- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-08-24
- Bylos Nr.
- A5.-873-970/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00129-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Džiuginta Plukienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. A.
- Institucija
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, netekėjusios, dirbančios uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „T. T.“ (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. A., būdama UAB „T. T.“ (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad visi dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. 2020 m. liepos 23 d. leido A. S. bendrovės veiklavietėje – (duomenys neskelbtini), atlikti padavėjo funkcijas (surinkinėjo nuo stalelių panaudotus indus), suteikė darbo rūbus, sutarė už atliktą darbą mokėti minimalų valstybės patvirtintą darbo užmokestį, nesudariusi su juo rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą neinformavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinio skyriaus ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1, 2 dalis, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. A. teismo posėdyje prisipažino padariusi nusižengimą. Paaiškino, kad 2020 m. liepos 23 d. apie 10 val. susitiko su A. S. dėl darbo UAB „T. T.“, sutarė su juo dėl pareigų, darbo sąlygų, atlygio bei, kad jis 17 val. ateitų į restoraną išbandyti darbo, t. y. stebėtų dirbančius bei nurinktų lėkštes. Tą pačią dieną pranešė buhalterei, jog suruoštų darbo sutartį, pati turėjo išvykti į renginį, todėl vieno iš restorano darbuotojų paprašė atvykus A. S., paimti iš jo prašymą dėl priėmimo į darbą, surinkti reikiamus duomenis įdarbinti bei leisti jam išbandyti darbą. Kaip buvo sutarę, 17 val. A. S. atėjo į restoraną, jam buvo išduota prijuostė, jis buvo instruktuotas ir jam buvo pavesta stebėti ir nurinkinėti indus, ką jis ir darė iki patikrinimo atlikimo. Iškart po atlikto patikrinimo su A. S. sudarė rašytinę darbo sutartį, o kitą dieną – 2020 m. liepos 24 d., pranešė Sodrai apie jo įdarbinimą. Nusižengimą padarė, nes restorane liepos mėnesį esant daug lankytojų, reikėjo daugiau darbuotojų, o dėl didelio darbo krūvio nespėjo tinkamai suforminti visų reikiamų dokumentų, be to, A. S. buvo leista išbandyti darbą ir nuspręsti, ar jis tinka šiam darbui bei sutinka jį dirbti, už šį laiką nebuvo sutartas atlyginimas, dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. A. prisipažinimo, jos kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje, įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, kuriame užfiksuotas nusižengimo faktas (b. l. 3-4), operatyvinio patikrinimo pažyma (b. l. 5-6), A. S. paaiškinimu, kad su UAB „T. T.“ (duomenys neskelbtini) I. A. žodžiu sutarė dėl darbo, darbo užmokesčio, darbo sutartis nebuvo sudaryta, nes norėjo pažiūrėti, kokios darbo sąlygos, todėl 2020 m. liepos 23 d. 17 val. atėjo į kavinę, jam buvo uždėta prijuostė ir jis turėjo stebėti iš šono, kaip vyksta darbas bei nuspręsti dėl darbo ateityje, keletą kartų surinko indus nuo stalo, už šią dieną jam nebuvo žadamas atlyginimas (b. l. 7), 2020 m. liepos 23 d. darbo sutartimi Nr. 92 (b. l. 14-15), kita bylos medžiaga. DK 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Pagal DK 42 straipsnio 1 dalį darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 straipsnio 2 dalis). Siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Ši teisės norma reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 43 straipsnis). Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Iš byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų darytina išvada, kad byloje įrodyti visi nelegalaus darbo sudėties požymiai, t. y. nustatyta, kad tarp UAB „T. T.“ ir darbuotojo A. S. susiklostė darbo teisiniai santykiai, nes minėtas darbuotojas 2020 m. liepos 23 d. realiai dirbo UAB „T. T.“ naudai, paklusdamas šios bendrovės nustatytai darbo tvarkai, už atliktą darbą sutartas atlyginimas iš UAB „T. T.“, tačiau darbas buvo dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties bei apie įdarbinimą nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog darbuotojo ir darbdavio faktinė darbo sutarties dalis, jog išbandymo metu bus dirbama neatlygintinai, nekliudo darbdavio veika kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. liepos 30 d. operatyvaus patikrinimo pažyma patvirtina, kad nusižengimo padarymo metu UAB „T. T.“ (duomenys neskelbtini) buvo I. A. (b. l. 5-6), kuri yra atsakinga už tinkamą įmonės darbo organizavimą ir privalėjo užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus, tačiau ji leido 2020 m. liepos 23 d. dirbti bendrovėje darbuotojui A. S. nesudariusi su juo rašytinės darbo sutarties ir apie jo įdarbinimą nepranešusi VSDFV teritoriniam skyriui ne mažiau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbuotojo darbo pradžios, tuo pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir tokie jos veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta skirti nuobaudą – baudą nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. I. A. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis). I. A. bylos duomenimis yra bausta, tačiau tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, dirba, suprato savo elgesio neatsakingumą. Sprendžiant nuobaudos skyrimo klausimą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas, konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal suformuotą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr. ATP-510-508/2014). Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartis byloje Nr. AN2-315-485/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. A. kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino ir gailėjosi, rašytinę darbo sutartį su A. S. sudarė tą pačią dieną, iš karto po atlikto patikrinimo, apie jo įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui pranešė kitą dieną (b. l. 14-15), ji anksčiau už administracinius nusižengimus, susijusius su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, nebausta (b. l. 8-12), kas leidžia pagrįstai spręsti, kad I. A. nėra linkusi daryti šios rūšies administracinius nusižengimus, nusižengimo padarymo motyvai nėra savanaudiški ar piktavališki ir šis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio nei sąmoningo priešingo teisei elgesio pasekmė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nustatytas tik vienas atvejis, kai asmeniui buvo leista dirbti sulygus dėl išbandymo, tačiau nesudarius rašytinės darbo sutarties bei apie asmens priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui, byloje nenustatytas nelegalaus darbo sistemingumas ar didelis mastas, nelegalus darbas nesukėlė didesnių neigiamų pasekmių, nes nelegalus darbas truko itin trumpą laiką (kelias valandas), šis trunkamasis administracinis nusižengimas buvo nutrauktas iš karto po atlikto patikrinimo. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad šiuo atveju I. A. padaryto nusižengimo pavojingumas yra mažesnis nei įprasti atvejai, kuomet nelegalūs darbuotojai įmonėse dirba ilgą laiką, sistemingai, didelėmis apimtimis, yra nuslepiami mokesčiai ir pan., todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju už ANK 95 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą sankcijos ribose paskirta nuobauda būtų per griežta, neadekvati padarytam nusižengimui ir jo pavojingumui, o ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos taikymo tikslai bus pasiekti I. A., taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir paskiriant mažesnę administracinę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-13-360/2018, 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-502-417/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-507-485/2017, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-185/2017 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 25 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,
nutaria:
I. A. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.