- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-29
- Bylos Nr.
- AN2-13-360/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00286-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus (toliau – VDI) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
L. Š. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskirta 250 Eur bauda už tai, kad būdamas darbdaviu, L. Š. įmonės savininku, 2017 m. spalio 13 d., apie 10.30 val. leido dirbti S. S., gimusiai (duomenys neskelbtini) , pagalbine darbuotoja įmonės patalpose (duomenys neskelbtini), nesudaręs su ja rašytinės darbo sutarties ir apie jos įdarbinimą nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau –VSDFV) teritoriniam padaliniui, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
VDI apeliaciniu skundu prašo nutarimą panaikinti ir L. Š. paskirti administracinę nuobaudą ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos ribose. Nurodo, kad L. Š. padarytas nusižengimas – nelegalus darbas, vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymo nuostatas, todėl ANK šis nusižengimas įvertintas kaip vienas iš pavojingiausių. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. L. Š. skirta nuobauda yra aiškiai neproporcinga. Byloje duomenų, kurie rodytų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui šiuo atveju skiriama nuobauda negalėjo būti tinkamai individualizuota įstatymo leidėjo numatytos sankcijos ribose ar kad tokia nuobauda bus aiškiai neteisinga ar neproporcinga padarytam nusižengimui, nėra. Šis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą jį darančiam asmeniui, todėl paskirta simboline nuobauda ne tik nepasiekiami nuobaudų skyrimo tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas - nusižengimą padaręs asmuo skatinamas daryti naujus nusižengimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su nusižengimu gauta nauda. Pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Aplinkybės, kuriomis remdamasis teismas L. Š. skyrė mažesnę baudą negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, yra reikšmingos tik parenkant administracinę nuobaudą pagal sankciją už padarytą nusižengimą, tačiau nelaikytinos išimtinėmis ir nesudaro pagrindo skirti nuobaudą, kuri yra keturis kartus mažesne nei minimali ANK 95 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta bauda. L. Š. paskirta administracinė nuobauda yra aiškiai per švelni, neatitinkanti padaryto nusižengimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, paskirta nesilaikant ANK 34 straipsnyje nustatytos administracinės nuobaudos rūšies parinkimo, baudos dydžio nustatymo tvarką reglamentuojančių taisyklių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo byloje nėra, apeliaciniame skunde keliamas L. Š. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas ir prašoma panaikinus apylinkės teismo nutarimą, kuriuo pažeidėjui buvo taikytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, priimti naują nutarimą, L. Š. skiriant baudą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, nes, apeliantės įsitikinimu, nėra jokių išimtinių aplinkybių, sąlygojančių švelnesnės nuobaudos skyrimą.
ANK 95 straipsnio 1dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, L. Š. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą skyrė 250 eurų baudą ir savo sprendimą išsamiai motyvavo, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėją charakterizuojančius duomenis. Apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams dėl nuobaudos individualizavimo.
Pagal suformuotą teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio, kuri taikoma ir administracinių nusižengimų bylose, vertinant ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo galimybes, paprastai nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengia atsakomybės, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygina padarytą žalą, byloje yra ir kitų jo asmenybę pozityviai apibūdinančių aplinkybių. Šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai nustatė L. Š. dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nei vienos sunkinančios aplinkybės. Pažeidėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog padarytas pažeidimas – vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų susijusių su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, kadangi nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus bei išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo teisinių santykių. Tačiau vis dėlto, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į šiuo konkrečiu atveju nustatytas bei nuobaudos skyrimui turinčias įtakos aplinkybes. Administracinį nusižengimą įvykdė pensinio amžiaus asmuo, kuris nusižengė pirmą kartą, natūralu, jog jo pajamos, kurias sudaro pensija bei nereguliarus uždarbis iš įmonės, kurioje dirba dar 4 darbuotojai, veiklos, nėra itin didelės. L. Š. nuo pat pažeidimo užfiksavimo momento bendradarbiavo su pareigūnais, paaiškino, kodėl padarė administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybės nevengė, byloje nėra neigiamai jį apibūdinančių duomenų. Apygardos teismas taip pat sutinka su apeliante, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Formalus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos laikymasis prasilenktų su konstitucine teisingumo samprata, t. y. kad skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (reikalaujama laikytis proporcingumo principo). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Per griežtas nubaudimas iškreiptų ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų siekimą ir formuotų asmeniui neigiamą nuostatą apie teisingumą vykdančias institucijas. Todėl ANK 34 straipsnio 5 dalis nagrinėjamu atveju, įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, apylinkės teismo buvo pritaikyta teisėtai ir pagrįstai.
Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad yra pagrindas tikėti, kad L. Š. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir daugiau nedarys teisės pažeidimų. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti įgyvendinti pažeidėjui paskyrus mažesnę, negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, baudą, teisėta ir pagrįsta, nuobauda individualizuota tinkamai, nėra per švelni, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o pateiktas VDI apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.