Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis Ž. S. prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2022 m. sausio 18 d. (duomenys neskelbtini), pas J. V. vartojo alkoholinius gėrimus kartu su J. S. ir G. V. Apie 22 val. tarp jo ir brolio J. S. įvyko konfliktas, kurio metu jis jam sudavė du smūgius į krūtinę ir vieną smūgį į kairį petį, dėl ko jis nukrito ant žemės ir krisdamas galva atsitrenkė į kėdę. Jis supranta, kad dėl jo veiksmų J. S. galėjo jausti fizinį skausmą ir jam atsirasti sužalojimai. Dėl šios nusikalstamos veikos jis buvo su broliu susitaikęs, nes brolis jam atleido (t. 4, b. l. 193–194).

Nukentėjęs J. S. patvirtino, kad 2022 m. sausio 18 d. jis iki 16 val. dirbo miške. Apie 17 val. grįžęs namo išgėrė alkoholio, dar buvo pasidėjęs kažkur alaus, bet nerado. Kažkuriuo metu jam paskambino G. V., jis jo paklausė, ar jis nežino, kur yra jo alus. G. V. pradėjo juoktis, pakvietė užeiti, sakė, kad rado jo alų. Jis nuėjo pas G. V., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ten rado J. V., abu jo sūnūs – G. V. ir T. V., taip pat savo brolį Ž. S. ir, atrodo, buvo kitas brolis E. S. Jie visi sėdėjo prie stalo ir gėrė alų, vėliau gėrė degtinę, buvo labai neblaivus, todėl neprisimena įvykio aplinkybių. Pamena, kad jiems begeriant, jis pradėjo pravardžiuoti savo brolį Ž. S., tarp jų įvyko konfliktas, kažkuriuo metu jis atsistojo ir Ž. S. jam sudavė ranka du smūgiu į krūtinę ir vieną smūgį į kairį petį. Po šių smūgių jis nukrito ir galva trenkėsi į kėdę. Kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą, atvykę medikai jį apžiūrėjo, sakė, kad reikia siūti, siūlė vykti į ligoninę, bet jis atsisakė. Vėliau prisimena, kad buvo atvykę policijos pareigūnai ir jam nustatinėjo girtumą, jo girtumas buvo apie 3 promilės. Jis niekam pretenzijų neturi. Su broliu Ž. S. jis sutaria gerai, jis ant jo nepyksta (t. 1, b. l. 75–77, 89–92, 95–98).

Liudytojas J. V. patvirtino, kad 2021 m. sausio 18 d. pas jį į namus atėjo Ž. S., J. S. ir E. S. Jie atsinešė alaus, jo sūnus T. V. su jais pradėjo gerti alų, Ž. S. atsinešė degtinės, visi gėrė. Netrukus jo sūnus nuėjo miegoti, jis liko virtuvėje su jais. Atsimena, kad Ž. S. su J. S. vienas ant kito rėkė, mosikavo rankomis, buvo labai daug riksmų, viskas vyko labai greitai. Jis išsigando, jiems liepė nesipešti ir eiti namo. Matė, kaip Ž. S. mušė J. S., t. y. ranka, jam regis 2–3 kartus trenkė, kur pataikė, nematė, nes Ž. S. kūnu užstojo J. S. Po smūgių J. S. nukrito ant grindų, krisdamas į kažką atsitrenkė, bet jis neatkreipė dėmesio į ką. Kai J. S. buvo parkritęs, jis matė, kad šalia jo galvos stovėjo kėdė. Vėliau Ž. pakėlė J. ir pasodino ant kėdės, pamatė, kad J. iš dešinės pusės kaktos, virš antakio, bėga kraujas, nes buvo praskelta. J. keikėsi ir šluostėsi kraują. Po to jie vėl pradėjo gerti alkoholį, J. vis keikėsi ir sakė, kad skauda galvą, prašė Ž. iškviesti greitąją. Ž. davė jam savo telefoną ir J. išsikvietė greitąją. Kai atvažiavo greitoji, medikai apžiūrėjo J., norėjo jį išsivežti, sakė, kad reiks siūti žaizdą, bet J. atsisakė. Tuomet medikai jam ant žaizdos užklijavo pleistrą ir paliko jį pas jį namuose. Tą vakarą buvo atvažiavusi ir policija, išsivežė Ž. S. (t. 1, b. l. 103–108, 111–113).

Liudytojas E. S. patvirtino, kad 2022 m. sausio 18 d. po 17 val. užėjo pas V., gyvenančius (duomenys neskelbtini). Kai jis atėjo, namuose buvo tik J. V., T. V. ir G. V., su jais pradėjo gerti degtinę. Neužilgo atėjo jo brolis Ž. S., atsinešė alaus, po to atėjo ir jo brolis J. S., vis gėrė. Kiek pabuvęs jis išėjo namo, nes galvojo, kad tarp girtų gali kilti konfliktų, todėl kas įvyko tą vakarą nežino. Jis tik kitą rytą sužinojo, kad buvo iškviesta greitoji ir policija, G. V. sakė, kad Ž. su J. susimušė, tačiau dėl ko, niekas nežinojo. Jis J. pamatė tik 2022 m. sausio 19 d., ant jo dešinio antakio buvo užklijuotas pleistras (t. 1, b. l. 116–119).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo virtuvėje (t. 1, b. l. 35–41).

Daiktų apžiūros protokolas, garso įrašas Nr. 2021_10_31_18-12-11_(duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2022 m. sausio 18 d. 22.18 val. užfiksuotas J. S. skambutis Bendrajam pagalbos centrui; pokalbio metu jis nurodė, kad jam reikalinga greitoji, nes brolis praskėlė antakį, bėga kraujas (t. 1, b. l. 54; t. 4, paketas Nr. 1, CD-R laikmena voke Nr. 1).

Kitų objektų apžiūros protokolas ir nešiojamos pareigūno asmeninės kameros įrašas Nr. 2022_0118_230749_005 patvirtina šias bylai reikšmingas aplinkybes: prie gyvenamojo namo matyti policijos pareigūnai ir Ž. S., kurie beldžiasi, prašo atidaryti duris; po kiek laiko duris kažkas atidaro, girdisi, kaip policijos pareigūnas atidariusio asmens klausia, ar šitas asmuo sumušė, girdisi balsas, kuris patvirtina, kad šitas; tuomet policijos pareigūnas kalbasi su Ž. S., šis patvirtina kelis kartus smūgiavęs ranka, rodo dešinį kumštį, sako, kad susimušė ranką, gal net lūžo; pareigūnas Ž. S. uždaro į sulaikymo vietą automobilyje; gyvenamajame name policijos pareigūnas kalbasi su ten esančiais dviem asmenimis, jų veidų beveik nesimato; vienas tvirtina, kad nieko nenori dėl brolio sumušimo, vengia paaiškinti įvykio aplinkybes, kitas balsas patvirtina, kad name esantis asmuo buvo brolio sumuštas (t. 1, b. l. 42–47; t. 4, paketas Nr. 1, CD laikmena voke Nr. 2).

Specialisto išvada patvirtina, kad J. S. nustatytas galvos paviršinis sužalojimas. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. (t. 1, b. l. 60).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalas patvirtina, kad alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 7510 Nr. ARPK-0084“ 23.14 val. J. S. nustatyta 3,55 promilės girtumas, 23.22 val. Ž. S. nustatyta 3,21 promilės girtumas (t. 1, b. l. 71–72).

Asmens duomenų pažyma patvirtina, kad J. S. ir Ž. S. yra broliai (t. 1, b. l. 155–157).

Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties ir pasekmių patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, kurie patvirtina, kad kaltinamasis kumščiu smūgiavo nukentėjusiajam į krūtinę ir petį, dėl ko nukentėjęs krito ir prasiskėlė galvą, juto fizinį skausmą ir kreipėsi pagalbos. Įvykio vietos apžiūros protokolas, duomenys apie neblaivumą patvirtina, kad kaltinamasis smurtavo namuose, jis kartu su nukentėjusiuoju buvo neblaivūs. Tai, kad J. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl galvos paviršinio sužalojimo ir kad dėl to jis galėjo jausti fizinį skausmą, patvirtina specialisto išvada. Aptartų įrodymų analizė kartu su kaltinamojo duodamais parodymais apie įvykio aplinkybes, patvirtina, kad Ž. S. smūgiuodamas J. S. į galvą ir krūtinę, jį nežymiai sužalojo ir tuo sukėlė jam fizinį skausmą.

Nukentėjęs yra kaltinamojo brolis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 38 straipsnyje nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Atsižvelgus į tai, kad smurtas panaudotas brolio atžvilgiu, jis yra kaltinamojo šeimos narys, Ž. S. nusikalstama veika kvalifikuotina kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas šeimos nariui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis Ž. S. prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2022 m. gegužės mėn. 16 d. apie 21.20 val. vartojo alkoholinius gėrimus (duomenys neskelbtini) prie baro esančioje pavėsinėje, pastebėjo, kad automobiliu ,,Audi A3“ važiuoja jo buvusi mergina I. U. Matė, kaip ji atvažiavo pas jį į kiemą, apsisuko ir grįždinėjo atgal. Jis išėjo iš pavėsinės, susistabdė I. U. vairuojamą automobilį, pradėjo ją keikti įvairiais necenzūriniais žodžiai, kad ji pas jį važinėja. Ji jį taip pat pradėjo keikti, jis supyko, suėmė jai už kaklo ir suspaudė. Ji pradėjo rėkti ir jis ją paleido, supranta, kad ji galėjo jausti fizinį skausmą, kad dėl to galėjo atsirasti sužalojimas. Kai jis ją paleido, ji pradėjo važiuoti, tuomet jis supykęs įspyrė į automobilį, nes jai buvo sakęs, kad pas jį nevažinėtų. Po spyrio išgirdo garsą, supranta, kad spirdamas galėjo apgadinti automobilį. Su nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniais nesutinka, jie dideli, automobilio remonto kainos neadekvačios, jis nedirba, pinigų neturi (t. 4, b. l. 193–194).

Nukentėjusioji I. U. patvirtino, kad 2022 m. gegužės 16 d. apie 21.20 val. ji kartu su E. K., tėčio A. U. automobiliu ,,Audi A 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į (duomenys neskelbtini), nes atvežė draugę. Jos ten pabuvo apie 10 min. ir važiavo J. G. gatve namo, kai jos vairuojamą automobilį sustabdė neblaivus jos buvęs vaikinas Ž. S. Jis buvo agresyvus, neleido jai važiuoti, priėjęs prie automobilio atidarė automobilio vairuotojo pusės dureles, išplūdo ją ir, suėmęs rankomis jai už kaklo, ją pradėjo smaugė. Ji jautė fizinį skausmą. Kai Ž. S. ją paleido, jai nuvažiuojant, jis du kartus įspyrė į automobilio kairį galinį sparną ir jį apgadino. Ji mano, kad Ž. S. taip elgėsi todėl, kad ji jį paliko ir su juo išsiskyrė. Atvykę į įvykio vietą medikai ją apžiūrėjo ir pristatė į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, kur jai diagnozavo kaklo kraujosruvas. Smaugimas vyko ant važiuojamosios J. G. gatvės dalies, prie sankryžos, priešais bažnyčią. Dėl Ž. S. veiksmų ji patyrė neturtinę žalą, todėl prašo priteisti iš Ž. S. 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tokią žalą ji patyrė, kadangi gaudavo grasinančias SMS žinutes iš Ž. S., dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsidūrė Druskininkų ligoninėje, nes ištiko širdies priepuolis. Po užpuolimo apie mėnesį laiko negalėjo darbintis dėl kraujosruvos ant kaklo, jai buvo gėda, bijojo eiti į paskaitas ir į egzaminų sesiją, vėliau teko lankytis pas psichologą, kuri ateidavo į kolegiją, taip pat patyrė išlaidų dėl važinėjimo į ekspertizės įstaigą ir teismą (t. 2, b. l. 1–6, 84–86, 98; t. 4, b. l. 5–15).

Nukentėjusysis A. U. patvirtino, kad automobilis ,,Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo, juo naudojasi dukra I. U. 2022 m. gegužės 16 d. apie 22 val. jam paskambino dukra ir pasakė, kad ją užpuolė Ž. S., kad ją smaugė, o vėliau įspyrė į automobilio kairį galinį sparną ir jį apgadino, įlenkė. Dėl apgadinto automobilio jam padaryta turtinė apie 338,50 Eur turtinė žala, kadangi reikia dirbtuvėse atlikti kėbulo atstatymo darbus ir perdažyti. Neturtinė 2 500 Eur žala dėl jo patirtų nepatogumų ir išgyvenimų. Prašo ieškinį patenkinti (t. 2, b. l. 11–12, 107–108, 117–119, 124–126, 137).

Liudytojai E. K. patvirtino, kad 2022 m. gegužės 16 d. apie 21.20 val. ji su drauge I. U. atvyko į (duomenys neskelbtini), I. U. vairuojamu automobiliu, nes ji norėjo susitikti su savo draugu L. S. Jos pabuvo L. S. namuose, o apie 21.30 val. ji su I. U. važiavo J. G. gatve namo ir sutiko ant važiuojamosios dalies stovintį buvusį I. U. draugą Ž. S. I. U. sustabdė automobilį, Ž. S. atidarė automobilio dureles ir pradėjo ant jos šaukti, grasino ją ištraukti su sėdyne iš automobilio, plūdo ją. Po to, I. U. sėdint automobilyje, jis rankomis sugriebė jai už kaklo ir pradėjo ją smaugti. Ji bandė atitraukti Ž. S. rankas nuo draugės kaklo. Tuomet jis paleido I. U., o kai ji pradėjo važiuoti, Ž. S. į nuvažiuojantį automobilį du kartus spyrė, kažkur į automobilio kairį galinį sparną. Pavažiavus iki Lazdijų r. Miškinių k., I. U. apžiūrėjo automobilį, matėsi įlenktas automobilio sparnas, todėl paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Ji matė, kad ant draugės kaklo liko kraujosruvos (t. 2, b. l. 143–144).

Liudytojas T. B. patvirtino, kad tarnybos metu, 2022 m. gegužės 16 d. apie 21.48 val. gavo pranešimą, kad pranešėją prieš dešimt minučių užpuolė jos pažįstamas Ž. S. (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, pavėsinėje rado alkoholį geriantį Ž. S. Po kelių minučių atvažiavo ,,Audi A3“ automobilis, iš kurio išlipo pranešėja I. U. ir jos draugė E. K. I. U. paaiškino, kad jai važiuojat automobiliu ,,Audi A3“, Ž. S. ją susistabdė, pradėjo keikti įvairiais necenzūriniais žodžiais ir rankomis suėmęs už kaklo ją smaugė, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Ant I. U. kaklo buvo matyti smaugimo žymės, kaklas buvo paraudęs. Toliau I. U. pasakojo, kad kuomet Ž. S. baigė ją smaugti ir ji pradėjo važiuoti, Ž. S. įspyrė į jos vairuojamą automobilį. Ant automobilio vairuotojo pusės, galinės dalies, buvo matyti įlenkimas. Ž. S. apie įvykį nieko nepasakojo. Į įvykio vietą buvo iškviestas kitas ekipažas, kad pradėtų ikiteisminį tyrimą (t. 2, b. l. 147–150).

Liudytojas J. Č. patvirtino, kad 2022 m. spalio 14 d., kai jis dar dirbo UAB ,,Šiuolaikinių automobilių centras“, buvo gautas užsakymas dėl sąmatos apskaičiavimo automobiliui ,,Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Asmuo kreipėsi, kad būtų paskaičiuota, kiek kainuotų sutvarkyti minėto automobilio kėbulą, kadangi ant jo buvo pažeidimų, t. y. įlenkimas. Įlenkimas buvo apie 50 cm pločio. Apskaičiavus visą darbų sumą dėl automobilio tvarkymo darbų susidarė 338,50 Eur sąmata. Dėl įlenkimo būtina dažyti kėbulą ir atlenkti į buvusią padėtį kėbulo dalį, kuri buvo įlenkta. Atlenkimas dalies, kuri buvo įlenkta, sąmatos apskaičiavime įvardintas kaip kėbulo lyginimas spoteriu, šio darbo kaina yra 55 Eur. Norint nudažyti ir atlankstyti kėbulą reikia nupjauti moldingus ir juos paskui užklijuoti kaip darbai būna baigti. Šį darbą jis įvertino 55 Eur. Šiuos darbus būtina atlikti todėl, kad kėbulo įlenkimas yra gan aukštoje vietoje, t. y. vairuotojo pusėje virš galinio rato. Visa kita suma yra dažymo darbai ir medžiagos, reikalingos dažymui. Ši suma nesiskirtų jeigu toje vietoje būtų vienas ar du įlenkimai, kadangi reikia dažyti visą kėbulą, t. y. vieną dalį, kitaip kėbulo nėra galimybės nudažyti (t. 2, b. l. 156–158).

Iš įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolų matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), priešais bažnyčią, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini); kelkraštyje stovi dvejų durų mėlynos spalvos automobilis ,,Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio kairės pusės galinis sparnas yra įlenktas (t. 2, b. l. 26–32).

Daiktų apžiūros protokolas ir garso įrašas patvirtina šias bylai reikšmingas aplinkybes: 2022 m. gegužės 16 d. 21.42 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino I. U. ir nurodė, kad nori parašyti pareiškimą dėl prieš 10 min. įvykusio užpuolimo (duomenys neskelbtini); užpuolė pažįstamas Ž. S., su kuriuo anksčiau draugavo, tačiau prieš pusę metų išsiskyrė; jis pribėgo prie mašinos, įspyrė į mašiną, pradėjo ją smaugti. Taip pat I. U. pokalbio metu nurodo, kad šiuo metu Ž. S. yra prie parduotuvės (t. 2, b. l. 33–36; t. 4, paketas Nr. 1, DVD+R laikmena voke Nr. 3).

Specialisto išvada patvirtina, kad I. U. nustatyta poodinė kraujosruva kaklo dešinėje pusėje, neatmetama sužalojimo galimybė smaugiant rankomis. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (t. 2, b. l. 40).

Pažyma patvirtina, kad automobilis ,,Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), priklauso A. U. (t. 2, b. l. 77).

Iš UAB ,,Šiuolaikiškų automobilių centras“ pateiktos sąmatos matyti, kad automobilio ,,Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų vertė yra 338,50 Eur. Jas sudaro: 1) medžiagos, t. y. dažai mipa 28 Eur, lakas spectral 505-00 – 11,5 Eur, gruntas spectral – 6 Eur, šveitimo lapeliai – 7 Eur, glaistas spectral – 6,50 Eur, epoksidinis gruntas – 4,50 Eur; 2) darbai, t. y. kėbulo lyginimas spoteriu – 55 Eur, moldingų nupjovimas/klijavimas – 20 Eur, ruošimas ir dažymas – 200 Eur (t. 2, b. l. 80–81).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalas patvirtina, kad alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 6820 Nr. ARHM-0390“ 2022 m. gegužės 16 d. 22.09 val. Ž. S. nustatyta 3,50 promilės girtumas, I. U. 2022 m. gegužės 16 d. 22.15 val. – 0,00 promilės (t. 2, b. l. 69–71).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nukentėjusioji nuo pirminio kontakto su pareigūnais vienodai apibudino įvykio aplinkybes: sustabdęs jos automobilį, Ž. S. smaugė ją rankomis už kaklo, o jai nuvažiuojant spyrė į tėvui A. U. priklausantį automobilį ,,Audi A3”. Iš garso įrašo matyti, kad tokias įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatore metu. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja E. K., buvusi automobilyje įvykio metu. Sugretinus šiuos įrodymus su specialisto išvada matyti, kad I. U. nustatyta poodinė kraujosruva kaklo dešinėje pusėje. Nukentėjęs A. U., liudytojas J. Č. bei UAB ,,Šiuolaikiškų automobilių centras” sąmata patvirtina, kad po įvykio automobilio ,,Audi A3” galinis sparnas buvo sužalotas. Iš išrašo matyti, kad automobilis ,,Audi A3”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. U. Iš įvykio apžiūros protokolo matyti, kad automobilis ,,Audi A3” sužalotas (duomenys neskelbtini).

Aptartų įrodymų analizė kartu su kaltinamojo duodamais parodymais apie įvykio aplinkybes, patvirtina, kad Ž. S. tyčia rankomis sugriebdamas I. U. kaklą ir spaudamas jį, sukėlė jai fizinį skausmą ir ją nežymiai sužalojo, nes dėl poodinės kraujosruvos jai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgus į tai, Ž. S. veika I. U. atžvilgiu kvalifikuotina kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aptarti įrodymai patvirtina ir tai, kad po Ž. S. spyrio į galinį A. U. automobilio ,,Audi A3“ sparną, jame liko įlenkimas, kurį būtina išlyginti ir sparną perdažyti, tokio remonto kaina – 338,50 Eur. Iš Ž. S., nukentėjusiosios I. U. bei liudytojos E. K. parodymų matyti, kad Ž. S. spyrė į automobilio galinį sparną tyčia, supykęs ant I. U. Visi šie įrodymai leidžia pripažinti įrodytu, kad Ž. S., tyčia spirdamas į automobilį ,,Audi A3“, jį sugadino, todėl jo veika kvalifikuotina kaip tyčinis turto sugadinimas pagal BK 178 straipsnį.

Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas minimalus gyvenimo lygio (toliau – MGL) dydis – 50 Eur (2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 707 redakcija). Ž. S. veiksmais padaryta 338,50 Eur žala, kas sudaro 6,77 MGL (338,50 Eur/50 Eur), t. y. viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL, todėl Ž. S. veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis Ž. S. kaltu visiškai prisipažino, paaiškino, kad 2022 m. birželio 13 d. M. T. jam paskambino per Messenger programėlę, pasiūlė išgerti. Jis sutiko, susitarė susitikti M. T. namuose (duomenys neskelbtini). Jis pas jį nuvažiavo apie 16.30 val., ten kartu su M. T. girtavo. Kažkuriuo momentu M. T. tapo agresyvus, pradėjo šaukti, prašinėjo jo sesers numerio. Apie 17.20 val. jis neapsikentęs sudavė jam keturis smūgius į veidą kumščiu, M. T. pradėjo bėgti kraujas. Netrukus M. T. pabėgo iš namų, jis pro rūsį taip pat išėjo iš M. T. namų. Pripažįsta, kad sužalojo M. T., tačiau su jo ieškiniu nesutinka, mano kad jis labai didelis, jis nedirba ir neturi iš ko atlyginti. Be to žino, kad M. T. vartojo kažkokius narkotikus, tą vakarą jam taip pat siūlė kažką vartoti, dėl to ir kilo konfliktas. Be to, jis neturi atlyginti, kad M. T. gydosi priklausomybę (t. 3, b. l. 193–194).

Nukentėjęs M. T. patvirtino, kad 2022 m. birželio 13 d. buvo namuose, apie 15 val. jam paskambino Ž. S., kuris pasakė, kad nori atvažiuot pas jį į namus išgerti alaus, nurodė, kad atvažiuotų su draugu. Jis sutiko, apie 16.30 val. pas jį į namus atvažiavo Ž. S. ir A., kurio pavardės nežinojo. Jie atsinešė alaus, visi kartu balkone jį gėrė. Apie 17.30 val. Ž. S. pradėjo jam priekaištauti, kad jis kažkada pasakė kažkokį ne tokį žodį jo sesei. Apie ką tiksliai kalbėjo, jis nesuprato, pradėjo jį raminti, kadangi jis darėsi agresyvus. Tada Ž. S. atsistojo ir jį, sėdintį ant kėdės, pradėjo mušti. Ž. S. jam dešinės rankos kumščio trenkė apie 4–5 kartus į galvos sritį, po smūgių jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, jautė skausmą. Jis nieko nelaukęs pabėgo iš namų, užrakino lauko duris, būdamas lauke paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Atvykus pareigūnams pasakė, kad jį sumušė namo viduje esantis asmuo, tačiau nuėjus į namą, Ž. S. nerado. Netrukus atvyko greitoji pagalba ir jį nuvežė į Lazdijų priėmimo skyrių, pasakė, kad veš į Alytaus ligoninę apžiūrai. Jis nusprendė nevykti ir išėjo iš ligoninės. Vėliau kreipėsi į gydymo įstaigą, paaiškėjo, kad jam sulaužyti veido kaulai (t. 3, b. l. 24–31, 152–155).

Dėl sulaužytų veido kaulų jis patyrė turtinės ir neturtinės žalos. Iš Ž. S. prašo priteisti 11 841,72 Eur turtinės žalos, kurią sudaro: 24,12 Eur išlaidos degalams vykstant į gydymo įstaigą Kaune ir atgal medicininei apžiūrai UAB ,,Forma Perfecta“; 70 Eur medicininė konsultacija UAB ,,Forma Perfecta“; 4 000 Eur būsima rekonstrukcinė rinoseptoplastikos operacija; 17,49 Eur kuro išlaidos vykstant į Alytaus ligoninę kompiuterinei tomografijai atlikti; 52,47 Eur kuro išlaidos vykstant į Vilniaus arkivyskupijos Carito bendruomenę Vilniaus m. ,,Aš esu“; 7 677,64 Eur negautų pajamų (7 mėn. x 1 191,51 Eur - 662,93 Eur ), kadangi po sužalojimo išėjo iš darbo. Dėl patirtų sužalojimų patyrė ir netirtinę žalą, todėl iš Ž. S. prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos. Dėl padarytų sužalojimų jautė fizinį skausmą, išgyveno, jautė pažeminimą, veidas buvo sužalotas, sutinęs, negalėjo pasirodyti viešoje vietoje. Dėl padarytų sužalojimų buvo apribota galimybė gyventi visavertį gyvenimą, sumažėjo bendravimo galimybės su artimaisiais. Patyrė nepatogumų, nes reikėjo vykti į gydymo įstaigas, sunku kvėpuoti, išgyvena dėl ateities, kadangi bus reikalinga operacija (t. 4, b. l. 166–170).

Liudytoja G. S. patvirtino, kad pažįsta M. T. iš matymo. Ž. S. yra jos brolis. Brolis pasakojo, kad vartojo alkoholinius gėrimus pas M. T. ir M. T. jį puolė su lazda, todėl jis pabėgo pro rūsį iš M. T. namų. Jai M. T. jokių grasinančių žinučių nerašė, ji su juo jokių konfliktų neturėjo (t. 4, b. l. 8–11).

Liudytojas G. V. patvirtino, kad tarnybos metu, 2022 m. birželio 13 d. apie 17.50 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją sumušė du vyrai, kurie šiuo metu yra užrakinti pas jį namuose. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas M. T., kurio veidas buvo kruvinas. M. T. nuo pat pradžių neaiškiai aiškino įvykio aplinkybes, keitė parodymus. M. T. aiškino, kad pas jį nekviesti atvyko nepažįstami asmenys ir jį iš karto sumušė, tačiau po kelių akimirkų jis teigė, kad su jais dar vartojo alkoholį. Po to jis vėl pasakojo, kad tuos asmenis pažįsta ir įvardino vieną kaip Ž. S. M. T. nuvedė juos ten, kur, pasak jo, viskas vyko. Įvykio vietoje jokių įsilaužimo žymių nebuvo, tik prie balkono durų buvo matyti kraujo bala. Kartu su juo dirbęs kolega apžiūrėjo įvykio vietą ir su greitąja medicinos pagalba nuvyko į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, kur gydytojai apžiūrėjo M. T. bei nusprendė jį vežti į Alytaus ligoninę. Apžiūros metu M. T. elgėsi labai neadekvačiai, todėl kolega nusprendė surašyti siuntimą atlikti medicininę apžiūrą paimti kraujo ir šlapimo mėginį dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Ligoninėje M. T. skambino kelis kartus Ž. S., tačiau pokalbis nebuvo konstruktyvus. M. T. paskambinęs Ž. S. jį keikė įvairiais necenzūriniais žodžiais, sakydamas, kad jį vis tiek pasigaus, o Ž. S. tik atsakydavo, kad nežino apie ką kalba M. T. Ž. S. pokalbio metu nekalbėjo apie jokias muštynes su M. T. (t. 4, b. l. 14-17).

Liudytojas A. M. patvirtino, kad pažįsta M. T., kadangi jis gyvena netoli jo. Jis pažįsta ir Ž. S. Tikslios dienos neprisimena, tačiau kartą važiavo D. gatve ir pamatė M. T. Jo veidas buvo sužalotas, todėl jis paklausė, kas atsitiko. M. T. atsakė, kad prieš pora dienų jis vartojo alkoholinius gėrimus kartu su Ž. S. ir jo draugu, o Ž. S. iš niekur nieko jį sumušė, sulaužė jam nosį (t. 4, b. l. 20–23).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti tai, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini); antrojo aukšto kambario gale, šalia baltų plastikinių durų, kurios veda į balkoną, yra dėmė, panaši į kraujo dėmę; galimai kraujo pėdsakai matyti ir ant plastikinių baltų durų apačios (t. 3, b. l. 48–59).

Kitų objektų apžiūros protokolai bei garso įrašai gauti iš Bendrojo pagalbos centro patvirtina šias bylai reikšmingas aplinkybes: 1) garso įraše Nr. 2022_06_13_17-23-13_(duomenys neskelbtini) girdėti telefoninis pokalbis tarp M. T. ir Bendrojo pagalbos centro operatorės 2022 m. birželio 13 d. 17.23 val.; M. T. nurodo, kad (duomenys neskelbtini) jį sumušė du žmonės, kuriuos jis užrakino namuose; nurodo, kad jam reikalinga greitoji reikalinga, nes nosis lūžus; operatorei paklausus, ar jis pažįsta jį sumušusius asmenis, nurodo, kad ,,... juos pažįstu bet, kaip ir nepažįstu, jie mano dabar namuose yra jie, jie vagia iš manęs mano daiktus..“; 2) garso įraše Nr. 2022_06_13_17-35-03_(duomenys neskelbtini) girdėti telefoninis pokalbis 2022 m. birželio 13 d. 17.35 val. tarp M. T. ir Bendrojo pagalbos centro operatorės; M. T. prašo kuo greičiau važiuoti į (duomenys neskelbtini); operatorė atkreipia dėmesį, jog asmuo jau skambino, klausia, ar ten pažįstami tie asmenys; M. T. nurodo, kad vienas pažįstamas, vienas nelabai; operatorė liepia laukti; 3) garso įraše Nr. 2022_06_13_17-41-31_(duomenys neskelbtini) girdėti telefoninis pokalbis tarp M. T. ir Bendrojo pagalbos centro operatorės; M. T. vėl skambina, prašo kuo greičiau vykti į (duomenys neskelbtini); operatorė liepia laukti policijos pareigūnų (t. 3, b. l. 63–66; t. 4 CD-R laikmena voke Nr. 4).

Kitų objektų apžiūros protokolas ir pareigūnų nešiojamos vaizdo kameros įrašas patvirtina šias bylai reikšmingas aplinkybes: 1) vaizdo įraše Nr. 2022_0613_174814_005 matyti policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą; jiems išlipus iš automobilio, prie jų prieina M. T., pasako, kad jo namuose yra plėšikai; M. T. veide, tarp nosies ir viršutinės lūpos matyti dėmė, panaši į kraujo; policijos pareigūnus M. T. nusiveda į namus; einant pasakoja, kad į jo namus įsibrovė, vieną asmenį pažįsta iš matymo; paprašytas paaiškinti detaliau, M. T. nurodo, kad pasikvietė draugus, manė, kad ramiai pasėdės, pakalbės, bet jie pasirodė pavojingi; M. T. nurodo, kad jie visi gėrė alkoholį; policijos pareigūno paklaustas, ar jis pasikvietė tuos asmenis, M. T. atsako, kad nekvietė; nurodo, kad jie atėjo ir pradėjo jį mušti, nurodo, kad jam suduoti 4–5 smūgiai; įėjus į namo vidų, jokie asmenys nerandami; 2) vaizdo įrašas Nr. 2022_0613_175315_006 yra tęsinys pirmojo; M. T. pasako, kad vienas iš tų asmenų – Ž. S.; atvyksta medikai, M. T. nueina pas juos; pareigūnai apžiūri patalpas, antrajame aukšte, prie balkono, pasako, kad randa galimai kraujo pėdsakus; 3) vaizdo įrašas Nr. 2022_0613_175814_007 tęsinys antrojo; toliau apžiūrima įvykio vieta; 4) vaizdo įrašas Nr. 2022_0613_180313_008 yra ankstesniojo tęsinys; medikai apžiūri M. T., policijos pareigūnas patikrina jam girtumą, nustato 2,15 promilės; 5) vaizdo įrašas Nr. 2022_0613_180812_009 yra ankstesniojo tęsinys; policijos pareigūnas toliau aiškinasi įvykio aplinkybes; M. T. pasakoja, kad pas jį įsilaužė į namus ir pradėjo jam grasinti; įvykio metu buvo viršuje, balkone, kuomet jie atėjo į balkoną ir pradėjo M. T. mušti; M. T. paaiškina, kur gyvena Ž. S.; 6) vaizdo įrašas Nr. 2022_0613_181311_010 yra ankstesniojo tęsinys; M. T. gabenamas į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių (t. 3, b. l. 79–98; t. 4, paketas Nr. 1, kompiuterinė laikmena voke Nr. 6).

Specialisto išvada M. T. nustatyta poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, muštinė žaizdelė viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas dešinio skruosto srityje, nosies kaulų lūžimas, kairio maksiliarinio sinuso priekinės bei viršutinės sielių lūžimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo, kairio maksiliarinio sinuso priekinės bei viršutinės sienelių lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, muštinė žaizdelė viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas dešinio skruosto srityje tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, muštinė žaizdelė viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas dešinio skruosto srityje tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 3, b. l. 102–103).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalas patvirtina, kad alkoholio kiekio matavimo prietaisu ,,Alcotest 7510 Nr. ARPK – 0120“ 2022 m. birželio 13 d. 18.07 val. M. T. nustatyta 2,15 promilės girtumas. (t. 3, b. l. 141–143).

Ž. S. prisipažino 2022 m. birželio 13 d. sudavęs ne mažiau kaip tris smūgius M. T. į galvą. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina aukščiau aptarti nukentėjusiojo M. T. parodymai, kuriuose nukentėjęs nurodė, kad jį sumušė Ž. S. Šie nukentėjusiojo paaiškinimai fiksuoti ir nešiojamos vaizdo kameros įrašuose, kur jis patvirtino, kad prieš jį smurtavo Ž. S. Apžiūrėjus įvykio vietą – nukentėjusiojo namus, kambaryje, šalia balkono durų, rasta dėmė, panaši į kraujo. Sugretinus aptartus įrodymus su specialisto išvada matyti, kad M. T. padarytas kūno sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo, kairio maksiliarinio sinuso priekinės bei viršutinės sienelių lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Nors tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo yra nesutapimų dėl ko kilo konfliktas, tačiau įvertinus tai, kad abu buvo neblaivūs, abu gali tiksliai įvykio aplinkybių neprisiminti, tačiau šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-746/2016). ‏‏‎

Aptartame kontekste darytina išvada, kad Ž. S. veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia. Ž. S. stipriai smūgiuodamas ne mažiau kaip tris kartus nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią vietą – galvą, suprato pavojingos veikos pobūdį, numatė, kad tokie jo veiksmai gali sužaloti M. T., ir nors to nesiekė, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti.‏‏‎ Atsižvelgus į tai, jo veika kvalifikuotina pagal atsiradusias sunkiausias sveikatos sutrikdymo pasekmes – kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Ž. S. teistas vieną kartą (t. 4, b. l. 63–65; t. 5, b. l. 21–26), tačiau šis nuosprendis priimtas po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, t. y. 2023 m. vasario 22 d. Ž. S. per pastaruosius penkerius metus aštuonis kartus baustas už įvairius administracinius nusižengimus krašto apsaugos tarnybai, viešajai tvarkai, administracinių nuobaudų galiojimas neišnykęs (t. 4, b. l. 67–74). Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama ir baudžiamoji byla, kurioje Ž. S. kaltinamas 2023 m. vasario 15 d. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (Alytaus apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-376-743/2023). Duomenys apie darbo santykius patvirtina, kad Ž. S. nedirba nuo 2021 m. rugsėjo 24 d., jo darbo trukmė buvo vos kelios dienos, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2021 m. rugsėjo 24 (t. 4, b. l. 82). Ž. S. padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskirtos nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis). Visos šios aplinkybės rodo Ž. S. polinkį ignoruoti visuomenėje priimtas gyvenimo taisykles, jo nenorą taisytis ir keistis, t. y. didesnį jo asmenybės pavojingumą visuomenei. Tai, kad ir tuo metu, kai buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai ar bylos buvo nagrinėjamos teisme, Ž. S. lygiagrečiai darė kitas nusikalstamas veikas ir tai rodo, kad jis savo elgesio nevertinai kritiškai, baudžiamasis procesas jo neskatina laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Jis su nukentėjusiaisiais I. U., A. U. ir M. T. socialinės taikos neatkūrė, nukentėjusieji prašo skirti jam griežtą bausmę.

Ž. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau vien prisipažinimas nėra pakankama aplinkybė konstatuoti, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad nuo pat pirmo kontakto su policijos pareigūnais Ž. S. pripažino savo kaltę dėl visų nusikalstamų veikų, tačiau teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, kad jis ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Ž. S. neišreiškė apgailestavimo dėl savo elgesio, neparodė empatijos nukentėjusiesiems, priešingai, kaltino juos dėl jo įvykdytų nusikalstamų veikų, neigė jų patirtus išgyvenimus. Toks kaltinamojo elgesys viso proceso metu neleidžia konstatuoti, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, spręstina, kad Ž. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Asmeniui pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 straipsnis).

Įvertinus visas šias aplinkybes jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, nes tik tokia bausmė padės pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo ir proporcingumo principus (BK 61 straipsnio 2 dalis). Aukščiau nurodytos aplinkybės apie kaltinamojo asmenybę, jo padarytų veikų skaičių, pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, neleidžia spręsti, kad švelniausiomis sankcijose nustatytomis bausmėmis – bauda ar viešaisiais darbais, galima pasiekti nurodytus bausmės paskirties tikslus.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 21,32 Eur I. U. gydymo išlaidų atlyginimo (t. 1, b. l. 55–56) bei 92,79 Eur ieškinį dėl M. T. gydymo išlaidų atlyginimo (t. 3, b. l. 124–125).

Ž. S. 2022 m. lapkričio 16 d. 21,32 Eur civilinį ieškinį atlygino, dėl to civilinis ieškovės šio ieškinio atsisakė (t. 2, b. l. 65–66). Atsižvelgus į tai, procesas dėl šio civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktas).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 92,79 Eur M. T. gydymo išlaidų atlyginimo, yra pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašu, kuris patvirtina, kad M. T. atlikta kompiuterinė tomografija, suteikta otorinolaringologo konsultacija, suteiktų paslaugų kaina – 92,79 Eur (t. 3, b. l. 126).

2. Dėl I. U. civilinio ieškinio

Nukentėjusioji I. U. pareiškė civilinį ieškinį dėl Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 98).

CK neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų praktiką asmens gyvybė, sveikata, fizinis ir dvasinis neliečiamumas pripažįstami absoliučiomis prigimtinėmis neturtinėmis vertybėmis, kurių pažeidimų sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvendinai paprastai būna ypač stiprūs ir skausmingi. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015, Nr. 2K-294-303/2018).

Kėsintasi į vieną iš svarbiausių įstatymo ginamų vertybių – asmens sveikatą, tačiau padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, fizinis smurtas nebuvo intensyvus. Nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, jos sveikata sutrikdyta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, smurtauta draugės akivaizdoje, gyvybiškai svarbioje vietoje – suspaustas kaklas, dėl ko nukentėjusioji patyrė intensyvius neigiamus išgyvenimus – baimę, stresą, nesaugumo jausmo. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje už tokio pobūdžio sužalojimus yra priteisiama iki 1 500 Eur dydžio kompensacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis Nr. 2K-51/2010, 2014 m. sausio 21 d. nutartis Nr. 2K-5/2014, 2014 m. kovo 18 d. Nr. 2K-92/2014, 2014 m. gegužės 20 d. nutartis Nr. 2K-261/2014, 2014 m. birželio 10 d. nutartis Nr. 2K-270/2014, 2014 m. lapkričio 4 d. nutartis Nr. 2K-453/2014, 2015 m. birželio 9 d. nutartis 2K-318-139/2015). Atsižvelgus į aptartą formuojamą praktiką šio pobūdžio bylose, į CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad sužalojimas padarytas spontaniškai, liekamųjų reiškinių nukentėjusiajai nesukėlė, atsižvelgus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, siekiant pusiausvyros tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų, nukentėjusiosios prašoma neturtinė žala mažintina iki 300 Eur.

Nukentėjusioji neįrodė, kad 2022 m. sausio 10 d. nustatyti krūtinės skausmai kvėpuojant yra kaip nors susiję su kaltinamojo aukščiau aptartais veiksmais. Tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, kaip buvusios poros, tarpusavio santykiai konfliktiški, kad nukentėjusioji yra kreipusis dėl kito ikiteisminio tyrimo Ž. S. atžvilgiu, nepatvirtina jos neturtinės žalos dydžio dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos. Iš nukentėjusiosios pateiktų žinučių ir susirašinėjimo negalima spręsti, kad šie duomenys kaip nors susiję su nagrinėjama nusikalstama veika (t. 5, b. l. 5–15). Be to, nukentėjusioji neįrodė, kad po įvykio jai buvo būtina psichologo pagalba ir ji pas šį specialistą lankėsi. Visos šios aplinkybės leidžia jos prašomos priteisti neturtinės žalos dydį mažinti.

3. Dėl A. U. civilinio ieškinio

Nukentėjęs A. U. pareiškė civilinį ieškinį dėl 338,50 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 137).

Sąmata patvirtina, kad dėl A. U. automobilio ,,Audi A3“ galinio sparno sulankstymo, jam padaryta 338,50 Eur turtinė žala (t. 2, b. l. 81). Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas J. Č. Kaltinamojo paaiškinimais, I. U. ir E. K. parodymais bei įvykio vietoje fiksuotais automobilio sužalojimais įrodyta, kad kaltinamasis sužalojo A. U. automobilį, todėl šiuos nuostolius nukentėjusiajam privalo atlyginti, nes jie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su jo nusikalstamais veiksmais. Atsižvelgus į tai šis nukentėjusiojo ieškinys tenkintinas ir 338,50 Eur priteistini iš kaltinamojo (CK 6.245–6.249 straipsniai).

Nors kaltinamasis su šiuo ieškiniu nesutinka, nurodo, kad, jo nuomone, galima daug pigiau atlikti sugadinto automobilio remontą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių nukentėjusiojo pateiktą sąmatą, o kaltinamojo manymas negali būti pagrindas pareikštam ieškiniui mažinti.

A. U. nurodo, kad patyrė išgyvenimus ir nepatogumus dėl jo apgadinto automobilio, kuriuos įvertino 2 500 Eur.

4. Dėl M. T. civilinio ieškinio

M. T. prašo priteisti patirtas išlaidas degalams ir medicininei konsultacijai apmokėti 11,61 Eur: 24,12 Eur vykstant konsultacijai į UAB ,,Forma Perfecta“ Kauno m., 17,49 Eur vykstant į Alytaus m. diagnostiniam tyrimui. Pridėtas degalų kvitas, diagnostinio tyrimo aprašymas ir medicininių dokumentų išrašas patvirtina, kad M. T. lankėsi viešojoje įstaigoje Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninėje tyrimui bei Kauno m. dėl konsultacijos UAB ,,Forma Perfecta“ (t. 4, b. l. 171–177). Be to, patyrė 70 Eur išlaidų sumokėdamas už konsultaciją UAB ,,Forma Perfecta“ (t. 4, b. l. 174–175). Pateikti įrodymai patvirtina šias išlaidas, jas nukentėjęs patyrė dėl Ž. S. padaryto sužalojimo, todėl jos pagrįstos.

M. T. prašo priteisti ir 52,47 Eur išlaidų degalams vykstant į Vilniaus arkivyskupijos Carito bendruomenę ,,Aš esu“. Pažyma patvirtina, kad M. T. nuo 2022 m. liepos 5 d. iki 2023 m. sausio 13 d. dalyvavo šios bendruomenės priklausomų asmenų reabilitacijos programoje. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjęs pripažino vartojęs hašišą. Specialisto išvada patvirtina, kad 2022 m. birželio 13 d. paimtame M. T. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties (t. 3, b. l. 136–137). Šie duomenys leidžia spręsti, kad nukentėjusiojo išlaidos, skirtos gydyti jo priklausomybei nėra susiję su jam kaltinamojo padarytais sužalojimais, todėl jos iš kaltinamojo nepriteistinos.

M. T. nurodo, kad 2022 m. liepos 26 d. buvo atleistas iš darbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nes dėl sveikatos negalėjo dirbti darbo sutartyje sutartų darbų. Iš nukentėjusiojo paaiškinimų matyti, kad jis darbo sutartį nutraukė savo noru, o ne dėl sveikatos būklės. Nukentėjęs nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis dėl kaltinamojo jam padarytų sužalojimų prarado galimybę dirbti ankstesnį darbą, kad ši aplinkybė buvo konstatuota atlikus jo sveikatos patikrinimą ir buvo duota išvada, kad jis negali dirbti ankstesnio darbo. Šio fakto neįrodžius, 7 677,64 Eur negautos pajamos negali būti priteisiamos. Be to, kaip matyti iš teismo išreikalautos pažymos, nukentėjusiojo gautos pajamos nurodytoje bendrovėje siekė ne daugiau kaip 1 006,40 Eur (su mokesčiais) (t. 4, b. l. 188–192), įrodymų, kad jo darbo užmokestis sudarė 1 191,51 Eur (be mokesčių), kaip nurodo nukentėjęs, jis nepateikė. Sąskaitos išrašas patvirtina, kad nukentėjusiajam bendrovėje buvo mokamas ne tik darbo užmokestis, bet ir kitos išmokos (t. 4, b. l. 181), tačiau kokios, nukentėjęs nenurodė, o visas išmokėtas išmokas skaičiuoti kaip jo gautą užmokestį, nėra pagrindo. Atsižvelgus į nurodytus argumentus, 7 677,64 Eur negautų pajamų nukentėjusiajam nepriteistinos, neįrodžius, kad darbo netekimą suponavo Ž. S. nagrinėjamoje byloje nustatyti kalti veiksmai, t. y. nenustačius priežastinio ryšio tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmės – nukentėjusiojo darbo praradimo.

Kaip nepagrįstas atmestinas ir nukentėjusiojo prašymas priteisti kaip patirtą neturtinę žalą 4 000 Eur nosies pertvaros operacijai (t. 4, b. l. 178–180). Šios žalos nukentėjęs realiai nepatyrė, nėra susitaręs dėl šios operacijos atlikimo su UAB ,,Forma Perfecta“, nukentėjęs pateikė tik preliminarų šios bendrovės kainoraštį. Kaip matyti iš jo pateiktų dokumentų ir paaiškinimų, kad jis dar atlieka tyrimus (registruotas radiologiniam tyrimui) (t. 5, b. l. 19) ir tik po tyrimų bus sprendžiama, kokia operacija bus atlikta, kas ją atliks, kiek ji kainuos ir kiek bus kompensuojama Valstybinės ligonių kasos. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo šios sumos vertinti kaip patirtos nukentėjusiojo ir 4 000 Eur priteisti iš kaltinamojo.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos padarymo pažymėtina, kad Ž. S. pasikėsino į vieną iš svarbiausių įstatymo ginamų vertybių – asmens sveikatą, sveikata sutrikdyta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ne mažiau kaip trimis smūgiais, dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjęs patyrė fizinį skausmą, turėjo nepatogumų vykstant į gydymo įstaigas bei dėl sulaužytų nosies kaulų pasunkėjusio kvėpavimo, veidas kurį laiką po įvykio buvo sutinęs, jame buvo kraujosruvų, todėl buvo apribotos jo galimybės bendrauti, kurį laiką buvo nedarbingas. Pateikti medicininiai išrašai patvirtina, kad nukentėjusiajam turės būti atliekama operacija, todėl jis išgyvena baimę dėl ateities, nosis yra deformuota, todėl išgyvena dėl estetinės jos išvaizdos, jaučia skausmus (t. 5, b. l. 19–20).