Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovams E. B. ir M. R. dėl leidimo įteisinti dujotiekio sistemą be kitų namo butų savininkų leidimo, ir atsakovų E. B. ir M. R. priešieškinį ieškovui A. A. dėl įpareigojimo panaikinti savavališką statybą, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

13. Byloje nustatyta, kad ginčo šalys yra nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo, esančios (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas). Ieškovo Butui AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2017-05-10 išdavė prisijungimo sąlygas Nr. 17-09945D prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ dujų tinklų. 2017 m. projekto vadovė R. A. parengė projektą Nr. 17-34P-VD Bute dujų sistemai įrengti (toliau – Projektas). Šalys neginčijo, kad ieškovas Bute dujų sistemą su dūmtraukiu-ortakiu įrengė neturėdamas statybos leidimo ir bendraturčių sutikimo. Dujų sistema Bute šiuo metu yra eksploatuojama.

14. Taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškovui 2020-06-20 surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PNSSP-100-180620-00076 dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius – „išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis, ir jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis: išardyti pastato fasade įrengtą, patalpoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), sumontuoto dujinio šildymo katilo dūmtraukį–ortakį (tarp įėjimo durų ir lango), pagal statytojų pateiktą techninį darbo projektą „Vartotojo dujų sistema buto 15 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) dujotiekio paprastojo remonto aprašas Nr. 17-34P-VD, 2017 m. ir sutvarkyti statybvietę“; skolininkas – A. A., išieškotoja – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. 2019-05-4 sutikimą dėl dujų vamzdžio įvedimo davė Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-06-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-20984-1099/2019 ieškovui skyrė vienkartinę baudą už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. birželio 20 d. privalomojo nurodymo dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymą. Nutartis įsiteisėjusi (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl ieškinio

16. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, jog ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Nuosavybės teisė suponuoja ir tam tikras savininko pareigas, ji turi būti įgyvendinama taip, kad neprieštarautų įstatymo nuostatoms, nepažeistų trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020).

17. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka Civilinio kodekso 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

18. Atsakovai atsisako duoti sutikimą ieškovui įteisinti veikiančią dujotiekio sistemą su dūmtraukiu-ortakiu, nes dujinio šildymo katilo dūmtraukis-ortakis yra įrengtas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius reikalavimus.

19. Kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėmis ir teisėtiems interesams. Taigi būtent atsakovai, atsisakydami duoti sutikimą ieškovui įteisinti dujų tiekimo sistemą su dūmtraukio-ortakio išvedimu į namo išorinės sienos fasadą, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti (CPK 178 straipsnis), iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad ieškovo siekiamas įteisinti dujotiekis su dūmtraukiu-ortakiu iš esmės ir realiai pažeidžia atsakovų teises ir jų interesus.

21. Bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta ekspertizė įvertinti dujotiekio sistemos įteisinimą be kitų namo butų savininkų leidimo. Byloje 2021-06-28 pateiktas Statybos techninės veiklos ekspertizės aktas Nr. 21/06/28-1. Ekspertizės akte viena iš pateiktų išvadų ekspertas nurodė, kad minimalus atstumas tarp dujų degimo produktų šalinimo angos (dūmtraukio-ortakio) iki varstomo lango, esančio prie E. B. nuosavybės teise valdomo buto (duomenys neskelbtini) nėra išlaikytas. Pagal Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių 5 priedo 4 punkto reikalavimus, mažiausias atstumas nuo dūmtraukio-ortakio iki darinėjamų langų turi būti 0,75 m (matmuo „a“), tiriamu atveju šis atstumas 0,71 m, šis reikalavimas galioja langams esantiems 5,0 m (matmuo „c“) aukštyje nuo dūmtraukio-ortakio. Tiriamu atveju buto (duomenys neskelbtini) lango viršus yra 3,25 m. aukštyje nuo buto (duomenys neskelbtini) dujinio katilo dūmtraukio-ortakio ir patenka į šių reikalavimų ribas. Taigi ekspertizės atlikimo metu nustatyta, kad pagal Projektą Bute įrengta ir šiuo metu eksploatuojama dujų tiekimo sistema su dūmtraukiu-ortakiu neatitinka Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių 5 priedo 4 punkto reikalavimų, kad minimalus atstumas tarp dujų degimo produktų šalinimo angos (dūmtraukio-ortakio) iki varstomo lango, esančio atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), turi būti 0,75 m, o ne kaip šiuo atveju - 0,71 m.

22. Ekspertizės akte taip pat teigiama, kad tiriamu atveju buto (duomenys neskelbtini) dujinio katilo dūmtraukis-ortakis įrengtas nusižengiant Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių 5 ir 6 priedų reikalavimams, todėl degimo produktų teršalų sklaida nėra pakankama; tiriamu atveju dujų degimo produktai, kartu su garais šalinami per šį dujinio katilo dūmtraukį, gali pateikti į kitas gyvenamojo namo patalpas ar sudaryti kitokius nepatogumus, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 7 punkto reikalavimus, kurie numato, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygas, kurias jie turėjo iki statybos pradžios; šios sąlygos gali būti keičiamos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

23. Taigi ekspertizės išvados neginčijamai patvirtina, kad Projektas, kurį prašoma leisti įteisinti ir jo pagrindu įrengta veikianti dujotiekio sistema su dūmtraukiu-ortakiu, neatitinka Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių 5 priedo 4 punkto ir 6 priedų reikalavimų.

24. Be to nagrinėjamų aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad eksperto išvadas dėl Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių 5 priedo 4 punkto reikalavimuose nurodytų atstumų pažeidimo tvirtina ir atsakovų į bylą pateikti įrodymai. 2019-06-27 antstolės Irenos Beliačic faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 11-19-145, kuriame užfiksuoti atstumai nuo degimo produktų šalinimo angos iki dešinėje ir kairėje pusėje langų. Iš UAB Konsultacinės firmos „OIKONO“ 2019-08-07 rašto Nr. 08/01, matyti, kad išanalizavus 2019-06-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 11-19-145 pateiktus dujinio katilo dūmtraukio atstumų matavimus (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Dujų sistemų įrengimo taisyklių 5 priedo 1 lentelėje 4 eilutėje pateiktomis minimalių atstumų reikšmėmis ir 2 paveikslėliu, kuriame vaizduojamas konstrukcijos fasadas su langais, padaryta išvada, kad namo 15 buto vidaus dujotiekio techninis darbo projektas Nr. 17-34P-VD parengtas nesilaikant taisyklių reikalavimų, todėl dujinio katilo dūmtraukis įrengtas nesilaikant minimalių leistinų atstumų. 2019-11-06 Dalinės statinio ekspertizės akte, kurį atliko eksperto V. N. ekspertiniame įvertinime padaryta išvada, jog Buto 5 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) dujotiekio paprastojo remonto aprašo vidaus dujotiekio dalies brėžinys 17-34P-VD (lapas 3 laida 0) neatitinka “dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių” reikalavimams; įrengtas dūmtraukis neatitinka projektiniams sprendiniams ir taisyklių reikalavimams. Ieškovas šių atsakovų pateiktų įrodymų teisingumo neginčija ir neneigė, kad Bute dujinio katilo dūmtraukis-ortakis įrengtas nesilaikant minimalių leistinų atstumų.

25. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad teismui eksperto išvada nėra privaloma. Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad šalims pateikus vieni kitiems prieštaraujančius įrodymus, kurie nėra ginčijami, įrodymų vertinimo procese svarbus vaidmuo tenka šioje byloje ekspertizės akte pateiktoms išvadoms. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

26. Nors sutiktina su ieškovu, kad Projektas nėra nuginčytas galiojantis, suderintas, sumontuota dujų sistema su dūmtraukiu-ortakiu, kuri buvo patikrinta, ką patvirtina sprendimo 20 punkte išvardinti įrodymai. Tačiau kita vertus, tai nereiškia, kad šiuose ieškovo pateiktuose įrodymuose užfiksuoti duomenys apie su ginčo nagrinėjimu susijusias aplinkybes negali būti paneigiami priešingos šalies, t. y. ieškovo rašytinių įrodymų įrodomoji galia nėra absoliuti. Teismas šiuos įrodymus vertina pagal bendrąsias įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką. Nagrinėjamu atveju Projekte, projekto vadovės R. A. aiškinamajame rašte jokie mažiausi atstumai nuo dūmtraukio-ortakio iki darinėjamų langų nėra nurodomi, nors Darbo brėžinių sąraše nurodoma, kad pridedamų dokumentų sąraše yra pridedamos Dujų sistemos pastatuose įrengimo taisyklės, taip pat pastarajame aiškinamajame rašte taip pat nepateikta informacija apie degimo produktų šalinimo sąlygas (Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių 12 priedo 6.3.6 punktas). Taip pat įvertintina, kad pastato dujų sistemų įrengimo, pertvarkymo (rekonstravimo) darbų techninė priežiūra yra privaloma ir ji privalo tikrinti, kad pastato dujų sistemos įrengimas būtų atliekamas pagal projektą, tiek pagal Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių reikalavimus (Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių 13 priedo 6 punktas). Šiuo atveju duomenų apie tinkamą privalomos techninės priežiūros užtikrinimą ieškovas nepateikė. Nesant Projekte nurodytų atstumų lėmė situaciją, kad atitinkami suderinimai sąlygojo Projekto įgyvendinimą, kai įrengiant dujų sistemą Bute nesilaikyta Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių 5 priedo 4 punkte reikalaujamo mažiausio atstumo nuo dūmtraukio-ortakio iki darinėjamų langų turi būti ( 0,75 m).

27. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovo pateiktuose tiek specialisto S. K. aiškinamajame rašte, tiek 2018-04-25 Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialios) ekspertizės akte Nr. 18/03-06 nurodoma, kad projektuojamas buto dujinio katilo kaminėlis kiemo fasade, ties buto langais pirmame aukšte, tačiau byloje esanti medžiaga tvirtina, kad dujinio katilo kaminėlis yra antrame, o ne pirmame, aukšte, ką patvirtino ir pats ieškovas teismo posėdžio metu, todėl pastarieji ieškovo pateikti įrodymai neatitinka kitų byloje esančių įrodymų turinio, prieštaraujantys ir šalių paaiškinimams, todėl teismas jais nesivadovauja. Tuo tarpu Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo 2017-05-19 pažyma Nr. 12ĮP2-180959, Dūmtraukių ir vėdinimo sistemos patikros 2017-05-10 aktas, teismo vertinimu, tvirtina tik pastato vidaus įrenginio - dujų katilo su dūmtraukiu-ortakiu patikrinimui, tuo tarpu duomenų, kad pažyma ir aktu buvo įvertinta ir pažymėta, ar tinkamai laikytasi mažiausio atstumo nuo dūmtraukio-ortakio iki darinėjamų langų, byloje nėra pateikta.

28. Be to aplinkybė, kad Projektas nėra nuginčytas ir/ar neginčijamas, nepaneigia atsakovų teisės remtis byloje pateiktomis ekspertizės išvadomis atsisakant duoti sutikimą, kuris įvertinus prieš tai nustatytas aplinkybes ir aptartus įrodymus šiuo atveju laikytinas protingai motyvuotu, pagrįstu ir atskleidžiantis prašomo įteisinti Projekto grėsmę kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams.

29. Ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Šiuo atveju ekspertizės išvados dėl dūmtraukio-ortakio įrengimo laikytinos objektyviomis ir patikimomis, ekspertas 2021-06-04 atliko objekto apžiūrą, ekspertizės akto turinys nėra prieštaringas, išvados išplaukia iš tyrimo eigos, išvados pateiktos, atlikus išsamų tyrimą, išvados neprieštarauja atsakovų pateiktiems įrodymams.

30. Kritiškai vertintini ieškovo ir jo atstovės teiginiai, kad atsakovai nenurodė kokias konkrečiai teises pažeidžia ortakio-dūmtraukio įrengimas nesilaikant Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių 5 priedo 4 punkto reikalavimų dėl 0,75 m (matmuo „a“) mažiausio atstumo nuo dūmtraukio-ortakio iki darinėjamų langų laikymosi, kadangi atsakovai viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad per dūmtraukį-ortakį dujų garai patenka tiesiai į atsakovės butą per langą, taip pat per koridoriaus langus, dėl ko galimi atsakovų sveikatos sutrikimai ir atsakovai turi turėti teisę į saugią aplinką. Minėta, kad ekspertizės išvadose aiškiai nurodoma, kad Buto dujinio katilo dūmtraukis-ortakis įrengtas nusižengiant Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių 5 ir 6 priedų reikalavimams, todėl degimo produktų teršalų sklaida nėra pakankama, dujų degimo produktai, kartu su garais šalinami per šį dujinio katilo dūmtraukį, gali pateikti į kitas gyvenamojo namo patalpas ar sudaryti kitokius nepatogumus. Ieškovas neteikė jokių duomenų apie tai, kad dujų garai nepatenka į atsakovės valdomą butą per langus ir šios aplinkybės neginčijo. Atsakovai pateikė buto nuomos sutartis, iš kurių taip pat matyti, kad atsakovės buto nuomininkai K. K., A. Ž., D. V. atsisakė nuomos paslaugų, ranka nuomos sutartyse atlikę įrašus, kad į butą patenka dūmai, sklinda keistas kvapas. Dujinio katilo dūmtraukio-ortakio išvedimas per namo fasadinę pusę susijęs su daugiabučio namo infrastruktūros naudojimu, be to, kaip matyti iš bylos duomenų, namo fasadas yra kampinės konstrukcijos, dūmtraukis-ortakis yra arti atsakovės buto langų, neginčijama, kad iš jo sklinda garai (dūmai), o tai gali turėti įtakos atsakovų teisei į saugią ir sveiką namų aplinką. Ieškovai duomenų, kad patraukus ar kitaip pašalinus dūmtraukio-ortakio atstumo neatitikimą, pataisant ar papildant Projektą, vis vien nebus pasiekta pakankama degimo produktų teršalų sklaida, neteikė.

31. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016).

32. Pažymėtina, kad savybė kaip žmogaus sveikatos pablogėjimas, kurią gali lemti galimas iš dujinio katilo per dūmtraukį-ortakį degimo produktų prasta sklaida, gali pasireikšti ateityje, todėl atsakovų kaip bendrasavininkų reikalavimas, kad Projekte numatyti dūmtraukio – ortakio įrengimas laikantis Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių 5 priedo 4 punkto reikalavimų laikytinas pakankamai pagrįstu ir motyvuotu atsisakyti duoti sutikimą. Ieškovas taip pat tik deklaratyviai teigia, jog dujų katilas yra nuolat tikrinamas, todėl, jei būtų pažeidimai, institucijos juos užfiksuotų. Ieškovas duomenų apie oro mėginių, paimtų ieškovo gyvenamosios vietos išorėje ir tarp atsakovės buto lango, ore koncentracijos ir leistinų dydžių neviršijimo neteikė.

34. Teismas, visapusiškai įvertinęs aukščiau išdėstytų įrodymų visetą pagal savo vidinį įsitikinimą daro išvadą, kad ieškovas neįrodė ieškinio pagrįstumo, todėl nagrinėjamoje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai atmestini kaip neįrodyti (CPK 12 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

35. Pažymėtina, kad teismo padaryta išvada neužkerta kelio ieškovui atlikti Projekto pataisymus ir prašyti bendrasavininkų susitikimų Projekto įteisinimui, ypač atsakovams neprieštaraujant, kad laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų ieškovo Bute būtų įverta dujų sistema.

36. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl priešieškinio

38. Teisės aktai numato, kad statybos veikla paprastai vykdoma pagal statybą leidžiančius dokumentus, taip pat realizuojant teritorijų planavimo dokumentus. Prieš išduodant statybos leidimus, statybos projektavimo ir vėlesnėse stadijose turi teisę dalyvauti visi asmenys, kurių teises gali paliesti vykdoma statyba (Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tai reiškia, kad statybos procedūros turi būti organizuojamos taip, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Dėl to statybos procedūrų metu atliekami veiksmai, tarp jų statybą leidžiančių dokumentų išdavimas ir realizavimas, neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių. Tokia praktika yra ir formuojama kasacinio teismo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018 46 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios teisės įstatymas jam nesuteikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018 53 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

39. Privačiam asmeniui reiškiant ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo ir (ar) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, šių reikalavimų pagrindu nurodomi viešosios teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.

40. Atkreiptinas dėmesys, kad savavališkos statybos, padariniai šalinami įstatymo nustatytu būdu, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPISVPĮ) 14 straipsnio nuostatomis. Pažymėtina, kad savavališką statybą konstatuoja Inspekcijos pareigūnas surašydamas savavališkos statybos aktą, o ne bet kas kitas, šiuo atveju – pati ieškovė.

41. Sprendimo 14 punkte nustatyta, kad šiuo metu ieškovui yra galiojantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškovui 2020-06-20 surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos darbus, jo teisingumas patikrintas teisme ir patvirtintas jo pagrįstumas. Nurodytos aplinkybės neatleidžia ieškovo nuo pareigos vykdyti galiojantį privalomąjį nurodymą. Tuo tarpu atsakovai nurodydami, kad ieškovas pažeidė viešąjį interesą – saugoti kultūros paveldo objektą nėra, kaip teisingai pastebėjo ieškovo atstovė, tie subjektai, kuriems suteikta teisė reikšti šiuo pagrindu reikalavimą panaikinti savavališką statybą, dėl ko šiuo pagrindu atsakovai laikytini netinkami ieškovai pagal priešieškinį.

42. Pagrindas riboti savininko nuosavybės teisę į statinį egzistuoja, be kita ko, tais atvejais, jeigu statinys yra pastatytas savavališkai arba pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Nuosavybės teisė tokiais atvejais ribojama, įpareigojant savininką susilaikyti nuo aktyvių nuosavybės teisės įgyvendinimo veiksmų – draudžiant savininkui disponuoti ir naudotis tokiu nekilnojamojo turto objektu (CK 4.103 straipsnio 1 dalis).

43. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs kelis savavališkos statybos šalinimo būdus: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę (SĮ 28 straipsnio 2 dalis).

44. Vienas iš savavališkos statybos šalinimo būdų yra savavališkos statybos įteisinimas, kuris galimas esant šioms sąlygoms: 1) jei teisės aktų nustatyta tvarka yra parengta projektinė dokumentacija; 2) sumokėta įmoka už savavališkos statybos įteisinimą; 3) tokie statybos darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus; 4) tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (SĮ 28 straipsnio 4 dalis).

45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.) bei trečiųjų asmenų interesais. Būtent dėl to statybos teisinių santykių dalyviai, siekdami statybų rezultatų, turi elgtis protingai ir sąžiningai bei tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369-313/2016).

46. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kuriomis padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-248/2017).

47. Proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad siekis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp bendruomenės intereso ir individo pagrindinių teisių apsaugos lemia proporcingo pasirinktų priemonių ir siekiamo tikslo santykio poreikį (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimas byloje Depalle prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34044/02; 2009 m. vasario 19 d. sprendimas byloje Kozaciolu prieš Turkiją, peticijos Nr. 2334/03).

48. Nagrinėjamu atveju teismo vertinimu, nesant ginčo, kad dūmtraukio-ortakio įrengimas yra galimas, ieškovas siekia pašalinti neteisėtos statybos padarinius ir atsakovai iš esmės neprieštarauja, kad ieškovas Bute turėtų dujų sistemą, tačiau dūmtraukis-ortakis turi būti įrengtas laikantis teisės aktuose nustatytų minimalių reikalavimų atstumui nuo dūmtraukio-ortakio iki darinėjamų langų, taip pat galiojant privalomajam nurodymui, atsakovų priešieškinio reikalavimas nugriauti Buto dujinio katilo dūmtraukį-ortakį neatitiktų šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų.

49. Šiuo metu galiojantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo14 straipsnio 9 dalies 1 punktas suteikia teismui teisę, sprendžiant dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, leisti savavališką statybą atlikusiam asmeniui gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai atitinkamas statybą ar rekonstravimo, remonto darbai yra leidžiami pagal teritorijų planavimo dokumentus ir neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Teismas įvertinęs bylos duomenų visumą negali pripažinti, kad ieškovo dujų katilo dūmtraukio-ortakio įrengimas būtų draudžiamas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar jį įrengus tinkamai prieštarautų imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos apsaugos teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas leisti ieškovui teisės aktų nustatyta tvarka parengti (pataisyti) projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, gauti bendraturčių sutikimą.

50. Teismas, visapusiškai įvertinęs aukščiau išdėstytų įrodymų visetą pagal savo vidinį įsitikinimą daro išvadą, kad atsakovų priešieškinio reikalavimai atmestini kaip neįrodyti (CPK 12 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

52. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškinį ir priešieškinį šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.