Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas M. D. parodė, kad kartu su V. D. įsidarbino (duomenys neskelbtini). Dėl įdarbino kalbėjosi su įmonės direktoriumi S. B. bei buvo susitikę su darbų vadovu K. B., su kuriuo aptarė darbo ir apmokėjimo sąlygas bei tvarką. Jie abu buvo įdarbinti tinkuotojais. Prisimena, kad darbo sutartį pasirašė, bet neprisimena, koks atlyginimas buvo numatytas už darbą. Žodžiu susitarė, kad bus mokama už tinkavimo vieną kvadratinė metrą 10,00 Lt (3,20 Eur). Atlyginimą mokėdavo du kartus. Vieną sumą pervesdavo bankiniu pavedimu, kitą sumą gaudavo „vokelyje“ grynaisiais pinigais, kuriuos atnešdavo M. B.. Vieną kartą lyg ir buvo pasirašęs, kad pinigus gavo, o daugiau atvejų, kada jam buvo duodama pasirašyti, jis neprisimena. Įmonė su juo atsiskaitė visiškai ir nėra skolinga. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2015 m. birželio mėn. dirbant Vilniaus m. Žvėryno raj. už atliktą darbą papildomai gavo nemažiau 200,00 Eur grynaisiais, kuriuos per kelis kartus išmokėjo K. B.. 2015 m. liepos mėn., dirbant Druskininkuose už atliktą darbą papildomai gavo nemažiau 500,00 Eur, kuriuos išmokėjo darbų vadovas M. B.. Viso už darbą Druskininkuose jam ir jo tėvui V. D. buvo išmokėta 2200,00 Eur, dalį t. y. po 600 Eur jis ir jo tėvas gavo pavedimu į kortelę, o likusius po 500 Eur išmokėjo grynaisiais kiekvienam. Susipažinęs su užrašų knygoje „Knauf“ (kuri buvo paimta atliekant kratą (duomenys neskelbtini) savininkės L. B. namuose), esančiais rankraštiniais užrašais, liudytojas M. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad užrašų knygos 8 lape ties užrašu „M. D.“ yra nurodyti duomenys apie jam išmokėtą atlyginimą, tai yra nurodytas skaičius 430,71 -tai yra 430,71 Eur, kurie buvo jam pervesti pavedimu; skaičius 83,86 - tai yra 83,86 Eur iš jo atlyginimo už jį sumokėti mokesčiai; skaičius 500 - tai yra 500,00 Eur sumokėti grynaisiais „į rankas“. Skaičius 3,2 - tai yra nurodyta vieno kv. m. tinkavimo kaina - 3,2 Eur. Užrašuose nurodyta paskaičiuota suma 116,31 Eur, tačiau ar minėta suma buvo jam išmokėta 2015 m. liepos mėn., neprisimena. Taip pat nurodė, kad įmonėje jam buvo mokama už atliktą darbą, paskaičiavus ištinkuotus kvadratus ir juos padauginus iš vieno kv. m. kainos (3,2 Eur), iš gautos sumos atimant bankiniais pavedimais pervestas sumas ir sumokėtų mokesčių sumas. Užrašų knygos „Knauf“ 9 lape, ties užrašu „M. D.“ nurodyti skaičiai: 594,21 -tai 594,21 Eur, kurie jam buvo pervesti pavedimu; 131,19 - tai 131,19 Eur už jį mokėti mokesčiai; taip pat ties užrašu „S. D.“ yra duomenys apie jo ir jo tėvo V. D. darbą, nes darbų vadovai juos vadindavo „Šauliais“. Lape nurodytos sumos 2773,53 Eur 2015 m. rugpjūčio mėn. jis negavo, tai gali būti paskaičiuota visa suma už jo ir jo tėvo visą darbą (T. 2, b. l. 111-113).

Liudytojas V. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad 2015 m. vasarą įsidarbino (duomenys neskelbtini). Visas įsidarbinimo ir darbo apmokėjimo sąlygas aptarė su K. B.. Abu susitarė, kad dalis pinigų už darbą bus pervesti bankiniu pavedimu, dalis bus mokama „vokelyje“, t. y. grynaisiais pinigais. Visus grynuosius pinigus atnešdavo darbų vadovai. Ar gavus pinigus, pasirašydavo, neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus prisimena geriau, nes dabar parėjo daug laiko. Prisimena, kad vieną kartą gavo avansą grynaisiais, kuriuos padavė L. B., o vėliau yra skambinęs S. B., kuris Palangoje jam grynaisiais išmokėjo avansą. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2015 m. birželio mėn., dirbant Žvėryno raj., Vilniaus m. už atliktą darbą papildomai gavo nemažiau 200,00 Eur grynaisiais, kuriuos per kelis kartus išmokėjo K. B.. 2015 m. liepos mėn., dirbant Druskininkuose, už atliktą darbą papildomai gavo nemažiau 500,00 Eur, kuriuos išmokėjo darbų vadovas M. B.. Viso už darbą Druskininkuose jam ir jo sūnui M. D. buvo išmokėta apie 2200,00 Eur, dalį, t. y. po 600,00 Eur jis ir jo sūnus gavo pavedimu į kortelę, o likusius po 500,00 Eur išmokėjo grynaisiais pinigais kiekvienam. Susipažinęs su užrašų knygoje „Knauf“ (kuri buvo paimta atliekant kratą(duomenys neskelbtini) savininkės L. B. namuose), esančiais rankraštiniais užrašais, liudytojas V. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad užrašų knygos 8 lape ties užrašu „Vaid“ yra nurodyti duomenys apie jam išmokėtą atlyginimą, tai yra nurodytas skaičius 430,71 -tai yra 430,71 Eur, kurie buvo jam pervesti pavedimu; skaičius 83,86 - tai yra 83,86 Eur iš jo atlyginimo už jį sumokėti mokesčiai; skaičius 500 - tai yra 500,00 Eur, sumokėti grynaisiais į rankas. Skaičius 3,2 - tai yra nurodyta vieno kvadratinio metro tinkavimo kaina 3,2 Eur. Užrašuose nurodyta paskaičiuota suma 116,31 Eur, tačiau, ar minėta suma buvo jam išmokėta 2015 m. liepos mėn. neprisimena. Taip pat nurodė, kad įmonėje jam buvo mokama už atliktą darbą paskaičiavus ištinkuotus kvadratus ir juos padauginus iš vieno kv. m. kainos (3,2 Eur), iš gautos sumos atimant bankiniais pavedimais pervestas sumas ir sumokėtų mokesčių sumas. Užrašų knygos „Knauf“‘ 9 lape, ties užrašu „V. D.“ nurodyti skaičiai: 594,21 - tai 594,21 Eur, kurie jam buvo pervesti pavedimu; 131,19 - tai 131,19 Eur, už jį mokėti mokesčiai; taip pat ties užrašu „S. D.“ yra duomenys apie jo ir jo sūnaus M. D. darbą, nes darbų vadovai juos vadindavo Šauliais. Lape nurodytos sumos 2773,53 Eur 2015 m. rugpjūčio mėn. jis negavo, tai gali būti paskaičiuota visa suma už jo ir jo sūnaus visą darbą (T. 2, b. l. 115-117).

Liudytojas V. B. parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad 2014 m. gegužės mėn. M. B. pasiūlė dirbti (duomenys neskelbtini), klijuoti plyteles. Susitarė su M. B., kad bus mokama ne pagal sudarytą darbo sutartį, o už padarytą darbą – už paprastų plytelių klojimą – 25,00 Lt (5,80 Eur), už granitinių plytelių klojimą – 35,00 Eur (10,14 Eur). Viena dalis darbo užmokesčio buvo pervedama į kortelę, kita dalis mokama grynaisiais pinigais. Atsiskaitant grynaisiais, kartais buvo duodama pasirašyti ant lapų. Jis pats M. B. pateikdavo darbų kiekius (padarytų kvadratų skaičių), kuriuos atlikdavo, tada abu paskaičiuodavo atlygį. Darbo užmokestį mokėdavo M. B.. Ikiteisminio tyrimo metu jis pateikė savo paskaičiavimus dėl atliktų darbų ir atlygio už juos, o tyrėjas turėjo savo paskaičiavimus, tie skaičiai beveik sutapo. Tikslių skaičių kiek darbų buvo padaryta ir kiek turėjo būti sumokėta, jis neprisimena. Niekas ikiteisminio tyrimo metu jam įtakos nedarė. Pamena, kad dirbo kartu su R. L., su jais atsiskaitydavo vienodu būdu, darbo užmokestį jie gaudavo kartu, kartais tuos pinigus sumokėdavo kiekvienam atskirai, kartais abiem kartu, o pinigus pasidalindavo per pusę. Pinigus grynaisiais ir dokumentus pasirašyti atveždavo M. B.. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. balandžio mėn., dirbant Kauno miesto objektuose gavo grynųjų pinigų – 500,00 Lt, nepasirašant ant jokių dokumentų. Kai pasirašydavo dokumentus, jo turinio neskaitydavo, tik pamena, kad juose buvo nurodyta jo vardas, pavardė ir pinigų sumos. Darbo sutartį buvo sudaręs, joje darbo užmokestis buvo nurodytas – 1200,00 Lt. Taip pat patvirtino, kad kartais pinigus gaudavo pavedimu, kartais būdavo išrašomi kasos orderiai, kartais iš vis niekur nereikėdavo pasirašyti už gaunamus pinigus. Sakė ikiteisminio tyrimo metu, kad Druskininkuose dirbdamas nuo 2014 m. lapkričio mėn. išklijavo ne mažiau kaip 350 kvadratinių metrų plytelių ir už darbą iš viso gavo 30299,50 Lt, bet dabar galvoja, kad taip negalėjo būti, kad R. L. uždirbo 6200,00 Lt, o jis apie 30000,00 Lt, nes uždirbtus pinigus jie dalindavosi kartu. Gali būti, kad ta suma nurodyta ikiteisminio tyrimo metu yra uždirbta bendrai su R. L..

Liudytojas Ž. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad neprisimena kada, bet dirbo(duomenys neskelbtini) betonuotoju. Į (duomenys neskelbtini) įsidarbino pasirašęs darbo sutartį, kurią jam pateikė IĮ „Tinkreta“ darbų vadovas, kurio pavardės neatsimena. Sutartyje buvo numatytas atlyginimas nemažiau 1500,00 Lt. Susitarė, kad darbo užmokestį jam mokės grynaisiais pinigais apie 1200,00 Lt – 1500,00 Lt, kaip ir buvo numatyta darbo sutartyje. Mokant grynus pinigus visada duodavo pasirašyti dokumentą, kuriame buvo fiksuojami išmokami pinigai. Tik vienintelį kartą, kai atliko jam nepatikusį sunkų darbą -kasė smėlį iš po laiptų, jam sumokėjo pinigus ir nedavė pasirašyti jokių dokumentų. Kai atliko papildomą darbą jam buvo sumokėta 300,00 Lt, tačiau nedavė pasirašyti jokių dokumentų, nei žiniaraščio. Ar buvo dar kažkokių mokėjimų už papildomus darbus, jis neprisimena.

Liudytojas A. T. parodė, kad tiksliai visko neprisimena, nes praėjo nemažai laiko, patvirtino, kad jis yra dirbęs(duomenys neskelbtini). Darbo sutartį sudarė su S. B.. Susitarė, kad jam už darbą bus mokama 1200,00 Lt. Pinigus mokėjo bankiniu pavedimu, grynais pinigais atlyginimo nėra gavęs, papildomų darbų dirbti netekdavo. Kiek buvo susitarę su įmonės vadovu, tiek ir buvo mokama už atliktus darbus. Įmonė skoloje neliko, viską sumokėjo.

Liudytoja V. V. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buhaltere, ji yra kaltinamųjų draugė. Ji yra buhalterė, todėl L. B. kreipdavosi į ją pagalbos. Ji pati niekada nedirbo (duomenys neskelbtini), tik padėdavo L. B. vesti įmonės buhalteriją, konsultuodavo buhalteriniais klausimais, atlygio už pagalbą negaudavo. L. B. pas ją į namus atsiveždavo sąskaitas ir kartu suvesdavo duomenis į buhalterinę programą. Buhalterinius segtuvus L. B. palikdavo pas ją namuose, kad nereikėtų nuolat vežiotis, be to, ji turi spausdintuvą, buhalterinę programą. Buhalterinė (duomenys neskelbtini) programa buvo pas ją namuose, todėl L. B. buhalteriją tvarkė jos namuose.

Liudytojas T. P. parodė, kad jis gal 2014 m. norėjo įsidarbinti įmonėje (duomenys neskelbtini) plytelių klojėju. Buvo susitarta, kad jam už kvadratinį metrą plytelių klojimo bus mokama po 20 Lt, sutarė, kad darbo užmokestis bus 800,00 Lt. Dėl darbo tarėsi su darbų vadovu, vardu M.. Po pokalbio M. SMS žinute nusiuntė savo asmens duomenis. Darbo sutartis nebuvo pasirašyta. Atvykus į objektą, Druskininkuose, pamatė, kad darbuotojai nedirba, nes, pasak jų, darbdavys nemokėjo jiems pinigų. Tada nusprendė tokioje įmonėje nedirbti. Už darbą jokių pinigų jis negavo. Praėjus mėnesiui, jam paskambino iš (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad jis buvo įdarbintas, todėl jam reikia sumokėti darbo užmokestį, kokią sumą norėjo pervesti jam nesakė, tačiau po pokalbio, pinigai jam nebuvo pervesti. Jis sutiko, kad jam būtų pervestas darbo užmokestis, kurį po to susitarė grąžinti įmonei. Jokiose įmonės dokumentuose, kaip darbo užmokesčio žiniaraštyje, jis nepasirašinėjo.

Liudytojas R. T. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, nes S. B. buvo jo darbdavys. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes tada buvo praėję mažiau laiko ir prisiminė viską geriau. (duomenys neskelbtini) dirbo prieš du metus, laikotarpiu nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn., dirbo įvairius pagalbinius darbus - tinkavo, taisė nekokybiškai padarytus tinkavimo darbus, šildė ir tinkavo angokraščius. Darbo užmokestį gaudavo iš pradžių – grynaisiais, kol dar nebuvo įsigijęs banko kortelės, vėliau – pervesdavo į kortelę. Kiek pinigų gaudavo, neprisimena. Ar, mokant grynaisiais, jam buvo duodama pasirašyti, jis neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu minėjo, kad jam (duomenys neskelbtini) vadybininkas vardu Karolis davė už papildomus darbus 100,00 Eur grynais, pasirašyti niekur nereikėjo. Šiuos parodymus patvirtina, tyrėjas jam nepasakinėjo, ką sakyti, tyrėjas parodė popierius ir jis pasakė, kad galėjo taip būti. Ikiteisminio tyrimo metu R. T. 2016 m. kovo 6 d., apklaustas liudytoju, parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo laikotarpyje nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. Minėtu laikotarpiu dirbo įvairius darbus tinkavo, taisė tinkavimo brokus, šildė ir tinkavo angokraščius. Dirbo tik Vilniaus m. įvairiuose statomuose objektuose. 2015 m. laikotarpyje nuo birželio iki liepos mėn. už papildomai išklijuoti ir ištinkuotus angokraščius (duomenys neskelbtini) vadybininkas K. jam sumokėjo ne mažiau, kaip 100,00 Eur grynaisiais pinigais išmokant pinigus pasirašyti jokių dokumentų nedavė. Daugiau (duomenys neskelbtini) grynų pinigų nepasirašant dokumentų ar žiniaraščių niekas nemokėjo. Apklausos metu, susipažinęs su užrašų knygoje esančiais rankraštiniais užrašais nurodė, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) skaičiuodavo ar jam teisingai išmokamas atlyginimas, tai yra skaičiuodavo savo padaryto darbo vertę, t. y. už 1 kv. m. tinkavimo skaičiuodavo 3,00 Eur, už vieną metrą angokraščių polistirolo klijavimą buvo skaičiuojama apie2,60 Eur, vieno metro angokraščių polistirolo klijavimą su tinkavimu - apie 5,6 Eur. Minėtos darbų kainos yra nurodytos užrašų knygos 4, 8, 9 lapuose ties užrašu „R.“, tačiau jis neprisimena kiek darbų (kvadratų) atliko, todėl negali pasakyti, ar minėtuose puslapiuose yra nurodyti jo atlikti darbai ir jų vertė, ar užrašu „R.“ yra įvardintas būtent jis (T. 2, b. l. 20).

Liudytojas M. B. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) apie du metus nuo 2013 metų iki 2016 m. gruodžio 2 d., darbų vadovu. Įmonė atlikdavo įvairius statybos darbus – tinkavimą, plytelių dėjimą, dažymą ir kitus. Jis buvo atsakingas už darbų vykdymą. Dėl darbuotojų priėmimo į darbą ir darbo užmokesčio sumokėjimo sprendimus priimdavo direktorius S. B.. S. B. buvo jam žodžiu nurodęs, kad įdarbinant įmonėje asmenis ir kalbant apie atlyginimą reikia paaiškinti, kad darbo sutartyje bus nurodomas darbo užmokestis nuo 400,00 Eur iki 600,00 Eur, tačiau iš tikro įmonė mokės pagal darbą, pavyzdžiui, kiek kvadratinių metrų darbuotojai ištinkuos, glaistys, išdės plytelių. Jis ikiteisminio tyrimo metu nesakė tyrėjui, kad, jei alga už atliktą darbą viršys numatytą darbo sutartyje numatytą sumą, tai pinigai bus mokami grynaisiais, tyrėjas pats suformulavo jo paaiškinimus. Paprastai darbo užmokestis darbuotojams buvo mokamas gryniaisiais ir pavedimu, grynaisiais buvo mokama tiems darbuotojams, kurie neturėjo sąskaitų arba buvo skolingi antstoliams. Darbo užmokesčio dalis, kuri buvo paskaičiuojama pagal atlikto darbo kvadratus, t. y. pagal kvadratus uždirbdavo daugiau, nei numatyta darbo sutartyje, išmokėdavo darbuotojams daugiau, t. y., kiek darbuotojai padarydavo darbo, tiek ir gaudavo atlyginimo. Darbo užmokesčius darbuotojams mokėjo jis, S. B. pavedimu. Grynuosius pinigus gaudavo iš S. B. arba L. B., nuvykęs į Palangos m. Yra buvę atvejų, kai S. B., L. B. pervesdavo pinigus į jo asmeninę sąskaitą, iš kurios jis pinigus išgrynindavo ir išmokėdavo darbuotojams. Ar S. B. perduodavo pinigus per kitą įmonės darbų vadovą K. B., jis nežino. Būdavo atvejų, kai pats S. B. išmokėdavo pinigus darbuotojams. Ar išmokant pinigus darbuotojams S. B. duodavo pasirašyti, ar ne, jis nematė. R. L. ir V. B. prisimena, jie dirbo Druskininkuose, klijavo plyteles. Vidutiniškai plytelių klojėjai per mėnesį galėjo uždirbti gal 1000,00 Lt – 2000,00 Lt, gal daugiau. Kad V. B. nuo 2014 m. rugsėjo iki 2014 m. lapkričio mėn. uždirbo 10000,00 Lt ir jis juos išmokėjo, negali patvirtinti. Kiek mokėdavo už kvadratinį metrą plytelių klojimo, jis neprisimena. Apmokėjimas už darbą vykdavo pagal sąmatas, aktus. Nors darbuotojai vesdavo savo užrašus, tačiau jie netikslūs. Įmonė R. L. ir V. B. mokėjo vienodai. Teismo posėdžio metu peržiūrėjęs V. B. ikiteisminio tyrimo metu pateiktus užrašus parodė, kad darbuotojai patys rašydavo atliktus darbus, susiskaičiuodavo, kiek jiems priklausytų už darbą, tačiau jis taip pat skaičiuodavo, bet mokėdavo jiems už realiai atliktus darbus. Netiki, kad V. B. galėjo uždirbti tokią sumą pinigų, nes jiems su R. L. būdavo mokama vienodai. Asmenis A. K., J. M., E. M., I. K. ir K. R. pažįsta, nes jie dirbo(duomenys neskelbtini. Su minėtais asmenimis buvo sudarytos darbo sutartys dėl tinkavimo darbų Druskininkų objekte. Dėl kokio atlyginimo tarėsi su šiais darbuotojais, jis neprisimena. Prisimena, kad K. R. ir I. K. jų žodinių prašymu, buvo mokami atlyginimai grynaisiais pinigais, pasirašant ant žiniaraščių-algalapių. Patvirtina, kad A. K. pirko statybines medžiagas iš savo lėšų ir pristatydavo sąskaitas įmonei. 2015 m. birželio mėn. Druskininkuose A. K. padavė ne mažiau kaip 3000 Eur grynaisiais, tai buvo pinigai skirti A. K. už medžiagas ir darbo užmokestis K. R., I. K., J. M. ir E. M. už gegužės mėnesį ir avansas už birželio mėnesį. Žiniaraščio už birželio mėnesį jis neturėjo, todėl ketino jį atvežti pasirašyti vėliau. Minėtus 3000,00 Eur darbuotojams išmokėjo grynaisiais pinigais, kuriuos buvo gavęs iš S. B.. Paimdamas iš S. B. pinigus nepasirašė jokio dokumento, taip pat išmokėdamas pinigus minėtiems asmenims jokio dokumento nedavė pasirašyti. Prisimena, kad galbūt 2015 m. birželio mėn., (duomenys neskelbtini) pasamdė (duomenys neskelbtini) dėl tinkavimo darbų. Kadangi trūko tinkuotojų, tai susitarė su J. M., E. M., I. K., K. R., kad jie nuvažiuos į Vilnių, padės ištinkuoti. Kitą dieną (duomenys neskelbtini) pranešė, kad jų darbuotojai nustatė, kad J. M., E. M., I. K., K. R. statybvietėje dirbo neblaivūs ir juos nušalino nuo darbo. Pagal (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) taisykles už vieno neblaivaus darbuotojo pasirodymą objekte, įmonė sumoka apie 1500,00 Eur baudą, todėl(duomenys neskelbtini) turėjo teisę pareikalauti iš (duomenys neskelbtini) sumokėti už keturis asmenis apie 6000,00 Eur baudą. Ar (duomenys neskelbtini) reikalavo tos baudos sumokėjimo, jam nėra žinoma. Po šio įvykio J. M., E. M., I. K., K. R. dar dirbo apie dvi savaites, po to jiems direktorius S. B. sumokėjo už padarytą darbą, tiek kiek jiems priklausė ir juos atleido iš darbo. Ar S. B. sumokėjo už juos baudas, jis nežino. Kiek jam žinoma, minimalius atlyginimus pagal darbo sutartis šiems darbuotojams sumokėjo. Liudytojas M. B. teisme patvirtino, kad pinigai už A. K. pirktas medžiagas bei paskaičiuotas atlyginimas pagal tinkavimo kvadratus nebuvo išmokėtas, t. y. apie 4595,00 Eur. Pamena, kad darbuotojai reikalavo iš direktoriaus grąžinti jiems pinigus. Kiek jam yra žinoma (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) baudos nebereikalavo, todėl mano, kad neišmokėti pinigai darbuotojams liko įmonėje. Vėliau jis su A. K. ir kitais asmenimis kalbėjosi apie minėtą baudą, jiems nurodė, kad galbūt ją išskaičiuos iš jų atlyginimo, prašė jų palaukti, tačiau jie laukti nesutiko ir išėjo iš darbo. Jis su minėtais asmenimis 2015 m. liepos mėnesį susitiko prie Alytaus mieste, esančios degalinės, kur davė pasirašyti ant atlyginimo išmokėjimo už birželio mėnesį žiniaraščio K. R. ir I. K., nes kaip ir minėjo, pinigai jiems buvo išmokėti anksčiau, tačiau nebuvo davęs pasirašyti ant žiniaraščio. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus apie tai, kad lape su užrašu „Sekret“ esantys rankraštiniai užrašai yra jam žinomi, nes lapą su užrašais 2015 m. liepos mėn. minėto susitikimo metu degalinėje padavė A. K., kad A. K. ir kiti suprastų, dėl ko įmonės direktorius jiems neišmokėjo pinigų. Minėtuose užrašuose nurodyta, kad A. K., J. M., E. M., I. K., K. R., Druskininkuose, birželio mėnesį statomame objekte ištinkavo ne mažiau, kaip 1240 kv. m. už 1 kv. m. su medžiagomis buvo susitarta, kad mokės po 6,60 Eur. Viso turėjo būti sumokėta 8258,40 Eur. Pavedimais ir pasirašant žiniaraščius – algalapius buvo išmokėta 3763,36 Eur, liko neišmokėta – 4495,00 Eur, kurių S. B. neišmokėjo, nes buvo nuskaičiuota kaip bauda už darbe darbuotojams pasirodant neblaiviems. Tuos užrašus jam padavė S. B. arba L. B., tiksliai neprisimena. Liudytojas M. B. teisme taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad darbuotojams R. L., V. B., M. D., V. D. S. B. pavedimu yra mokėjęs darbo užmokestį grynaisiais pinigais, kuriuos išmokėdavo, neduodant pasirašyti algalapių. Jei darbuotojai padarydavo daugiau darbų, tai už juos taip pat sumokėdavo. Kiek mokėti darbuotojams jam nurodydavo direktorius, pateikdamas algalapį, kiek jame būdavo užrašyta, tiek ir sumokėdavo darbuotojams. Algalapius S. B. arba L. B. atsiųsdavo jam elektroniniu paštu. Darbuotojai patys užsirašydavo savo atliktus darbus, bet jis visada pats patikrindavo padarytų darbų kiekį ir tuos duomenis perduodavo S. B..

Teismo posėdžio metu, liudytojas M. B. taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl telefoninių pokalbių. Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. vasario 2 d., duodamas parodymus M. B., išklausęs laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2015 d. spalio 19 d., įrašytus jo telefoninius pokalbius parodė, kad pokalbyje su K. B. jis klausė jo, ar jis parvežė pinigus iš Palangos m. darbuotojų algoms išmokėti, kadangi su direktoriumi S. B. nebuvo susitikęs ir pinigų nepaėmė. Taip pat sakydamas „keturias, penkias“, turėjo mintyje pinigų sumą, tačiau kokią tiksliai neprisimena. Minėti atlyginimai būtų mokami darbuotojams tiek pasirašant algalapius, tiek nepasirašant. Taip pat parodė, kad 2015 m. spalio 19 d. pokalbyje IID Nr. 491 kalba su S. B., su kuriuo susitaria kitą dieną atvažiuoti pasiimti grynųjų pinigų, kurių nepaėmė K. B.. 2015 m. spalio 19 d. IID Nr. 535 pokalbyje su S. B., kalba dėl pinigų sumokėjimo A. Z.. Pokalbyje S. B. nurodo, kad A. Z. perves pavedimu pinigus apie 683,00 Eur, o 200,00 Eur paveda iš A. Z. paimti ir perduoti jam. Taip pat susipažinęs su banko sąskaitomis, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2014 m. L. B. pervedė jam į sąskaitą apie 6600 Lt, iš S. B. sąskaitos per penkis kartus pervedį apie 16860 Lt. Dalis pinigų buvo skirta(duomenys neskelbtini)darbuotojų algoms. Pinigus išgrynindavo ir išmokėdavo įmonės darbuotojams nepasirašant algalapių. Pinigus nuimdavo ir išmokėdavo S. B. pavedimu. Liudytojas M. B. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. vasario 10 d. duotus parodymus, tačiau teigia, kad jis piniginių sumų tyrėjui nesakė, nes neprisiminė, tai tyrėjas primindavo jam ir suformuluodavo sumas, įrašydamas į apklausos protokolą.

Liudytojas A. K. parodė, kad 2015 m. kartu su J. M., E. M., K. R., I. K. pagal verslo liudijimus dirbo statybose, atliko vidaus tinkavimą. Prisimena, kad jam paskambino vaikinas, vardu Mantas, ir pasiūlė tinkavimo darbus, kaip vėliau sužinojo, kad tai (duomenys neskelbtini) darbų vykdytojas M. B.. Jis su darbų vykdytoju susitarė, kad visas reikalingas medžiagas darbams nupirks įmonės vardu, taip pat M. B. sakė, kad dalį atlyginimo už darbą ir medžiagas perves į sąskaitą, o likusius pinigus išmokės grynais. Algalapius pasirašyti atveždavo M. B., juose būdavo nurodoma tik minimalus darbo užmokestis, kiek prisimena 400,00 Lt, likusią dalį pinigų vieną kartą sumokėjo „juodais“ pinigais. Vieną dieną M. B. paskambino ir paprašė važiuoti į Vilniaus mieste statomą objektą atlikti tinkavimo darbus. Jis atsisakė, o J. M., E. M., K. R., I. K. sutiko ir kartu su M. B. išvyko. Kitą dieną jam paskambino M. B. ir pasakė, kad minėti asmenys prisidirbo, t. y. buvo darbe sugauti neblaivūs, kaip aiškino telefonu tai Vilniuje statybvietėje apsaugos darbuotojai davė pūsti minėtiems asmenims į alkotesterį ir nustatė, kad J. M., E. M., K. R., I. K. į darbą atvyko neblaivūs. M. B. nurodė, kad visiems keturiems už tokį pažeidimą reikės sumokėti baudą 20000,00 Lt, nes firma (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kuri samdė (duomenys neskelbtini) ir dirbo minėti asmenys uždėjo (duomenys neskelbtini) tokią baudą. Po to, jiems už darbą nebebuvo mokama, jis prašė, kad jam būtų užmokėta nors už medžiagas, kurias jis pirko, tačiau niekas nesumokėjo, kiek skoloje liko (duomenys neskelbtini) jis tiksliai neatsimena, bet mano, kad apie 26000,00 Lt. Jis suprato, kad nei už darbą, nei už medžiagas jis atlygio nebegaus, todėl išėjo iš darbo. K. R. ir I. K. nebuvo pasirašę už gautą atlyginimą, todėl visi susitiko degalinėje, kur atvažiavo M. B. ir atsivežė atsikaitymo lapus, tada jie pasirašė, bet atlyginimo jiems nepervedė, už kokią sumą pasirašė jis neprisimena. Algalapius pasirašyti atveždavo M. B., jose buvo nurodyta tik oficiali alga, likusią dalį mokėdavo grynais pinigais. Duomenis apie atliktų darbų kiekį, jie susirašydavo patys, paduodavo M. B., o jis sumokėdavo grynaisiais už atliktus darbus, pasirašyti už pinigų gavimą niekur nereikėjo. Teismo posėdžio metu, A. K. parodžius rankraštinė lapą (T. 1, b. l. 63), jis parodė, kad lape nurodyta, kad jie padarė 1240 kv. m. tinkavimo darbų ir jiems turėjo sumokėti 8258,40 Eur (1240 kv. m. x 6,66 Eur). Lape nurodyta suma 837,00 Eur grynais reiškia, kad I. K. ir K. R. turėjo išmokėti grynais 837,00 Eur. Pažymi, kad šie pinigai turėjo būti išmokėti jiems, tačiau nors I. K. ir K. R. pasirašė dokumentus, bet šių pinigų negavo. Taip pat parodė, kad šį lapą surašė M. B., jis tą lapą parodė jiems susitikimo metu, ir būtent šį lapą jis paėmė iš M. B. ir pateikė ikiteisminiam tyrimui. Taip pat parodė, kad M. B. jiems atveždavo pasirašyti algalapius, bet jie jų turinio netikrindavo, pasirašydavo ir viskas. Šią dieną, jis tiksliai jai neprisimena, kiek jam už medžiagas liko skolinga įmonė. Jis patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes tuo metu jis atsiminė viską geriau.

Liudytojas J. M. parodė, kad parėjo daug laiko, todėl dabar visko tiksliai neprisimena, todėl tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Prisimena, kad dirbo (duomenys neskelbtini) Druskininkų statybos objekte. Susitarė, kad už darbų kvadratą bus moka apie 6,00- 7,00 Eur. Dėl darbo tarėsi su M. B.. Buvo įdarbintas pagal darbo sutartį, tarėsi, kad mokės minimalų darbo užmokestį, o likusius pinigus atiduos grynaisiais. Pamena, kad vieną kartą sumokėjo atlyginimą grynaisiais, o kartą – pavedimu. Prisimena, kad buvo pasiųstas dirbti į Vilniaus m. Ten vakare pavartojo alkoholinius gėrimus ir kitą rytą jie buvo patikrinti. Patikrinus neblaivumą buvo nustatyta, kad jis yra neblaivus. M. B. po šio įvykio pasakė, kad jam yra paskirta 5000,00 Eur dydžio bauda už tai, kad jis buvo neblaivus. Prašė parodyti dokumentus dėl paskirtos baudos, tačiau M. B. jokių dokumentų nepateikė. Jam įmonė liko skolinga apie 7000,00 Lt už padarytus darbus statybos objekte, Druskininkų m. Pamena, kad su M. B. visa brigada buvo susitikę degalinėje, Alytuje, dėl tų neišmokėtų pinigų. M. B. tada atvežė pasirašyti kažkokius tai dokumentus dėl minimalios algos išmokėjimo. Tada M. B. jiems pasakė, kad jokių pinigų nebemokės. Jie tada visi susitarė, kad kreipsis į teisėsaugos institucijas.

Liudytojas E. M. parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad vieną dieną, kada tiksliai neprisimena, susitiko su M. B., kuris pasiūlė darbą Druskininkuose. Dėl kokio darbo užmokesčio tarėsi dabar neprisimena, tačiau pamena, kad susitarė, jog dalis pinigų bus mokama grynaisiais, dalis – pavedimu. Visas statybines medžiagas pirko A. K. už savo pinigus. Pamena, kad kai dirbo Vilniuje, buvo aptikta, kad darbuotojai yra neblaivūs ir jiems buvo nurodyta, kad gali būti paskirta bauda kiekvienam po 5000,00 Eur. (duomenys neskelbtini) paskyrė kiekvienam po 5000,00 Lt baudos. Iš viso jie(duomenys neskelbtini) buvo uždirbę apie 22000,00 Lt, o paskyrus 20000,00 Lt baudą, įmonė nebesumokėjo pinigų. Prisimena, kad jis, A. K., J. M. po to važiavo susitikti su M. B. degalinėje, esančioje Alytuje, kur pastarasis turėjo grąžinti jų uždirbtus pinigus. Pamena, kad M. B. atsivežė kažkokius tai dokumentus, kuriuos žmonės pasirašė, bet M. B. nieko nesumokėjo. Jis darbo užmokestį gaudavo dalį grynais, dalį - pavedimu. Visus pinigus grynaisiais jam sumokėjo M. B., kuris davė pasirašyti lapuką, bet jis jo neskaitė ir kas ten parašyta buvo, nežino. Duodamas parodymus tyrėjui, visus skaičius jam pasakė jis pats, nes tuo metu geriau prisiminė, o tyrėjas juos pasitikslinęs užrašė apklausos protokole. Jam(duomenys neskelbtini) liko skolinga, kiek tiksliai jis neprisimena. Dėl to, kad nebuvo išmokėti atlyginimai jiems, jie kreipėsi į teisėsaugos institucijas.

Liudytojas D. R. parodė, kad 2015 metais dirbo(duomenys neskelbtini) klijavo plyteles Fabijoniškių raj., Vilniuje, statome daugiabutyje name. Dėl darbo tarėsi su(duomenys neskelbtini) darbo vadovu K. B., kuris davė jam pasirašyti darbo sutartį, kurioje buvo numatytas minimalus darbo užmokestis, taip pat su K. B. susitarė dėl papildomo darbo užmokesčio, susitarė, kad darbo užmokestis priklausys nuo darbo rezultatų – plytelėmis išklijuoto ploto. Jis padarė beveik visą darbą, tačiau įmonė pinigų nesumokėjo, todėl jis išėjo iš darbo. Ikiteisminio tyrimo metu jam tyrėjas rodė lapus, kur neva tai yra jo parašas, tačiau jis jokių lapų nepasirašinėjo, ten ne jo parašas. Pamena, kad jam K. B. davė 20,00 Eur avansą, už kurį pasirašyti niekur nereikėjo. Dėl jam išmokėto 91,00 Eur atlyginimo tokio dokumento nebuvo. Kiek jam pinigų liko neišmokėta, jis neprisimena.

Liudytojas V. J. (V. J.) parodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) keturias dienas, klijavo plyteles Fabijoniškių raj., Vilniuje, statome daugiabutyje name. Dėl darbo tarėsi su (duomenys neskelbtini) darbo vadovu K. B.. Tiksliai neprisimena, ar pasirašė darbo sutartį, greičiausiai, kad pasirašė. Koks darbo užmokestis buvo nurodytas sutartyje, jis negali pasakyti, turbūt minimalus, tačiau tikrai pamena, kad susitarė, jog jam bus mokamas didesnis, nei minimalus darbo užmokestis. Už jo atliktą darbą jam nebuvo sumokėta. 91,00 Eur jis už darbą negavo, niekur nepasirašė. Pamena, kad tyrėjas rodė lapą, kur yra jo pavardė ir parašas, bet jis nieko nepasirašinėjo ir tai tikrai ne jo parašas. Kadangi įmonė jam nesumokėjo pinigų, jis išėjo iš darbo.

Liudytojas I. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo parodymus. Parodė, kad kažkada yra dirbęs (duomenys neskelbtini), kiek pamena prieš du metus. Prisimena, kad dirbo statybos objekte, Druskininkuose, atliko tinkavimo darbus. Jis dirbo kartu su A. K., D. R., J. M. ir E. M.. Dėl visų darbų atlikimo bendravo su (duomenys neskelbtini) darbų vadovu M. B.. Darbo sutartis buvo pasirašyta iš karto, aptarė darbų kainą, kiek prisimena, kad buvo susitarta po 6,00 - 7,00 Eur už kvadratinį metrą. Visus dokumentus davė pasirašyti M. B.. Tarėsi, kad atlyginimas bus mokamas du kartus per mėnesį, grynaisiais pinigais, kaip ir visiems kitiems. Pirmą kartą padarytų darbų kiekis ir suma už atliktą darbą atitiko, ir jam M. B. sumokėjo virš 400,00 Lt algos, o vėliau už padarytą darbą jis nieko negavo, nes jam buvo pasakyta, kad turėjo problemų su alkoholio vartojimu. Jam įmonė liko skolinga virš 500,00 Lt. Pamena, kad buvo susitikę su M. B. degalinėje, jis davė pasirašyti lapus, tačiau pinigų nesumokėjo. Tikslių skaičių prisiminti dabar negali, tačiau ikiteisminio tyrimo metu prisiminė tuos skaičiavimus, nes buvo praėję mažiau laiko. Tyrėjas jam nepadėjo skaičiuoti, jis tikrai žino, kad jam įmonė liko skolinga 500,00 Eur, per dieną uždirbdavo nuo 20,00 Eur iki 30,00 Eur. Atliktų darbų kiekius ir kainas skaičiuodavo J. M. ir M. B.. J. M. jokių dokumentų nepildė, jis skaičiavo savo užrašuose.

Liudytojas K. R. parodė, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes praėjo daug laiko, todėl visko gerai neprisimena. Pamena, kad dirbo (duomenys neskelbtini) tinkuotoju, statybų objekte, Druskininkuose, apie du mėnesius. Visus reikalus derino J. M. ir A. K.. Darbo užmokestį jam mokėjo A. K. ir J. M.. Buvo susitarta, kad jam bus mokama nuo 20,00 iki 30,00 Eur per dieną. Algalapius atveždavo pasirašyti M. B.. Juose būdavo nurodyta pavardė ir suma. Kiek pamena buvo nurodyta apie 100,00 Eur, nes neišdirbo viso mėnesio, dirbo tik septyniolika dienų. Pamena, kad jie visi buvo susitikę degalinėje su M. B. dėl neišmokėtų pinigų. A. K. su M. B. susipyko, nes įmonė liko skolinga. Jam degalinėje pinigų už darbą M. B. nedavė, bet jis, kiek prisimena, pasirašė ant kažkokio tai lapo. Padarytų darbų kiekį skaičiuodavo patys darbuotojai, jis pats tiesdavo ruletę, matuodavo, o kvadratus skaičiuodavo M. B.. Tyrėjas kvadratų neskaičiavo, jie patys buvo pasiskaičiavę atliktus darbus. Jam atlyginimas buvo išmokėtas vieną kartą, už pinigų gavimą pasirašė, sumos nurodytos lape ir jam išmokėta suma sutapo. Kitą mėnesį jam už atliktą darbą nebesumokėjo. Kai dirbo Vilniuje, jie buvo pagauti neblaivūs, dėl to jam M. B. pasakė, kad už neblaivumą jam paskirta bauda ir ją atskaičiuos iš atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas K. B. parodė, kad kiek prisimena nuo 2014 – 2015 metų dirbo (duomenys neskelbtini) darbų vadovu, konkrečiai Santariškėse. Už darbo užmokesčio mokėjimą buvo atsakingi įmonės vadovai. Iš pradžių darbo užmokesčiai darbuotojams buvo mokami per jį su algalapiais, kuriuos pasirašydavo darbuotojai, vėliau jie buvo mokami pavedimais, o kas neturėdavo banko kortelių, tiems mokėdavo grynaisiais pinigais. Jokių papildomų priedų darbuotojams nemokėdavo. Liudytojas K. B. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir papildomai parodė, kad 2015 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. pagal M. P. prašymą surado tinkuotojus, kurie jo name atliko tinkavimo darbus. M. P. už atliktus darbus jam per tris kartus pervedė 2920,00 Eur. Su minėtais darbais (duomenys neskelbtini) nėra susijusi, nes minėtus darbus atliko ne jos darbuotojai, o asmenys pagal individualią veiklą. Negali pasakyti, kodėl ir kiek L. B. pervedė į jo sąskaitą pinigų, gal, kad jis buvo skolingas darbdaviams, o kartais ir jie iš jo skolindavosi pinigus. Kiek kartų skolinosi iš L. B. ir S. B., neprisimena. Yra matęs, kad S. B. mokėjo darbuotojams darbo užmokestį grynaisiais pinigais.

Liudytojas G. J. paaiškino, kad dirba finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje Kauno apygardos valdybos nusikaltimų skyriuje. Parodė, kad jis šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Kadangi liudytojai buvo įvairiose Lietuvos vietose, tai buvo atskiri pavedimai Klaipėdos, Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio policijos komisariatams, FNTT skyriams juos apklausti. Liudytojų buvo daug. Jis apklausė M. ir M. V., užrašė jų parodymus iš jų žodžių. V. buvo rodyti dokumentai. Jis ir pats pateikė dokumentus dėl automobilio nuomos. Byloje buvo dvi kryptys – apskaita ir automobilio nuoma. M. V. nebuvo įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojas, jis buvo apklausiamas dėl automobilio nuomos. Automobilis priklausė (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad į policiją kreipėsi trys ar keturi buvę (duomenys neskelbtini) darbuotojai dėl to, kad jiems buvo neišmokėta dalis atlyginimo ir dėl to, kad dalis jų darbo vietoje buvo sulaikyti neblaivūs, ir jiems įmonės vadovas už tai paskyrė 20 000,00 Lt baudą. Asmenys teigė, kad tuos pinigus jie buvo uždirbę ir jie turėjo būti išmokėti. Atliekant tyrimą, nustatė, kad pinigai buvo mokami dviem būdais - pagal sutartį ir pagal žodinį susitarimą, kurie apskaitomi įmonės apskaitoje. Patys darbininkai pasakė, kad apmokėjimas buvo dvejopas. Dėl tyrimo metu nurodytų skaičių, liudytojas G. J. paaiškino, kad žmonės, dirbantys statybų sektoriuje visas kainas už vieną kvadratą padarytų darbų, jie žino ir jas moka paskaičiuoti. Daliai žmonių atlyginimas buvo mokamas už atliktus darbus – pagal padarytus kvadratus. Taip jie tikrindavosi savo atlyginimą. Žinojo, kiek darbdavys skoloje, kiek neišmokėjo. Apklausos metu buvo rašoma kvadrato kaina, kurią jie nurodydavo, įvertinus atliktus darbus. Kai kurie liudytojai turėjo savo užrašus ir paskaičiavimus. Tuos skaičius jie pateikė pagal savo užrašus. Kai atėjo parašyti pareiškimą, pareiškėjai pateikė dokumentus, kuriuos jie paėmė iš M. B., gal dar pateikė darbo sutartis, tiksliai neprisimena. Vieni liudytojai prisiminė sumą, kuri buvo mokama už atliktus darbus, kiti – padarytų darbų kiekį, treti - susitartą už kvadratą mokamą kainą, o dar kiti liudytojai prisiminė gautą pinigų sumą. Apklausiant liudytojus, nebuvo nė vieno tokio atvejo, kad jis pats būtų įrašęs į apklausas skaitmenis ir sumas, kurių jie nesakė. E. M., kaip ir kiti darbuotojai, pats nurodė visas sumas. A. Z. apklausos metu tikslių sumų, išmokėtų grynaisiais ir neįtrauktų į apskaitą, nežinojo. Buvo prašoma nurodyti - ne mažiau, todėl jis taip ir užfiksavo. Parodymus A. Z. pats davė, o skaičiavo kartu, pagal jo nurodytus padarytus darbų kiekius. Dėl tol, kad M. B. nurodė, kad jam atsibodusios ilgos apklausos, kad tyrėjas išformuodavo jo parodymus, kad jam atsibodo ginčytis, kad nebeikreipė dėmesio į tyrėjo išvedžiojimus, kad parodymai turi būti užrašyti taip ir ne kitaip, kad jokių sumų jis neskaičiavo ir nė vieno skaičiaus jam nenurodė, kad visos sumos parodymuose yra ne jo nurodytos, o tyrėjo užrašytos - tai yra melas. M. B. buvo supažindintas su protokolu, jį perskaitė ir pasirašė, taip patvirtindamas parodymų teisingumą. Faktas tas, kad M. B. davė žmonėms pasirašyti žiniaraščiuose, o pinigų neišmokėjo. M. B. buvo apklaustas tris ar keturis kartus. Pažymi, kad jo parodymai pasikeitė po garso įrašų išklausymo.

Liudytojas A. G. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini). Jį įdarbino darbų vadovas M. B.. Sudarė darbo sutartį, kada tiksliai neatsimena, galėjo būti 2014 m. lapkričio mėn. Sutartyje darbo įkainiai buvo maži, tačiau M. B. pažadėjo, kad mokės „juodais“ pinigais, atsižvelgiant į padarytų kvadratų skaičių. Darbo sutartyje buvo numatytas minimalus uždarbis, nepriklausantis nuo darbo rezultatų. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad susitarė, jog įmonė mokės nuo 8,00 iki 15,00 litų (nemažiau kaip 8,00 Lt) (2,32 Eur) už vieno kvadratinio metro glaistymo, dažymo, priklausomai nuo objekto, darbų apimties. Taip pat tai, kad M. B. paaiškino, kad reikės pasirašyti darbo sutartį, kurioje bus numatytas atlyginimas 1500,00 Lt, kurį mokės kiekvieną mėnesį, o jeigu darbų padarys daugiau tai papildomi pinigai bus išmokėti grynaisiais (juodais). Pinigus pagal darbo sutartį gaudavo laiku bankiniu pavedimu, kitų papildomų pinigų negavo nė karto. Įmonėje dirbo apie vienerius metus. Kadangi buvo apgaudinėjamas, darbo sutartį nutraukė. Prisimena, kad dirbo Vilniuje, ten darbų vadovas buvo K. Vieną kartą K. paprašė po darbo valandų padaryti bute lubas. Šį darbą atliko, tačiau pinigų niekas nesumokėjo. Buto savininko klausė, kaip sumokės už darbą, tai jis pasakė, kad sumokės K. grynais, bet K. vis žadėjo sumokėti, bet su jais neatsiskaitė. Buvo užsivedęs sąsiuvinį, kuriame žymėdavo, kiek dar turi būti sumokama už padarytus darbus. Atleidžiant jį iš darbo, jam grynais pinigais nemokėjo. Pamena, kad duodavo kažką pasirašyti, bet už ką, taip ir liko neaišku. Grynaisiais pinigais jis gavo tik vieną kartą, M. B. jam sumokėjo 20,00 Lt. Taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad (duomenys neskelbtini) jo skaičiavimais jam kas mėnesį neišmokėjo po 600,00 Eur. Išeinant iš darbo jam jokių pinigų įmonė neišmokėjo. Taip pat patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) priskaičiavimo — išmokėjimo žiniaraštyje už 2015 balandžio mėn. nurodytos 386,26 Eur sumos jis negavo ir už juos nepasirašė. Taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2016 m. vasario 4 d. jam skambino M. B. ir klausė, kaip jis gaudavo atlyginimą, kai dirbo (duomenys neskelbtini), domėjosi, ar jį FNTT kviečia į apklausą, ar žinos ką kalbėti. Jis nurodė, kad gaudavo atlyginimą pavedimu, M. B. nurodymų ką sakyti apklauso metu nedavė. Mano, kad M. B. skambino dėl to, kad norėjo pasitikslinti ar jam nemokėjo atlyginimo grynaisiais pinigais „juodais“.

Liudytojas T. L. parodė, kad jis nuo 2014 m. spalio mėn. iki lapkričio mėn. dirbo (duomenys neskelbtini). Darbinantis į įmonę, dėl darbo sąlygų ir darbo užmokesčio kalbėjosi su darbo vadovu M. B.. Padirbus įmonėje apie porą savaičių, jis paprašė M. B. išmokėti atlyginimą už darbą, tačiau M. B. nurodė, kad darbas padarytas nekokybiškai, todėl atlyginimo nemokės. Jo paskaičiavimais jis uždirbo apie 1000,00 Lt, o jam buvo sumokėta tik 300,00 Lt. Kadangi jam sumokėjo ne visus pinigus, jis išėjo iš darbo. Prisimena, kad ikiteisminio tyrimo metu jam tyrėjas rodė kažkokį tai dokumentą. Teismui parodžius (duomenys neskelbtini) priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraščius už 2014 m. lapkričio mėn. Atleidimas 2014 m. lapkričio 5 d., liudytojas T. L. patvirtino, kad dokumente nurodyta 56,94 Lt sumos jis nėra gavęs ir už juos nepasirašė. Iš 2014 m. spalio 31 d. (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderio Nr. SB 190 matyti, kad liudytojo T. L. parašų jame nėra.

Liudytojas A. Z. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad jis nuo 2014 m. liepos 22 d. iki 2015 m. liepos 22 d. dirbo IĮ „Tinkreta“. Dėl įsidarbinimo kalbėjo su (duomenys neskelbtini) darbų vadovu M. B., su kuriuo susitarė, kad dirbs darbų vykdytoju. Dirbo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, epizodiškai - Druskininkuose. Dėl darbo buvo pasirašyta darbo sutartis ir mokamas vidutinis atlyginimas. Atlyginimą gaudavo toks, koks buvo numatytas darbo sutartyje ir mokėdavo bankiniu pavedimu. Vėliau jis nebenorėjo dirbti darbų vykdytoju, tai jam buvo pasiūlyta glaistyti ir dažyti sienas, lubas. Kai perėjo į kitą darbą, darbo sutartis liko ta pati. Atlyginimas liko toks pats – minimalus darbo užmokestis. Pradžioje susitarė, kad pirmus darbo mėnesius jam bus mokamas minimalus darbo užmokestis, vėliau žodžiu su K. B. ir S. B. susitarė, kad jam mokės ne fiksuotą darbo užmokestį, o už padarytus kvadratinius metrus, mokant už vieną kvadratinį metrą – 12,00 Lt (3,47 Eur). Jis išdažė gal apie 300 kvadratinių metrų. Dalis atlyginimo apie 450,00 Eur buvo pervesta bankiniu pavedimu į kortelę, ir ne mažiau kaip 400,00 Eur buvo mokama grynais. Prisimena, kad už „Lidl“ objektą 2015 m. birželio mėn. buvo pervesta 319,00 Eur pavedimu, o ne mažiau kaip 492,00 Eur gavo grynaisiais M. B.. Padarytų darbų kiekį skaičiuodavo jis pats, už darbus buvo atsiskaitoma pavedimus, ir kelis kartus grynaisiais pinigais, pinigus atveždavo K. B.. Vėliau, kai dirbo Kaune, darbų vadovu buvo M. B., kuris atsiskaitydavo už darbus. Ar pasirašinėdavo už gautus pinigus, neprisimena. Po metų, iš darbo išėjo , paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2015 m. gegužės ar birželio mėn. Visą darbo užmokestį pervedė į kortelę, bet buvo pervesta daugiau, nei turėjo sumokėti. M. B. paskambinės nurodė, kad jis nuimtų per daug pervestų pinigų likutį ir grąžinčiau jam, jis taip ir padarė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokolą pasirašė, pastabų neturėjo, jokios įtakos jam tyrėjas nedarė. Surašant protokolą, tyrėjas uždavinėjo klausimus, o jis atsakinėjo į juos. Duodamas pirminius parodymus dėl sumų už atliktus darbus turbūt klydo, tačiau atkreipia dėmesį, kad visos jo nurodytos sumos ikiteisminio tyrimo metu buvo apytikslės. Nors tyrėjas prašė konkrečių skaičių, tačiau jis jų tiksliai pasakyti negalėjo, tada su tyrėju kartu paskaičiavo ir tas sumas sutikslino, išvesdami sumų vidurkį. Galutinę sumą, kiek uždirbo, pasakė tyrėjui būtent jis.

Liudytojas L. P. teismo posėdžio metu parodė, kad praėjo daug laiko ir dabar visko neprisimena, tačiau patvirtina jam teismo posėdžio metu pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. 2016 m. kovo 18 d. apklaustas liudytoju parodė, kad 2015 m. vasario 26 d., įsidarbinant (duomenys neskelbtini) pasirašė darbo sutartį, kurioje buvo numatytas minimalus darbo užmokestis 400,00 Eur, tačiau su (duomenys neskelbtini) darbų vadovu K. B. susitarė, kad atlyginimą gaus pagal atliktą darbą, tai yra mokės po 6,00 Eur už 1 kv. m. paruošimą dažymui ir dažymą. Dirbdamas (duomenys neskelbtini) atliko paruošiamuosius dažymo darbus objekte, esančiame Savanorių pr., Vilniaus m., dirbo apie tris savaites. Jis paskaičiavo, kad (duomenys neskelbtini) jam turėjo išmokėti apie 500,00 Eur užmokestį už darbą. Įmonė sutartu laiku jam neišmokėjo atlyginimo nei kuris buvo numatytas sutartyje, nei kuris buvo sutartas žodžiu t. y. už atliktą darbą-paruoštus dažymui kvadratus t. y. 500,00 Eur, todėl jis pradėjo nepasitikėti įmone ir išėjo iš darbo. Įmonė jam liko skolinga 500,00 Eur. Dirbant (duomenys neskelbtini) jis jokio užmokesčio už darbą nei pavedimu, nei grynaisiais negavo. Taip pat parodė, kad (duomenys neskelbtini) žiniaraštyje pavadinimu „2015-03-18 priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraštis už 2015 m. kovo mėn. Atleidimas 2015 03 18“, nurodytų pinigų 301,97 Eur negavo. Taip pat (duomenys neskelbtini) žiniaraštyje pavadinimu „2013 m. kovo 13 d. priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraštis už 2015 m. vasario mėn.“ nurodytų pinigų 53,55 eurų negavo. Minėtuose žiniaraščiuose nėra jo parašo, nes žiniaraščių jam nieks nepateikė. Patikslino, kad apie tai, kad (duomenys neskelbtini) yra už jį sumokėjusi mokesčius sužinojo tik 2015 m. pavasarį, kai ėjo darbintis į kitą įmonę.

Specialistė R. P. teismo posėdžio metu patvirtino savo duotas išvadas byloje. Parodė, kad išvados parengtos pagal buhalterinius dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą. Bylos medžiagą tyrė užduotyje nurodytų klausimų apimtyje. Pateiktų dokumentų pakako tyrimo atlikimui: pateikti surinkti duomenys, apklausos, darbo užmokesčių skaičiavimai, darbo užmokesčio žiniaraščiai, kasos registrai, pateikti banko išrašai. 2016 m. spalio 7 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2, punkte 1.1. parašyta, kad 14 002,53 Eur sumą sudaro asmenų liudijimai, kurie apklausų metu nurodė, kad darbo užmokestis jiems buvo mokamas ir jis nėra apskaitytas apskaitoje. Liudytojų parodymai apie oficialų darbo užmokestį, kurį jie gaudavo, buvo sutikrinta su pateiktais darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiais, ir nurodytos sumos papildomai, kurios nebuvo apskaitytos ir apskaitoje neatsispindėjo. Pagal įstatymą, operacijos turėtų būti įtraukiamos iškarto įvykus tam įvykiui arba ne vėliau negu per keturis mėnesius. Jeigu būtų vėliau įtrauktos negu po keturių mėnesių, galima teigti, kad būtų apskaitytos ne tuo laikotarpiu. Tyrime buvo atvejai, kai darbuotojai nurodė sumas ir jos nebuvo apskaitytos, kiti darbuotojai, nurodė, kad jiems buvo pateikti išmokėjimo žiniaraščiai arba kasos išlaidų orderiai (tuomet buvo klausiama ar sumą įrašytą žiniaraštyje ar orderyje jie gavo) tų sumų nebuvo gavę, tie pinigai yra apskaityti įmonės apskaitoje tuose išlaidų orderiuose įrašyta, kad išduota ne tiems asmenims. Neaišku, kur panaudotos įmonės piniginės lėšos. Tyrimo metu buvo pateikti darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiai, buvo pateikta liudytojų apklausa, darbuotojų darbo sutartys. Darbuotojai minėjo, kokios sumos buvo mokamos, sulyginama su priskaičiuota suma. Darbuotojai minėjo, kad yra mokamas minimalus atlygis, o kita dalis išmokama grynais. Daugumai darbuotojų atlyginimas buvo mokamas iš įmonės banko sąskaitos, jokie grynieji nebuvo mokami, o darbuotojai nurodė, kad gaudavo ir grynuosius pinigus. Buvo suskaičiuotos tos sumos. Jai pateikti liudytojų užrašai, kurie pagrįstų jų nurodytas sumas, nebuvo. Apskaita buvo tikrinama laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. – 2016 m. gegužės 1 d. laikotarpiu: buvo atsižvelgta į liudytojų parodymus, žiūrimi darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiai, sutikrinta su banko įmonės sąskaita. Patikrintas kasos registras ir nustatyta, kad grynųjų pinigų mokėjimai nebuvo registruoti. Išvadoje paminėta, kad buvo pateikta už 2015 m. didžioji knyga, sąskaitų žiniaraščiai nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. Tyrimo išvadoje yra išvardinti, kokie registrai buvo pateikti, tų dokumentų išvadai padaryti užteko. Visi dokumentai registruojami į buhalterinę programą ir iš jų sudaromi suvestiniai registrai, t. y. apskaitos žurnalas, registras, žiniaraštis, sąskaitų analitika. Kasos dokumentai yra susiję su kasos išlaidomis, tai gali būti: kasos pajamų orderis, kasos išlaidų orderis, pinigų priėmimo kvitas, pinigų išmokėjimą patvirtinantis dokumentas, perdavimo aktas, taisyklės, kasos knyga, kasos registras. Tyrimui buvo pateiktas suvestinis kasos registras. Jeigu nebūtų buvę pateikta kokių nors dokumentų, būtų prašiusi juos pateikti, jeigu jie nebūtų pateikti, klaustų priežasčių dėl jų nepateikimo ar jų nesudarymo ir išvadoje tai būtų parašyta. Kadangi, pagal atlyginimų priskaičiavimo žiniaraščius nėra jokių įrašų apie deponuotas sumas, todėl tokie dokumentai neturėjo būti nei surašomi, nei pateikiami. Jokių dokumentų, susijusių su pinigų deponavimu, tyrimui nebuvo pateikta. Atliekant tyrimą, ji 2016 m. balandžio 4 d. ūkinių operacijų dokumento, nematė. Ji susipažino su bankroto administratoriaus į baudžiamąją bylą pateiktais dokumentais ir, ar tai yra tie patys dokumentai negali teigti. Pažymoje apie deponuotas lėšas išvardinti asmenys ir sumos specialisto išvadoje nei vieno skaičiaus nekeičia ir nepagrindžia, nes ten nėra nei vieno paminėto asmens, kuris būtų paminėtas specialisto išvadoje dėl deponuotų sumų. Skiriasi asmenys paminėti specialisto išvadoje ir nurodyti pažymoje. Ta deponuotų lėšų suma nepagrindžia nei vieno įrašo. Toks dokumentas neturėjo būti surašomas, nesant tam įvykiui, pinigų išmokėjimo faktas neįvyko jokiam darbuotojui. Pinigai nebuvo išmokėti, todėl joks dokumentas neturėjo būti rengiamas, pinigai neturėjo būti išlaiduojami iš kasos. Šie dokumentai nekeičia specialisto išvados esmės. Jeigu būtų mačiusi 2016 m. balandžio 4 d. pažymą, išvados nebūtų pasikeitusios. 2014 m. pažyma sutampa su specialisto išvadoje minimais tik dviem asmenimis, jų teigimu nebuvo jiems išmokėti pinigai. Surašyti dokumentai, kad jiems buvo sumokėti pinigai, šia pažyma jie pagrindžia, kad tie pinigai yra grąžinti į kasą, tai tik dviem asmenims T. L. ir T. P. šita pažyma pateisina, suma, nurodyta specialisto išvadoje sumažėtų 254 Eur. Be to, atkreipia dėmesį, kad šis dokumentas tai kompiuterinis dokumentas, todėl jis gali būti koreguojamas. Pažymi, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, neišmokėti pinigai darbuotojams turėjo būti grąžinti į įmonės kasą nedelsiant, bet ne vėliau nei per keturis mėnesius. Šiuo atveju kasos išlaidų orderiai buvo išrašyti 2014 m. lapkričio mėn., o pastebėta, kad reikia grąžinti pinigus į įmonės kasą tik 2016 m. balandžio mėn.. Taigi, pinigai buvo grąžinti po laiko. Taip pat paaiškino, kad įmonės nusistato užmokesčio mokėjimo tvarką. Iki sekančio mėnesio 10-15 d. išmokamas darbo užmokestis, iki kito mėnesio turi būti išmokami deponuoti pinigai. Pateiktuose žiniaraščiuose tyrimui nėra įrašo apie deponuotas sumas. Specialisto išvadoje paminėti asmenys – D., pagal priskaičiavimo žiniaraščius priskaičiuotos sumos abiem buvo išmokėtos per įmonės AB Swedbank sąskaitą. Ikiteisminio tyrimo duomenimis šie asmenys nurodė, kad šiuos pinigus gavo grynaisiais. Tyrimo metu nustatyta, kad piniginės sumos priskaičiavimo žiniaraščiuose ir suvestiniuose registruose nebuvo apskaitytos. Kasos išlaidų orderis tik patvirtina sumokėjimo faktą bankiniu pavedimus arba grynaisiais iš kasos. Nors mokėjimas įtrauktas, bet tokio mokėjimo atliekant tyrimą, ji nematė. Mano, kad tie dokumentai nebuvo tuo laiku surašyti, nes priskaitymo žiniaraščiuose tų sumų nėra. 2017 m. išvadą taip pat patvirtina. Taip pat patvirtina išvadoje pateiktus duomenis, kad (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą vykdė L. B. ir ji buvo atsakinga už buhalterinę apskaitą, jos parašai yra dokumentuose. Įmonės vadovas yra atsakingas už tikslios ir tikslingos informacijos pateikimą buhalterei. Nebuvo pateikta(duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens sutartis, todėl ikiteisminio tyrimo nustatyta pagal apskaitos registrus ir pateiktas deklaracijas, kad dokumentus pasirašė L. B..

Žemesnės instancijos teismas

2016 m. liepos 14 d. apžiūros protokolu nustatyta, jog buvo apžiūrėtas lapas su užrašu „Sakret“ ir vokas su M. B. duomenimis, kuriuo pateikė A. K. kartu su pareiškimu, 2015 m. (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, paimti 2016 m. gruodžio 18 d., atliekant kratą pas S. B. ir L. B., adresu (duomenys neskelbtini) ir pateikti 2016 m. sausio 13 d. (duomenys neskelbtini) raštu. Apžiūros metu nustatyta, kad ant balto voko yra mėlynos spalvos rankraštinis užrašas „M. B. D. 861120166“. Lape su užrašu „Sekret“ yra rankraštiniai užrašai“ „K. pavedimai 504,87, mokesčiai 248,77“; „E. M. pavedimai 504,87, mokesčiai 248,77“; „J. M. pavedimai 504,87, mokesčiai 248,77“; „I. K. pavedimai 504,87, mokesčiai 248,77“; „R. grynais 332,03, mokesčiai 416,77“. Taip pat lapo apačioje matyti skaičius 1411,84, tai yra minėtų mokesčių suma. Po jais skaičius 3763,36, t. y. pavedimu sumos ir mokesčių sumos sudėtis (2351,51 + 1411,85). Apžiūrėjus 2015 m. (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, nustatyta, kad minėti duomenys sutampa su duomenimis fiksuotais (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentuose, t. y. dokumentuose „Atlyginimų priskaičiavimo išmokėjimo žiniaraštis už 2015 m. birželio mėn. Atleidimas 2015 m. birželio 30 d. ir „Du priskaičiavimas už 2015 m. Atleidimas 2015 m. birželio 30 d. pavedimu 07.10“, esančiais segtuve „Atlyginimų priskaičiavimo išmokėjimo žiniaraščiai“, 19ir 21 lape; dokumente „271 AB „Swedbank“ sąskaitos žiniaraštis pagal koresponduojančias sąskaitas už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d.“ ir (duomenys neskelbtini) AB Swedbank banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašuose, esančiais segtuvo Nr. 8 „AB Swedbank banko dokumentai“ 2, 5, 14 lapuose. Tai yra minėtuose (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodyta, kad A. K., J. M., E. M. 2015 m. liepos 10 d. buvo priskaičiuota ir išmokėta bankiniu pavedimus po 504,87 Eur, taip pat 2015 m. birželio 30 d. grynaisiais pinigais I. K. išmokėta 504,87 Eur, K. R. – 332,03 Eur. Viso išmokėta asmenims – 2351,51 Eur, sumokėta mokesčių 1411,85 Eur. Taip pat nustatyta, kad lape su užrašu „Sekret“ yra užrašai 1240x6,66=8258,40-3763,36=4495“, dėl kurių 2015 m. rugsėjo 11 d. apklaustas A. K. nurodė, kad 1240 yra 2015 m. birželio m., Druskininkų m., statomame objekte jo ir M. M., E. M., I. K., K. R. ištinkuoto paviršiaus kvadratų plotas, tai yra 1240 kv. m., o 6,66 tai vieno kvadrato darbo su medžiagomis kaina, t. y. 6,66 Eur. Dėl 2015 m. birželio mėn. duomenis apie ištinkuoto kvadratų plotą patvirtina (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, t. y. apžiūrėjus segtuve Nr. 10 „Išrašytos sąskaitos“ lapuose nuo 73 iki 75, nuo 123-124, nustatyta, kad 2015 m. birželio mėn., objekte „Sportininkų rengimo ir reabilitacijos centras“, M. K. Čiurlionio g. 115A, Druskininkai (duomenys neskelbtini) atliko aukštos kokybės tinkavimą 1160 kv. m. už kuriuos(duomenys neskelbtini) išrašė (duomenys neskelbtini) 2015 m. birželio 23 d. PVM sąskaitą – faktūrą 8846 Eur sumai, taip pat nurodyta, kad 2015 m. gegužės mėn. objekte „Sportininkų rengimo ir reabilitacijos centras“ M. K. Čiurlionio g. 115A, druskininkai, (duomenys neskelbtini) atliko aukštos kokybės tinkavimą 700 kv. m. už kuriuos (duomenys neskelbtini) išrašė (duomenys neskelbtini) 2015 m. gegužės 25 d. PVM sąskaitą-faktūrą 5320 Eur sumai. Apžiūros metu padarytos apžiūrėtų dokumentų kopijos ir pridėtos prie protokolo (T. 1, b. l. 60-75).

2015 m. rugsėjo 25 d. apžiūros protokolu bei fotolentelėmis nustatyta, kad buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas su užrašu „2015 m. rugsėjo 11 d.“, pateiktas 2015 m. rugsėjo 11 d. A. K.. Kompaktiniame diske užfiksuoti statomo objekto, esančio M. K. Čiurlionio g. 115A, Druskininkuose, vaizdai. Taip pat vienas failas „Balsas 005“, kuriame įrašytas garso įrašas. Perklausius garso įrašą, girdėti A. K. ir M. B. pokalbis apie 20000 Lt baudą, taip pat, kad bauda bus atskaityta iš darbuotojų uždarbio. Pokalbio metu J. M. nurodo, kad 2015 m. birželio mėn. ištinkavo 1300 kv. m., o M. B. patikslina, kad jie ištinkavo 1240 kv. m., nes pats išsimatavo, o J. M. paskaičiavo apytiksliai (T. 1, b. l. 75-86).

2016 m. vasario 23 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad V. B. pateikė ikiteisminiam tyrimui keturis lapelius su užrašais, kuriuose nurodė, kad užfiksuoti darbų kiekiai atlikti 2014-2015 m., kai dirbo (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 126-137).

2016 m. vasario 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu bei fotolentelėmis nustatyta, kad liudytojas M. V. (dabar – A.), pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, kuris 2015 m. spalio 24 d. kartu su S. B. buvo atvykęs pas jį, ir kuris davė pasirašyti nuomos sutartį bei priėmė 350,00 Eur už nuomojamą automobilį, atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3,t. y. L. B. (T. 2, b. l. 188-190).

2017 m. vasario 10 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti M. B. telefoniniai pokalbiai su (duomenys neskelbtini) direktoriumi S. B., (duomenys neskelbtini) darbų vadovu K. B. ir kitais asmenimis. Užfiksuota, kad M. B. pokalbiuose su K. B. ir S. B. domisi, kodėl K. B., kuris 2015 m. spalio 18 d. penktadienį buvo Palangos m., nepaėmė iš direktoriaus S. B. grynųjų pinigų – apie 4000-5000 Eur (duomenys neskelbtini) darbuotojams (apdailininkams, plytelių klojėjams) išmokėti, nes jiems vėluojama išmokėti atlyginimus. K. B. nurodom kad nežinojo, kad nebuvo susitikęs su direktoriumi S. B. ir pinigų nepaėmė. S. B. patvirtina, kad pinigų nepervedė ir susitaria, kad M. B. atvažiuotų pasiimti pinigų kitą dieną - 2015 m. spalio 20 d.; pokalbiuose su R. K. užfiksuoti duomenys apie tai, kad (duomenys neskelbtini) atlyginimas mokamas už atliktą darbą, o ne darbo sutartyje, numatytas darbo užmokestis, t. y. pokalbiuose M. B. nurodo, kad už laipto išklijavimą plytelėmis (vadina pakopa) mokės po 12 Eur, taip pat patvirtina, kad įmonėje atlyginimas mokamas už atliktą darbą (sako: „nuo padaryto darbo“); pokalbiuose su (duomenys neskelbtini) darbuotoju A. Z. ir direktoriumi S. B. kalbama apie atlyginimo A. Z. išmokėjimo iš direktoriaus S. B. asmeninės sąskaitos sąlygas. Susitariama dėl dalies A. Z. atlyginimo – 200,00 Eur išgryninimo ir grąžinimo M. B. ( T. 3, b. l. 31-42).

2017 m. vasario 9 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti S. B. telefoniniai pokalbiai su (duomenys neskelbtini) darbų vadovais M. B. ir K. B. bei kitais asmenimis, kuriuose užfiksuoti duomenis apie įmonėje mokamą atlyginimą už atliktą darbą; grynųjų pinigų, skirtų įmonės darbuotojams atlyginimams išmokėti perdavimą K. B., M. B.. Protokole užfiksuoti duomenys apie (duomenys neskelbtini) darbuotojo gauto atlyginimo dalies grąžinimą S. B., t. y. 2015 m. spalio 15 d./16 d. pokalbiuose S. B. nurodo K. B., kad įmonės darbuotojui A. M. pervedė didesnį atlyginimą ir nurodo K. B. paimti iš A. M. pinigus 869,00 Eur ir grąžinti jam. Taip pat užfiksuoti duomenys apie tai, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojas gauna dalį atlyginimo pagal darbo sutartį, dalį grynaisiais pinigais, t. y. S. B. nurodo K. B., kad įmonės darbuotojui vardu „A.“, jei jis bus kuo nors nepatenkintas, išmokės atlyginimą pagal darbo sutartį (įvardina „kas ant popieriaus“). K. B. nurodo, kad taip nenorėjo darbuotojų gąsdinti, t. y. nenorėjo sakyti, kad kito priklausančio atlyginimo nemokės. Taip pat užfiksuoti duomenys apie tai, kad K. B. įmonės darbuotojams duoda pasirašyti priskaičiavimo-mokėjimo žiniaraščius (įvardijama algalapiais) už išmokėtus pinigus. Apie algalapius teiraujasi (duomenys neskelbtini) savininkė L. B.. Užfiksuoti duomenys apie tai, kad S. B. nurodo, kad už tinkavimo vieną kvadratinį metrą įmonėje mokama po 3,20 Eur. Užfiksuoti duomenys apie tai, kad M. B. susitaria su S. B., kad 2015 m. spalio 16 d. K. B. neužvažiuoja ir pinigų nepasiima, todėl vėl susitaria į Palangą atvažiuoti paimti pinigų 2015 m. spalio 20 d. (T. 3, b. l. 55- 68).

2016 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini) raštu Nr. 1-16/(duomenys neskelbtini) ir prie jo pridėtais priedais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ikiteisminiam tyrimui pateikė statybos rangos sutarties Nr. ADV-R-ŽRII-15-04-112-EK bei statybvietės taisyklių kopijas. Statybvietės vidaus taisyklių 4.1 punkte numatyta bauda rangovui, jei jo darbuotojai aptinkamai objekte neblaivūs. Rašte taip pat nurodyta, kad neblaivūs asmenys iš objekto (duomenys neskelbtini) reikalavimu buvo nedelsiant pašalinti iš objekto ir apie tai informuotas neblaivių asmenų darbdavys (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rangovui (duomenys neskelbtini) baudos nėra pritaikęs (T. 4, b. l. 3-4).

2015 m. birželio 19 d. (duomenys neskelbtini) pranešimu dėl neblaivių asmenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2015 m. balandžio 7 d. pasirašė rangos sutartį Nr. ADV-R-ŽRII-15-04-112-EK. 2015 m. birželio 19 d., patikrinus objekte „Daugiabučiai gyvenamieji namai, Stumbrų g. 26A, Vilniuje“ dirbančių asmenų blaivumą buvo nustatyta, kad darbuotojai I. K., E. M., K. R. ir J. M. yra neblaivūs, taip pažeisdami Statybvietės vidaus taisyklių 4.1 punktą (T. 4, b. l. 9, 14-33).

(duomenys neskelbtini) aktais neblaivumui ar apsvaigimui nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) surašė J. M., E. M., K. R. ir I. K., nustačius, jog šie asmenys yra neblaivūs, aktus (T. 4, b. l. 10-14).

VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro išrašu nustatyta, kad L. B. nuo įmonės registracijos pradžios, t. y. nuo 1998 m. gegužės 12 d. ėjo IĮ „Tinkreta“ vadovo pareigas (T. 4, b. l. 34-36).

2016 m. sausio 5 d. AB „Swedbank“ raštu Nr. S/48, 2016 m. balandžio 29 d. AB „Swedbank“ raštu Nr. S/3439 ir 2016 m. gegužės 23 d. AB „Swedbank“ raštu Nr. S/4156, nustatyta, kad ikiteisminiam tyrimui pateikti 2014-2015 m. (duomenys neskelbtini) L. B., S. B., K. B. vardu registruotų banko sąskaitų išrašai (T. 4, b. l. 70-71, 94-130).

2016 m. liepos 14 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėti 2014-2015 m. L. B., S. B., K. B. vardais registruotų banko sąskaitų išrašų duomenys, pateikti AB „Swedbank“ banko 2016 m. sausio 5 d. Nr. S/48, 2016 m. gegužės 23 d. Nr. S/41456 raštais (T. 4, b. l. 70-71, 94-130).

2016 m. liepos 14 d. apžiūros protokolu taip pat nustatyta, kad peržiūrėjus AB Swedbank pateiktų sąskaitų išrašus matyti, jog 2015 m. spalio 15 d. iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 19 d. pervesta 683,04 Eur į (duomenys neskelbtini) darbuotojo A. Z. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pavedimo paskirtis- atlyginimas už 2015 m. liepos mėn.; 2014-2015 m. į K. B. vardu registruotą AB Swedbank banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant pavedimo paskirtį – sąskaitos papildymas, L. B. iš sąskaitos Nr. LTS (duomenys neskelbtini) pervedė 22600,00 LT ir 1495,00 Eur, O S. B. iš savo vardu registruotos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė viso 7650,00 Lt, 3057,00 Eur. Viso K. B. iš L. ir S. B. 2014-2015 m. j savo sąskaitą gavo 30250,00 Lt ir 4552,00 Eur; į K. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 16 d., 03:06:20, pervesta 869,00 Eur iš A. M. AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); Iš K. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 16 d., 02:13:38 pervesta 869,00 Eur į S. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. M. P., iš savo vardu registruotos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) darbuotojo K. B. vardu, registruotą AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė per tris kartus (2015 m. rugsėjo 14 d, 2015 m. rugsėjo 15 d., 2015 m. rugsėjo 17 d. 2920,00 Eur, nurodydamas pavedimo paskirtyje „Tinkavimas“ (T. 4, b. l. 131-134).

2015 m. gruodžio 16 d. kratos protokolu nustatyta, kad buvo atlikta krata – (duomenys neskelbtini), kratos metu rasti ir paimti – darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiai, kompiuteris, kuriuo tvarkoma buhalterinė apskaita, užrašų knyga „Knauff“, užpildyta 21 lapai; atlyginimų skaičiavimų suvestinės, atlyginimų priskaitymų-išmokėjimų žiniaraščiai segtuve, viso 64 lapai (T. 4, b. l. 199-200).

2016 m. kovo 23 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėti užrašų knygoje „Knauff“ esantys rankraštiniai užrašai. Minėtus užrašus palyginus su (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentais, nustatyta, kad lapuose 2,3,17 yra duomenys apie (duomenys neskelbtini) išrašytas ir gautas sąskaitas, lapuose nuo Nr. 4 iki 11 yra įvairūs skaičiai, asmenų vardai, pavardės, užrašai „Paved“, „Mokes“, „Gryn“, t. y. duomenys apie (duomenys neskelbtini) darbuotojams priskaičiuotus ir mokėtus avansus, darbo užmokestį bei mokesčius ir įmokas, sumokėtus už darbuotojus, mokėjimus grynaisiais pinigais, o būtent: lape Nr. 9 yra užrašas „R.“, ties užrašu „Paved.“ 470,49, ties užrašu „Mok.“ – 89,34; lape Nr. 8 yra užrašas „R.“, ties užrašu „Paved.“ – 328,80, ties užrašu „Mok.“ – 47,87; lape Nr. 4 yra užrašas „R.s“, ties užrašu „Paved.“ 459,09, ties užrašu „Mok.“ – 89,34. Minėtus duomenis sulyginus su (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentuose – segtuve Nr. 3 „Atlyginimų skaičiavimo suvestinės nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., segtuve Nr. 7 „(duomenys neskelbtini) SEB banko dokumentai nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d.“, segtuve Nr. 8 „(duomenys neskelbtini) AB Swedbank banko dokumentai nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.“, esančiais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojui R. T., kuris įmonėje dirbo nuo 2014 m. spalio 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. buvo pavedimais sumokėtos sumos – už 2015 m. liepos mėn., 2015 m. rugpjūčio 31 d., 2015 m. rugpjūčio 14 d. išmokėtas darbo užmokestis 470,49, įmokos ir mokesčiai – 89,34; už 2015 m. birželio mėn., 2015 m. liepos 15 d., išmokėtas darbo užmokestis 328,8, įmokos ir mokesčiai – 47,87; už 2015 m. gegužės mėn., 2015 m. liepos 3 d., 2015 m. birželio 12 d. išmokėtas darbo užmokestis 459,09, įmokos ir mokesčiai – 89,34. Remiantis išdėstytu apžiūros metu nustatyta, kad užrašų knygoje „Knauf“ vardu „R.“ nurodytas R. T.. Ties užrašu „R.“ yra skaičiai „3“, „2,6“, „3,2“,“5,6“. 2016 m. kovo 23 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. T. nurodė, kad tai darbo už kvadratą įkainis, t. y. 3 Eur už 1 kv. m. tinkavimo, 2,6 Eur už 1 m. angokraščių polistirolo klijavimą, 5,6 Eur už 1 m. angokraščių polistirolo klijavimą su tinkavimu. Minėti skaičiai padauginti iš atliktų darbų kvadratų ir iš gautos sumos atimta padarytų pavedimų ir sumokėtų mokesčių suma. Atėmus, gautos sumos galimai išmokėti grynieji pinigai. Tai yra galimai R. T. buvo išmokėta grynaisiais už 2016 m. gegužės mėn. – 208,76 Eur, už 2016 m. birželio mėn. – 1116,49 Eur, 2016 m. liepos mėn. – 122,98 Eur. Apžiūros metu taip pat nustatyta, kad užrašų knygos „knauf“ 8,9 lape yra užrašai „M. D.“ ir „V. D.“, ties kuriais yra skaičiai su užrašais „Paved“, „Mok“; taip pat ties užrašais yra skaičiai „3,2“, „3“, tai ikiteisminio tyrimo metu nustatytas įkainis – 3 Eur arba 3,2 Eur mokėtas (duomenys neskelbtini) už vieną kv. m. tinkavimo. Minėti skaičiai padauginti iš atliktų darbų kvadratų ir iš gautos sumos atimta padarytų pavedimų ir sumokėtų mokesčių suma. Atėmus gautos sumos galbūt išmokėti grynieji pinigai. Galimai M. D. ir V. D. bendrai išmokėta grynaisiais už 2016 m. birželio mėn. – 116,31 Eur, 2016 m. liepos mėn. – 2773,53 Eur (T. 5, b. l. 3-18, 23-27, 28-29, 30- 32,34, 37-52).

2015 m. birželio 8 d. darbo sutartimi Nr. 277 nustatyta, kad V. D. su (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį dėl tinkuotojo darbo, darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui darbo užmokestį – 600,00 Eur mėnesinį atlyginimą (T. 5, b. l. 19-20).

2015 m. birželio 8 d. darbo sutartimi Nr. 276 nustatyta, kad M. D. su (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį dėl tinkuotojo darbo, darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui darbo užmokestį – mėnesinį atlyginimą 600,00 Eur (T. 5, b. l. 21-22).

2015 m. gruodžio 17 d. kratos protokolu nustatyta, kad atliekant kratą V. V. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta dalis 2015 m. (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų – 4 segtuvai su 2015 m. (duomenys neskelbtini)gaunamomis PVM sąskaitomis, iš 1001 lapo (T. 5, b. l. 62-64).

2007 m. liepos 2 d. L. B. personalinės įmonės įsakymu nustatyta, kad L. B. – įmonės savininkė skiria S. B. įmonės direktoriumi nuo 2007 m. liepos 2 d. Direktoriui suteikiamos šios teisės ir pareigos – organizuoti ir vykdyti veiklą, susijusią su įmonės veikla, sudaryti ir pasirašyti sutartis bei kitus su įmonės veikla, liečiančius dokumentus, atstovauti įmonę visose organizacijoje, įmonėse, teismuose (T. 5, b. l. 77, T. 8, b. l. 76).

Žemesnės instancijos teismas

2007 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini) įsakymu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įmonės kasą ir kasos dokumentus tvarko įmonės savininkas – L. B. (T. 5, b. l. 109).

2016 m. spalio 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla (T. 5, b. l. 114-115).

2007 m. birželio 29 d. darbo sutartimi Nr. 21 nustatyta, kad S. B. (duomenys neskelbtini) ėjo direktoriaus statybos darbams pareigas nuo 2007 m. liepos 2 d. (T. 8, b. l. 77-78).

Sodros išrašu nustatyta, kad(duomenys neskelbtini) L. B. dirba nuo 1998 m. gegužės 12 d., o S. B. nuo 2007 m. liepos 2 d. (T. 8, b. l. 79-85).

2014 m. lapkričio 5 d. (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiu SB Nr. 190 ir(duomenys neskelbtini) žiniaraščiu „Priskaičiavimo – išmokėjimo žiniaraštis už 2014 m. lapkričio mėn. Atleidimas 2014 m. lapkričio 5 d.“, nustatyta, kad juose nurodyta, jog T. L. išmokėtas darbo užmokestis grynais pinigais – 56,94 Lt (16,49 Eur), orderyje ir žiniaraštyje T. L. parašų nėra (T. 8, b. l. 145-146).

2014 m. lapkričio 20 d. (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiu SB Nr. 201 ir (duomenys neskelbtini) žiniaraščiu „Priskaičiavimo – išmokėjimo žiniaraštis už 2014 m. lapkričio mėn. Atleidimas 2014 m. lapkričio 20 d.“, nustatyta, kad juose nurodyta, jog T. P. išmokėtas darbo užmokestis grynais pinigais – 758,67 Lt (219,73 Eur), orderyje ir žiniaraštyje T. P. parašų nėra (T. 8, b. l. 143-144).

2015 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiu SB Nr. 03/3 ir (duomenys neskelbtini) žiniaraščiu „Priskaičiavimo – išmokėjimo žiniaraštis už 2015 m. sausio mėn. Atleidimas 2015 m. sausio 30 d.“, nustatyta, kad juose nurodyta, jog E. M. išmokėtas darbo užmokestis grynais pinigais – 57,19 Eur, orderyje ir žiniaraštyje E. M. parašų nėra (T. 8, b. l. 147-148).

2015 m. balandžio 18 d. (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiu SB Nr. 150416 ir (duomenys neskelbtini) žiniaraščiu „Priskaičiavimo – išmokėjimo žiniaraštis už 2015 m. balandžio mėn.“ Atleidimas 2015 m. balandžio 16 d.“, nustatyta, jog jame nurodyta, kad A. G. išmokėtas darbo užmokestis grynais – 57,19 Eur, orderyje ir žiniaraštyje A. G. parašų nėra (T. 8, b. l. 149- 150).

2015 m. kovo 18 d. (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiu SB Nr. 07/01 ir (duomenys neskelbtini) žiniaraščiu „Priskaičiavimo – išmokėjimo žiniaraštis už 2015 m. vasario mėn.“, nustatyta, kad juose nurodyta, jog L. P. išmokėtas darbo užmokestis grynais pinigais – 53,55 Eur, orderyje ir žiniaraštyje L. P. parašų nėra (T. 8, b. l. 151-152).

2015 m. kovo 18 d. (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiu SB Nr. 07/2 ir (duomenys neskelbtini) žiniaraščiu „Priskaičiavimo – išmokėjimo žiniaraštis už 2015 m. kovo mėn.“ Atleidimas 2015 m. kovo 18 d.“, nustatyta, jog jame nurodyta, kad L. P. išmokėtas darbo užmokestis grynais – 301,97 Eur, orderyje ir žiniaraštyje L. P. parašų nėra (T. 8, b. l. 153-154).

2016 m. kovo 29 d. kasos išlaidų orderiu Nr. SB160329 nustatyta, kad jame nurodyta, jog A. T. už 2016 m. balandžio mėn. išmokėtas darbo užmokestis – 550,28 Eur, orderyje A. T. parašų nėra (T. 8, b. l. 172).

2015 m. rugpjūčio 7 d. kasos išlaidų orderiu Nr. SB150872 nustatyta, kad jame nurodyta, jog D. R. už 2016 m. liepos mėn. išmokėtas darbo užmokestis – 91,00 Eur, orderyje D. R. parašų nėra (T. 8, b. l. 174).

2015 m. rugpjūčio 7 d. kasos išlaidų orderiu Nr. SB150807 nustatyta, kad jame nurodyta, jog V. J. (V. J.) už 2016 m. liepos mėn. išmokėtas darbo užmokestis – 91,00 Eur, orderyje V. J. parašų nėra (T. 8, b. l. 177).

2007 m. gruodžio 22 d. mokesčių deklaracijų formų teikimo elektroniniu būdu sutarties kopija Nr. 1600397192 nustatyta, kad Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcija ir (duomenys neskelbtini) savininkė L. B. sudarė deklaracijų teikimo elektroniniu būdu sutartį, kurios 16 punktas numato, kad asmuo visiškai atsako už elektroninių būdu pateiktų duomenų teisingumą (T. 5, b. l. 71-73).

2014-2016 m. (duomenys neskelbtini) deklaracijose užfiksuoti duomenys apie 2014-2016 m. (duomenys neskelbtini) savininkės L. B. VMI deklaruotas įmonės pajamas, turtą bei mokesčius (T. 7, b. l. 29-200, T. 8, b. l. 1-16).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje atlikus (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama, nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Padaryti pažeidimai ir dėl jų kilę padariniai aprašyti 2016 m. spalio 7 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 5-2/140 (T. 8, b. l. 26-65), kurioje konstatuota, kad dėl išmokėto darbo užmokesčio, nepagrįsto apskaitos dokumentais, taip pat dėl grynųjų pinigų išmokėjimo darbuotojams už pirktas statybines medžiagas pagal sąskaitas faktūras ir dalies grynųjų pinigų išmokėjimo, kaip darbo užmokesčio, neįregistravimo į apskaitos registrus bei šių sumų neįtraukimo į apskaitą, nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 3 dalies nuostatų, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d.. Teismas neturi pagrindo nesiremti 2016 m. spalio 7 d. specialisto išvada Nr. 5-3/32 ir abejoti jos patikimumu, nes specialistei, atlikusiai tyrimą, buvo pateikti(duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, visa ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, iš specialisto išvados matyti, kad specialistė išsamiai išanalizavo visus jai pateiktus dokumentus. Apklausta teisiamojo posėdžio metu specialistė R. P. davė paaiškinimus dėl specialisto išvados, ją patvirtino visiškai. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai R. L., V. B., Ž. P., A. Z., R. T., M. D., V. D., S. J. A. K., J. M., E. M., I. K., K. R., buvę (duomenys neskelbtini) darbuotojai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad jie buvo sudarę darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) kurioje būdavo nurodytas minimalus darbo užmokestis, tačiau žodiniu susitarimu, jiems buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis grynaisiais pinigais už faktiškai padarytą darbą, o ne atlyginimas, numatytas darbo sutartyje, dėl tokios apmokėjimo tvarkos buvo tartasi su darbų vadovais M. B. ir K. B., kurie dažniausiai ir išmokėdavo atlyginimus darbuotojams, o išmokant pinigus, skirtus darbo užmokesčiui grynaisiais pasirašyti paprastai nereikėdavo. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir kiti teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Liudytojas T. L. parodė, kad dėl darbo užmokesčio tarėsi su įmonės vadovu M. B., kuris jam nurodė, kad mokės atlyginimą ne pagal darbo sutartį, o pagal atliktą darbą. Liudytojas E. M. parodė, jog prieš pradedant dirbti, M. B. jam nurodė, kad darbo sutartyje numatytą atlyginimą įmonė perves pavedimu, o kitus uždirbtus pinigus išmokės grynaisiais. Tai, jog (duomenys neskelbtini) darbų vadovai su darbuotojais tarėsi ne tik dėl darbo sutartyje numatyto darbo užmokesčio mokėjimo, bet ir dėl neoficialaus papildomo darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams, patvirtino ir liudytojai L. P., A. G., D. R., V. J.. Šiuos liudytojų parodymus iš dalies patvirtino ir liudytojas M. B., nurodydamas, kad kai kuriems darbuotojams, t. y. R. L., V. B., M. D., V. D. S. B. pavedimu yra mokėjęs darbo užmokestį grynaisiais pinigais, kuriuos išmokėdavo, neduodant pasirašyti algalapių, taip pat patvirtino, kad grynuosius pinigus, siekiant išmokėti darbuotojams atlyginimus, gaudavo iš S. B. arba iš L. B., nuvykęs į Palangos m. Taip pat nurodė, kad būdavo atvejų, kad kaltinamieji pinigus, skirtus darbo užmokesčiams pervesdavo į jo sąskaitą arba perduodavo per darbų vadovą K. B., kuris važiuodavo į Palangą pasiimti iš S. B. grynųjų pinigų išmokėti įmonės darbuotojams. Nors liudytojas K. B. teismo posėdžio metu neigė mokėjęs darbuotojams neoficialius atlyginimus, ėmęs grynuosius pinigus iš S. B. darbuotojų atlyginimams, ar gavęs juos pavedimu, teigdamas, kad pinigai pervesti per banką buvę tik S. B. ir L. B. grąžinta skola jam, tačiau šiuos liudytojo parodymus teismas vertina kritiškai ir jais nesivadovauja, nes juos paneigia ne tik pirmiau aptarti liudytojo M. B. parodymai, bet ir liudytojų D. R., L. P., M. D., V. D., A. Z., R. T. parodymai, kurie patvirtina, jog būtent su darbų vadovu K. B. tarėsi dėl darbo sąlygų (duomenys neskelbtini) ir dėl darbo apmokėjimo tvarkos, kad žodžiu buvo susitarta, jog bus mokama už faktiškai atliktą darbą, o ne darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis, taip pat tai ir tai, kad jiems kaip buvo susitarta su K. B., atlyginimas buvo mokamas grynaisiais pinigais už faktiškai atliktą darbą, nepateikiant už jį pasirašyti jokių dokumentų. Be to, liudytojo K. B. parodymus paneigia ir byloje esantys banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad L. B. iš savo asmeninės sąskaitos pervedė jam iš viso 22600 Lt ir 1495 Eur, o (duomenys neskelbtini) direktorius S. B. iš sąskaitos pervedė iš viso 7650 Lt ir 3057,00 Eur, kam buvo panaudoti pinigai, liudytojas K. B. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, nurodydamas, kad tai kaltinamųjų skola jam, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Be to, liudytojo K. B. parodymus paneigia ir 2017 m. vasario 10 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti M. B. telefoniniai pokalbiai, kuriuose užfiksuota, kad M. B. pokalbiuose su K. B. ir S. B. domisi, kodėl K. B., kuris 2015 m. spalio 18 d. penktadienį buvo Palangos m., nepaėmė iš direktoriaus S. B. grynųjų pinigų – apie 4000,00-5000,00 Eur (duomenys neskelbtini) darbuotojams (apdailininkams, plytelių klojėjams) išmokėti, nes jiems vėluojama išmokėti atlyginimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų R. L., V. B., Ž. P., A. Z., R. T., M. D., V. D., S. J., A. K., J. M., E. M., I. K., K. R. parodymais, o juos vertinant, atsižvelgia į tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios praėjo nemažas laiko tarpas, todėl akivaizdu, kad liudytojai gali prisiminti ne visas aplinkybes, o juolab gauto darbo užmokesčio konkrečias sumas. Nors kaltinamieji ir jų gynėjas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojams buvo daromas poveikis, tačiau teismas tokių aplinkybių nenustatė, priešingai, liudytojai nurodė, kad išmokėtas grynųjų pinigų sumas tyrėjui jie nurodė patys pagal turimus skaičiavimus, ir jiems joks poveikis daromas nebuvo, ką patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu apklaustas tyrėjas G. J.. Jis paaiškino, kad apklausos metu buvo rašoma padarytų darbų kvadrato kaina, kurią nurodydavo liudytojai, įvertinus atliktus darbus. Kai kurie liudytojai turėjo savo užrašus ir paskaičiavimus. Šie skaičiai buvo tikrinami su dokumentais, paimtais iš M. B., darbo sutartimis, be to, vieni liudytojai prisiminė sumą, kuri buvo mokama už atliktus darbus, kiti – padarytų darbų kiekį, treti - susitartą už kvadratą mokamą kainą, o dar kiti liudytojai prisiminė realiai gautą pinigų sumą. Apklausiant liudytojus, nebuvo nė vieno tokio atvejo, kad jis pats būtų įrašęs į apklausas skaitmenis ir sumas, kurių jie nesakė. Jei, kas iš liudytojų apklausos metu tikslių sumų nežinojo, buvo rašoma „ne mažiau“. Teismas neturi pagrindo netikėti ir tyrėjo teisme išdėstytais paaiškinimais dėl ikiteisminio tyrimo eigos ir jos metu vykdomų liudytojų apklausų teisėtumo. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad liudytojų parodymai buvo gauti, pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, ar, kad ikiteisminio tyrimo tyrėjas G. J. galėtų būti šališkas ar dėl kitų aplinkybių siekė pakenkti kaltinamiesiems.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamoji L. B., tęsdama prieš tai aptartą nusikalstamą veiką, būdama (duomenys neskelbtini) savininkė, apgaulingai tvarkydama buhalterinę apskaitą, surašė ir pasirašė dokumentus: 1) 2014 m. lapkričio 11 d. Nr. KIO SB Nr. 190 ir (duomenys neskelbtini) „Priskaičiavimo - išmokėjimo žiniaraštį už 2014 m. lapkričio mėn. Atleidimas 2014- 11-05“, kur nurodyta, kad T. L. išmokėtas darbo užmokestis grynais pinigais- 56,94 Lt (16,49 Eur), 2) 2014-11-20(duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderį (toliau KIO) Nr. SB 201 ir (duomenys neskelbtini) „Priskaičiavimo - išmokėjimo žiniaraštį už 2014 m. lapkričio mėn. Atleidimas 2014- 11-20“, kur nurodyta, kad T. P. išmokėtas darbo užmokestis grynaisiais pinigais -758,67 Lt (219,73 Eur), 3) 2015-01-30 KIO Nr.SB 03/3 ir (duomenys neskelbtini) „Priskaičiavimo - išmokėjimo žiniaraštį už 2015 m. sausio mėn. Atleidimas 2015-01-30“, kur nurodyta, kad E. M. išmokėtas darbo užmokestis grynais pinigais- 57,19 Eur, 4) 2015-03-18 KIO Nr. 07/01 ir (duomenys neskelbtini) „Priskaičiavimo - išmokėjimo žiniaraštį už 2015 m. vasario mėn.“, kur nurodyta, kad L. P. išmokėtas darbo užmokestis grynais pinigais- 53,55 Eur, 5) 2015-03-18 KIO Nr. 07/2 ir (duomenys neskelbtini) „Priskaičiavimo - išmokėjimo žiniaraštį už 2015 m. kovo mėn. Atleidimas 2015-03-18“, kur nurodyta, kad L. P. išmokėtas darbo užmokestis grynais pinigais- 301,97 Eur, 6) 2015-04-16 KIO Nr. SB 150416 ir (duomenys neskelbtini) „Priskaičiavimo - išmokėjimo žiniaraštį už 2015 m. balandžio mėn. Atleidimas 2015-04-16“, kur nurodyta, kad A. G. išmokėtas darbo užmokestis grynais pinigais- 57,19 Eur; 7) 2015-08-07 KIO Nr. SB150872, kur nurodyta, kad D. R. už 2016 m. liepos mėn. išmokėtas darbo užmokestis - 91 Eur; 8) 2015-08-07 KIO Nr.SB 150807, kur nurodyta, kad V. J. už 2016 m. liepos mėn. išmokėtas darbo užmokestis - 91 Eur; 9) 2016-03-29 KIO Nr. 160329, kur nurodyta, kad A. T. už 2016 m. balandžio mėn. išmokėtas darbo užmokestis - 550,28 Eur, žinodama, kad pagal minėtus dokumentus pinigai (duomenys neskelbtini) darbuotojams nebuvo išmokėti, įmonės apskaitoje įvertino minėtas neįvykusias ūkines operacijas - darbo užmokesčio išmokėjimą 2014 m. 815,61 Lt (236,22 Eur), 2015 m. 980,97 Eur ir 2016 m. 550,28 Eur, bendrai 1767,47 Eur sumai, dėl ko negalima pagal įmonės apskaitą nustatyti, kur buvo panaudota iš įmonės kasos paimta minėta pinigų suma. Dėl šių kaltinamosios (duomenys neskelbtini) savininkės L. B. padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 3 dalies pažeidimų, už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d., iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas A. T. ikiteisminio tyrimo metu teigęs, kad jam (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį už 2016 m. vasario ir kovo mėn. liko skolinga 700,00 Eur, teismo posėdžio metu kategoriškai tvirtino, kad(duomenys neskelbtini) jam nėra jam skolinga, tačiau tai, kad(duomenys neskelbtini) šiam liudytojui atlyginimą sumokėjo vėliau, nepaneigia kaltinamajai inkriminuojamo pažeidimo dėl neįvykusios operacijos įtraukimo į įmonės apskaitą, surašant kasos išlaidų orderį 2016 m. kovo 29 d. KIO Nr. 160329 – 550,28 Eur sumai, kuris pasak A. T. jam nebuvo išmokėtas, nes nustatyta ir tai užfiksuota specialisto išvadoje, kad (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nebuvo pateiktas darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščio už 2016 m. kovo mėnesį, kuriame būtų darbo užmokestį gavusio asmens A. T. parašas, o A. T. priskaičiuotas ir grynais pinigais įformintas darbo užmokesčio išmokėjimas įvertintas (duomenys neskelbtini) tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje, mažinant 4461 „mokėtinas darbo užmokestis“, 272 „Kasa“ ir 271 „AB „Swedbank“ buhalterinių sąskaitų likučius. Taigi tiriamuoju laikotarpiu pagal tyrimui pateiktus duomenis nebuvo galimybės nustatyti, kur buvo panaudoti L. B. išduoti grynieji pinigai iš kasos pagal minėtą kasos išlaidų orderį.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamosios L. B. veiksmai, tvarkant buhalterinę apskaitą, užfiksuojant buhalterinėje apskaitoje realiai neįvykusias operacijas, (buhalterinėje apskaitoje įvertintus grynais pinigais įformintą darbo užmokesčio išmokėjimą, kurio darbuotojai negavo) padarė pažeidimus, numatytus 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 3 dalies pažeidimų, už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d., dėl kurių iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taigi kaltinamosios L. B. padarytas aptartas nusikaltimas įrodytas ir šiame epizode.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 3 punktas). Tai, kad kaltinamieji S. B. ir S. B., veikdami bendrininkų grupėje, būtent apgaulingai, sąmoningai, pažeisdami teisės aktų reikalavimus, tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, patvirtina pirmiau išdėstytų įrodymų (liudytojų parodymų, specialistės paaiškinimų, juos gretinant su byloje esančiais rašytiniais įrodymais) visumos analizė. Nagrinėjamu atveju vertintina ir tai, kad, kaltinamieji laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d., į įmonės apskaitą neįtraukė realiai įvykusių operacijų, be to, S. B. įvertino neįvykusias ūkines operacijas, t. y. kaltinamieji veikė sistemingai, todėl akivaizdu, jog įvertinti tikrąsias įmonės pajamas bei išlaidas už tam tikrą laikotarpį ir nustatyti tikrą (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį ar turtą nėra galimybės. Teismui nekyla abejonių, jog dėl tyrimo metu nustatytų įstatymo pažeidimų kilo specialisto išvadoje nustatyti padariniai, nes, esant daliai neteisingų pirminių dokumentų ir neįforminant ūkinių operacijų, apskaitos dokumentais, įtraukiant neįvykusias operacijas, negali būti teisinga buhalterinė apskaita, o būtent joje atsispindi įmonės veikla, jos turtas, nuosavas kapitalas, turimi įsipareigojimai ir pan. Dėl tokio buhalterinės apskaitos tvarkymo kilo Baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tą patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusi specialistė R. P., nurodydama, jog atliekant tyrimą, buvo nustatyta pažeidimų, dėl kurių negalima iš dalies nustatyti(duomenys neskelbtini) veiklos, jų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokie kaltinamųjų L. B. ir S. B. aptarti veiksmai kvalifikuojami pagal BK 222 straipsnio 1 dalies sudėtį (redakcija galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 25 d.).