- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-14
- Bylos Nr.
- e2A-847-896/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11777-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- S. R.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-44-962/2020 pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovui V. V. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė pakeisti 2015 m. balandžio 22 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1857-896/2015 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo V. V. išlaikymą nepilnametei dukrai F. R., gim. (duomenys neskelbtini), mokant periodinėmis išmokomis po 280 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės, pinigus pervedant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą banke, paskiriant ieškovę uzufrukto teisėmis šių lėšų tvarkytoja iki dukters pilnametystės, Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuojant priteistą pinigų sumą.
2. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. balandžio 22 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1857-896/2015 buvo patvirtinta taikos sutartis, kurios pagrindu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai F. R., gim. (duomenys neskelbtini), bei išlaikymo įsiskolinimas. Teismo procesiniu sprendimu atsakovas iki šios dienos mokėjo dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 110 Eur. Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos praėjo daugiau nei ketveri metai, per šį laikotarpį pakito ekonominė situacija Lietuvoje, ženkliai padidėjo prekių ir paslaugų kainos, pakito valiuta, padidėjo vaiko poreikiai. Atsakovas vaiko poreikiais nesidomi, su dukra nebendrauja ir jokiomis papildomomis išlaidomis prie dukters poreikių tenkinimo neprisideda. Mergaitė lanko papildomą ugdymą – vokalo studijas, anglų kalbos pamokėles, sportuoja laisvalaikiu. Vien mergaitės ugdymui: darželis, papildomas ugdymas ir mergaitės draudimas per mėnesį kainuoja 170 Eur. Be to, mergaitė pastaruoju metu greitai auga, todėl jos drabužiai ir avalynė greitai būna per maži, kas taip pat didina išlaidas. Mergaitės ugdymo įstaigos nėra vienoje vietovėje, todėl ieškovei tenka ją vežioti, nes ji dar per maža, kad pati galėtų važinėti iš vienos vietos į kitą, padeda ieškovės mama. Mergaitės poreikiai turi būti patenkinti, tačiau iš atsakovo priteisto išlaikymo dydis šiuo metu neatitinka dukters būtiniausių poreikių tenkinimo dukros ugdymui, maistui, higienai, vitaminams ir kartais vaistams, ugdymo priemonėms, ekskursijoms ir komunaliniams mokesčiams bei atostogoms, kelionei į ugdymo įstaigas, reikia per mėnesį mažiausiai 600 Eur.
3. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad vaikui priteistinas išlaikymas turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai, kuri nuo 2015 m. nutarties priėmimo iš esmės nėra pasikeitusi, tačiau atsakovas pripažįsta, kad pasikeitė vaiko poreikiai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, nei atsakovo, todėl ir išlaikymą šalys turi teikti proporcingai savo turtinei padėčiai, iš atsakovo galėtų būti priteista 180 Eur per mėnesį suma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė 2015 m. balandžio 22 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-1857-896/2015 priteisto išlaikymo F. R. dydį, padidinant išlaikymą ir priteisė iš atsakovo V. V. dukters F. R., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas sumokant iki einamojo mėnesio 25 dienos į ieškovės S. R. atsiskaitomąją banko sąskaitą, nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. liepos 10 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę S. R., likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo V. V. ieškovei S. R. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo V. V. 38 Eur žyminio mokesčio valstybei.
5. Teismas nustatė, kad nuo Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarties priėmimo, kuria priteistas išlaikymas F. R. po 110 Eur, praėjo beveik penkeri metai, priteisiant šio dydžio išlaikymą F. dar nebuvo vienerių metų, ji nelankė ugdymo įstaigos, buvo visiškai kiti jos poreikiai, o šiuo metu mergaitei yra penki metai (vasarą sueis šešeri), ji lanko ugdymo įstaigą – darželį, papildomus lavinančius užsiėmimus, be to, vaikui natūraliai augant ir vystantis, padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma, pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų piniginių lėšų dydis, be to, pasikeitė ekonominė situacija, nes nuo 2015 metų šalyje buvo įvesta nauja valiuta ir nuo to laiko iki šiol iš esmės pasikeitė kainų lygis, minimali mėnesio alga, kuri 2015 m. nutarties priėmimo metu buvo 300 Eur, o šiuo metu yra 607 Eur.
6. Teismas padarė išvadą, kad pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiams reikalingų piniginių lėšų dydis ir, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikių užtikrinimą, yra būtina pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi priteisto išlaikymo dydį, kadangi iš atsakovo priteisto išlaikymo dukters net būtiniausiems poreikiams patenkinti šiuo metu nepakanka.
7. Teismas nurodė, kad ieškovei CPK 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t. y. kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnametei dukrai augant, lankant ugdymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai padidėjo. Ieškovė į dukters poreikius neįtraukė jokių prabangos prekių ar protingas lavinimo bei laisvalaikio išlaidas peržengiančių poreikių.
8. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą poreikių skaičiuotę, šalių dukters amžių – 5 metai, lankomą įstaigą – vaikų darželis, tai, jog F. R. rugsėjo mėnesį pradės lankyti mokyklą, įvertinęs šiuo metu jos lankomus papildomus užsiėmimus, jų kainą bei pateiktus rašytinius įrodymus apie patiriamas išlaidas papildomų užsiėmimų lankymui (vokalinis dainavimas – 60 Eur/mėn., darželis – vidutiniškai 35 Eur/mėn., anglų kalba – 32 Eur/mėn., draudimas – 30 Eur/mėn., duomenų apie išlaidas lengvosios atletikos bei baleto būreliams nepateikta), specialiųjų poreikių nebuvimą, sprendė, jog F. R. išlaikymui optimali mėnesio suma, teikiama abiejų jos tėvų bei gaunant valstybės paramą, yra 560 Eur. Nors atsakovas teigė, kad pakankama suma, priteisiama iš jo dukters išlaikymui būtų po 180 Eur per mėnesį, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui ir visapusiškam vaiko vystymuisi yra pakankama jo siūloma išlaikymo suma.
9. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie šalių turtinę padėtį, padarė išvadą, kad šalių materialinė padėtis yra panaši, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra jauno amžiaus, sveiki ir darbingi, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nepateikta), turi nekilnojamojo turto, todėl yra pajėgūs teikti savo nepilnametei dukrai reikiamo, ne tik minimalaus, dydžio išlaikymą. Atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau pateikti duomenys patvirtina, jog jam skirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios vidurkis – 601 Eur/mėn. Atsakovas yra įgijęs aukštąjį inžinerinį išsilavinimą, nurodė, kad už minimumą galėtų pradėti dirbti tą pačią dieną, tačiau tai jo netenkina, greitu laiku susiras gerokai labiau apmokamą darbą. Be to, pats atsakovas savo poreikių skaičiuoklėje nurodė, kad gauna papildomas pajamas iš pedagoginės veiklos, o liudytoja apklausta atsakovo sužadėtinė R. O. parodė, kad atsakovas rašo projektus ir už tai gauna lėšas.
10. Teismas sprendė, jog atsakovas, teigdamas, jog jo finansinė padėtis yra prasta, pats maksimaliai nėra išnaudojęs visų galimybių gauti papildomų pajamų savo paties ir nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams užtikrinti. Be to, liudytoja R. O. nurodė, kad atsakovas ženkliai prisidėjo prie jos namų gerovės, savo iniciatyva ir savo lėšomis nupirko indaplovę, virtuvės baldus, lauko duris, balkono duris, lovą, kompiuterį, televizorių, ko ji pati nebūtų galėjusi nusipirkti. Be to parodė, kad atsakovas išlaiko du butus Jonavoje, kurių vienas yra jo, o kitas paveldėtas iš mamos. Atsakovas teigė, jog iš mamos butą yra paveldėjęs ne jis, o jo dukra. Atsakovas neginčijo, kad prisideda prie sužadėtinės R. O. vaikų išlaikymo. Teismas padarė išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, byloje nesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo dukrai, kurios fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja.
11. Teismas, nustatęs, jog šalių materialinė padėtis yra panaši, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pagrindu mokamą išmoką vaikui, kurios dydis šiuo metu – 60 Eur per mėnesį, iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnametei dukrai F. R. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. liepos 10 d.) iki vaiko pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atsakovas V. V., atstovaujamas advokato A. T., apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2020 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-44-962/2020 dalyje dėl išlaikymo priteisimo, kurioje iš atsakovo V. V. dukters F. R., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteista po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir priteisti iš atsakovo V. V. dukters F. R., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškovė ieškinyje nurodė kokias apytikriai išlaidas patiria dukters išlaikymui, tačiau jos pateikti prekių įsigijimo dokumentai nepagrindžia ieškovės nurodytų išlaidų dydžio (609-787 Eur). Byloje turėtų būti vadovaujamasi suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir atsižvelgiama į minimalios mėnesinės algos kriterijų, kadangi ieškovė nenurodė jokių dukters specialiųjų poreikių ir nepateikė tokių poreikių buvimą pagrindžiančių dokumentų. Šiuo metu minimali mėnesinė alga Lietuvos Respublikoje yra 607 Eur, tačiau išmokamas atlyginimas atskaičius mokėtinus mokesčius yra 437,23 Eur. Tuo tarpu nuo teikiamo išlaikymo jokie mokesčiai nėra skaičiuojami. Teismo išvada, kad dukros F. R. išlaikymui optimali mėnesio suma, teikiama abiejų jos tėvų bei gaunant valstybės paramą, yra 560 Eur, yra nepagrįsta nei ieškovės pateiktais įrodymais, nei susiformavusia teismų praktika. Teismas turėjo vadovautis suformuota teismų praktika taikant orientacinį kriterijų – minimalų mėnesinį atlyginimą, atskaičius mokesčius, t. y. nustatyti, kad F. R. išlaikymui optimali mėnesio suma, teikiama abiejų jos tėvų bei gaunant valstybės paramą, yra 440 Eur, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pagrindu mokamą išmoką vaikui, kurios dydis šiuo metu – 60 Eur per mėnesį, abu tėvai turėtų skirti vaikui 380 Eur.
12.2. Teismas netinkamai įvertino, jog abiejų tėvų turtinė padėtis yra panaši. Tokia teismo išvada nepagrįsta byloje esančiais dokumentais. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai prastesnė nei ieškovės. Atsakovas nuosavybės teise turi vieno kambario butą Jonavoje, kurio vertė 4055 Eur, bei žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio vertė 3322 Eur. Viso atsakovo turimo nekilnojamojo turto vertė yra 7377 Eur. Ieškovė nuosavybės teise turi butą Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), kurio VĮ Registrų centras duomenimis vidutinė rinkos vertė yra 28296 Eur. Taip pat ieškovė turi 73/1000 patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) dalį, kurių vidutinė rinkos vertė 58503 Eur, ieškovės dalies vertė 4271 Eur. Viso ieškovės turimo nekilnojamojo turto vertė yra 32567 Eur. Nors ieškovė ir nurodo, jog moka kredito įmokas, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti ir nebūtinai reiškia turtinės padėties pablogėjimą, nes už gautą kreditą asmuo paprastai įgyja tam tikrą turtą. Ieškovės darbinės pajamos per mėnesį ieškinio padavimo metu buvo apie 1300–1400 Eur, sprendimo priėmimo metu – apie 700–800 Eur (atskaičius mokesčius). Atsakovo vidutinės pajamos – apie 600 Eur. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi einamųjų išlaidų pragyvenimui. Ieškovės turimas turtas vienareikšmiškai yra didesnės vertės, ieškovės gaunamų pajamų dalis bendrųjų pajamų atžvilgiu yra taip pat didesnė nei atsakovo. Ieškovės turtinė padėtis yra geresnė ir ieškovė, vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, turėtų prie dukters išlaikymo prisidėti didesne dalimi nei atsakovas. Atsakovas sutinka mokėti 180 Eur dydžio išlaikymą F. R. ir tokia suma yra tiek faktiškai, tiek teisiškai pagrįsta.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į atsakovo V. V. apeliacinį skundą ieškovė S. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi sekantys argumentai:
13.1. Dukros poreikiai negali būti ribojami vien tuo, kad atsakovas niekada nuo dukters gimimo neaplankęs vaiko, nesidomėjęs jos poreikiais, norais, nedalyvavęs ją auklėjant, niekada nieko nėra padovanojęs vaiko gimtadienio ar švenčių metu, siekia ir toliau visą vaiko išlaikymo naštą perkelti ieškovei, nors savo atsiliepime nurodo ir analogiškus paaiškinimus davė teismo posėdžio metu, kad jis turi prisidėti prie gyvenimo draugės vaikų išlaikymo. Tad prioritetu atsakovas turi laikyti savo vaiko poreikius, o ne kitų vaikų, kurių išlaikyti jis neturi pareigos. Siekiant, jog suaugę vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Iš ieškovės pateiktos skaičiuotės, kurios negalėjo atsakovas nuginčyti jokiais įrodymais, matyti, kad dukrai reikia maistui, drabužiams ir avalynei, higienos reikmenims, buto patarnavimams, ugdymo priemonėms, mokesčiui už darželį, neskaičiuojant papildomo ugdymo, laisvalaikio praleidimo, perkamų vitaminų, draudimo ir kt. - 445 Eur per mėnesį, kas sudarytų kiekvienam tėvui po 222,50 Eur. Vaiko poreikiai vien papildomam ugdymui sudaro 155,68 Eur. Be to, šalių dukra 2020 m. rugsėjo mėnesį pradės lankyti mokyklą, todėl išlaidų padaugės (mokyklos priemonės ugdymui, uniforma, maistas mokykloje). Tad jau neskaičiuojant dukros atostogų ir laisvalaikio praleidimo, kitų nurodytų poreikių, šalių dukros išlaikymui optimali mėnesio suma, teikiama abiejų jos tėvų bei gaunant valstybės paramą, yra 660,68 Eur vien būtiniausių poreikių tenkinimui pagal vaiko vystymosi lygį, jos fiziologinę būklę ir kt.
13.2. Atsakovas turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų jam teikti išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius. Neįtikimais laikytini atsakovo argumentai, kad jis neteko darbo ir šiuo metu negali sau leisti teikti prašomo išlaikymo dukrai, nes ieškovei kreipiantis į teismą, atsakovas dirbo (iš darbo atleistas tik 2019 m. lapkrityje), proceso metu buvo pateikta atsakovo 2019 m. gruodžio 10 d. pažyma iš VSDFV Nr. (9.26) NI SP1-36735, kurioje nurodyta, kokio dydžio atsakovas gaus išmokas. Išmokų dydis ir šiuo metu gaunamos ieškovės pajamos yra apylygės. Nėra duomenų, kad atsakovas aktyviai ieško darbo ir stengiasi gauti pajamas. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas neįrodė, jog negali gauti bent vidutinių pajamų, kurios būtų pakankamos patenkinti dukters poreikius.
13.3. Atsakovas neįrodinėjo ir neginčijo šalių turto vertės ir ja nesirėmė teismo posėdžio metu, visą dėmesį skyrė tik pajamoms, todėl faktiškai remiasi naujomis aplinkybės, nenustatinėtomis teismo posėdžio metu, kas apeliacinės instancijos teisme draudžiama, t. y. draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad šalys abi disponuoja panašios vertės nekilnojamuoju turtu. Atsakovo turtinė padėtis buvo panaši ir 2015 m., ko neginčijo ir pats atsakovas.
13.4. Su atsiliepimu teikiami papildomi duomenys apie būsto realią vertę, kadangi atsakovas remiasi naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir turi reikšmės vertinant atsakovo apeliacinį skundą. Taip pat teikiama papildomai naujai pasirašytą sutartis dėl F. R. papildomo ugdymo lengvosios atletikos lankymo ir įkainių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
15. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo padidintas priteisto išlaikymo nepilnamečiui dydis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
16. Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio.
17. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 320 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykių kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
18. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1857-896/2015 patvirtinta S. R. ir V. V. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad V. V. teiks nepilnametei dukrai F. R. išlaikymą po 110 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. VSDFV išrašas patvirtina, kad S. R. darbo užmokesčio vidurkis per laikotarpį nuo 2018 m. birželio – 2019 m. gegužės buvo 1062,15 Eur per mėnesį. Banko pažymos, grafikai ir kredito sutartys patvirtina, kad S. R. per mėnesį moka 193,74 Eur kredito įmokų bankui, kreditas būstui įsigyti ir būsto remontui. F. R. apdrausta investiciniu gyvybės draudimu, taip pat sudaryta studijų draudimo sutartis. 2018 m. spalio 3 d. mokymo sutartis patvirtina, kad F. R. lanko vokalo pamokas. Kauno lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ išduota paslaugų gavėjo istorija patvirtina, kad per laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo iki 2019 m. birželio už F. R. darželio lankymą sumokėta 349,44 Eur. 2017 m. spalio 21 d., 2019 m. rugsėjo 14 d. anglų kalbos mokymo sutartys ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio 20 d. pažyma patvirtina, kad F. R. lanko anglų kalbos pamokas. V. V. iki 2019 m. lapkričio 7 d. ėjo (duomenys neskelbtini) vado pavaduotojo pareigas. V. V. nuosavybės teise priklauso 1 kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini) Jonava. V. V. nuosavybės teise priklauso 5 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Širvintų r. S. R. nuosavybės teise priklauso 73/100 patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, ir 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. V. V. nuo 2019 m. gruodžio 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios vidurkis 601 Eur per mėnesį.
19. Atsakovo apeliacinis skundas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo grindžiamas šiais argumentais: 1) teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį; 2) teismas nustatė netinkamą vaiko poreikių dydį.
20. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių dukra pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu buvo 8 mėnesių amžiaus (šiuo metu yra 5 metų amžiaus), lanko darželį, be to, papildomai ugdoma anglų kalbos mokyklėlėje ir lanko vokalo pamokas. Vaikui specialieji poreikiai nenustatyti.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
22. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad vaiko poreikiai nuo išlaikymo priteisimo momento, t.y. nuo 2015 m., iš esmės pasikeitė, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas padidinti vaiko išlaikymą.
25. Vaikui augant didėja ir išlaidos maistui, ir aprangai (ji tampa įvairesnė), lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms. Taip pat vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Pažymėtina, kad šalių dukra yra jau 5 metų amžiaus, lanko darželį, todėl atsirado poreikiai ugdymo priemonėms. Be to, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą.
26. Išlaikymas priteistas po 110 Eur, vaikui esant 8 mėnesių amžiaus. Akivaizdu, kad vaikui esant 5 metų amžiaus ir esant pakitusiai ekonominei situacijai, priteisto išlaikymo nepakanka vaiko poreikiams patenkinti. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymą priteisti pagal šiuo metu esančius vaiko poreikius.
27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, sprendė kad vaiko poreikiams per mėnesį reikia apie 560 Eur, o atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad vaiko išlaikymui pakanka 437,23 Eur, t.y. minimalios mėnesinės algos (atskaičius mokesčius) sumos. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl vaiko poreikių dydžio ir pažymi, kad atsakovės nurodomos išlaidos maistui (200 – 250 Eur per mėnesį) pernelyg didelės, įvertinus ir tai, kad vaikas didžiąją metų dalį lanko darželį, kur gauna pilną maitinimą, nurodytos kuro išlaidos vežant į ugdymo įstaigas yra pernelyg didelės (įvertinant atsakovo pateiktus žemėlapių maršrutus). Nors atsakovas nurodo, kad pakanka 437,23 Eur, t.y. minimalios mėnesinės algos (atskaičius mokesčius) sumos, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia suma užtikrintų tik minimalius vaiko poreikius. Tuo tarpu iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė papildomai ugdo dukrą. Todėl papildomo ugdymo būtinybė vertintina šalių turtinės padėties aspektu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus dėl dalies vaiko poreikiams nurodytų sumų nepagrįstumo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko poreikių suma mažintina ir nustatytina 500 Eur vaiko poreikių suma per mėnesį.
28. Atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, todėl neįrodė šių poreikių. Ieškovės nurodomos išlaidos yra būtinosios, įprastos, akivaizdžios, todėl neracionalu reikalauti iš ieškovės pateikti visas išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
29. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių pareigos teikti vaikui išlaikymą, pažymi, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Vertinant atsakovo argumentus dėl ieškovės turtinės padėties, atsižvelgtina į tai, kad su ieškove liko gyventi nepilnametė dukra. Todėl darytina išvada, kad ieškovė, su kuria liko gyventi dukra, turi daugiau dėmesio skirti jos poreikių patenkinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės indėlis į dukros gerovę visuomet bus didesnis, nes jai teks rūpintis kasdiene dukros buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, kai tuo tarpu atsakovas tik teiks savo dalį materialinio aprūpinimo. Todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo, taigi, atsakovo pareiga teikti materialinį išlaikymą dukrai yra didesnė.
30. Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties ir galimybių teikti išlaikymą, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliaciniame procese į bylą pateiktus įrodymus ir jų tarpusavio ryšį, daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog negali teikti dukrai 250 Eur išlaikymo per mėnesį, tame tarpe ir užtikrinti vaiko papildomo ugdymo poreikių.
31. Nors atsakovas nurodo, kad jis nedirba, pragyvena tik iš gaunamų socialinių išmokų, įsiregistravęs darbo biržoje, apeliacinio teismo vertinimu, atsakovo nurodomos aplinkybės nepatvirtina jo blogos turtinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, iš kurio gali gauti pajamų ir gali teikti išlaikymą nepilnametei dukrai. Tokias aplinkybes patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: atsakovas gyvena Alytaus mieste su sužadėtine, o Jonavoje išlaiko du butus. Nors teigia, kad vienas butas remontuojamas, o kitą paveldėjo ne jis, o jo dukra, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Be to, atsakovui nuosavybės teise priklauso 5 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad tai ariama žemė. Atsakovas turi galimybę turtą parduoti ar išnuomoti ir taip gauti lėšų dukros išlaikymui. Be to, atsakovas gauna 601 Eur nedarbo išmoką. Duomenų, kad negalėtų gauti darbo, nepateikė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas turi aukštąjį inžinerinį išsilavinimą, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad anksčiau jis ėjo vadovaujamas pareigas, todėl darytina išvada, kad atsakovas, būdamas sveikas, darbingo amžiaus, turi visas galimybes gauti ir nuolatines pajamas, kurios užtikrintų tiek jo, tiek dukros poreikius. Teismas sprendžia, kad visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).
32. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl pareigos išlaikyti sužadėtinės vaikus, nepagrįstos.
33. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė pernelyg didelę sumą vaiko poreikiams patenkinti. Tačiau kartu pažymėtina, kad teismas neįvertino ir šalių pareigos materialiai išlaikyti vaiką proporcijų. Kadangi, apeliacinio teismo vertinimu, atsakovas turi didesnę pareigą materialiai išlaikyti šalių dukrą, pirmosios instancijos teismo priteista 250 Eur išlaikymo suma yra teisinga ir pagrįsta, iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis užtikrins vaiko poreikius ir nepažeis atsakovo teisių, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.