Kauno apygardos teismo nutartis

2018-08-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-315-485/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-03
Bylos Nr.
AN2-315-485/2018
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00205-2018-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Pažeidėjas
A. S.
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-315-485/2018
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00205-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.3; 16.9.4; 21.11.10; 21.11.11 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 3 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nutarties A. S. administracinių nusižengimų byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2018 m. kovo 21 d. 9.20 val. magistralinio kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai (duomenys neskelbtini) km vairavo automobilį ir lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kur Kelių eismo taisyklės lenkti draudžia, t. y. kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje bei išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 8 punkto reikalavimus. Šiais savo veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje, už kuriuos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistės (toliau – Institucijos) 2018 m. balandžio 19 d. nutarimu A. S., vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė 170 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Nesutikdamas su priimtu Institucijos 2018 m. balandžio 19 d. nutarimu A. S. jį apskundė teismui. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. gegužės 18 d. nutartyje A. S. skundą atmetė ir Institucijos 2018 m. balandžio 19 d. nutarimą paliko nepakeistą, konstatavus jo pagrįstumą ir teisėtumą. A. S. apygardos teismo prašė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nutartį, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę.Skunde nurodė, kad dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi, vežioja krovinius po visą Europą, todėl jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Netekus teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams, jis praras darbą. Pareiškėjo nuomone, skiriant jam nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, finansinę padėtį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad praradus teisę vairuoti transporto priemonę daugiau kaip vienam mėnesiui, jis praras darbą ir neteks pajamų šaltinio, o tai labai apsunkins jo gyvenimo sąlygas.Institucijos atsiliepime prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmetamas.Ginčo dėl padarytų administracinių nusižengimų fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniame skunde keliamas A. S. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant panaikinti skundžiamą nutartį dėl nepagrįstai nepritaikytų ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, ir byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.Galimybę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 5 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.).Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra.Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2018 m. balandžio 19 d. nutarimu A. S. pripažino padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus ir paskyrė minimalias administracines nuobaudas – atitinkamai 60 Eur ir 170 Eur baudas bei minimalią, tačiau privalomą, administracinio poveikio priemonę – 3 mėnesiams atėmė specialiąją teisę valdyti transporto priemones. Pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarytą pažeidimą numatė privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 mėnesių iki 6 mėnesių. Ginčijant nuobaudos skyrimo procesą, jog nebuvo atsižvelgta į padarytų nusižengimų pobūdį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, finansinę padėtį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, skundą nagrinėjantis teismas šias aplinkybes patikrino ir pagrindo sutikti su tokia skundo argumentacija nenustatė. Institucijos pareigūnas skirdamas administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę įvertino padarytų nusižengimų pobūdį, nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino juos padaręs, padėjo juos išaiškinti ir dėl savo veiksmų gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatė, vertino A. S. asmenybę ir jo padėtį, jog jo darbas susijęs su specialios teisės būtinumu, ir paskyrė minimalias įstatyme nustatytas administracines nuobaudas. Apeliantas siekia, kad būtų neatimta teisė vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams, kadangi jo darbiniai santykiai tiesiogiai susiję su transporto priemonių vairavimu. Pirmosios instancijos teismas, neskirdamas A. S. švelnesnių nei ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje sankcijose numatytų nuobaudų, teisingai įvertino visas bylos aplinkybes, sietinas su nuobaudos skyrimu, atsižvelgė į skunde nurodytas aplinkybes, ir vadovaudamasis suformuota teismų praktika dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo administracinių nusižengimų bylose, pagrindo trumpinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą labiau, nei numatyta straipsnių sankcijose, neįžvelgė.Apygardos teismas pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybės dėl teisės vairuoti transporto priemones reikalingumo nuvykimui į darbą ar darbo funkcijų atlikimui, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Nagrinėjamoje byloje be nurodytų darbinių santykių užtikrinimo ir jų nepraradimo aplinkybių, vertinant ne tik padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pavojingumą visuomenės ir kitų eismo dalyvių atžvilgiu, analizuojami duomenys apie A. S. asmenybę, kur byloje nustatyta, jog jis šias veikas padarė ne pirmą kartą, jos nebuvo atsitiktinės, A. S. jau yra baustas administracine tvarka, kas jį apibūdina ne itin išimtinai teigiamai. Nesant kitų aplinkybių, kurios būtų vertinamos išskirtinai išimtinėmis dėl šios įstatymo leidėjo išlygos taikymo švelninant nusižengimo sankcijoje nustatytą nuobaudą bei privalomą administracinio poveikio priemonę, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, taikius ANK 34 straipsnio 5 dalies straipsnio nuostatą, nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Taigi, išanalizavus bylos medžiagą, pateikto skundo argumentaciją apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti A. S. ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą normą, skiriant jam mažesnę baudą, negu sankcijoje numatyta minimali, nenustatyta. Skunde nurodytos aplinkybės dėl apelianto darbo ir tai, kad praradus teisę vairuoti trijų mėnesių laikotarpiui, jis neteks darbo, nelaikytina išimtine aplinkybe, dėl kurios turėtų būti sutrumpintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino nei numatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje paskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei veikos mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principus. Apelianto patiriami suvaržymai yra padarytų administracinių nusižengimų pasekmė. Atsižvelgiant į teismų praktiką ir išaiškinimus šiuo aspektu administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančios labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.Apibendrinant visa kas išdėstyta, konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismas tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti A. S. paliekant minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės taikymą. Skunde apeliantas nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui būtų nežinomos ar kurios būtų neįvertintos arba įvertintos netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais, kad A. S. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai ir, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Aukštesniojo teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad Institucija paskyrė A. S. per griežtą nuobaudą, nes vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, o specialios teisės atėmimas minimaliam įstatyme numatytam terminui yra adekvati ir proporcinga padaryto nusižengimo prevencinė priemonė, kurią paskyrus nepažeidžiami nei teisingumo, nei protingumo, nei humaniškumo principai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas, atmesdamas A. S. skundą dėl Institucijos nutarimo, įstatymo nuostatų nepažeidė, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei apelianto skundo argumentus, savo sprendimą motyvavo, todėl aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, tenkinti skundą ir keisti skundžiamą nutartį nėra jokio pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Remeika