Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rositos Patackienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovui O. O. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

13. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl tokioje byloje apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, jeigu to reikia, kad būtų apginti vartotojo interesai. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartimi dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta apie apeliacinės instancijos teismo ketinimą peržengti šioje byloje paduoto apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

14. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2019 m. rugsėjo 2 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K292772791. Pagal šią sutartį ieškovas atsakovui suteikė 10 000 Eur kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, nustatydamas kredito grąžinimą dalimis. Atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas bei vykdyti kitus įsipareigojimus (Sutarties 3.1., 3.5.2. bei 5.1. punktai). Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, suteikto kredito pilnai negrąžino. Ieškovas 2020 m. gegužės 13 d. siųstu pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį (sutarties bendrųjų sąlygų 3.6.1. punktas, 8.4.2. punktas, 8.5. punktas, 8.6. punktas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178 straipsnis).

Dėl tarpininkavimo mokesčio

15. Ieškovė prašė priteisti 3 367,98 Eur tarpininkavimo mokesčio, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas priteisė 2 444,50 Eur tarpininkavimo mokesčio. Nors byloje nekilo ginčas dėl tarpininkavimo mokesčio, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju būtina pasisakyti (ex officio) dėl pirmosios instancijos teismo priteisto tarpininkavimo mokesčio, kuris susideda iš fiksuotos ir kintamos dalių sumos, kvalifikavimo (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis). Apeliacinės instancijos teismas 2021 m. sausio 12 d. nutartimi informavo apeliantę, kad nagrinėjamoje byloje gali būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Apeliantė pasinaudojo teise pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsižvelgiama ir į apeliantės pateiktus papildomus paaiškinimus raštu.

16. Ginčo šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti Bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė Bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju – 9,90 proc.) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1 punktas); 1,2 proc. per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur (5.3.2 punktas).

18. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Teismo proceso metu ieškovė (apeliantė) nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos poziciją, jog su atsakovu buvo sulygta ne tik dėl konkrečios tarpininkavimo mokesčio sumos, bet ir individualiai aptartos Sutarties 5.3.1, 5.3.2 vartojimo kredito gavėjo nustatytos tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisyklės, skirtingų taisyklių taikymo pagrindai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1, 5.3.2 punktų nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjos mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis, jų taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai. Tokios sąlygos yra neskaidrios, vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas. Be to, tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia ne ką kita, kaip taikymą papildomo mokesčio už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos, kurios negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, ir jokie kiti mokesčiai negalimi. Pažymėtina ir tai, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte įtvirtinta sąlyginė nuolaida, kai jos netaikymas yra susijęs su prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK 6.71 straipsnis).

19. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad Sutarties bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą, yra neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimų, be to, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais taikyti vartojimo kredito gavėjui bet kokius kitus mokesčius, išskyrus šioje teisės normoje įtvirtinto dydžio netesybas už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Išanalizavus ir įvertinus aptartų Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3, 5.4, 5.11 punktų sąlygų, taip pat 1.28 punkto dalies, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, be to, Sutarties specialiosios dalies sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles („9,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos; Vartojimo kredito sutarties 5.3.1 p.“ ir „Apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.3.2 p. nustatyta tvarka“) turinį, pobūdį, yra pagrindas pripažinti jas neatitinkančiomis skaidrumo reikalavimo ir nesąžiningomis (CK 6.228⁴ straipsnio 3, 9 dalys), be to, pažeidžiančiomis imperatyvią Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies normą. Dėl to nurodytos sąlygos ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, pripažintinos negaliojančiomis ab initio (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).

20. Ginčo šalių Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 1 743,44 Eur, yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, be to, būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė (apeliantė), sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Esant nurodytoms aplinkybėms, Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis gali likti galioti, nepaisant negaliojančiomis pripažintų Sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovei iš atsakovo priteisti tik tą atsakovo nesumokėto tarpininkavimo mokesčio dalį, kurios mokėjimas nebuvo susietas su atsakovo vėlavimu vykdyti prievolę ir buvo aiškiai nurodytas Kredito sutarties Specialiosiose sąlygose.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktą priteisiamų sumų detalizaciją, nustatė, jog tarpininkavimo mokestis su nuolaida (1 743,44 Eur suma) turėjo būti sumokėtas per 60 mėnesius. Pateiktuose paaiškinimuose apeliantė taip pat nurodė, kad kai atsakovas laiku neatliko mokėjimo sutartyje numatytu metu, ketvirtoje įmokoje buvo panaikinta nuolaida ir papildomai taikomas sutarties 5.3.2. punktas – 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą: 1,2 proc. x 10 000/100=120 Eur. Nors apeliantė pabrėžė, kad vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos, kuri yra 3 543,44 Eur, yra aiškiai nurodyta kokio dydžio tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra suteikiama – 1 800 Eur bei aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida, kuri yra 1 743,44 Eur, tačiau teisėjų kolegija atmeta apeliantės teiginius aukščiau nutartyje išvardintais pagrindais. Pateikta detalizacija rodo, jog atsakovas iki Kredito sutarties nutraukimo atliko 3 einamuosius mokėjimus pagal grafiką ir tokiu būdu iš viso sumokėjo 88,01 Eur tarpininkavimo mokesčio su nuolaida dalį. Dėl šios priežasties Kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatyto 1 743,44 Eur tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma mažintina atsakovo jau sumokėta 88,01 Eur dalimi – iki 1 655,43 Eur.

Dėl negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) priteisimo

22. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 25,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9 739,10 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 14 d.).

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

24. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 25 procentai), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2024 m. rugsėjo 14 d. Aptariamu atveju ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikusi atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal Sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi Sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.

25. Iš byloje pateiktos priteistinų sumų detalizacijos matyti, kad atsakovas pagal sutartį iš viso yra sumokėjęs ieškovei 624,43 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, byloje taip pat nustatyta, kad iki Sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 1 015,29 Eur. Kadangi atsakovas Sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei 7 610,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos sudarytų 6 595,31 Eur. Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos. Ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 14 d.) pagrįstai galėjo tikėtis gauti 25 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 13 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. spalio 12 d.), kurios sudaro 1 126,70 Eur (195,10 Eur +193,05 Eur + 190,96 Eur + 188,82 Eur + 186,64 Eur + 172,13 Eur (184,42 Eur : 30 d. x 28 d.), taip pat 25 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. spalio 12 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 14 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurių bendra suma negali būti didesnė nei 5 468,61 Eur (6 595,31 Eur – 1 126,70 Eur).

26. Pagal pateiktą mokėjimo grafiką, nuo sutarties nutraukimo iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos, ieškovės negautos pajamos sudaro 1 126,70 Eur, nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. spalio 12 d.), 25 proc. dydžio metinės palūkanos kaip negautas pajamas skaičiuotinos nuo kredito likučio iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 14 d.) nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2020 m. spalio 14 d. – 109,09 Eur; 2020 m. lapkričio 14 d. – 111,37 Eur; 2020 m. gruodžio 14 d. – 113,69 Eur; 2021 m. sausio 14 d. – 116,05 Eur; 2021 m. vasario 14 d. – 118,47 Eur; 2021 m. kovo 14 d. – 120,94 Eur; 2021 m. balandžio 14 d. – 123,46 Eur; 2021 m. gegužės 14 d. – 126,03 Eur; 2021 m. birželio 14 d. – 128,66 Eur; 2021 m. liepos 14 d. – 131,34 Eur; 2021 m. rugpjūčio 14 d. – 134,07 Eur; 2021 m. rugsėjo 14 d. – 136,87 Eur; 2021 m. spalio 14 d. – 139,72 Eur; 2021 m. lapkričio 14 d. – 142,63 Eur; 2021 m. gruodžio 14 d. – 145,6 Eur; 2022 m. sausio 14 d. – 148,63 Eur; 2022 m. vasario 14 d. – 151,73 Eur; 2022 m. kovo 14 d. – 154,89 Eur; 2022 m. balandžio 14 d. – 158,12 Eur; 2022 m. gegužės 14 d. – 161,41 Eur; 2022 m. birželio 14 d. – 164,78 Eur; 2022 m. liepos 14 d. – 168,21 Eur; 2022 m. rugpjūčio 14 d. – 171,71 Eur; 2022 m. rugsėjo 14 d. – 175,29 Eur; 2022 m. spalio 14 d. – 178,94 Eur; 2022 m. lapkričio 14 d. – 182,67 Eur; 2022 m. gruodžio 14 d. – 186,48 Eur; 2023 m. sausio 14 d. – 190,36 Eur; 2023 m. vasario 14 d. – 194,33 Eur; 2023 m. kovo 14 d. – 198,38 Eur; 2023 m. balandžio 14 d. – 202,51 Eur; 2023 m. gegužės 14 d. – 206,73 Eur; 2023 m. birželio 14 d. – 211,03 Eur; 2023 m. liepos 14 d. – 215,43 Eur; 2023 m. rugpjūčio 14 d. – 219,92 Eur; 2023 m. rugsėjo 14 d. – 224,5 Eur; 2023 m. spalio 14 d. – 229,18 Eur; 2023 m. lapkričio 14 d. – 233,95 Eur; 2023 m. gruodžio 14 d. – 238,83 Eur; 2024 m. sausio 14 d. – 243,8 Eur; 2024 m. vasario 14 d. – 248,88 Eur; 2024 m. kovo 14 d. – 254,07 Eur; 2024 m. balandžio 14 d. – 259,36 Eur; 2024 m. gegužės 14 d. – 264,76 Eur; 2024 m. birželio 14 d. – 270,28 Eur; 2024 m. liepos 14 d. – 275,91 Eur; 2024 m. rugpjūčio 14 d. – 281,66 Eur; 2024 m. rugsėjo 14 d. – 287,45 Eur).

27. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas apeliantės apeliacinį skundą tenkinti, dėl ko iš dalies keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, taip pat keičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo, o kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apibrėžimu ir apskaičiavimu, pripažįstamos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

28. Pakeitus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą už akių, draudimas priimti apeliantei blogesnį sprendimą (lot. non reformatio in pejus) nepažeidžiamas, nes teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka peržengė apeliaciniame skunde nustatytas ribas, apie tokį ketinimą informavusi bylos šalis (CPK 313 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 1-4 dalys). Patenkinus apeliacinį skundą bei pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 520 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl patenkinus 87,75 procentų ieškovės reikalavimų, jai iš atsakovės priteistina iš viso 465,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje

30. Patenkinus apeliantės apeliacinį skundą, apeliantei priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 75 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 200 Eur teisinės pagalbos išlaidos, iš viso 275 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės NEO Finance, AB apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. rugsėjo 2 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K292772791 Bendrųjų sąlygų nuostatas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apibrėžimu ir paskaičiavimu.

Priteisti ieškovės NEO Finance, AB (į. k. 303225546) naudai iš atsakovo O. O. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 9 739,10 EUR (devynis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt devynis eurus ir 10 euro centų) negrąžinto kredito, 1 015,29 EUR (vieną tūkstantį penkiolika eurų ir 29 euro centus) mokėjimo palūkanas, 1 655,43 EUR (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 43 euro centų) tarpininkavimo mokesčio, 1 126,70 EUR negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 13 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. spalio 12 d.), taip pat 25 proc. dydžio palūkanas kaip negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 12 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 14 d.) nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2020 m. spalio 14 d. – 109,09 Eur; 2020 m. lapkričio 14 d. – 111,37 Eur; 2020 m. gruodžio 14 d. – 113,69 Eur; 2021 m. sausio 14 d. – 116,05 Eur; 2021 m. vasario 14 d. – 118,47 Eur; 2021 m. kovo 14 d. – 120,94 Eur; 2021 m. balandžio 14 d. – 123,46 Eur; 2021 m. gegužės 14 d. – 126,03 Eur; 2021 m. birželio 14 d. – 128,66 Eur; 2021 m. liepos 14 d. – 131,34 Eur; 2021 m. rugpjūčio 14 d. – 134,07 Eur; 2021 m. rugsėjo 14 d. – 136,87 Eur; 2021 m. spalio 14 d. – 139,72 Eur; 2021 m. lapkričio 14 d. – 142,63 Eur; 2021 m. gruodžio 14 d. – 145,6 Eur; 2022 m. sausio 14 d. – 148,63 Eur; 2022 m. vasario 14 d. – 151,73 Eur; 2022 m. kovo 14 d. – 154,89 Eur; 2022 m. balandžio 14 d. – 158,12 Eur; 2022 m. gegužės 14 d. – 161,41 Eur; 2022 m. birželio 14 d. – 164,78 Eur; 2022 m. liepos 14 d. – 168,21 Eur; 2022 m. rugpjūčio 14 d. – 171,71 Eur; 2022 m. rugsėjo 14 d. – 175,29 Eur; 2022 m. spalio 14 d. – 178,94 Eur; 2022 m. lapkričio 14 d. – 182,67 Eur; 2022 m. gruodžio 14 d. – 186,48 Eur; 2023 m. sausio 14 d. – 190,36 Eur; 2023 m. vasario 14 d. – 194,33 Eur; 2023 m. kovo 14 d. – 198,38 Eur; 2023 m. balandžio 14 d. – 202,51 Eur; 2023 m. gegužės 14 d. – 206,73 Eur; 2023 m. birželio 14 d. – 211,03 Eur; 2023 m. liepos 14 d. – 215,43 Eur; 2023 m. rugpjūčio 14 d. – 219,92 Eur; 2023 m. rugsėjo 14 d. – 224,5 Eur; 2023 m. spalio 14 d. – 229,18 Eur; 2023 m. lapkričio 14 d. – 233,95 Eur; 2023 m. gruodžio 14 d. – 238,83 Eur; 2024 m. sausio 14 d. – 243,8 Eur; 2024 m. vasario 14 d. – 248,88 Eur; 2024 m. kovo 14 d. – 254,07 Eur; 2024 m. balandžio 14 d. – 259,36 Eur; 2024 m. gegužės 14 d. – 264,76 Eur; 2024 m. birželio 14 d. – 270,28 Eur; 2024 m. liepos 14 d. – 275,91 Eur; 2024 m. rugpjūčio 14 d. – 281,66 Eur; 2024 m. rugsėjo 14 d. – 287,45 Eur), 5 % (penkių procentų) dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 12 409,82 EUR (dvylikos tūkstančių keturių šimtų devynių eurų ir 82 euro centų) skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 465,30 EUR (keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir 30 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovės NEO Finance, AB naudai iš atsakovo O O. 275,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.