Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. R. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio13 d. nutarties, kuria netvirtintas Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 1163 taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams.

Bausmės pradžia: 2013-10-14. Bausmės pabaiga: 2015-12-14.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 1163 taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad išvadai, jog V. R. būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra pagrindo.

Nesutikdamas su tokiu Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis V. R. skundu prašo panaikinti šią nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skunde nuteistasis nurodo, kad yra įgijęs 8 klasių išsilavinimą, staliaus ir dailidės specialybes, tik vieną kartą yra baustas drausmine tvarka, nuobaudą gavo už tai, kad į sandėlį nepridavė rankšluosčio. Nuteistojo nuomone, jis jau yra pasitaisęs, be to, visa Komisija balsavo už jo paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisijos nariai su juo bendravo, kiekvienas iš Komisijos narių jam uždavė klausimus, jis į visus klausimus atsakė, o Marijampolės rajono apylinkės teismas jo nematė ir neuždavinėjo jam klausimų, todėl jie negali nematęs žmogaus manyti, kad jis nepasitaisė ir atsisakyti patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Atsiliepimų V. R. skundą negauta.

Nuteistojo V. R. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK)157 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2015-09-01), numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nors nuteistasis V. R. jau yra atlikęs įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo klausimą pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, taip pat įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt.

Nuteistasis skunde akcentuoja savo teigiamą elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo nuteistojo argumentu verčia abejoti nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga.

Bausmę nuteistieji privalo atlikti tinkamai bei sąžiningai, vykdant BVK 110 straipsnyje numatytas pareigas, ir tai yra kiekvieno nuteistojo prievolė, pagal tai sprendžiama, ar nuteistasis gebės prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų, kurie skiriami pritaikius lygtinį paleidimą, ar probacija gali būti sėkminga. Tačiau negalima sutikti su nuteistuoju, kad jis jau yra pasitaisęs – V. R. vieną kartą yra baustas drausmine nuobauda, nors nuobauda negalioja, tačiau ji neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, gebėjimą laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų.

Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju, dvejus metus 2 mėnesius laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. O teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nuteistasis anksčiau teistas 7 kartus, šis teistumas - aštuntas. Nuteistajam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis išvadų iš ankstesnių teistumų, parodyto teismo pasitikėjimo nepadarė ir vėl nusikalto, padarydamas tyčinį apysunkį smurtinį nusikaltimą, neišnykus teistumui už ankstesnį taip pat smurtinį nusikaltimą, praėjus vos savaitei po paskutiniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. V. R. padaryti nusikaltimai, teistumų skaičius ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai. Nuteistasis nesugebėjo laikytis nustatytų taisyklių ir pataisos namuose (buvo padaręs pažeidimą, už ką buvo paskirta nuobauda), kas leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus, net įvertinus tai, kad bausmės atlikimo metu pataisos namų administracija jo elgesį vertina teigiamai, leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.

V. R. bausmę atlieka už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą. Iš Socialinio tyrimo ir Psichologinės tarnybos išvadų matyti, kad V. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė (86 balai pagal „OASys“), jo pakartotinio nusikalstamumo riziką didina kriminalinė biografija, netinkamas elgesio modelio pasirinkimas, alkoholio vartojimas. Nuteistasis laisvėje dalį pajamų gaudavo nusikalstamu būdu, dažnai pasirenka situacijas, kurios didina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra linkęs elgtis nerūpestingai, rizikingai, dažnai kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti jokių alternatyvų, praranda savitvardą, į problemas įsivelia dėl to, kad neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių. Vyrauja įsigalėję asocialaus elgesio nuostatos, nuteistasis negeba kritiškai vertinti savo nusikalstamo elgesio. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo pavojingumas visuomenei vis dar išlieka, todėl neleidžia daryti išvados, kad V. R. jau atliko pakankamą laisvės atėmimo bausmės dalį ir jam gali būti taikoma probacija.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad priešingai nei Komisija, kuri savo nutarime per daug sureikšmino teigiamai V. R. charakterizuojančias aplinkybes, apylinkės teismas objektyviai ir nešališkai įvertino visus lygtinio paleidimo taikymui svarbius įstatyme numatytus kriterijus ir pakankamai išsamiai motyvavo savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad įvertinus aplinkybes, susijusias su ankstesniais teistumais, nustatyta nusikalstamo elgesio rizika ir kitus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nuteistajam ir valstybės taikomas prievartos poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, kad paveiktų jį ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, o ne sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šiuo metu V. R. lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti Lietuvos respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus neįgyvendinta bausmės paskirtis ir bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad padaryta veika, jos pobūdis, nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai, nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai neduoda pagrindo spręsti, jog V. R. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio13 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Pažymėtina, jog nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. (2015 m. birželio 23 d. įstatymas Nr. XII-1818 (TAR, 2015, Nr. 2015-11069)) įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso redakcija. Buvo pakeista BVK 157 straipsnio 1 dalis, joje nurodant, kad „Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“. Nors tiek Komisijos nutarimas, tiek pirmos instancijos teismo nutartis buvo priimta vadovaujantis ankščiau (iki 2015 m. rugsėjo 1 d.) galiojusia įstatymo redakcija, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įsigaliojusi naujoji įstatymo redakcija – pasikeitę formalieji lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo pagrindai, nuteistojo V. R. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, įtakos neturi, nes nuteistasis lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka nei pagal naująją, nei pagal senąją įstatymo redakciją.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. R. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.