87; už 2015 m. gegužės mėn., 2015 m. liepos 3 d., 2015 m. birželio 12 d. išmokėtas darbo užmokestis 459,09, įmokos ir mokesčiai – 89,34. Ties užrašu „R.“ yra skaičiai „3“, „2,6“, „3,2“,“5,6“. Pažymėtina, kad 2016 m. kovo 23 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. T. nurodė, kad tai darbo už kvadratą įkainis, t. y. 3 Eur už 1 kv. m tinkavimo, 2,6 Eur už 1 m angokraščių polistirolo klijavimą, 5,6 Eur už 1 m angokraščių polistirolo klijavimą su tinkavimu. Minėti skaičiai padauginti iš atliktų darbų kvadratų, ir iš gautos sumos atimta padarytų pavedimų ir sumokėtų mokesčių suma, bei nepaneigta, kad kita suma R. T. buvo išmokėta grynaisiais už 2016 m. gegužės mėn. – 208,76 Eur, už 2016 m. birželio mėn. – 1116,49 Eur, 2016 m. liepos mėn. – 122,98 Eur. Apžiūros metu taip pat nustatyta, kad užrašų knygos „Knauf“ 8, 9 lape yra užrašai „M. D.“ ir „V. D.“, ties kuriais yra skaičiai su užrašais „Paved“, „Mok“; taip pat ties užrašais yra skaičiai „3,2“, „3“, tai ikiteisminio tyrimo metu nustatytas įkainis – 3 Eur arba 3,2 Eur mokėtas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ už vieną kv. m tinkavimo. Minėti skaičiai padauginti iš atliktų darbų kvadratų ir iš gautos sumos atimta padarytų pavedimų ir sumokėtų mokesčių suma. Nepaneigta, kad kita suma yra išmokėti grynieji pinigai M. D. ir V. D. – bendrai išmokėta grynaisiais už 2016 m. birželio mėn. – 116,31 Eur, 2016 m. liepos mėn. – 2773,53 Eur (t. 5, b. l. 3–18, 23–27, 28–29, 30–32, 34, 37–52).

27. Pažymėtina, kad kaip jau aptarta, liudytojai R. T., M. D. ir V. D. patvirtino užrašų knygoje „Knauff“ nurodytų duomenų reikšmes ir teisiamajame posėdyje.

28. Be to, specialisto išvadoje Nr. 5-2/140 konstatuota ir tai, kad A. K., I. K., E. M., J. M. ir K. R. už 2015 m. gegužės-birželio mėnesius bankiniais pavedimais ir grynaisiais pinigais buvo išmokėta iš viso 4912,61 Eur. Pagal IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimų skaičiavimo suvestinių žiniaraščių duomenis už 2015 m. gegužės-birželio mėnesius A. K., I. K., E. M., J. M. ir K. R. darbo užmokesčio išmokėta 3455,97 Eur suma, kuri įvertinta įmonės tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje. Skirtumas 1456,64 Eur suma (4912,61-3455,97) tarp faktiškai išmokėto darbo užmokesčio minėtiems asmenims (4912,61 Eur) ir buhalterinės apskaitos duomenimis išmokėto darbo užmokesčio (3455,97 Eur), kurį bendrai gavo A. K., I. K., E. M., J. M. ir K. R., ir patys pasidalino pagal darbo krūvius, nėra įvertintas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje. Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 8, b. l. 45).

29. Iš 2015 m. rugsėjo 11 d. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad A. K. kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyrių nurodydamas, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams – A. K., J. M., E. M., K. R., I. K. už visus tinkavimo darbus, atliktus 2015 m. gegužės mėn., pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), išmokėjo dalį atlyginimo 2990 Eur grynais pinigais, kurie galbūt nebuvo apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje. Taip pat IĮ „(duomenys neskelbtini)“ už 2015 m. birželio mėn. atliktus darbus minėtame pastate neišmokėjo dalį atlyginimo – 4495 Eur minėtiems darbuotojams ir juos atleido 2015 m. birželio 30 d. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Kartu su pareiškimu A. K. pateikė ikiteisminiam tyrimui lapą su užrašu „Sekret“ ir voką su M. B. duomenimis (t. 1, b. l. 1–3, 4–7).

30. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas lapas su užrašu „Sekret“ ir vokas su M. B. duomenimis, kuriuos pateikė A. K. kartu su pareiškimu, taip pat 2015 m. IĮ „(duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, paimti 2016 m. gruodžio 18 d., atliekant kratą pas S. B. ir L. B., (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad ant balto voko yra mėlynos spalvos rankraštinis užrašas „M. B. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) “. Lape su užrašu „Sekret“ yra rankraštiniai užrašai „K. pavedimai 504,87, mokesčiai 248,77“; „E. M. pavedimai 504,87, mokesčiai 248,77“; „J. M. pavedimai 504,87, mokesčiai 248,77“; „I. K. pavedimai 504,87, mokesčiai 248,77“; „R. grynais 332,03, mokesčiai 416,77“. Taip pat lapo apačioje matyti skaičius 1411,84, tai yra minėtų mokesčių suma. Po jais skaičius 3763,36, t. y. pavedimu sumos ir mokesčių sumos sudėtis (2351,51 + 1411,85). Apžiūrėjus 2015 m. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nustatyta, kad minėti duomenys sutampa su duomenimis fiksuotais IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentuose, t. y. dokumentuose „Atlyginimų priskaičiavimo išmokėjimo žiniaraštis už 2015 m. birželio mėn. Atleidimas 2015 m. birželio 30 d.“ ir „Du priskaičiavimas už 2015 m. Atleidimas 2015 m. birželio 30 d. pavedimu 07.10“, esančiais segtuve „Atlyginimų priskaičiavimo išmokėjimo žiniaraščiai“, 19 ir 21 lape; dokumente „271 AB „Swedbank“ sąskaitos žiniaraštis pagal koresponduojančias sąskaitas už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d.“ ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ AB Swedbank banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašuose, esančiais segtuvo Nr. 8 „AB Swedbank banko dokumentai“ 2, 5, 14 lapuose. Tai yra minėtuose IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodyta, kad A. K., J. M., E. M. 2015 m. liepos 10 d. buvo priskaičiuota ir išmokėta bankiniu pavedimus po 504,87 Eur, taip pat 2015 m. birželio 30 d. grynaisiais pinigais I. K. išmokėta 504,87 Eur, K. R. – 332,03 Eur. Iš viso išmokėta asmenims – 2351,51 Eur, sumokėta mokesčių 1411,85 Eur. Taip pat nustatyta, kad lape su užrašu „Sekret“ yra užrašai 1240x6,66=8258,40-3763,36=4495“. Apžiūrėjus segtuve Nr. 10 „Išrašytos sąskaitos“ lapus nuo 73 iki 75, nuo 123 iki 124, nustatyta, kad juose nurodyta, jog 2015 m. birželio mėn. objekte „ (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atliko 1160 kv. m aukštos kokybės tinkavimo darbų, už juos IĮ „(duomenys neskelbtini)“ išrašė UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2015 m. birželio 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą 8846 Eur, taip pat nurodyta, kad 2015 m. gegužės mėn. objekte „ (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atliko 700 kv. m aukštos kokybės tinkavimo darbų, už juos IĮ „(duomenys neskelbtini)“ išrašė UAB „ (duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gegužės 25 d. PVM sąskaitą-faktūrą 5320 Eur (t. 1, b. l. 60–75).

31. 2015 m. rugsėjo 11 d. A. K. pateiktame kompaktiniame diske su užrašu „2015 m. rugsėjo 11 d.“, užfiksuoti statomo objekto, esančio (duomenys neskelbtini), vaizdai. Taip pat vienas failas „Balsas 005“, jame įrašytas garso įrašas. Perklausius garso įrašą, girdimas A. K. ir M. B. pokalbis apie 20000 Lt baudą, taip pat, kad bauda bus atskaityta iš darbuotojų uždarbio. Pokalbio metu J. M. nurodė, kad 2015 m. birželio mėn. ištinkavo 1300 kv. m, o M. B. patikslino, kad jie ištinkavo 1240 kv. m, nes pats išsimatavo, o J. M. paskaičiavo apytiksliai (t. 1, b. l. 75–86).

32. Teisiamajame posėdyje liudytojas A. K. patvirtino, kad 2015 m. kartu su J. M., E. M., K. R., I. K. pagal verslo liudijimus dirbo statybose, atliko vidaus tinkavimo darbus. Prisiminė, kad jam paskambino vaikinas, vardu M., ir pasiūlė atlikti tinkavimo darbus, kaip vėliau sužinojo, skambino IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbų vykdytojas M. B.. Jis su darbų vykdytoju susitarė, kad visas reikalingas medžiagas darbams nupirks įmonės vardu, taip pat M. B. sakė, kad dalį atlyginimo už darbą ir medžiagas perves į sąskaitą, o likusius pinigus išmokės grynaisiais. Algalapius pasirašyti atveždavo M. B., juose būdavo nurodomas tik minimalus darbo užmokestis, kiek prisiminė 400 Lt, likusią dalį pinigų vieną kartą sumokėjo „juodais“ pinigais. Vieną dieną M. B. paskambino ir paprašė važiuoti į (duomenys neskelbtini) mieste statomą objektą atlikti tinkavimo darbus. Jis atsisakė, o J. M., E. M., K. R., I. K. sutiko ir kartu su M. B. išvyko. Kitą dieną jam paskambino M. B. ir pasakė, kad minėti asmenys prisidirbo, t. y. buvo darbe sugauti neblaivūs. M. B. nurodė, kad visiems keturiems už tokį pažeidimą reikės sumokėti 20000 Lt baudą. Po to jiems už darbą nebebuvo mokama, jis prašė, kad jam būtų užmokėta nors už medžiagas, kurias jis pirko, tačiau niekas nesumokėjo, kiek IĮ „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga, jis tiksliai neprisiminė, bet mano, kad apie 26000 Lt. Jis suprato, kad nei už darbą, nei už medžiagas jis atlygio nebegaus, todėl iš darbo išėjo. K. R. ir I. K. nebuvo pasirašę už gautą atlyginimą, todėl visi susitiko degalinėje, kur atvažiavo M. B. ir atsivežė atsikaitymo lapus, tada jie pasirašė, bet atlyginimo jiems nepervedė, už kokią sumą pasirašė jis neprisiminė. Algalapius pasirašyti atveždavo M. B., jose buvo nurodyta tik oficiali alga, likusią dalį mokėdavo grynaisiais pinigais, jie pinigus pasidalindavo pagal padirbtą darbą. Duomenis apie atliktų darbų kiekį jie susirašydavo patys, paduodavo M. B., o jis sumokėdavo grynaisiais už atliktus darbus, pasirašyti už pinigų gavimą niekur nereikėjo. Teisiamojo posėdžio metu A. K. parodžius rankraštinį lapą (t. 1, b. l. 63), jis parodė, kad lape nurodyta, jog jie padarė 1240 kv. m. tinkavimo darbų ir jiems turėjo sumokėti 8258,40 Eur (1240 kv. m x 6,66 Eur). Lape nurodyta suma 837 Eur grynais reiškia, kad I. K. ir K. R. turėjo išmokėti grynais 837 Eur. Pažymėjo, kad šie pinigai turėjo būti išmokėti jiems, tačiau nors I. K. ir K. R. pasirašė dokumentus, bet šių pinigų negavo. Taip pat parodė, kad šį lapą surašė M. B., jis tą lapą parodė jiems susitikimo metu, ir būtent šį lapą jis paėmė iš M. B. ir pateikė ikiteisminiam tyrimui. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes tuo metu jis viską prisiminė geriau (t. 12, b. l. 26–29, t. 1, b. l. 88–92).

33. Teisiamajame posėdyje liudytojas J. M. parodė, kad praėjo daug laiko, todėl tiksliai visko neprisiminė, jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Prisiminė, kad dirbo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) statybos objekte. Susitarė, kad už darbų kvadratą bus moka apie 6 – 7 Eur. Dėl darbo tarėsi su M. B.. Buvo įdarbintas pagal darbo sutartį, tarėsi, kad mokės minimalų darbo užmokestį, o likusius pinigus atiduos grynaisiais. Prisiminė, kad vieną kartą sumokėjo atlyginimą grynaisiais, o kartą – pavedimu. Dirbdamas (duomenys neskelbtini), vakare pavartojo alkoholinius gėrimus ir kitą rytą jie buvo patikrinti. Patikrinus neblaivumą buvo nustatyta, kad jis yra neblaivus. M. B. po šio įvykio pasakė, kad jam yra paskirta 5000 Lt dydžio bauda už tai, kad jis buvo neblaivus. Prašė parodyti dokumentus dėl paskirtos baudos, tačiau M. B. jokių dokumentų nepateikė. Jam įmonė liko skolinga apie 7000 Lt už padarytus darbus statybos objekte, (duomenys neskelbtini) mieste. Su M. B. visa brigada buvo susitikusi degalinėje, (duomenys neskelbtini), dėl tų neišmokėtų pinigų. M. B. tada atvežė pasirašyti kažkokius tai dokumentus dėl minimalios algos išmokėjimo. Tada M. B. jiems pasakė, kad jokių pinigų nebemokės. Jie visi susitarė, kad kreipsis į teisėsaugos institucijas (t. 12, b. l. 29–30, t. 1, b. l. 94–97).

34. Teisiamajame posėdyje liudytojas E. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad vieną dieną, kada tiksliai neprisiminė, susitiko su M. B., jis pasiūlė darbą (duomenys neskelbtini). Dėl kokio darbo užmokesčio tarėsi, posėdyje neprisiminė, tačiau prisiminė, kad susitarė, jog dalis pinigų bus mokama grynaisiais, dalis – pavedimu. Visas statybines medžiagas pirko A. K. už savo pinigus. (duomenys neskelbtini) darbuotojai buvo aptikti neblaivūs, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kiekvienam paskyrė po 5000 Lt baudos. Iš viso jie IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo uždirbę apie 22000 Lt, o paskyrus 20000 Lt baudą, įmonė nebesumokėjo pinigų. Prisiminė, kad jis, A. K., J. M. buvo nuvažiavę susitikti su M. B. degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur pastarasis turėjo grąžinti jų uždirbtus pinigus. M. B. atsivežė kažkokius dokumentus, kuriuos žmonės pasirašė, bet M. B. nieko nesumokėjo. Jis darbo užmokestį gaudavo dalį grynais, dalį – pavedimu. Visus pinigus grynaisiais jam sumokėjo M. B., kuris davė pasirašyti lapuką, bet jis jo neskaitė. Duodamas parodymus tyrėjui, visus skaičius jam pasakė jis pats, nes tuo metu geriau prisiminė, o tyrėjas juos pasitikslinęs užrašė apklausos protokole. Jam IĮ „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga, kiek tiksliai jis neprisiminė. Dėl to, kad nebuvo išmokėti atlyginimai, jie kreipėsi į teisėsaugos institucijas (t. 12, b. l. 30–32, t. 1, b. l. 99–102).

35. Teisiamajame posėdyje liudytojas I. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad prieš dvejus metus yra dirbęs IĮ „(duomenys neskelbtini)“, statybos objekte (duomenys neskelbtini), atliko tinkavimo darbus. Jis dirbo kartu su A. K., D. R., J. M. ir E. M.. Dėl visų darbų atlikimo bendravo su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu M. B.. Darbo sutartis buvo pasirašyta iš karto, aptarė darbų kainą, kiek prisiminė, buvo susitarta po 6 – 7 Eur už kvadratinį metrą. Visus dokumentus davė pasirašyti M. B.. Tarėsi, kad atlyginimas bus mokamas du kartus per mėnesį, grynaisiais pinigais, kaip ir visiems kitiems. Pirmą kartą padarytų darbų kiekis ir suma už atliktą darbą atitiko, ir jam M. B. sumokėjo virš 400 Lt algos, o vėliau už padarytą darbą jis nieko negavo, nes jam buvo pasakyta, kad turėjo problemų su alkoholio vartojimu. Jam įmonė liko skolinga virš 500 Lt. Prisiminė, kad buvo susitikę su M. B. degalinėje, jis davė pasirašyti lapus, tačiau pinigų nesumokėjo. Ikiteisminio tyrimo metu prisiminė skaičiavimus, nes buvo praėję mažiau laiko. Tyrėjas jam nepadėjo skaičiuoti, jis tikrai žino, kad jam įmonė liko skolinga 500 Lt. Per dieną uždirbdavo nuo 20 Eur iki 30 Eur. Atliktų darbų kiekius ir kainas skaičiuodavo J. M. ir M. B.. J. M. jokių dokumentų nepildė, jis skaičiavo savo užrašuose (t. 12, b. l. 71–73, t. 1, b. l. 104–107).

36. Teisiamajame posėdyje liudytojas K. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Prisiminė, kad apie du mėnesius dirbo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ statybų objekte tinkuotoju, (duomenys neskelbtini). Visus reikalus derino J. M. ir A. K.. Darbo užmokestį jam mokėjo A. K. ir J. M.. Buvo sutarta, kad jam bus mokama nuo 20 iki 30 Eur per dieną. Algalapius atveždavo pasirašyti M. B.. Juose būdavo nurodyta pavardė ir suma. Kiek prisiminė, buvo nurodyta apie 100 Eur, nes neišdirbo viso mėnesio, dirbo tik septyniolika dienų. Vėliau jie visi buvo susitikę su M. B. degalinėje dėl neišmokėtų pinigų. A. K. su M. B. susipyko, nes įmonė liko skolinga. Jam degalinėje pinigų už darbą M. B. nedavė, bet jis pasirašė ant kažkokio lapo. Padarytų darbų kiekį skaičiuodavo patys darbuotojai, jis pats tiesdavo ruletę, matuodavo, o kvadratus skaičiuodavo M. B.. Tyrėjas kvadratų neskaičiavo, jie patys buvo pasiskaičiavę atliktus darbus. Jam atlyginimas buvo išmokėtas vieną kartą, už pinigų gavimą pasirašė, suma nurodyta lape ir jam išmokėta suma sutapo. Kitą mėnesį jam už atliktą darbą nebesumokėjo. Kai dirbo (duomenys neskelbtini), jie buvo pagauti neblaivūs, dėl to jam M. B. pasakė, kad už neblaivumą jam paskirta bauda ir ją atskaičiuos iš atlyginimo (t. 12, b. l. 73–74, t. 1, b. l. 111–114).

37. Aptartų liudytojų A. K., I. K., E. M., J. M. ir K. R. parodymai nepaneigia aplinkybės, kad dalis darbo užmokesčio jiems buvo mokama neoficialiai – grynaisiais pinigais, už darbą pinigus gaudavo bendrai, juos pasidalindavo pagal darbo krūvius. Liudytojas A. K. patvirtino, kad M. B. už atliktus darbus sumokėdavo grynaisiais, o pasirašyti už pinigų gavimą niekur nereikėjo.

38. Liudytojas K. B. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad darbuotojams atlyginimai buvo išmokami pavedimu į banko sąskaitą arba grynaisiais pinigais, bet visada už jų gavimą darbuotojams pasirašant, kad jokių papildomų priedų darbuotojams nemokėdavo. Už atlyginimų sumokėjimą buvo atsakingi vadovai. Kodėl ir kiek L. B. pervedė į jo sąskaitą pinigų, paaiškinti negalėjo, teigdamas, kad galbūt darbdaviai grąžino skolą, tačiau apie jokią skolą išsamiau paaiškinti negalėjo taip pat (t. 12, b. l. 75–76, t. 2, b. l. 174–177).

39. Tačiau tai, jog darbuotojams dalis darbo užmokesčio buvo mokama grynaisiais pinigais, kurie nebuvo įvertinti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įmonės buhalterinėje apskaitoje, nepaneigia ne tik jau aptarti duomenys, bet ir 2017 m. vasario 10 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti M. B. telefoniniai pokalbiai su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi S. B., IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu K. B. ir kitais asmenimis, šie pokalbiai kartu paneigia ir liudytojo K. B. duotus parodymus. Iš telefoninių pokalbių nustatyta, kad M. B. pokalbiuose su K. B. ir S. B. domisi, kodėl K. B., kuris 2015 m. spalio 18 d., penktadienį, buvo (duomenys neskelbtini) mieste, nepaėmė iš direktoriaus S. B. grynųjų pinigų – apie 4000-5000 Eur IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams (apdailininkams, plytelių klojėjams) sumokėti, nes jiems vėluojama sumokėti atlyginimus. K. B. nurodė, kad nebuvo susitikęs su direktoriumi S. B. ir pinigų nepaėmė. S. B. patvirtino, kad pinigų nepervedė ir susitaria, kad M. B. atvažiuotų pasiimti pinigų kitą dieną – 2015 m. spalio 20 d. Pokalbių metu M. B. nurodė, kad už laipto išklijavimą plytelėmis (vadina pakopa), mokės po 12 Eur, taip pat patvirtino, kad įmonėje atlyginimas mokamas už atliktą darbą („nuo padaryto darbo“). Pokalbių metu su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju A. Z. ir direktoriumi S. B. kalbama apie atlyginimo A. Z. sumokėjimą iš direktoriaus S. B. asmeninės sąskaitos sąlygas. Susitariama dėl dalies A. Z. atlyginimo – 200 Eur išgryninimo ir grąžinimo M. B. (t. 3, b. l. 31–42).

40. 2017 m. vasario 9 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti S. B. telefoniniai pokalbiai su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovais M. B. ir K. B. bei kitais asmenimis, juose užfiksuoti duomenis apie įmonėje mokamą atlyginimą už atliktą darbą; grynųjų pinigų, skirtų įmonės darbuotojams atlyginimams sumokėti perdavimą K. B., M. B.. Protokole užfiksuoti duomenys apie IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo gauto atlyginimo dalies grąžinimą S. B., t. y. 2015 m. spalio 15 d./16 d. pokalbiuose S. B. nurodė K. B., kad įmonės darbuotojui A. M. pervedė didesnį atlyginimą, ir nurodė K. B. paimti iš A. M. 869 Eur bei grąžinti jam. Taip pat užfiksuoti duomenys apie tai, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas gauna dalį atlyginimo pagal darbo sutartį, dalį grynaisiais pinigais, t. y. S. B. nurodė K. B., kad įmonės darbuotojui vardu „A.“, jei jis bus kuo nors nepatenkintas, sumokės atlyginimą pagal darbo sutartį (įvardina „kas ant popieriaus“). K. B. nurodė, kad taip nenorėjo darbuotojų gąsdinti, t. y. nenorėjo sakyti, kad kito priklausančio atlyginimo nemokės. Taip pat užfiksuoti duomenys apie tai, kad K. B. įmonės darbuotojams duoda pasirašyti priskaičiavimo-mokėjimo žiniaraščius (įvardijama algalapiais) už sumokėtus pinigus. Apie algalapius teiraujasi IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkė L. B.. Užfiksuoti duomenys apie tai, kad S. B. nurodė, kad už tinkavimo vieną kvadratinį metrą įmonėje mokama po 3,20 Eur. Užfiksuoti duomenys apie tai, kad M. B. susitaria su S. B., kad 2015 m. spalio 16 d. K. B. neužvažiuoja ir pinigų nepasiima, todėl vėl susitaria į (duomenys neskelbtini) atvažiuoti paimti pinigų 2015 m. spalio 20 d. (t. 3, b. l. 55–68).

41. Iš byloje esančių AB „Swedbank“ pateiktų sąskaitų išrašų nustatyta, kad iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 19 d. pervesta 683,04 Eur į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo A. Z. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pavedimo paskirtis – atlyginimas už 2015 m. liepos mėn.; L. B. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į K. B. vardu registruotą AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant pavedimo paskirtį – sąskaitos papildymas, pervedė 22600 Lt ir 1495 Eur. Iš viso 2014-2015 m. K. B. iš L. ir S. B. sąskaitos buvo pervesta 30250 Lt ir 4552 Eur; 2015 m. spalio 16 d. 02:13:38 iš K. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 869 Eur į S. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 131–134).

42. Teisiamajame posėdyje liudytojas M. B. parodė, kad dirbo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ apie dvejus metus – nuo 2013 metų iki 2016 m. gruodžio 2 d. – darbų vadovu. Įmonė atlikdavo įvairius statybos darbus – tinkavimą, plytelių dėjimą, dažymą ir kitus darbus. Jis buvo atsakingas už darbų vykdymą. Dėl darbuotojų priėmimo į darbą ir darbo užmokesčio sumokėjimo sprendimus priimdavo direktorius S. B.. S. B. buvo jam žodžiu nurodęs, kad įdarbinant įmonėje asmenis ir kalbant apie atlyginimą, reikia paaiškinti, kad darbo sutartyje bus nurodomas darbo užmokestis nuo 400 Eur iki 600 Eur, tačiau iš tikrųjų įmonė mokės pagal darbą, pavyzdžiui, kiek kvadratinių metrų darbuotojai ištinkuos, išglaistys, sudės plytelių. Jis ikiteisminio tyrimo metu nesakė tyrėjui, kad, jei alga už atliktą darbą viršys numatytą darbo sutartyje, tai pinigai bus mokami grynaisiais. Paprastai darbo užmokestis darbuotojams buvo mokamas grynaisiais ir pavedimu, grynaisiais buvo mokama tiems darbuotojams, kurie neturėjo sąskaitų arba buvo skolingi antstoliams. Darbo užmokesčio dalis buvo sumokama pagal paskaičiuotus atlikto darbo kvadratus. Darbo užmokesčius darbuotojams mokėjo jis, S. B. pavedimu. Grynuosius pinigus gaudavo iš S. B. arba L. B., nuvykęs į (duomenys neskelbtini). Yra buvę atvejų, kai S. B., L. B. pervesdavo pinigus į jo asmeninę sąskaitą, iš jos jis pinigus išgrynindavo ir išmokėdavo darbuotojams. Ar S. B. perduodavo pinigus per kitą įmonės darbų vadovą K. B., jis nežinojo. Būdavo atvejų, kai pats S. B. sumokėdavo pinigus darbuotojams. Ar sumokant pinigus darbuotojams S. B. duodavo pasirašyti, ar ne, jis nematė. R. L. ir V. B. prisiminė, jie dirbo (duomenys neskelbtini), klijavo plyteles. Vidutiniškai plytelių klojėjai per mėnesį galėjo uždirbti gal 1000 Lt – 2000 Lt, gal daugiau. Apmokėjimas už darbą vykdavo pagal sąmatas, aktus. Nors darbuotojai vesdavo savo užrašus, tačiau jie netikslūs. Įmonė R. L. ir V. B. mokėjo vienodai. Darbuotojai patys rašydavo atliktus darbus, susiskaičiuodavo, kiek jiems priklausytų už darbą, tačiau jis taip pat skaičiuodavo, bet mokėdavo jiems už realiai atliktus darbus. V. B. ir R. L. būdavo mokama vienodai. A. K., J. M., E. M., I. K. ir K. R. pažįsta, nes jie dirbo IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Su minėtais asmenimis buvo sudarytos darbo sutartys dėl tinkavimo darbų (duomenys neskelbtini) objekte. Dėl kokio atlyginimo tarėsi su šiais darbuotojais, jis neprisiminė. K. R. ir I. K., jų žodiniu prašymu, atlyginimai buvo mokami grynaisiais pinigais, pasirašant ant žiniaraščių-algalapių. A. K. pirko statybines medžiagas iš savo lėšų ir pristatydavo sąskaitas įmonei. 2015 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini), A. K. padavė ne mažiau kaip 3000 Eur grynaisiais, tai buvo pinigai, skirti A. K. už medžiagas ir darbo užmokesčiui K. R., I. K., J. M. ir E. M. už gegužės mėnesį bei avansas už birželio mėnesį. Žiniaraščio už birželio mėnesį jis neturėjo, todėl ketino jį atvežti pasirašyti vėliau. Minėtus 3000 Eur darbuotojams sumokėjo grynaisiais pinigais, juos buvo gavęs iš S. B.. Paimdamas iš S. B. pinigus, jokio dokumento nepasirašė, taip pat sumokėdamas pinigus minėtiems asmenims, jokio dokumento pasirašyti jiems nedavė. 2015 m. birželio mėn., IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pasamdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tinkavimo darbų. Kadangi trūko tinkuotojų, susitarė su J. M., E. M., I. K., K. R., kad jie nuvažiuos į (duomenys neskelbtini), padės ištinkuoti. Kitą dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė, kad jų darbuotojai nustatė, jog J. M., E. M., I. K., K. R. statybvietėje dirbo neblaivūs ir juos nušalino nuo darbo. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ taisykles už vieno neblaivaus darbuotojo pasirodymą objekte, įmonė sumoka apie 1500 Eur baudą, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę pareikalauti iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti už keturis asmenis apie 6000 Eur baudą. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavo tos baudos sumokėjimo, jam nėra žinoma. Po šio įvykio J. M., E. M., I. K., K. R. dar dirbo apie dvi savaites, po to jiems direktorius S. B. sumokėjo už padarytą darbą tiek, kiek jiems priklausė, ir juos iš darbo atleido. Ar S. B. sumokėjo už juos baudas, jis nežinojo. Kiek jam žinoma, minimalius atlyginimus pagal darbo sutartis šiems darbuotojams sumokėjo. Liudytojas M. B. teisme patvirtino, kad pinigai už A. K. pirktas medžiagas bei paskaičiuotas atlyginimas pagal tinkavimo kvadratus nebuvo išmokėtas, t. y. apie 4595 Eur. Darbuotojai reikalavo iš direktoriaus grąžinti jiems pinigus. Kiek jam yra žinoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ baudos nebereikalavo, todėl mano, kad neišmokėti pinigai darbuotojams liko įmonėje. Vėliau jis su A. K. ir kitais asmenimis kalbėjosi apie minėtą baudą, jiems nurodė, kad galbūt ją išskaičiuos iš jų atlyginimo, prašė jų palaukti, tačiau jie laukti nesutiko ir iš darbo išėjo. Jis su minėtais asmenimis 2015 m. liepos mėnesį susitiko prie (duomenys neskelbtini) miesto esančios degalinės, kur davė pasirašyti ant atlyginimo išmokėjimo už birželio mėnesį žiniaraščio K. R. ir I. K., nes kaip ir minėjo, pinigai jiems buvo išmokėti anksčiau, tačiau nebuvo davęs pasirašyti ant žiniaraščio. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus apie tai, kad lape su užrašu „Sekret“ esantys rankraštiniai užrašai yra jam žinomi, nes lapą su užrašais 2015 m. liepos mėn. minėto susitikimo metu degalinėje padavė A. K., kad A. K. ir kiti suprastų, dėl ko įmonės direktorius jiems neišmokėjo pinigų. Minėtuose užrašuose nurodyta, kad A. K., J. M., E. M., I. K., K. R. (duomenys neskelbtini), birželio mėnesį statomame objekte ištinkavo ne mažiau kaip 1240 kv. m. Už 1 kv. m su medžiagomis buvo sutarta, kad sumokės po 6,60 Eur. Iš viso turėjo būti sumokėta 8258,40 Eur. Pavedimais ir pasirašant žiniaraščius – algalapius buvo sumokėta 3763,36 Eur, liko nesumokėta – 4495 Eur. S. B. jų nesumokėjo, nes buvo nuskaičiuota kaip bauda už pasirodymą darbe neblaiviems. Tuos užrašus jam padavė S. B. arba L. B., tiksliai neprisiminė. Liudytojas M. B. taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad darbuotojams R. L., V. B., M. D., V. D. S. B. pavedimu yra mokėjęs darbo užmokestį grynaisiais pinigais, neduodamas pasirašyti ant algalapių. Jei darbuotojai padarydavo daugiau darbų, tai už juos taip pat sumokėdavo. Kiek mokėti darbuotojams, jam nurodydavo direktorius, pateikdamas algalapį, o kiek jame būdavo užrašyta, tiek ir sumokėdavo darbuotojams. Algalapius S. B. arba L. B. atsiųsdavo jam elektroniniu paštu. Darbuotojai patys užsirašydavo savo atliktus darbus, bet jis visada pats patikrindavo padarytų darbų kiekį ir tuos duomenis perduodavo S. B.. Teisiamajame posėdyje liudytojas M. B. taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl telefoninių pokalbių. Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. vasario 10 d. M. B., duodamas parodymus, išklausė laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2015 d. spalio 19 d. įrašytus jo telefoninius pokalbius ir parodė, kad pokalbyje su K. B. jis klausė jo, ar jis parvežė pinigus iš (duomenys neskelbtini) miesto darbuotojų algoms išmokėti, kadangi su direktoriumi S. B. nebuvo susitikęs ir pinigų nepaėmė. Taip pat sakydamas „keturias, penkias“, turėjo mintyje pinigų sumą, tačiau kokią tiksliai, neprisiminė. Minėti atlyginimai būtų mokami darbuotojams tiek pasirašant algalapius, tiek nepasirašant. Taip pat parodė, kad 2015 m. spalio 19 d. pokalbyje IID Nr. 491 kalbėjo su S. B., su juo susitarė kitą dieną atvažiuoti pasiimti grynųjų pinigų, kurių nepaėmė K. B.. 2015 m. spalio 19 d. IID Nr. 535 pokalbyje su S. B., kalbėjo dėl pinigų sumokėjimo A. Z.. Pokalbyje S. B. nurodė, kad A. Z. perves pavedimu apie 683 Eur, o 200 Eur pavedė iš A. Z. paimti ir perduoti jam. Taip pat susipažinęs su banko sąskaitomis, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2014 m. L. B. pervedė jam į sąskaitą apie 6600 Lt, iš S. B. sąskaitos per penkis kartus pervedė apie 16860 Lt. Dalis pinigų buvo skirta IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų algoms. Pinigus išgrynindavo ir sumokėdavo įmonės darbuotojams nepasirašant algalapių. Pinigus paimdavo ir sumokėdavo S. B. pavedimu (t. 12, b, l. 23–26, 34–35, 78, t. 13, b. l. 52, t. 2, b. l. 160–164).

43. Aptarti liudytojo M. B. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir 2017 m. vasario 10 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina ne tik liudytojų V. J., R. L., V. B., Ž. P., A. Z., R. T., M. D., V. D. A. K., I. K., E. M., J. M. ir K. R. aptartus parodymus, bet ir kitus byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus ir aptartus įrodymus dėl to, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ minėtiems darbuotojams grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio dalis nebuvo įvertinta IĮ „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje.

44. Tam, kad būtų pašalinti prieštaravimai dėl to, kaip vyko liudytojų apklausa ikiteisminio tyrimo metu, kokiu būdu buvo paskaičiuotas neoficialiai sumokėtų darbo užmokesčių dydžiai, teisiamajame posėdyje kaip liudytojas buvo apklaustas tyrėjas G. J., jis parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) skyriuje, šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Kadangi liudytojai buvo iš įvairių Lietuvos vietovių, tai buvo atskiri pavedimai juos apklausti ir (duomenys neskelbtini) policijos komisariatams, FNTT skyriams. Į policiją kreipėsi trys ar keturi buvę IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai dėl to, kad jiems buvo neišmokėta dalis atlyginimo, ir dėl to, kad dalis jų darbo vietoje buvo sulaikyti neblaivūs, ir jiems įmonės vadovas už tai paskyrė 20 000 Lt baudą. Asmenys teigė, kad tuos pinigus jie buvo uždirbę ir jie turėjo būti išmokėti. Atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad pinigai buvo mokami dviem būdais – pagal sutartį ir pagal žodinį susitarimą, kurie apskaitomi įmonės apskaitoje. Patys darbininkai pasakė, kad apmokėjimas buvo dvejopas. Dėl tyrimo metu nurodytų skaičių, liudytojas G. J. parodė, kad žmonės, dirbantys statybų sektoriuje visas kainas už vieną kvadratą padarytų darbų žino ir jas moka paskaičiuoti. Daliai žmonių atlyginimas buvo mokamas už atliktus darbus – pagal padarytus kvadratus. Taip jie tikrindavosi savo atlyginimą. Žinojo, kiek darbdavys skolingas, kiek neišmokėjo. Apklausos metu buvo rašoma kvadrato kaina, kurią jie nurodydavo, įvertinus atliktus darbus. Kai kurie liudytojai turėjo savo užrašus ir paskaičiavimus. Tuos skaičius jie pateikė pagal savo užrašus. Kai atėjo parašyti pareiškimą, pareiškėjai pateikė dokumentus, kuriuos jie paėmė iš M. B., gal dar pateikė darbo sutartis, tiksliai neprisiminė. Vieni liudytojai prisiminė sumą, kuri buvo mokama už atliktus darbus, kiti – padarytų darbų kiekį, treti – susitartą už kvadratą mokamą kainą, o dar kiti liudytojai prisiminė gautą pinigų sumą. Apklausiant liudytojus, nebuvo nė vieno tokio atvejo, kad jis pats būtų įrašęs į apklausas skaitmenis ir sumas, kurių jie nesakė. E. M., kaip ir kiti darbuotojai, pats nurodė visas sumas. A. Z. apklausos metu tikslių sumų, išmokėtų grynaisiais ir neįtrauktų į apskaitą, nežinojo. Buvo prašoma nurodyti – ne mažiau, todėl jis taip ir užfiksavo. Parodymus A. Z. pats davė, o skaičiavo kartu, pagal jo nurodytus padarytus darbų kiekius. M. B. taip pat buvo supažindintas su protokolu, jį perskaitė ir pasirašė, taip patvirtindamas parodymų teisingumą. Faktas tas, kad M. B. davė žmonėms pasirašyti žiniaraščiuose, o pinigų neišmokėjo. M. B. buvo apklaustas tris ar keturis kartus. Jis pakeitė parodymus po to, kai išklausė garso įrašą (t. 12, b. l. 76–79).

45. Akcentuotina, kad aptarti liudytojo tyrėjo G. J. nurodytos aplinkybės visiškai neprieštarauja liudytojų R. L., V. B., Ž. P., A. Z., R. T., M. D., V. D. A. K., I. K., E. M., J. M. ir K. R. duotiems parodymams dėl jų apklausų ir nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su jiems neoficialaus darbo užmokesčio sumokėjimu, jo dydžio nustatymu. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2015 m. gruodžio 16 d. apklausos metu M. B. patvirtino, jog IĮ „(duomenys neskelbtini)“ jokia neteisėta veikla neužsiiminėjo, šiuos duotus parodymus jis patvirtino ir 2016 m. kovo 16 d. apklausos metu, o 2017 m. vasario 10 d. davė prieštaringus parodymus, t. y. jau nurodydamas, kad už darbą darbuotojams buvo mokami neoficialūs pinigai. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad 2017 m. vasario 10 d. M. B. davė parodymus, kurie neprieštarauja ir kitiems byloje surinktiems bei aptartiems duomenims, todėl jais nėra jokio pagrindo netikėti, ne tik dėl to, kad išklausė garso įrašą, aiškiai patvirtinantį jo veiksmus, bet ir dėl to, kad buvo apklaustas kaip liudytojas, jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, o 2015 m. gruodžio 16 d. ir 2016 m. kovo 16 d. M. B. buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas apie savo paties galbūt padarytą veiką (BPK 80 straipsnio 1 punktas, 82 straipsnio 3 dalis), todėl jis turėjo teisę ir iš viso neduoti parodymų apie aplinkybes, susijusias su IĮ „(duomenys neskelbtini)“, o kartu ir su jo galbūt neteisėtais veiksmais.

46. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad minėti liudytojai dėl praėjusio ilgo laiko bei kitų objektyvių aplinkybių, ne visi galėjo prisiminti tikslias sumas, kurias gavo grynaisiais pinigais, ir už jų gavimą nepasirašė, tačiau akcentuotina, kad buvo nustatyta sumokėtų kaip darbo užmokesčio grynųjų pinigų suma, kuri neįvertinta IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, ne didesnė negu buvo realiai sumokėta, t. y. „ne mažiau kaip“. Tai, jog nėra pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo objektyvumu, patvirtina ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimą atlikusios specialistės R. P. paaiškinimai.

47. Teisiamajame posėdyje specialistė R. P. patvirtino savo duotas išvadas. Paaiškino, kad išvados parengtos pagal buhalterinius dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą. Bylos medžiagą tyrė užduotyje nurodytų klausimų apimtyje. Pateiktų dokumentų – apklausų, darbo užmokesčių skaičiavimų, darbo užmokesčio žiniaraščių, kasos registrų, banko išrašų pakako tyrimo atlikimui. Liudytojų parodymai apie oficialų darbo užmokestį, kurį jie gaudavo, buvo sutikrinta su pateiktais darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiais, ir nurodytos sumos papildomai, kurios nebuvo apskaitytos, ir apskaitoje neatsispindėjo. Tyrimo metu buvo pateikti darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiai, buvo pateikta liudytojų apklausa, darbuotojų darbo sutartys. Darbuotojai minėjo, kokios sumos buvo mokamos, sulyginama su priskaičiuota suma. Darbuotojai minėjo, kad yra mokamas minimalus atlygis, o kita dalis išmokama grynais. Daugumai darbuotojų atlyginimas buvo mokamas iš įmonės banko sąskaitos, jokie grynieji nebuvo mokami, o darbuotojai nurodė, kad gaudavo ir grynuosius pinigus. Buvo suskaičiuotos tos sumos. Jai pateikti liudytojų užrašai, kurie pagrįstų jų nurodytas sumas, nebuvo. Apskaita buvo tikrinama laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d., buvo atsižvelgta į liudytojų parodymus, žiūrimi darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiai, sutikrinta su banko įmonės sąskaita. Patikrintas kasos registras ir nustatyta, kad grynųjų pinigų mokėjimai nebuvo registruoti. Tyrimo išvadoje yra išvardinti, kokie registrai buvo pateikti, tų dokumentų išvadai padaryti užteko. Tyrimo metu nustatyta, kad piniginės sumos priskaičiavimo žiniaraščiuose ir suvestiniuose registruose nebuvo apskaitytos. Taip pat patvirtina išvadoje pateiktus duomenis, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą vykdė L. B., ji buvo atsakinga už buhalterinę apskaitą, jos parašai yra dokumentuose. Įmonės vadovas yra atsakingas už tikslios ir tikslingos informacijos pateikimą buhalterei (t. 13, b. l. 145–148).

48. Pažymėtina, kad iš specialisto išvados bei iš specialistės R. P. paaiškinimų matyti, kad specialistė išsamiai išanalizavo visus jai pateiktus dokumentus ir iš jų padarė objektyvią išvadą dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neįvertinto grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio. Specialistės nurodyta aplinkybė, kad daugumai darbuotojų atlyginimas buvo mokamas iš įmonės banko sąskaitos, jokie grynieji nebuvo mokami, o darbuotojai nurodė, kad gaudavo ir grynuosius pinigus, taip pat parodo, kad specialistei pakako pateiktų bylos duomenų tam, kad būtų galima objektyviai įvertinti ir padaryti išvadą dėl konkretiems darbuotojams sumokėto grynaisiais pinigais darbo užmokesčio ir neįvertinto IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nenustatytas disponavimo neapskaitytais pinigais faktas, todėl nelogiška teigti, kad buvo vykdomos kokios nors neteisėtos operacijos su grynaisiais neapskaitytais pinigais. L. B. analogiškai tvirtino ir teisiamajame posėdyje (t. 13, b. l. 154–156). Tačiau šiuo atveju akcentuotina, kad aptartų duomenų visuma neabejotinai patvirtina, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo disponuojama grynaisiais pinigais, ir nors nenustatyta šių pinigų kilmė, tačiau ši aplinkybė nuteistųjų veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį įtakos neturi. Pažymėtina, kad nuteistieji nebuvo kaltinami ir nuteisti dėl neapskaitytų pajamų gavimo ir tokių pajamų neįvertinimo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Tačiau, kaip jau aptarta, ši aplinkybė nepaneigia fakto dėl neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo grynaisiais pinigais bei grynųjų pinigų išmokėjimo darbuotojams už pirktas statybines medžiagas pagal sąskaitas faktūras, jų neįvertinant IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog ji arba direktorius S. B. paduodavo grynuosius pinigus darbuotojams, o juos sumokėdavo darbuotojams darbų vadovai, teisiamajame posėdyje nepaneigė ir nuteistoji L. B. (t. 13, b. l. 154–156).

49. Atsižvelgiant į byloje surinktų ir aptartų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu L. B. ir S. B. nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį teisėtai ir pagrįstai, t. y. L. B., būdama IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, ir atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bei S. B., būdamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, iš anksto susitarę ir bendrai veikdami, laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio, per apie daromą nusikalstamą veiką nieko nežinančius įmonės darbų vadovus M. B., K. B. ir kitus nenustatytus asmenis, išmokėję iš viso 5524,53 Eur grynaisiais pinigais darbo užmokesčio įmonės darbuotojams – R. L. 2014 m. gegužės-liepos mėnesiais, spalio mėnesį – 6200 Lt (1795,64 Eur), V. B. 2015 m. sausio-kovo mėnesiais – 300 Eur, Ž. P. 2014 m. liepos-rugsėjo mėnesiais – 300 Lt (86,89 Eur), A. Z. 2015 m. vasario-birželio mėnesiais – 1692 Eur, R. T. 2015 m. birželio-liepos mėnesiais – 100 Eur, M. D. 2015 m. birželio-liepos mėnesiais – 700 Eur, V. D. 2015 m. birželio-liepos mėnesiais – 700 Eur, S. J. 2015 m. rugpjūčio mėnesį – 150 Eur, šios sumos nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįregistravo apskaitos registruose bei į įmonės apskaitą neįtraukė grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio – 5524,53 Eur sumos – ir nuo jos paskaičiuotų 2990,81 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 1260,36 Eur gyventojų pajamų mokesčio bei 39,65 Eur įmokų į garantinį fondą. Be to, L. B. ir S. B., iš anksto susitarę ir bendrai veikdami per apie daromą nusikalstamą veiką nieko nežinantį įmonės darbų vykdytoją M. B., bendrai asmenims – A. K., I. K., E. M., J. M. ir K. R., 2015 m. birželio 1-4 d., išmokėję grynuosius pinigus – 1456,64 Eur sumą – už A. K. pirktas statybines medžiagas pagal PVM sąskaitas faktūras ir dalį kaip darbo užmokestį, grynųjų pinigų išmokėjimo – 1456,64 Eur sumos – nepagrindė apskaitos dokumentais ir neregistravo apskaitos registruose bei į apskaitą neįtraukė grynaisiais pinigais išmokėtos 1456,64 Eur sumos. Dėl nuteistųjų L. B. ir S. B. padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 3 dalies pažeidimų už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. iš dalies negalima nustatyti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

50. Iš byloje surinktų teisiamajame posėdyje ištirtų ir skundžiamame nuosprendyje aptartų duomenų nekyla abejonės dėl to, kad aptartą nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, nuteistieji L. B. ir S. B. padarė iš anksto susitarę ir veikdami bendrai.

50.1. Iš 2007 m. liepos 2 d. L. B. personalinės įmonės įsakymo nustatyta, kad įmonės savininkė L. B. skiria S. B. įmonės direktoriumi nuo 2007 m. liepos 2 d. Direktoriui suteikiamos šios teisės ir pareigos – organizuoti ir vykdyti veiklą, susijusią su įmonės veikla, sudaryti ir pasirašyti sutartis bei kitus su įmonės veikla, liečiančius dokumentus, atstovauti įmonę visose organizacijoje, įmonėse, teismuose (t. 5, b. l. 77, t. 8, b. l. 76). Iš 2007 m. birželio 29 d. darbo sutarties Nr. 21 nustatyta, kad S. B. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ėjo direktoriaus statybos darbams pareigas nuo 2007 m. liepos 2 d. (t. 8, b. l. 77–78). Iš 2007 m. gruodžio 19 d. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsakymo nustatyta, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kasą ir kasos dokumentus tvarko įmonės savininkas – L. B. (t. 5, b. l. 109).

50.2. Specialisto išvadoje Nr. 5-2/140, kurią specialistė R. P. patvirtino ir teisiamajame posėdyje, taip pat konstatuota, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą vykdė įmonės savininkė L. B., ji buvo atsakinga už buhalterinę apskaitą, jos parašai yra dokumentuose. Įmonės vadovas yra atsakingas už tikslios ir tikslingos informacijos pateikimą buhalterei. Pažymėtina, kad šiuo atveju S. B. vadovavo IĮ „(duomenys neskelbtini)“, veikė įmonės vardu, jos naudai ir interesais, turėjo teisę įmonės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą. Teisiamajame posėdyje liudytojai K. B. bei M. B. patvirtino, kad įmonės vadovais jie laikė tiek L. B., tiek S. B., kurie jiems davė tiesioginius nurodymus, buvo atsakingi už atlyginimų sumokėjimą darbuotojams (t. 12, b, l. 23–26, 75–76). Kokio dydžio atlyginimą ir kokia tvarka mokėti darbuotojams darbo užmokestį, darbų vadovams nurodydavo S. B.. M. B. patvirtino, kad duomenis apie padarytą darbų kiekį perduodavo S. B.. Tiek L. B., tiek S. B. darbų vadovams išduodavo arba pervesdavo bankiniu pavedimu grynuosius pinigus, kad jie juos išmokėtų darbuotojams. S. B. pasirašinėjo įmonės veiklai būtinus dokumentus, o L. B. tvarkė buhalterinę įmonės apskaitą. Nagrinėjamu atveju iš byloje jau aptartų ne tik liudytojų parodymų, bet ir banko sąskaitų išrašų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotais duomenimis neginčijamai nustatyta, kad tiek S. B., tiek L. B. aktyviai dalyvavo įmonės veikloje, žinojo vienas kito veiksmus, susijusius ir su darbo užmokesčio sumokėjimu, juos derindavo, iš anksto abu žinojo, kokia suma darbuotojams bus pervesta bankiniu pavedimu, kokią sumą sumokės grynaisiais pinigais ir panašiai, t. y. abu nuteistieji valdė įmonės grynuosius pinigus, mokėdavo darbuotojams atlyginimus. Šios aplinkybės nepaneigia ir nuteistųjų parodymai (t. 13, b. l. 154–156, 156–158). Nors S. B. nebuvo įpareigotas tvarkyti įmonės buhalterinės apskaitos, tačiau, kaip jau aptarta, jis žinojo apie grynųjų pinigų sumokėjimą darbuotojams, pats veždavo pinigus darbuotojams, žinojo už kieno pinigus buvo perkamos statybinės medžiagos ir panašiai (t. 13, b. l. 156–158). Be to, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad tapdamas įmonės direktoriumi, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau ir prisiima daugybę su įmonės valdymu susijusių pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, bei kituose teisės aktuose, tarp jų – ir Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytas pareigas tinkamai bei sąžiningai organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą. Tai, kad vadovas labiau specializuojasi statybos darbų srityje, kaip šiuo atveju, neatleidžia jo nuo atsakomybės dėl įstatymuose nustatytų pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo. Aptarti duomenys pagrindžia išvadas dėl veikimo bendrai apgaulingai tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą, t. y. nuteistieji L. B. ir S. B., apgaulingai tvarkydami įmonės buhalteriją per apie daromą nusikalstamą veiką nieko nežinančius įmonės darbų vadovus M. B., K. B. ir kitus nenustatytus asmenis, veikė bendrininkų grupe, būdami aptarto BK 222 straipsnio 1 dalyje, numatyto nusikaltimo, vykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis).

51. Skundžiamu nuosprendžiu L. B. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir už tai, kad, tęsdama prieš tai aptartą nusikalstamą veiką, būdama IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, apgaulingai tvarkydama buhalterinę apskaitą, surašė ir pasirašė dokumentus: 1) 2014 m. lapkričio 11 d. kasos išlaidų orderį Nr. SB 190 ir IĮ „(duomenys neskelbtini)” „Priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraštį už 2014 m. lapkričio mėn. Atleidimas 2014-11-05“, kur nurodyta, kad T. L. sumokėtas darbo užmokestis grynaisiais pinigais – 56,94 Lt (16,49 Eur), 2) 2014 m. lapkričio 20 d. kasos išlaidų orderį Nr. SB 201 ir IĮ „(duomenys neskelbtini)” „Priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraštį už 2014 m. lapkričio mėn. Atleidimas 2014-11-20“, kur nurodyta, kad T. P. sumokėtas darbo užmokestis grynaisiais pinigais – 758,67 Lt (219,73 Eur), 3) 2015 m. sausio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. SB 03/3 ir IĮ „(duomenys neskelbtini)” „Priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraštį už 2015 m. sausio mėn. Atleidimas 2015-01-30“, kur nurodyta, kad E. M. sumokėtas darbo užmokestis grynaisiais pinigais – 57,19 Eur, 4) 2015 m. kovo 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. 07/01 ir IĮ „(duomenys neskelbtini)” „Priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraštį už 2015 m. vasario mėn.“, kur nurodyta, kad L. P. sumokėtas darbo užmokestis grynaisiais pinigais – 53,55 Eur, 5) 2015 m. kovo 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. 07/2 ir IĮ „(duomenys neskelbtini)” „Priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraštį už 2015 m. kovo mėn. Atleidimas 2015-03-18“, kur nurodyta, kad L. P. sumokėtas darbo užmokestis grynaisiais pinigais – 301,97 Eur, 6) 2015 m. balandžio 16 d. kasos išlaidų orderį Nr. SB 150416 ir IĮ „(duomenys neskelbtini)” „Priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraštį už 2015 m. balandžio mėn. Atleidimas 2015-04-16“, kur nurodyta, kad A. G. sumokėtas darbo užmokestis grynaisiais pinigais – 57,19 Eur; 7) 2015 m. rugpjūčio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. SB 150872, kur nurodyta, kad D. R. už 2016 m. liepos mėnesį sumokėtas 91 Eur darbo užmokestis; 8) 2015 m. rugpjūčio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. SB 150807, kur nurodyta, kad V. J. už 2016 m. liepos mėnesį sumokėtas 91 Eur darbo užmokestis; 9) 2016 m. kovo 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 160329, kur nurodyta, kad A. T. už 2016 m. balandžio mėnesį sumokėtas 550,28 Eur darbo užmokestis, žinodama, kad pagal minėtus dokumentus pinigai IĮ „(duomenys neskelbtini)” darbuotojams nebuvo išmokėti, įmonės apskaitoje įvertino minėtas neįvykusias ūkines operacijas – darbo užmokesčio sumokėjimą 2014 m. 815,61 Lt (236,22 Eur), 2015 m. 980,97 Eur ir 2016 m. 550,28 Eur, iš viso 1767,47 Eur, dėl to negalima pagal įmonės apskaitą nustatyti, kur buvo panaudota iš įmonės kasos paimta minėta pinigų suma. Dėl šių IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkės L. B. padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 3 dalies pažeidimų, už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d., iš dalies negalima nustatyti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

52. Specialisto išvadoje Nr. 5-2/140 konstatuota, kad pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje įvertintų dokumentų duomenis nustatyta, kad 2014 m., 2015 m., 2016 m. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje įvertino įformintus darbo užmokesčio išmokėjimus grynaisiais pinigais iš kasos pagal kasos išlaidų orderius iš viso 1767,47 Eur, kurių ikiteisminio tyrimo surinktais duomenimis, darbuotojų T. L., T. P., E. M., L. P., A. G., D. R., V. J. ir A. T. teigimu, jie negavo. Dėl to, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, iš dalies negalima nustatyti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 8, b. l. 26–65).

53. Iš 2014 m. lapkričio 5 d. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderio SB Nr. 190 ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ žiniaraščio „Priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraštis už 2014 m. lapkričio mėn. Atleidimas 2014 m. lapkričio 5 d.“ nustatyta, kad juose nurodyta, jog T. L. sumokėtas darbo užmokestis grynais pinigais – 56,94 Lt (16,49 Eur), orderyje ir žiniaraštyje T. L. parašų nėra (t. 8, b. l. 145, 146).

54. Iš 2014 m. lapkričio 20 d. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderio SB Nr. 201 ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ žiniaraščio „Priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraštis už 2014 m. lapkričio mėn. Atleidimas 2014 m. lapkričio 20 d.“ nustatyta, kad juose nurodyta, jog T. P. sumokėtas darbo užmokestis grynais pinigais – 758,67 Lt (219,73 Eur), orderyje ir žiniaraštyje T. P. parašų nėra (t. 8, b. l. 143, 144).

55. Iš 2015 m. sausio 30 d. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderio SB Nr. 03/3 ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ žiniaraščio „Priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraštis už 2015 m. sausio mėn. Atleidimas 2015 m. sausio 30 d.“ nustatyta, kad juose nurodyta, jog E. M. sumokėtas darbo užmokestis grynais pinigais – 57,19 Eur, orderyje ir žiniaraštyje E. M. parašų nėra (t. 8, b. l. 147, 148).

56. Iš 2015 m. balandžio 18 d. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderio SB Nr. 150416 ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ žiniaraščio „Priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraštis už 2015 m. balandžio mėn.“ Atleidimas 2015 m. balandžio 16 d.“ nustatyta, jog jame nurodyta, kad A. G. sumokėtas darbo užmokestis grynais – 57,19 Eur, orderyje ir žiniaraštyje A. G. parašų nėra (t. 8, b. l. 149, 150).

57. Iš 2015 m. kovo 18 d. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderio SB Nr. 07/01 ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ žiniaraščio „Priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraštis už 2015 m. vasario mėn.“ nustatyta, kad juose nurodyta, jog L. P. sumokėtas darbo užmokestis grynais pinigais – 53,55 Eur, orderyje ir žiniaraštyje L. P. parašų nėra (t. 8, b. l. 151, 152).

58. Iš 2015 m. kovo 18 d. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderio SB Nr. 07/2 ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ žiniaraščio „Priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraštis už 2015 m. kovo mėn. Atleidimas 2015 m. kovo 18 d.“, nustatyta, jog jame nurodyta, kad L. P. sumokėtas darbo užmokestis grynais – 301,97 Eur, orderyje ir žiniaraštyje L. P. parašų nėra (t. 8, b. l. 153,154).

59. Iš 2016 m. kovo 29 d. kasos išlaidų orderio Nr. SB160329 nustatyta, kad jame nurodyta, jog A. T. už 2016 m. balandžio mėnesį sumokėtas darbo užmokestis – 550,28 Eur, orderyje A. T. parašo nėra (t. 8, b. l. 172).

60. Iš 2015 m. rugpjūčio 7 d. kasos išlaidų orderio Nr. SB150872 nustatyta, kad jame nurodyta, jog D. R. už 2016 m. liepos mėnesį sumokėtas darbo užmokestis – 91 Eur, orderyje D. R. parašo nėra (t. 8, b. l. 174).

61. Iš 2015 m. rugpjūčio 7 d. kasos išlaidų orderio Nr. SB150807 nustatyta, kad jame nurodyta, jog V. J. (V. J.) už 2016 m. liepos mėnesį sumokėtas darbo užmokestis – 91 Eur, orderyje V. J. parašo nėra (t. 8, b. l. 177).

62. Teisiamajame posėdyje liudytojas T. L. patvirtino, kad jam posėdžio metu parodytuose dokumentuose nurodytos 56,94 Lt sumos nėra gavęs, ir už ją nepasirašė (t. 11, b. l. 140–141). Teisiamajame posėdyje liudytojas T. P. taip pat patvirtino, kad iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ už darbą jokių pinigų jis negavo. Taip pat parodė, kad praėjus mėnesiui, jam paskambino iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir pasakė, kad jis buvo įdarbintas, todėl jam reikia sumokėti darbo užmokestį, kokią sumą norėjo pervesti jam nesakė, tačiau po pokalbio pinigai jam nebuvo pervesti. Jis sutiko, kad jam būtų pervestas darbo užmokestis, kurį po to susitarė grąžinti įmonei. Jokiose įmonės dokumentuose, kaip darbo užmokesčio žiniaraštyje, jis nepasirašinėjo (t. 12, b. l. 12). Teisiamajame posėdyje liudytojas R. M. parodė, kad įmonėje dirbo septynias dienas, išklijavo apie 60 m² plytelių, tačiau už padarytą darbą jam nebuvo sumokėta. Kadangi pinigų nesumokėjo, jis iš darbo išėjo. Kiek prisiminė, įmonė jam liko skolinga apie 1200 Lt. Taip pat patvirtino, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ žiniaraštyje jis nepasirašė (t. 12, b. l. 74–75). Teisiamajame posėdyje liudytojas L. P. patvirtino, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. kovo 18 d. priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraštyje nurodytų 301,97 Eur negavo, taip pat IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. kovo 13 d. priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraštyje nurodytų 53,55 Eur negavo. Minėtuose žiniaraščiuose nėra jo parašo, nes žiniaraščių jam nieks nepateikė. Taip pat parodė, kad apie tai, jog IĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra už jį sumokėjusi mokesčius, sužinojo tik 2015 m. pavasarį, kai ėjo darbintis į kitą įmonę. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ jam turėjo sumokėti apie 500 Eur užmokestį už darbą (t. 13, b. l. 112–113). Teisiamajame posėdyje liudytojas A. G. parodė, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ liko jam skolinga ir išeinant iš darbo jam jokių pinigų nesumokėjo. Taip pat patvirtino, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraštyje už 2015 balandžio mėnesį nurodytos 386,26 Eur sumos jis negavo, už ją nepasirašė (t. 12, b. l. 89–90). Teisiamajame posėdyje liudytojas D. R. patvirtino, kad jis padarė beveik visą darbą, tačiau įmonė pinigų nesumokėjo, todėl jis išėjo iš darbo. Ikiteisminio tyrimo metu jam tyrėjas rodė lapus, kur neva tai yra jo parašas, tačiau jis jokių lapų nepasirašinėjo, ten ne jo parašas. Prisiminė, kad jam K. B. davė 20 Eur avansą, už jį pasirašyti niekur nereikėjo. Dėl jam išmokėto 91 Eur atlyginimo, tokio dokumento nebuvo. Kiek jam pinigų liko nesumokėta, jis neprisiminė (t. 12, b. l. 32–33). Teisiamajame posėdyje liudytojas V. J. parodė, kad jis dirbo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ keturias dienas, klijavo plyteles (duomenys neskelbtini), statome daugiabučiame name. Už jo atliktą darbą jam nebuvo sumokėta, jis 91 Eur už darbą negavo, niekur nepasirašė. Prisiminė, kad tyrėjas rodė lapą, kur yra jo pavardė ir parašas, bet jis nieko nepasirašinėjo, ir tai tikrai ne jo parašas. Kadangi įmonė jam nesumokėjo pinigų, jis iš darbo išėjo (t. 12, b. l. 33). Teisiamajame posėdyje liudytojas A. T. tiksliai visko neprisiminė, nes praėjo nemažai laiko, patvirtino, kad jis yra dirbęs IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Darbo sutartį sudarė su S. B.. Susitarė, kad jam už darbą bus mokama 1200 Lt. Pinigus mokėjo bankiniu pavedimu, grynais pinigais atlyginimo nėra gavęs, papildomų darbų dirbti netekdavo. Kiek buvo susitarę su įmonės vadovu, tiek ir buvo mokama už atliktus darbus. Įmonė skoloje neliko, viską sumokėjo (t. 11, b. l. 107).

63. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. T. parodė, kad jam IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartį už 2016 m. vasario ir kovo mėnesius liko skolinga 700 Eur, teisiamajame posėdyje tvirtino, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra jam skolinga. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė šių parodymų prieštaringumą ir teisingai bei pagrįstai konstatavo, jog tai, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ šiam liudytojui atlyginimą sumokėjo vėliau, nepaneigia L. B. kaltinimo dėl neįvykusios operacijos įtraukimo į įmonės apskaitą, surašant kasos išlaidų orderį 2016 m. kovo 29 d. KIO Nr. 160329 – 550,28 Eur sumai. Specialisto išvadoje užfiksuota, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nebuvo pateiktas darbo užmokesčio sumokėjimo žiniaraštis už 2016 m. kovo mėnesį, kuriame būtų darbo užmokestį gavusio asmens A. T. parašas, o A. T. priskaičiuotas ir grynaisiais pinigais įformintas darbo užmokesčio sumokėjimas įvertintas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje, mažinant 4461 „mokėtinas darbo užmokestis“, 272 „Kasa“ ir 271 „AB „Swedbank“ buhalterinių sąskaitų likučius. Taigi tiriamuoju laikotarpiu pagal tyrimui pateiktus duomenis nebuvo galimybės nustatyti, kur buvo panaudoti L. B. išduoti grynieji pinigai iš kasos pagal minėtą kasos išlaidų orderį.

64. Be to, teisiamajame posėdyje nuteistoji L. B., gindamasi nuo šio kaltinimo, susijusio su įmonės apskaitoje įvertintomis neįvykusiomis ūkinėmis operacijomis, – darbo užmokesčio išmokėjimu darbuotojams, kuris realiai nebuvo išmokėtas, pateikė 2017 m. liepos 18 d. kompiuteriu atspausdintą lentelę apie IĮ „(duomenys neskelbtini)“ deponuotas (grąžintas) lėšas, teigdama, kad specialistė neįvertino tai, kad ji darbuotojų užmokesčiams skirtas pinigines lėšas grąžino į įmonės kasą, todėl specialistės pateikta išvada yra neteisinga. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir šiuos L. B. pateiktus duomenis, jų pagrįstai nepripažino įrodymu ir jų nevertino. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nuteistoji šį dokumentą pateikė tik 2018 m. gegužės 18 d. teisiamojo posėdžio metu (t. 13, b. l. 3), praėjus daugiau kaip vieneriems metams po bylos gavimo teisme. Tokio dokumento L. B. neteikė nei ikiteisminio tyrimą atliekančiam pareigūnui, nei specialistei, atlikusiai buhalterinių dokumentų tyrimą, kuri teisiamajame posėdyje patvirtino, kad toks dokumentas tyrimo metu jai pateiktas nebuvo, be kita ko, toks dokumentas nebuvo surastas ir atliekant kratą L. B. bei S. B. gyvenamojoje vietoje, taip pat ir V. V. namuose, kuri padėdavo tvarkyti L. B. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir kur buvo surasta dalis IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų. Ir nors IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius pateikė segtuvus su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniais dokumentais, ir toks nuteistosios L. B. teismui pateiktas dokumentas apie deponuotas lėšas tuose segtuvuose yra, tačiau kada, kas ir kokiomis aplinkybėmis bankroto administratoriui ji pateikė šį dokumentą, teismui išsiaiškinti nepavyko. Kartu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį pareiga surašyti apskaitos dokumentus atsiranda ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Tai buvo nurodyta ir specialisto išvadoje Nr. 5-2/140 (t. 8, b. l. 26–65). Be to, teisiamajame posėdyje specialistė R. P. paaiškino, kad tokio nuteistosios pateikto dokumento atsiradimas nekeistų jos išvados, pažymėjo, jog pinigai, skirti darbo užmokesčiui, kurių neatsiėmė darbuotojai, turėjo būti įtraukti į įmonės kasą ir tai turėjo būti užfiksuota buhalteriniais dokumentais tuoj pat, tačiau ne vėliau, kaip per keturis mėnesius po jų neatsiėmimo. Nors nuteistoji L. B. teigė, kad ji ieškojo darbuotojų, nepasiėmusių darbo užmokesčio, tačiau jų surasti nepavyko, todėl tik po dvejų metų grąžino pinigus į įmonės kasą, o kur laikė pinigus, jos teigimu, skirtus darbuotojų darbo užmokesčiams dvejus metus, paaiškinti negalėjo. Todėl pirmosios instancijos teismas tokius L. B. argumentus pagrįstai vertino kritiškai, kaip gynybinę poziciją.

65. Teisiamajame posėdyje specialistė R. P. patvirtino, kad jokių dokumentų, susijusių su pinigų deponavimu, tyrimui pateikta nebuvo. Be to, paaiškino, kad skiriasi nurodyti asmenys pažymoje apie deponuotas lėšas ir specialisto išvadoje. Deponuotų lėšų suma nepagrindžia nei vieno įrašo. Toks dokumentas neturėjo būti surašomas, nesant tam įvykiui, pinigų sumokėjimo faktas neįvyko jokiam darbuotojui. Pinigai nebuvo sumokėti, todėl joks dokumentas neturėjo būti rengiamas, pinigai neturėjo būti išlaiduojami iš kasos. Šie dokumentai nekeičia specialisto išvados esmės. Jeigu būtų mačiusi 2016 m. balandžio 4 d. pažymą, išvados nebūtų pasikeitusios. Pažymėjo, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, neišmokėti pinigai darbuotojams turėjo būti grąžinti į įmonės kasą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per keturis mėnesius. Šiuo atveju kasos išlaidų orderiai buvo išrašyti 2014 m. lapkričio mėnesį, o pastebėta, kad reikia grąžinti pinigus į įmonės kasą tik 2016 m. balandžio mėnesį. Taip pat paaiškino, kad įmonės nusistato užmokesčio mokėjimo tvarką. Iki sekančio mėnesio 10-15 d. išmokamas darbo užmokestis, iki kito mėnesio turi būti išmokami deponuoti pinigai. Tyrimui pateiktuose žiniaraščiuose nebuvo įrašo apie deponuotas sumas (t. 13, b. l. 145–148).

66. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistoji L. B., prašydama panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, dėl šios tęstinės veikos, už kurią ji nuteista skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, jokių kaltę neigiančių argumentų, kurie nebūtų buvę ištirti teisiamajame posėdyje ir aptarti skundžiamame nuosprendyje, nenurodė. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad L. B., tvarkydama buhalterinę apskaitą, užfiksuodama buhalterinėje apskaitoje realiai neįvykusias operacijas (buhalterinėje apskaitoje įvertintus grynais pinigais įformintą darbo užmokesčio išmokėjimą, kurio darbuotojai negavo), pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 3 dalies reikalavimus, dėl pažeidimų, už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d., iš dalies negalima nustatyti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

67. Skundžiamu nuosprendžiu L. B. nuteista ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdama IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 22 d., tvarkydama įmonės buhalterinę apskaitą, siekdama išvengti sumokėti pridėtinės vertės, gyventojų pajamų mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurių suma viršija 10 MGL (376,6 Eur), įrašė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijose bei pranešimuose žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turtą ir pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms – Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

68. Iš 2007 m. gruodžio 22 d. mokesčių deklaracijų formų teikimo elektroniniu būdu sutarties kopijos Nr. 1600397192 nustatyta, kad Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcija ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkė L. B. sudarė deklaracijų teikimo elektroniniu būdu sutartį, jos 16 punktas numato, kad asmuo visiškai atsako už elektroninių būdu pateiktų duomenų teisingumą (t. 5, b. l. 71–73).

69. 2014-2016 m. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijose užfiksuoti duomenys apie 2014-2016 m. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkės L. B. VMI deklaruotas įmonės pajamas, turtą bei mokesčius (t. 7, b. l. 29–200, t. 8, b. l. 1–16).

70. Iš 2016 m. rugsėjo 29 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus rašto nustatyta, kad 2014-2016 m. VSDFV Klaipėdos skyriui elektroniniu būdu SAM pranešimus apie apdraustus asmenis teikė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkė L. B., buvo pateikti 2014-2016 m. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ SAM pranešimai apie apdraustus asmenis (t. 5, b. l. 126–130, 131–200, t. 6, b. l. 1–200, t. 7, b. l. 1–28).

71. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis teisingai nustatė, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė L. B., todėl pagrįstai pripažino, kad būtent ji yra veikos, numatytos BK 220 straipsnyje, subjektas. Nuteistoji L. B. teisiamajame posėdyje ir pati patvirtino, kad deklaracijas bei pranešimus valstybinėms įstaigoms teikė būtent ji. L. B. inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra tiesiogiai susijusi su jau aptarta nusikalstama veika pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, t. y., pagal BK 220 straipsnio 1 dalį suformuluotų kaltinimų požymiai yra kildinami iš tų pačių objektyvių aplinkybių, kurios nurodytos kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

72. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistoji L. B., prašydama panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, dėl šios veikos, už kurią ji nuteista skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, jokių naujų jos kaltę neigiančių argumentų, kurie nebūtų buvę ištirti teisiamajame posėdyje ir aptarti skundžiamame nuosprendyje, nenurodė. Atsižvelgdamas į byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus, skundžiamame nuosprendyje įvertintus bei taip pat ir apeliacinės instancijos teismo jau aptartus duomenis, t. y. į pačios nuteistosios L. B., liudytojų, dėl kurių buvo pateiktos deklaracijos VMI ir pranešimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie apdraustus asmenis, parodymus, pranešimuose bei deklaracijose nurodytus duomenis bei specialisto išvadoje Nr. 5-2/140 specialistės padarytas išvadas (t. 8, b. l. 26–65), kurios išsamiai aprašytos skundžiamame nuosprendyje, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis ir padaryta išvada, kad L. B., būdama IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 22 d., tvarkydama įmonės buhalterinę apskaitą, siekdama išvengti sumokėti pridėtinės vertės (toliau – PVM), gyventojų pajamų (toliau – GPM) mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – VSD), kurių suma viršija 10 MGL (376,6 Eur), įrašė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijose bei pranešimuose žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turtą ir pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms – Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o būtent:

72.1. 2015 m. vasario 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją, forma FR0573 už 2014 m., joje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o būtent: 1) 37 eilutėje R. L. A10 laukelyje „Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus MNPD*, MPNPD**, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) arba neapmokestinamųjų išmokų suma“ (toliau – A10) įrašė 8157,89 Lt (2362,69 Eur) suma mažiau išmokėtų apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų ir A12 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ (toliau – A12) įrašė 1223,68 Lt (354,40 Eur) suma mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 1223,68 Lt (354,40 Eur) gyventojo pajamų mokesčio; 2) 2 eilutėje Ž. P. A10 laukelyje įrašė 394,73 Lt (114,32 Eur) suma mažiau išmokėtų apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų ir A12 laukelyje įrašė 59,21 Lt (17,15 Eur) suma mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 59,21 Lt (17,15 Eur) gyventojo pajamų mokesčio.

72.2. Dėl Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje, forma FR0573, už 2014 m., įrašytų žinomai neteisingų duomenų apie įmonės turtą, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ už 2014 m. iš viso deklaravo 8552,62 Lt (2477,01 Eur) suma mažiau išmokėtų apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų ir 1282,89 (371,55 Eur) suma mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. nedeklaravo ir nesumokėjo 1282,89 Lt (371,55 Eur) gyventojo pajamų mokesčio.

72.3. 2016 m. sausio 25 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje, forma FR0573, už 2015 m., joje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o būtent: 1) 81 eilutėje V. B. A10 laukelyje „Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus MNPD*, MPNPD**, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) arba neapmokestinamųjų išmokų suma“ (toliau – A10) įrašė 403,65 Eur suma mažiau išmokėtų apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų ir A12 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ (toliau – A12) įrašė 63,28 Eur suma mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 63,28 Eur gyventojo pajamų mokesčio; 2) 13 eilutėje A. Z. A10 laukelyje įrašė 2327,69 Eur suma mažiau išmokėtų apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų ir A12 laukelyje įrašė 426,20 Eur suma mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 426,20 Eur gyventojo pajamų mokesčio; 3) 51 eilutėje M. D. A10 laukelyje įrašė 952,15 Eur suma mažiau išmokėtų apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų ir Al2 laukelyje įrašė 166,45 Eur suma mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 166,45 Eur gyventojo pajamų mokesčio; 4) 73 eilutėje V. D. A10 laukelyje įrašė 952,15 Eur suma mažiau išmokėtų apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų ir A12 laukelyje įrašė 166,45 Eur suma mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 166,45 Eur gyventojo pajamų mokesčio; 5) 69 eilutėje S. J. A10 laukelyje įrašė 210,97 Eur suma mažiau išmokėtų apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų ir A12 laukelyje įrašė 39,87 Eur suma mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 39,87 Eur gyventojo pajamų mokesčio; 6) 65 eilutėje R. T. A10 laukelyje įrašė 140,62 Eur suma mažiau išmokėtų apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų ir A12 laukelyje įrašė 26,56 Eur suma mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 26,56 Eur gyventojo pajamų mokesčio.

72.4. Dėl Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FR0573) už 2015 m., įrašytų žinomai neteisingų duomenų apie įmonės turtą, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ už 2015 m. deklaravo 4987,23 Eur suma mažiau išmokėtų apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų ir 888,81 Eur suma mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. nedeklaravo ir nesumokėjo 888,81 Eur gyventojo pajamų mokesčio.

72.5. Iš viso dėl Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje, forma FR0573, už 2014 m., 2015 m., įrašytų neteisingų duomenų apie įmonės turtą, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m., 2015 m. nedeklaravo ir nesumokėjo 1260,36 Eur gyventojo pajamų mokesčio.

72.6. 2016 m. birželio 1 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2016 m. birželio 1 d. Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204A), už 2015 m., joje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nes deklaracijos 19 eilutėje įrašė 669 Eur suma mažiau pajamų už parduotas prekes, produkciją, suteiktas paslaugas, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo 100 Eur pelno mokesčio. Laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. vasario 1 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2015 m. vasario, balandžio, gegužės, liepos, gruodžio mėnesių Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600), jose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o būtent: 1. 2015 m. vasario mėn. deklaracijos 25 eilutėje IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įrašė 17 Eur mažiau Pirkimo ir importo PVM, dėl to 35 eilutėje 17 Eur mažiau įtraukė į PVM atskaitą ir 36 eilutėje IĮ „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo 17 Eur daugiau mokėtino į biudžetą PVM; 2. 2015 m. balandžio mėn. deklaracijos 29 eilutėje IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įrašė 548 Eur mažiau pardavimo PVM, dėl to 36 eilutėje IĮ „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo 548 Eur daugiau grąžintino iš biudžeto PVM; 3. 2015 m. gegužės mėn. deklaracijos 29 eilutėje IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įrašė 256 Eur mažiau pardavimo PVM, dėl to 36 eilutėje IĮ „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo 256 Eur daugiau grąžintino iš biudžeto PVM; 4. 2015 m. liepos mėn. deklaracijos 29 eilutėje IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įrašė 46 Eur mažiau pardavimo PVM, dėl to 36 eilutėje IĮ „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo 46 Eur daugiau grąžintino iš biudžeto PVM; 5. 2015 m. gruodžio mėn. deklaracijos 25 eilutėje IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įrašė 470 Eur daugiau Pirkimo ir importo PVM, dėl to 35 eilutėje 470 Eur daugiau įtraukė į PVM atskaitą ir 36 eilutėje IĮ „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo 470 Eur daugiau grąžintino iš biudžeto PVM.

72.7. Dėl 2015 m. vasario, balandžio, gegužės, liepos, gruodžio mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600), įrašytų žinomai neteisingų duomenų apie įmonės turtą, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. vasario mėn. deklaravo 17 Eur suma daugiau mokėtino į biudžetą PVM, o 2015 m. balandžio, gegužės, liepos, gruodžio mėn. deklaravo 1320 Eur suma daugiau daugiau grąžintino iš biudžeto PVM, tai yra 2015 m. iš viso IĮ „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo 1303 Eur suma daugiau grąžintino iš biudžeto PVM ir dėl to nesumokėjo 1303 Eur PVM mokesčio.

72.8. 2016 m. rugpjūčio 22 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2016 m. balandžio mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją (forma FR0600), joje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o būtent: 2016 m. balandžio mėn. deklaracijos 25 eilutėje įrašė 302 Eur daugiau pirkimo ir importo PVM, dėl to 35 eilutėje 302 Eur daugiau įtraukė į PVM atskaitą ir 36 eilutėje IĮ „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo 302 Eur daugiau grąžintino iš biudžeto PVM.

72.9. Dėl 2016 m. balandžio mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600) įrašytų žinomai neteisingų duomenų apie IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtą, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo 302 Eur suma daugiau grąžintino iš biudžeto PVM ir dėl to nesumokėjo 302 Eur PVM mokesčio.

72.10. Iš viso dėl 2015 m. vasario, balandžio, gegužės, liepos, gruodžio mėnesių ir 2016 m. balandžio mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose įrašytų žinomai neteisingų duomenų apie įmonės turtą, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m., 2016 m. deklaravo 1605 Eur suma daugiau grąžintino iš biudžeto PVM ir dėl to nesumokėjo 1605 Eur PVM mokesčio.

72.11. Laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 13 d. iki 2015 m. sausio 14 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė penkis IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM03), juose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turtą, o būtent: 1. 2014 m. gegužės mėn. pranešime apie apdraustuosius, 16 eilutėje R. L. A11 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“ (toliau – A11) įrašė 2368,41 Lt (685,94 Eur) suma mažiau pajamų nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir A12 laukelyje „Įmokų suma Lt“ (toliau – Al2) įrašė 946,89 Lt (274,24 Eur) suma mažiau įmokų, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 946,89 Lt (274,24 Eur) socialinio draudimo įmokų; 2. 2014 m. birželio mėn. pranešime apie apdraustuosius, 14 eilutėje R. L. A11 laukelyje įrašė 2368,42 Lt (685,94 Eur) suma mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir A12 laukelyje įrašė 946,90 Lt (274,24 Eur) suma mažiau įmokų, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 2014 m. birželio mėn. 946,90 Lt (274,24 Eur) socialinio draudimo įmokų; 3. 2014 m. liepos mėn. pranešime apie apdraustuosius, 14 eilutėje R. L. A11 laukelyje įrašė 2368,42 Lt (685,94 Eur) suma mažiau pajamų nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir A12 laukelyje įrašė 946,90 Lt (274,24 Eur) suma mažiau įmokų, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 2014 m. liepos mėn. 946,90 Lt (274,24 Eur) socialinio draudimo įmokų; 4. 2014 m. rugsėjo mėn. pranešime apie apdraustuosius, 3 eilutėje Ž. P. A11 laukelyje įrašė 394,73 Lt (114,32 Eur) suma mažiau pajamų nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir A12 laukelyje įrašė 157,81 Lt (45,70 Eur), dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 4817,21 Lt (1395,16 Eur) socialinio draudimo įmokų; 5. 2014 m. spalio mėn. pranešime apie apdraustuosius, 12 eilutėje R. L. A11 laukelyje įrašė 1052,64 Lt (304,86 Eur) suma mažiau pajamų nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir A12 laukelyje įrašė 420,85 Lt (121,89 Eur) suma mažiau įmokų, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ už 2014 m. gegužės – spalio mėn. nedeklaravo ir nesumokėjo 3419,35 (990,31 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų.

72.12. Dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM03), t. y. pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (2014 m. gegužės – gruodžio mėn.) IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įrašytų žinomai neteisingų duomenų apie įmonės turtą, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo 8552,62 Lt (2477 Eur) suma mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 3419,35 Lt (990,31 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų.

72.13. Laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė septynis IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM03), juose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turtą, o būtent: 1) 2015 m. sausio mėn. pranešime apie apdraustuosius, 3 eilutėje V. B. įrašė 140,64 Eur suma mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 57,63 Eur suma mažiau įmokų, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 57,63 Eur socialinio draudimo įmokų; 2) 2015 m. vasario mėn. pranešime apie apdraustuosius, 9 eilutėje A. Z. įrašė 551,66 Eur suma mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 219,55 Eur suma mažiau įmokų bei 3 eilutėje V. B. įrašė 131,56 Eur suma mažiau pajamų nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 53,92 Eur suma mažiau įmokų, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 2015 m. vasario mėn. 273,47 Eur socialinio draudimo įmokų; 3) 2015 m. kovo mėn. pranešime apie apdraustuosius, 9 eilutėje A. Z. įrašė 551,66 Eur suma mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 220,55 Eur suma mažiau įmokų, ir 3 eilutėje V. B. įrašė 131,45 Eur suma mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 53,88 Eur suma mažiau įmokų, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 2015 m. kovo mėn. 274,43 Eur socialinio draudimo įmokų; 4) 2015 m. balandžio mėn. pranešime apie apdraustuosius, 9 eilutėje A. Z. įrašė 551,66 Eur suma mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 220,55 Eur suma mažiau įmokų, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 220,55 Eur socialinio draudimo įmokų; 5) 2015 m. birželio mėn. pranešime apie apdraustuosius, 21 eilutėje A. Z. įrašė 672,71 Eur suma mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 268,94 Eur suma mažiau įmokų, 7 eilutėje M. D. įrašė 277,40 Eur suma mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 110,91 Eur suma mažiau įmokų ir 8 eilutėje V. D. įrašė 277,40 Eur suma mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 110,91 Eur suma mažiau įmokų, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 2015 m. 06 mėn. 490,76 Eur socialinio draudimo įmokų; 6) 2015 m. liepos mėn. pranešime apie apdraustuosius, 5 eilutėje R. T. įrašė 140,62 Eur suma mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 57,62 Eur suma mažiau įmokų, 7 eilutėje M. D. įrašė 674,75 Eur suma mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 269,77 Eur suma mažiau įmokų ir 8 eilutėje V. D. įrašė 674,75 Eur suma mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 269,77 Eur suma mažiau įmokų, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 2015 m. liepos mėn. 597,16 Eur socialinio draudimo įmokų; 7) 2015 m. rugpjūčio mėn. pranešime apie apdraustuosius, 2 eilutėje S. J. įrašė 210,97 Eur suma mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 86,46 Eur suma mažiau įmokų, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo 86,46 Eur socialinio draudimo įmokų.

72.14. Dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM03), t. y. pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (2015 m. sausio – balandžio, birželio – rugpjūčio mėn.), įrašytų žinomai neteisingų duomenų apie įmonės turtą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo 4987,23 Eur suma mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 2000,46 Eur suma mažiau įmokų, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ už 2015 m. sausio – balandžio mėn., birželio – rugpjūčio mėn. nedeklaravo ir nesumokėjo 2000,46 Eur socialinio draudimo įmokų.

72.15. Iš viso dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM03), t. y. pranešimuose apie apdraustuosius už 2014 m., 2015 m. įrašytų žinomai neteisingų duomenų apie įmonės turtą, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ už 2014 m., 2015 m. nedeklaravo ir nesumokėjo 2990,77 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų.

72.16. Dėl visose minėtose IĮ „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijose bei pranešimuose įrašytų žinomai neteisingų duomenų apie įmonės turtą, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ iš viso nedeklaravo ir nesumokėjo 5956,13 Eur mokesčių ir įmokų, t. y. 1260,36 Eur GPM mokesčio, 2990,77 Eur VSD įmokų, 100 Eur pelno mokesčio ir 1605 Eur PVM mokesčio. Tokia L. B. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 25 d.).

73. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama S. B. ir L. B. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 222 straipsnio 1 dalyje, bei L. B. padarytai tęstinei nusikalstamai veikai, numatytai BK 222 straipsnio 1 dalyje, taip pat L. B. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 220 straipsnio 1 dalyje, už kurias jie nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, atskleisti ir jų kaltei įrodyti. Todėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu S. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir L. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei BK 220 straipsnio 1 dalį nuteisti pagrįstai ir teisėtai.

74. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas ir nekeistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų L. B. ir S. B. apeliacinį skundą atmesti.