Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-02-01 nutarimo D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. B. skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-02-01 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK, įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) 41³ str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 34 str. 5 d., nubaustas 400 Eur bauda.

D. B. nubaustas už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, leido A. Š., laikotarpiu nuo 2016-09-13 08.00 val. iki 2016-09-13 11.40 val., t. y. iki patikrinimo momento, dirbti UAB (duomenys neskelbtini) naudai (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) statybos objekte – (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pagalbiniu darbininku, nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDF) teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Taip D. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 2 p., 99 str. 6 d. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju prašymas dėl pažeidimo perkvalifikavimo nėra gautas, o be to, šį klausimą jau sprendė apylinkės teismas, kuris skundžiamame nutarime nurodė, jog perkvalifikuoti pažeidėjo veiką iš ATPK 41³ str. 1 d. į ANK 95 str. 1 d. nėra pagrindo, nes ATPK 41³ str. 1 d., kuri atitinka naujojo ANK 95 str. 1 d., yra numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė, su kuo neturi pagrindo nesutikti aukštesnės instancijos teismas, apeliacinis skundas nagrinėjamas pagal iki 2016-12-31 galiojusias ATPK normas.

ATPK 41³ str. 1 d. numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 Eur iki 2896 Eur.

Apeliaciniame skunde nekeliamas pažeidėjo kaltės bei veikos kvalifikavimo klausimas, tačiau nesutinkama su jam paskirta švelnesne nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda, kuri, Institucijos nuomone, yra per švelni ir neleis pasiekti ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, todėl, apeliantės teigimu, pažeidėjui už nelegaliai dirbusį asmenį turėtų būti paskirta bauda ATPK 41³ str. 1 d. sankcijos ribose, laikantis administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų bei atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, numatytas ATPK 31 ir 32 str. (ATPK 30 str.).

ATPK 30² str. 1 d. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Apeliacinio skundo kontekste pažymima, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Būtent ATPK 30¹ str. 1 d. arba naujojo ANK 34 str. 5 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Atsižvelgęs į šias nuostatas bei įvertinęs bylos duomenis, aukštesnės instancijos teismas šiuo atveju visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., gali būti įgyvendinti pažeidėjui už ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrus ir mažesnę baudą nei numatyta sankcijoje minimali.

Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad nelegalus darbas iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Taip pat nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmonių teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Paprastai nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių.

Šiuo atveju iš byloje nustatytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad D. B. tokių ketinimų turėjo. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, A. Š. UAB (duomenys neskelbtini) dirbti pradėjo 2016-09-13, tą pačią dieną buvo pranešta SODRAI apie jo įdarbinimą šioje įmonėje, į bylą taip pat yra pateikta 2016 m. rugsėjo 12 d. darbo sutartis, pasirašyta šalių – darbdavio atstovo D. B. ir A. Š.. D. B. dėl padaryto pažeidimo savo kaltę iš esmės pripažino, ir tai pirmosios instancijos teismas įvertino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Jis parodė, kad A. Š. į darbą priėmė nuo 2016-09-13, o kadangi 2016-09-12, t. y. sutartą dieną nepavyko su juo pasirašyti darbo sutarties, darbo sutartis buvo pasirašyta 2016-09-13 anksti ryte – apie 7.15 val., tą pačią dieną buvo pasirašyti ir visi darbo žurnalai bei apie 10.30 val. apie A. Š. įdarbinimą buvo pranešta SODRAI. Nežino, kodėl VSDFV fiksuotas pranešimo laikas yra 11.40 val., apie A. Š. įdarbinimą SODRAI pranešė buhalterė R. B.. Pripažįsta, kad pažeidimą – laiku nepranešė SODRAI apie A. Š. įdarbinimą padarė nepiktybiškai, o dėl jo nurodytų susiklosčiusių aplinkybių. Šiuos D. B. parodymus teismo posėdyje patvirtino ir kaip liudytoja apklausta buhalterė R. B., kuri nurodė, jog tvarko UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriją, ruošia darbo sutartis. Apie tai, kad A. Š. bus įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini), ji žinojo 2016-09-12, tą dieną suruošė ir darbo sutartį, tačiau minimą dieną sutartis pasirašyta nebuvo, todėl pranešimas SODRAI apie A. Š. įdarbinimą nebuvo išsiųstas. Kitą dieną – 2016-09-13 ryte, apie 7 val., atvažiavo D. B., paėmė A. Š. darbo sutartį, darbo žurnalus, įsakymą ir juos išsivežė, o praėjus valandai grąžino visus dokumentus su A. Š. parašais. Apie A. Š. įdarbinimą ji pranešė SODRAI, tiksliai laiko nepamena, tačiau tai buvo 2016-09-13 pirmoje dienos pusėje, galimai apie 11 val. A. Š. taip pat parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti nuo 2016-09-13, tą pačią dieną, ryte, pasirašė darbo sutartį, kurią paliko pas darbdavį, ketino eidamas iš darbo ją pasiimti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šias aplinkybes A. Š. patvirtino jam jau nesant su darbdaviu darbiniuose santykiuose, o tai pašalina abejonę, jog tokius parodymus jis duoda dėl susiklosčiusių darbinių santykių ir iš to jam galinčios kilti grėsmės jo interesams. Be to, minimų asmenų parodymus patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga – darbo sutarčių registravimo žurnalo, darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalo duomenys. Taigi iš aptartų duomenų akivaizdu, tai skundžiamame nutarime nurodė ir apylinkės teismas, kad tarp darbuotojo A. Š. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. B. buvo susitarimas dėl darbo sutarties sąlygų, kuris buvo nustatyta tvarka įformintas, pasirašant darbo sutartį, tačiau pavėluotai buvo išsiųstas pranešimas VSDFV Panevėžio skyriui apie A. Š. įdarbinimą (VSDFV pranešimą apie A. Š. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2016-09-13 gavo 2016-09-13 11.40 val.). Visos šios aplinkybės rodo, jog pažeidimas nebuvo iš anksto planuotas, buvo padarytas atsitiktinai susiklosčius aplinkybėms, o ne piktybiškai siekiant pažeisti įdarbinimo tvarką, nuslėpti mokesčius, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad D. B. už analogiško pažeidimo padarymą anksčiau nėra baustas, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidimas truko labai trumpai. Taip pat pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad iki aptariamo įvykio UAB (duomenys neskelbtini) būtų daugiau nustatyta nelegalaus darbo faktų. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia pripažinti, kad šiuo konkrečiu atveju D. B. padaryto pažeidimo pavojingumas yra mažesnis nei įprasti atvejai, kuomet nelegalūs darbuotojai įmonėse dirba ilgą laiką, sistemingai, didelėmis apimtimis, yra nuslepiami mokesčiai ir pan.

Atsižvelgus į padaryto teisės pažeidimo pobūdį bei jo aplinkybes, į tai, kad pažeidimu žymios žalos nebuvo padaryta, įvertinus pažeidėjo kaltės laipsnį, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisingą ir bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, nes faktinių duomenų visumos šiuo atveju visiškai pakanka tam, kad pažeidėjui būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. arba naujojo ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir jam paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje minimali. Taigi įvertinęs visus duomenis, apibūdinančius padaryto pažeidimo pobūdį bei jo aplinkybes, padarinius, pažeidėjo kaltės laipsnį bei jo asmenybę, aukštesnysis teismas, priešingai nei skunde teigia Institucija, konstatuoja, jog šioje byloje D. B. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., paskirta 400 Eur bauda nėra per švelni ir yra pakankama, kad būtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai (tiek nubaudimo, tiek prevenciniai). Pažymėtina, kad Institucija savo skunde nenurodo jokių svarių argumentų, kodėl administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., nebūtų pasiekti pažeidėjui paskyrus ir švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje minimali.

Apibendrindamas aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, išsamiai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio naikinti ar keisti Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-02-01 nutarimą palikti galioti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.