Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nutarimo D. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji, 2013-10-14, 7.49 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraustą privalomuoju draudimu, prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turtui, degalinėje pradėjo važiuoti neišėmusi kuro užpylimo vamzdžio, dėl ko sugadino degalinės įrangą. Nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešusi policijai su automobiliu pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą. Tokias veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 16, 106, 231.1, 234 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 7 d.

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. G. privalėjo suvokti, jog padarė eismo įvykį, ir vykdyti imperatyvias Kelių eismo taisyklėse įtvirtintas eismo dalyvių pareigas – įvykus eismo įvykiui, pasilikti eismo įvykio vietoje, pranešti apgadinto turto savininkui ar jo įgaliotam atstovui apie šį įvykį, jam nesant įvykio vietoje, iškviesti policiją į eismo įvykio vietą. Apeliantė nurodo, kad apie padarytą pažeidimą faktiškai pirmą kartą sužinojo tik iš gauto policijos pareigūno telefono skambučio, iki tol nenumanė padariusi kokį nors pažeidimą. Būtent tokios kategorijos bylose kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, pasireiškė tyčios forma, neretai būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra ir pačios administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N-⁵⁷⁵-2184/2011, N-⁵⁷⁵-2263 2011).

Skunde taip pat keliamas alternatyvus prašymas – sušvelninti už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirtą administracinę nuobaudą, t. y. sumažinti paskirtos baudos dydį ir neskirti specialiosios teisės atėmimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ str. taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-633/2011). Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju išimtinės aplinkybės, leidžiančios jos atžvilgiu taikyti minėtą straipsnį, yra šios – jos nuoširdus gailėjimasis dėl galimai padaryto pažeidimo, tai, kad pažeidimo metu ji nesuvokė apie tokio pažeidimo padarymą, yra charakterizuojama teigiamai bei teisė vairuoti transporto priemonę jai yra gyvybiškai būtina. Skunde D. G. pažymi, kad augina du nepilnamečius vaikus, kurie yra darželinio amžiaus, dėl vaiko D. G. specialių poreikių jis eina į specialų darželį (duomenys neskelbtini), kito vaiko darželis (duomenys neskelbtini), todėl apeliantei dirbant ir gyvenant Garliavoje yra būtina teisė vairuoti transporto priemones, nes, priešingu atveju, ji neturės galimybės mažamečius vaikus nuvežti į darželius ir eiti į darbą. Be to, ji gauna tik minimalų darbo užmokestį, kuris sudaro apie 750 Lt, ir tai yra vienintelis jos ir vaikų pragyvenimo šaltinis. Gaunamų pajamų vos užtenka patiems būtiniausiems šeimos poreikiams, todėl paskirta 3200 Lt bauda jai ir jos šeimai yra labai didelė ir tokios sumos ji neturi jokios galimybės sumokėti. Tokia teismo paskirta administracinė nuobauda sukels ypatingai skaudžias ir ilgalaikes pasekmes. Apeliantės manymu, išdėstytos aplinkybės turėtų būti savaime pripažįstamos aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnesnės nuobaudos taikymą.

Motyvuojamoji dalis

D. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Kaip matyti iš skundo turinio, D. G. savo kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 str. 5 d., 124¹ str. 7 d., pripažįsta ir šioje dalyje nutarimo neginčija, tačiau neigia padariusi pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti, skunde taip pat reiškiamas alternatyvus prašymas – sušvelninti už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirtą administracinę nuobaudą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubausta D. G., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl D. G. kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d. užtraukia <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

Nagrinėjamu atveju nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad D. G. veiksmuose nebuvo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė, neištraukusi kuro užpylimo įrenginio iš automobilio bako, degalinėje pradėjo važiuoti, ir išvažiuodama nutraukė dujų užpylimo žarną nuo pistoleto, nurodyta veika sugadindama UAB „LUKOIL BALTIJA“ turtą. Tai pastebėjusi ji sustojo, išlipo iš automobilio, bandė sujungti žarną su pistoletu, tačiau to padaryti nepavykus, pakabino kuro užpylimo įrenginio pistoletą, o žarną padėjo šalia ir nuvažiavo. Nors apeliantė teigia, kad nesuprato, jog padarė kokią nors žalą, kadangi matė, jog kuro pylimo žarna tik nusimovė nuo pistoleto, tačiau paminėti D. G. veiksmai, kuomet ji bandė apgadintą įrenginį pataisyti, neleidžia abejoti tuo, kad ji suprato, jog vairuodama transporto priemonę apgadino degalinei priklausantį turtą ir dėl tokio sugadinimo įrenginys negalėjo veikti būtent pagal paskirtį. Toks apeliantės elgesys, kuomet ji elgėsi neatsakingai, ir, išvykdama iš įvykio vietas, nurodytas aplinkybes dėl įrenginio sugadinimo ignoravo, yra ne jos atsakomybę šalinanti, o tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos įrodanti aplinkybė. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, D. G. turėdama vairuotojo pažymėjimą ir būdama eismo dalyvė, privalėjo suprasti, jog jos sukeltas įvykis pripažįstamas eismo įvykiu (judant transporto priemonei buvo apgadintas degalinei priklausantis turtas), taigi ji privalėjo suvokti ir jos, kaip rūpestingos ir atidžios vairuotojos, pareigą apie eismo įvykį, kurio metu padaryta turtinė žala, pranešti nukentėjusiajam asmeniui ar policijai, kaip tai numato Kelių eismo taisyklių 232 arba 234 p. nuostatos. Nors ji skunde aiškina, kad nepranešė degalinės darbuotojai, kadangi jos įvykio vietoje nebuvo, tačiau pažymėtina, kad tuo metu degalinės darbuotoja priminėjo prekes, bet vairuotoja nesiteikė apžiūrėti visos degalinės teritorijos, priešingai, niekam nepranešusi iš degalinės pasišalino. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ji nei įvykio dieną vėliau, nei paskesnėmis dienomis neinformavo nei degalinės darbuotojų, nei ėmėsi realių veiksmų suremontuoti įrenginį, nepranešė policijai apie jos pačios padarytą žalą, padarytos turtinės žalos iki šiol nėra atlyginusi. D. G. nurodomos aplinkybės, kad ji neturėjo laiko ieškoti degalinės operatoriaus, kadangi vėlavo į darbą, nepašalina pareigų, numatytų eismo įvykio dalyviui, ir nepanaikina jos atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, skubus pasitraukimas iš įvykio vietos yra vienas iš požymių, rodančių asmens tyčią. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad D. G., apgadinusi svetimą turtą, sąmoningai, t. y. tyčia, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo ji buvo susijusi, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, ir jos veikoje yra ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. nustatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties požymiai. D. G. skundo argumentai, kuriais bandoma sumenkinti degalinei padarytą žalą, nurodant, kad nustatytas žalos dydis yra neįrodytas, atmetami kaip nepagrįsti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kuro kolonėlės žarnos nutraukimo movos remontas dėl D. G. apgadinimo UAB „LUKOIL BALTIJA“ kainavo 96,60 Lt (b. l. 14-19) ir apygardos teismui abejonių dėl šio fakto nekyla.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas administracinės nuobaudos, paskirtos už ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, individualizavimo klausimas. Su šiais skundo argumentais dėl D. G. paskirtos per griežtos nuobaudos aukštesnysis teismas iš dalies sutinka.

ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>. Skundžiamą nutarimą priėmęs teismas, vadovaudamasis ATPK 30¹ str. nuostatomis, D. G. paskyrė 3200 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus ir su skundu pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai D. G. atžvilgiu taikydamas ATPK 30¹ str. nuostatas, vis dėlto paskyrė jai per griežtą, taigi neteisingai administracinę nuobaudą.

Sprendžiant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtos nuobaudos teisingumo klausimą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas, konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Būtent ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal suformuotą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju išskirtinėmis aplinkybėmis laikytina pati įvykio situacija, jos padariniai (padaryta žala nedidelė), D. G. asmenybė – dirba, yra charakterizuojama teigiamai, anksčiau nėra bausta pagal ATPK 130 str. 1 d., viena augina ir išlaiko du mažamečius vaikus, gauna mažas pajamas. Įvertinęs šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo apeliantei paskirta 3200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, yra aiškiai per griežta ir neadekvati jos padarytam pažeidimui ir pažeidimo pavojingumui. Atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, atsiradusias pasekmes, D. G. asmenybę, jos šeiminę ir turtinę padėtį, darytina išvada, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos taikymo tikslai bus pasiekti D. G. taikant ATPK 30¹ str. nuostatas ir sumažinant jai už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą paskirtą nuobaudą iki 1000 Lt baudos su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu šešiems mėnesiams. Tokio dydžio administracinė nuobauda neprieštarauja tokio pobūdžio bylose Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamai teismų praktikai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-10-2014, 2AT-7-4-2013 ir kt.).

Esant tokiai situacijai, skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nutarimas keičiamas dėl netinkamai paskirtos administracinės nuobaudos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 6 p., teismas

nutaria:

D. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nutarimo dalį, kuria D. G. nubausta už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., ir taikant ATPK 30¹ str., paskirti jai 1000 (vieno tūkstančio) litų dydžio baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., šia nutartimi už ATPK 130 str. 1 d. paskirtą nuobaudą subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nutarimu už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 7 d., paskirtomis nuobaudomis ir paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) litų dydžio baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.