Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui R. T. dėl skolos, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020-11-25 tarp pradinės kreditorės ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-10/03 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 22¹ straipsnio 1 dalimi bei nepažeidžiant kredito gavėjo teisių, pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus 2022-04-14 skolų priėmimo – perdavimo akte prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą.

Atsakovas ieškinio parengimo dienai skolos nėra apmokėjęs.

Atsakovui R. T. procesiniai dokumentai (ieškinys ir jo priedai) įteikti tinkamai - Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka juos įteikiant viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per nustatytą 14 dienų terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Byla išnagrinėta šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „General Financing“ ir atsakovas R. T., 2020-02-13 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 6939,44 Eur vartojimo kreditas bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo 60 mėnesinių įmokų sumokėti bendrą vartojimo kredito sumą, kurią sudaro: su vartojimo kreditu susijusios išlaidos (sandorio sudarymo mokestis, draudimo mokestis, mėnesinis tvarkymo mokestis), suteikta kredito suma ir mokėjimo (pelno) palūkanos (metinė palūkanų norma: 16,80 proc.).

2020-11-25 tarp pradinės kreditorės ir ieškovė UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-10/03, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus 2022-04-14 skolų priėmimo – perdavimo akte prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka, 2022-03-16 paštu siųstu pranešimu dėl įsipareigojimų nevykdymo ir sutarties nutraukimo Nr. PS22-46 pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą.

Dėl negrąžinto kredito, mokėjimo palūkanų priteisimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovei iš atsakovo priteistina 5127,26 Eur negrąžinto kredito, 258,11 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2022-04-07) (CK 6.38, 6.200 straipsniai).

Dėl sandorio sudarymo ir draudimo mokesčio priteisimo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 704,62 Eur sandorio sudarymo ir draudimo mokesčio.

Remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 1.5. punktu, sandorio sudarymo mokestis – tai Kliento Bendrovei mokamas mokestis už Kliento asmens duomenų surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, surinktų duomenų apdorojimą, taip pat trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas, būtinas Sandoriui sudaryti, įskaitant ir kliento įsipareigojimų Bendrovei vykdymo rizikos valdymo paslaugas, vienkartines Sandorio sudarymo išlaidas. Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1. punkte nurodoma, kad Vartojimo kredito gavėjui išreiškus pageidavimą „Bendrovė Jūsų įsipareigojimų Bendrovei vykdymo rizikos valdymo tikslu Jūsų naudai apdraudžia su Jūsų gyvybe, sveikata bei darbo netekimu susijusią Bendros Jūsų mokamos vartojimo kredito sumos negrąžinimo (nesumokėjimo) Bendrovei riziką“. Pažymėtina, kad Atsakovas pasirinko sudaryti vartojimo kredito sutartį su papildoma draudimo apsauga. Todėl Atsakovui papildomai taikomas ir Draudimo mokestis, kuris buvo įtrauktas į bendrą finansuojamą sumą ir turėjo būti sumokėtas Pradiniam kreditoriui. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė ir atsakovas Vartojimo kredito sutarties sandorio dalyje susitarė, jog atsakovui taikomas sandorio sudarymo mokestis – 69,39 Eur bei 1043,33 Eur draudimo mokestis, bendra suma - 1112,72 Eur, kuris buvo įtrauktas į bendrą finansuojamą sumą ir turėjo būti sumokėtas pradinei kreditorei. Kadangi pradinė kreditorė dėl atsakovo kaltės vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį, atsakovas liko nepadengęs sandorio sudarymo ir draudimo mokesčio. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl 704,62 Eur sandorio sudarymo ir draudimo mokesčio priteisimo tenkintinas.

Dėl mėnesio tvarkymo mokesčio

Sutarties bendrųjų sąlygų 1.6. punkte nurodoma, kad „Mėnesinis tvarkymo mokestis – Kliento bendrovei mokamas mokestis už Sandorio priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą. Mėnesinis tvarkymo mokestis įskaičiuojamas į įmoką“. Šalys sutartimi susitarė dėl fiksuotos 22,90 Eur mėnesinio tvarkymo mokesčio sumos, kuri nurodyta mokėjimų grafike. Ieškovė mėnesinį tvarkymo mokestį paskaičiavo neapmokėtai tvarkymo mokesčio sumai iki sutarties nutraukimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad pradinė kreditorė dėl atsakovo kaltės vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį, atsakovas iki sutarties nutraukimo dienos liko nepadengęs 68,70 Eur paskaičiuoto mėnesinio tvarkymo mokesčio, todėl jis priteistinas iš atsakovo ieškovės naudai.

Dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022-04-07) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2025-02-15).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegija 2020-05-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

Nurodytoje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006-11-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Nagrinėjamu atveju ginčo šalys sutartyje susitarė dėl atsakovo mokėtinos fiksuotos 16,8 proc. palūkanų normos. Nurodytos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2025-02-15.

Aptariamu atveju pradinė kreditorė (ir atitinkamai jos teisių perėmėja – ieškovė) už sutartą mokestį suteikusi atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Teismo vertinimu, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-09 vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų. Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.

Byloje nustatyta, kad sutarties nutraukimo dieną nesumokėtos mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos sudarė 1234,69 Eur. Tuo atveju, jeigu sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartinius įsipareigojimus, laikotarpiu nuo 2022-04-07 iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2025-02-15) atsakovas būtų sumokėjęs ieškovei dar 1234,69 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų.

Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tačiau teismas pažymi, kad visos fiksuotos 1234,69 Eur sumos priteisimas neatitiktų negautų pajamų esmės, nes toks reikalavimas grindžiamas prielaida, jog atsakovas pagal sutartį su ieškove neatsiskaitys iki pat 2025-02-15, tuo tarpu šio sprendimo priėmimo metu egzistuoja tikimybė, kad atsakovas kreditą ir palūkanas ieškovei sumokės dar iki sutarties termino pabaigos (2025-02-15).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui neviršytų nurodytos 1234,69 Eur sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2020-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1640-910/2020; 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1808-866/2020; 2021-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-852/2021; 2021-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-387-854/2021; 2021-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-224-560/2021)

Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-04-07) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-02-15), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 16,8 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis.

Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovei priteistinos 16,8 proc. negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma), skaičiuojamos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-04-07) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025-02-15) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Negautos pajamos sutarties termino pasibaigimo dieną (2025-02-15) negali viršyti 1234,69 Eur sumos.

Dėl procesinių palūkanų.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022-11-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė byloje patyrė 409 Eur bylinėjimosi išlaidų (167 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą). Iš esmės patenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovei iš atsakovo priteistina 409 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suma – 13,28 Eur. Šios išlaidos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 5127,26 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 26 ct) negrąžinto kredito,

- 258,11 Eur (du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 11 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos;

- 704,62 Eur (septynis šimtus keturis eurus 62 ct) sandorio sudarymo ir draudimo mokesčio;

- 16,80 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2022-04-07 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2025-02-15 nuo pagal 2020-02-13 sudarytą sutartį Nr. 900080699130004 tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nuostoliams atlyginti, 2025-02-15 dienai neviršijant 1234,69 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų trisdešimt keturių eurų 69 ct) sumos;

- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (6158,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-11-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

- 409 Eur (keturis šimtus devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679.

Priteisti iš atsakovo R. T. 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.