- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- e2A-1885-392/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12992-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- E. B., M. R.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Ievos Navickaitės – Sakalauskienės ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. A. ir atsakovės E. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovams E. B. ir M. R. dėl leidimo įteisinti dujotiekio sistemą be kitų namo butų savininkų leidimo, ir atsakovų E. B. ir M. R. priešieškinį ieškovui A. A. dėl įpareigojimo panaikinti savavališką statybą, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinęs, prašo leisti įteisinti projektą ir veikiančią dujotiekio sistemą su dūmtraukiu-ortakiu, gaunant statybą leidžiantį dokumentą be bendrasavininkų E. B. ir M. R. sutikimų. Nurodė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovui, sutuoktinei L. A., atsakovams E. B. ir M. R. bei Vilniaus arkivyskupijai. Ieškovui ir jo sutuoktinei priklauso butas Nr. 15. Bute vadovaujantis teisės aktais pagal projektą kieto kuro kūrenimas pakeistas dujų sistemą, kurios dūmtraukis-ortakis išvestas į namo išorės sienos fasadą. Butui, esančiam (duomenys neskelbtini) AB „Energijos skirstymo operatorius“ parengė dujotiekio prisijungimo sąlygas Nr. 17-09945D. Remiantis šiomis sąlygomis ieškovui projekto dalies vadovė R. A. paruošė projektą Nr. 17-34P-VD. Projektas 2017-05-15 suderintas su AB „Energijos skirstymo operatorius“, paveldosauginiu požiūriu 2018-05-09 patikrintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros ir paveldo skyriaus, nurodant gauti bendraturčių sutikimus. Ieškovas yra sudaręs dujų tiekimo sutartis ir dujotiekio sistema šildomas butas ir karštas vanduo. Namas, esantis (duomenys neskelbtini) yra įrašytas į kultūros paveldą. 2018-02-28 atliko Buto dujotiekio sistemos patikrinimą, nustatyta, kad Bute fasado išorinėje pusėje išvestas dūmtraukis-ortakis įrengtas negavus Kultūros paveldo sutikimo. 2018-06-20 ieškovui surašytas Privalomasis nurodymas dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos darbus - gauti sutikimus ir tinkamai įteisinti dujotiekį. Ieškovui skirta bauda, kurią jis sumokėjo. Paveldosauginiu požiūriu ieškovo pateiktas projektas patikrintas ir pretenzijų dėl projekto nėra, 2019-05-14 Vilniaus arkivyskupija pritarė ieškovo projektui ir sutiko, kad dūmtraukis-ortakis būtų išvestas per bendros nuosavybės statinio lauko sieną. Ieškovui nepavyko gauti atsakovų sutikimo. Ir nors projektas įgyvendintas ir sudaryta dujų tiekimo sutartis, dujotiekio sistema veikia, bet nesant bendrasavininkų sutikimo arba teismo sprendimo, atsižvelgiant į kultūros departamento ir statybos inspekcijos nurodymus projektas negali būti laikomas pabaigtu be teismo sprendimo. Mano, kad atsakovai sutikimų neduoda be pagrindo.
2. Atsakovai E. B. ir M. R. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo įpareigoti ieškovą per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos savo lėšomis nugriauti buto, esančio (duomenys neskelbtini), dujinio katilo dūmtraukį-ortakį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas pagal dujų projektą, parengtą projekto vadovės R. A., neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, savavališkai pastatė ir įrengė dujų sistemą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir ją šiuo metu eksploatuoja. Ekspertas E. L. 2021-06-28 pateikė išvadą, kad dujinio šildymo katilo ortakis – dūmtraukis yra įrengtas pažeidžiant teisės aktų nustatytus minimalius leistinus atstumus, pažeidžiant kitus teisės aktus. Eksperto nuomone, projektuotojos R. A. projekto aiškinamoje dalyje nebuvo pateikta informacija apie degimo produktų šalinimo sąlygas. Ieškovas apie tai, kad dūmtraukis-ortakis įrengiamas nesilaikant norminių teisės aktų reikalavimų atsakovams nepranešė, nebandė tartis su bendraturčiais dėl galimybės šalinti dujų degimo produktus per dūmtraukį-ortakį, nesutiko taisyti projekto, nors atsakovai ne kartą į jį kreipėsi. Atsakovai susipažinę su ekspertizės išvada, kategoriškai nesutinka su įrengtos dujų sistemos sprendimais bei sąlyga – atsisakyti varstyti trijų patalpų langus bei tikisi, kad ortakis bus išardytas. Esant sunkiai epidemiologinei situacijai, patalpų vėdinimas yra svarbus sveikatai. Minėti langai yra atsakovės gyvenamosiose patalpose ir laiptinėje. Atsakovas jau šiuo metu pajuto rimtus kvėpavimo organų sutrikimus, galimai atsiradusius dėl patenkančių į plaučius pavojingų dujų degimo produktų išmetimo per gyvenamojo namo langus.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo dėl priešieškinio spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus ir motyvus. Nurodo, kad vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir teismų praktika atsakovai, teigdami, kad ieškovo vykdomi ginčo buto (duomenys neskelbtini), dujinio katilo dūmtraukio – ortakio statybos darbai buvo atlikti neteisėtai, taip pat prašydami taikyti neteisėtos statybos padarinių šalinimą dujinio katilo dūmtraukio – ortakio pašalinimą, visų pirma privalo įrodyti, kokios konkrečios jų teisės ir teisėti interesai dėl to yra pažeidžiami, o tada jau nurodyti viešosios teisės pažeidimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.
5. Sprendime nurodė, kad atsakovai atsisako duoti sutikimą ieškovui įteisinti veikiančią dujotiekio sistemą su dūmtraukiu-ortakiu, nes dujinio šildymo katilo dūmtraukis-ortakis yra įrengtas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius reikalavimus.
6. Ieškovas siekia įteisinti neteisėtai įrengtą šildymo dujomis sistemą. Ieškovas neginčijo, kad prieš pradėdamas dujų sistemos įrengimo darbus bendrasavininkų sutikimo neturėjo. Tik 2019-05-14 gautas vieno iš bendraturčių Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos sutikimas Nr. S-146. Ieškovas savo ieškinio reikalavimą grindžia tuo, kad Projektas Bute dujų sistemai įrengti yra nenuginčytas ir galiojantis, su dujų tiekėju sudaryta sutartis, dujos tiekiamos į Butą, Projekto teisėtumą patvirtina sekantys ieškovo pateikti įrodymai: 1) specialisto S. K. aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad projekto sprendiniai atitinka LR įstatymų ir normatyvinių dokumentų reikalavimus, nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų bei ant jo esantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros ir paveldo skyriaus vyriausiosios specialistės J. N. parašas ir žymą, kad paveldosauginiu požiūriu patikrintas; gauti bendraturčių sutikimus; 2) Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2017-05-19 išduota Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 12ĮP2-180959, kurioje teigiama, kad ieškovas Bute sumontavo, išbandyti pastato vidaus įrenginiai Bute dujų katilas, atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį; 3) 2018-04-25 Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktas Nr. 18/03-06, kuriame nurodyta projekto įvertinimo išvada, kad projektas atitinka Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklių (PTR 3.06.01:2014) bei kitų nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų ir dokumentų reikalavimus; rekomenduojamas projektui pritarti; 4) Projekto vadovės aiškinamasis raštas; 5) 2017-05-10 Dūmtraukių ir vėdinimo sistemos patikros aktas; 6) 2017-05-10 Prisijungimo sąlygos; 7) gyvenamojo namo dujų sistemos statybos techninis pasas; 8) 2017-05-17 Dūmtraukio įdėklo, dūmtraukio ortakio, pristatomo dūmtraukio įrengimo aktas; 9) 2017-05-15 V. Ž. įmonės „ŽĖKTRA“ pažyma Nr. 721, kurioje nurodoma, jog elektros įrengimai sumontuoti, suderinti, išbandyti ir atitinka Elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimus; 10) 2017-05-15 protokolais Nr. 730,731 ir fotonuotraukomis.
7. Bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta ekspertizė įvertinti dujotiekio sistemos įteisinimą be kitų namo butų savininkų leidimo. Byloje 2021-06-28 pateiktas Statybos techninės veiklos ekspertizės aktas Nr. 21/06/28-1. Ekspertizės akte viena iš pateiktų išvadų ekspertas nurodė, kad minimalus atstumas tarp dujų degimo produktų šalinimo angos (dūmtraukio-ortakio) iki varstomo lango, esančio prie E. B. nuosavybės teise valdomo buto (duomenys neskelbtini) nėra išlaikytas. Pagal Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių 5 priedo 4 punkto reikalavimus, mažiausias atstumas nuo dūmtraukio-ortakio iki darinėjamų langų turi būti 0,75 mm (matmuo „a“), tiriamu atveju šis atstumas 0,71 m, šis reikalavimas galioja langams esantiems 5,0 m (matmuo „c“) aukštyje nuo dūmtraukio-ortakio. Tiriamu atveju buto (duomenys neskelbtini) lango viršus yra 3,25 m. aukštyje nuo buto (duomenys neskelbtini) dujinio katilo dūmtraukio-ortakio ir patenka į šių reikalavimų ribas. Taigi ekspertizės atlikimo metu nustatyta, kad pagal Projektą Bute įrengta ir šiuo metu eksploatuojama dujų tiekimo sistema su dūmtraukiu-ortakiu neatitinka Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių 5 priedo 4 punkto reikalavimų, kad minimalus atstumas tarp dujų degimo produktų šalinimo angos (dūmtraukio-ortakio) iki varstomo lango, esančio atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), turi būti 0,75 m, o ne kaip šiuo atveju - 0,71 m.
8. Taigi ekspertizės išvados neginčijamai patvirtina, kad Projektas, kurį prašoma leisti įteisinti ir jo pagrindu įrengta veikianti dujotiekio sistema su dūmtraukiu-ortakiu, neatitinka Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių 5 priedo 4 punkto ir 6 priedų reikalavimų.
9. Be to nagrinėjamų aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad eksperto išvadas dėl Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių 5 priedo 4 punkto reikalavimuose nurodytų atstumų pažeidimo tvirtina ir atsakovų į bylą pateikti įrodymai. 2019-06-27 antstolės I. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 11-19-145, kuriame užfiksuoti atstumai nuo degimo produktų šalinimo angos iki dešinėje ir kairėje pusėje langų. Iš UAB Konsultacinės firmos „OIKONO“ 2019-08-07 rašto Nr. 08/01, matyti, kad išanalizavus 2019-06-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 11-19-145 pateiktus dujinio katilo dūmtraukio atstumų matavimus (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Dujų sistemų įrengimo taisyklių 5 priedo 1 lentelėje 4 eilutėje pateiktomis minimalių atstumų reikšmėmis ir 2 paveikslėliu, kuriame vaizduojamas konstrukcijos fasadas su langais, padaryta išvada, kad namo 15 buto vidaus dujotiekio techninis darbo projektas Nr. 17-34P-VD parengtas nesilaikant taisyklių reikalavimų, todėl dujinio katilo dūmtraukis įrengtas nesilaikant minimalių leistinų atstumų. 2019-11-06 Dalinės statinio ekspertizės akte, kurį atliko eksperto V. N. ekspertiniame įvertinime padaryta išvada, jog Buto 5 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) dujotiekio paprastojo remonto aprašo vidaus dujotiekio dalies brėžinys 17-34P-VD (lapas 3 laida 0) neatitinka “dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių” reikalavimams; įrengtas dūmtraukis neatitinka projektiniams sprendiniams ir taisyklių reikalavimams. Ieškovas šių atsakovų pateiktų įrodymų teisingumo neginčija ir neneigė, kad Bute dujinio katilo dūmtraukis-ortakis įrengtas nesilaikant minimalių leistinų atstumų.
10. Teismas kritiškai vertino ieškovo teiginius, kad atsakovai nenurodė kokias konkrečiai teises pažeidžia ortakio-dūmtraukio įrengimas nesilaikant Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių 5 priedo 4 punkto reikalavimų dėl 0,75 m (matmuo „a“) mažiausio atstumo nuo dūmtraukio-ortakio iki darinėjamų langų laikymosi, kadangi atsakovai viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad per dūmtraukį-ortakį dujų garai patenka tiesiai į atsakovės butą per langą, taip pat per koridoriaus langus, dėl ko galimi atsakovų sveikatos sutrikimai ir atsakovai turi turėti teisę į saugią aplinką. Minėta, kad ekspertizės išvadose aiškiai nurodoma, kad Buto dujinio katilo dūmtraukis-ortakis įrengtas nusižengiant Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių 5 ir 6 priedų reikalavimams, todėl degimo produktų teršalų sklaida nėra pakankama, dujų degimo produktai, kartu su garais šalinami per šį dujinio katilo dūmtraukį, gali pateikti į kitas gyvenamojo namo patalpas ar sudaryti kitokius nepatogumus. Ieškovas neteikė jokių duomenų apie tai, kad dujų garai nepatenka į atsakovės valdomą butą per langus ir šios aplinkybės neginčijo. Atsakovai pateikė buto nuomos sutartis, iš kurių taip pat matyti, kad atsakovės buto nuomininkai K. K., A. Ž., D. V. atsisakė nuomos paslaugų, ranka nuomos sutartyse atlikę įrašus, kad į butą patenka dūmai, sklinda keistas kvapas.
11. Dėl priešieškinio nurodė, kad šiuo metu ieškovui yra galiojantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškovui 2020-06-20 surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos darbus, jo teisingumas patikrintas teisme ir patvirtintas jo pagrįstumas. Nurodytos aplinkybės neatleidžia ieškovo nuo pareigos vykdyti galiojantį privalomąjį nurodymą. Tuo tarpu atsakovai nurodydami, kad ieškovas pažeidė viešąjį interesą – saugoti kultūros paveldo objektą nėra, kaip teisingai pastebėjo ieškovo atstovė, tie subjektai, kuriems suteikta teisė reikšti šiuo pagrindu reikalavimą panaikinti savavališką statybą, dėl ko šiuo pagrindu atsakovai laikytini netinkami ieškovai pagal priešieškinį. Teismo vertinimu, nesant ginčo, kad dūmtraukio-ortakio įrengimas yra galimas, ieškovas siekia pašalinti neteisėtos statybos padarinius ir atsakovai iš esmės neprieštarauja, kad ieškovas Bute turėtų dujų sistemą, tačiau dūmtraukis-ortakis turi būti įrengtas laikantis teisės aktuose nustatytų minimalių reikalavimų atstumui nuo dūmtraukio-ortakio iki darinėjamų langų, taip pat galiojant privalomajam nurodymui, atsakovų priešieškinio reikalavimas nugriauti Buto dujinio katilo dūmtraukį-ortakį neatitiktų šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų.
12. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu nurodė, kad atmetus ieškinį ir priešieškinį šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
13. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: 2022-04-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-107-1080/2022, dėl ieškovo A. A. ieškinio atsakovams E. B. ir M. R. dalyje dėl leidimo įteisinti dujotiekio sistemą be kitų namo butų savininkų leidimo, atmesti, - panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo A. A. ieškinį dalyje dėl leidimo įteisinti dujotiekio sistemą be kitų namo butų savininkų leidimo, patenkinti. Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dėl atsakovų E. B. ir M. R. priešieškinio dėl įpareigojimo panaikinti savavališką statybą, palikti be pakeitimų. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
13.1. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl leidimo įteisinti dujotiekio sistemą be kitų namo butų savininkų leidimo - mano, kad tokia teismo sprendimo išvada buvo padaryta netinkamai aiškinant ir taikant galiojančias materialinės teisės normas bei pažeidžiant procesinės teisės normas dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo, pažeidžiant šalių lygybės ir rungimosi principus, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas teismo sprendimas apelianto atžvilgiu. Tuo pačiu apeliantas (ieškovas) laiko pagrįstu ir teisėtu teismo sprendimą dalyje dėl teikto atsakovų priešieškinio.
13.2. Akivaizdu, kad nagrinėjamam atvejui, jokių nuodingų, kenksmingų, orą teršiančių frakcijų, galinčių neigiamai paveikti atsakovų sveikatą, nėra. Todėl būtent atsakovai, siekdami įrodyti, kad fasade įrengtas gamtinių dujų degimo šalinimo dūmtraukis-ortakis kelia jiems pavojų, teršią aplinką ir nuodija atsakovus, turėjo pateikti teismui įrodymus apie tai. Tai yra vienintelė priežastis, dėl kuriuos atsakovai nesutinka duoti savo leidimą (sutikimą) ieškovui, - nei vieno kito atsakovų argumento ar teiginio proceso metu teismui pateikta nebuvo. Teismas tai konstatavo savo sprendime nepagrįstai perkeldamas ieškovui atsakovų įrodinėjimo pareiga. Todėl akivaizdu, kad netinkamai pasiskirstant įrodinėjimo pareiga, teismas padarė ir neteisinga išvadą, atmesdamas ieškinį.
13.3. Kritiškai vertintini antstolės I. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 11-19-145, kuriame tariamai užfiksuoti atstumai nuo degimo produktų šalinimo angos iki dešinėje ir kairėje pusėje esančių langų bei UAB Konsultacinės firmos „OIKONO“ 2019-08-07 raštas Nr. 08/01, kuriame atliekamas vertinimas (analizavimas) 2019-06-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 11-19-145 pateiktų dujinio katilo dūmtraukio atstumų matavimai. Faktinių aplinkybių protokolas, nors ir yra rašytinis įrodymas, tačiau sudaromas pagal suinteresuotos šalies užsakymą ir fiksuojant šalies nurodomus duomenys. Abejotina, kad antstolė antro ar trečio aukšto aukštumoje, vykdė matavimo darbus, kyla klausimas dėl taikomos ir naudojamos įrangos, įrangos tikslumo, sertifikavimo, ir t.t. Antstolis neturi specialių žinių dirbti su atstumų matavimų, ir neturi jokios specialios sertifikuotos įrangos vykdyti minėtus darbus, bei vertinti ar atstumai pažeidžia tam tikrus reikalavimus keliamus dujų įrangai ir degimo produktų šalinimo sistemai.
13.4. Ekspertizės akte nėra atsakymo į teismo klausimą ar išlaikytas minimalus atstumas tarp dujų degimo produktų šalinimo angos iki varstomo lango esančio prie E. B. nuosavybės teise valdomų butų. Nesant apibrėžtam matmeniui, akivaizdu, kad matuojamas atstumas iki ieškovo lango varstomos dalies yra daugiau negu 1 m., kas reiškia, kad ieškovo projekto atstumai suformuoti tinkamai.
13.5. Visi leidimai ir būtini suderinimai šiame projekte ieškovo yra gauti - todėl nėra pagrindo vertinti, kad ieškovas (apeliantas) nesilaikė dujų sistemų įrengimo (projektavimo) taisyklių, ir kol neįrodyta ir nekonstatuota kitaip.
13.6. Tam, kad gauti statybą leidžianti dokumentą, būtinas arba bendraturčių sutikimas, arba teismo leidimas atlikti veiksmą be bendraturčių sutikimo. Sprendžiant ši klausimą, atsakovai, kurie neduoda savo sutikimo, privalo įrodyti teismui kokie jų teisės yra pažeidžiamos, - nenustatant teisių pažeidimo, teismas priima sprendimą atlikti veiksmą (gauti pvz. leidimą) be bendraturčių sutikimo. Neturi jokios teisinės reikšmės atsakovų pastebėjimai dėl projekto, nes jie nėra nei specialistai, nei gali vykdyti projektų priežiūros veiksmus.
Atsiliepimas
14. Atsakovai E. B. ir M. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti, palikti šioje dalyje 2022-04-06 Vilniaus miesto apylinkės sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:
14.1. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas, kadangi grindžiamas tik apelianto deklaratyviais teiginiais bei neatitinkančiais tikrovės subjektyviais pamąstymais.
14.2. Atsakovai, gindami savo interesus, teisėtai reikalauja pastatyti dūmtraukį-ortakį pagal teisės normų reikalavimus. Apeliantas siekia pirmiausiai patenkinti savo poreikius, ignoruoja atsakovų daugkartinius prašymus nekelti pavojaus saugiai aplinkai, pakeisti dūmtraukio-ortakio padėtį, o pradėdamas naudoti neįteisintą dujų sistemą - pažeidžia kitų bendraturčių interesus. Šiuo metu eksploatuojama dujų sistema turi trūkumų - ji įrengta be statybos leidimo, ieškovui yra surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius ir tinkamai įteisinti dujotiekį.
14.3. Atsakovai, neduodami savo sutikimo, laikėsi nuoseklios pozicijos, rėmėsi Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių pažeidimais, kad įrengiant dujų sistemą buvo nesilaikyta reikalaujamo mažiausio atstumo nuo dūmtraukio-ortakio iki darinėjamų langų.
14.4. šioje byloje objektyviai reikia vadovautis ekspertizės išvadomis, kurios laikytinos patikimomis, neprieštaraujančiomis kitiems bylos įrodymams. Ekspertizės išvadose aiškiai nurodoma, kad ieškovo buto dujinio katilo dūmtraukis-ortakis įrengtas nusižengiant Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių 5 ir 6 priedų reikalavimams, todėl dujų degimo produktų teršalų sklaida nėra pakankama, gali patekti ir į kitas gyvenamojo namo patalpas. Kad jaučiamas teršalų kvapas ir sklaida, patvirtino ne tik patys atsakovai, bet ir atsakovės E. B. buto nuomininkai, kurie atsisakė patalpų nuomos sutarčių dėl patenkančių į patalpas dūmų, jų kvapo, langų rasojimo.
14.5. Atsakovų į bylą pateikti įrodymai: antstolės I. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, UAB konsultacinės firmos „OIKONO“ raštas, dalinės statinio ekspertizės aktas, kurį atliko ekspertas V. M. patvirtina teismo ekspertizės išvadas, kad buvo pažeisti Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių 5 priedo 4 punkto reikalavimuose nurodytus atstumai.
14.6. Nesutiko su apelianto teiginiais, kad jam buvo perkelta įrodinėjimo našta kalbant apie aplinkai ir atsakovams daromą žalą, kai dujų degimo produktai patenka į aplinką. Būtent atsakovų iniciatyva ir prašymu buvo atlikta ekspertizė, kuri patvirtino atsakovų aiškinimus, kad yra būtina laikytis saugių atstumų nuo dūmtraukio-ortakio, kadangi degimo produktai skleidžia teršalus.
Šalies argumentai
15. Atsakovė (apeliantė) E. B. apeliacinius skundu prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-06 teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo paskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme, priteisiant apeliantei jos patirtas 2100 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu - už teismo ekspertizę. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
15.1. Bylinėjimosi išlaidų nepaskirstymas, atsižvelgiant į bylos baigtį, apeliantės nuomone, nereiškia sąžiningo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. JI mano, kad teismas turėjo vadovautis tiek LR CPK 94 str. 1 dalies, tiek LR CPK 93 str. 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo LR CPK 93 str. 1-3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
15.2. Pagal LR CPK 94 str. 1 dalį, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas turėjo atsižvelgti į ieškovo A. A. procesinį elgesį - tai jo veikimas ir neveikimas bylos nagrinėjimo metu, Apeliantės nuomone, ieškovas nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, kurios yra įtvirtintos LR CPK 42 str. 1, 5 dalyse, laikydamasis pozicijos, kad dujų įvedimo į jo butą projektas nėra nuginčytas, galiojantis, suderintas. Bylos nagrinėjimo metu jis nesutiko remtis specialistų, į kuriuos kreipėsi atsakovai, išvadomis (2019-11-06 Dalinės statinio ekspertizės aktu, kurį atliko specialistas V. M., 2019-08-07 konsultacinės firmos UAB „OIKOM“ išvadomis, 2019-06-27 antstolės I. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu) bei teismui nurodė, kad teismo eksperto išvada nėra teismui privaloma. Visos bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė taisyti dujų įvedimo projektą, perkelti dujų degimo išmetimo ortakį į kitą vietą, sudaryti su atsakovais taikos sutartį. Atsakovai E. B. ir M. R. teisėtai, gindamiesi nuo pareikšto ieškinio, paprašė teismo skirti teismo ekspertizę ir apmokėjo 2109 Eur išlaidas už ekspertizę į teismo depozitinę sąskaitą.
15.3. Pirmos instancijos teismas savo sprendimo 25 punkte pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos kontekste, šalims pateikus prieštaraujančius įrodymus, kurie nebuvo ginčijami, Įrodymų vertinimo procese svarbus vaidmuo teko ekspertizės akte patvirtintoms išvadoms, o sprendimo 26 punkte - konstatavo, kad, nors dujų įvedimo projektas nėra nuginčytas, galiojantis ir suderintas - ieškovo rašytinių įrodymų įrodomoji galia nėra absoliuti. Sprendimo 28 punkte teismas pripažino, kad atsakovai turėjo teisę remtis ekspertizės išvadomis atsisakant duoti sutikimą, kuris laikytinas protingai motyvuotu ir pagrįstu, o sprendimo 23 punkte - padarė išvadą, kad ekspertizės išvados neginčijamai patvirtina, kad projektas, kurį prašoma įteisinti, ir jo pagrindu įrengta veikianti dujotiekio sistema - neatitinka norminių aktų reikalavimų, pažeidžiančių atsakovų saugią gyvenamąją aplinką ir sveikatą.
Atsiliepimas
16. Atsakovas M. R. atsiliepimu su E. B. skundu sutiko. Nurodė, kad ieškovas ir jo advokatė kategoriškai atsisakė pripažinti ir įvertinti E. B. pateiktų dviejų nepriklausomų ekspertų išvadas ir antstolio medžiagą, todėl atsakovė E. B. buvo aplinkybių priversta paprašyti teismo skirti teismo nepriklausomą ekspertizę ir už ekspertizės išlaidas pati sumokėjo į teismo depozitinę sąskaitą. Teismas sprendime pilnai vadovavosi šia išsamia ekspertize, o ieškovas visais įmanomais būdais priešinosi teismo ekspertizes paskyrimui, prašė teismo nesivadovauti ekspertize, norėdamas nuslėpti savavališkos statybos projekto prieštaravimus teisės aktams ir daromą žalą atsakovams.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
19. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
20. Byloje nustatyta, kad ginčo šalys yra nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo, esančios (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovo butui AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2017-05-10 išdavė prisijungimo sąlygas Nr. 17-09945D prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ dujų tinklų. 2017 m. projekto vadovė R. A. parengė projektą Nr. 17-34P-VD bute dujų sistemai įrengti. Šalys neginčijo, kad ieškovas bute dujų sistemą su dūmtraukiu-ortakiu įrengė neturėdamas statybos leidimo ir bendraturčių sutikimo. Dujų sistema bute šiuo metu yra eksploatuojama. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ieškovui 2020-06-20 surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PNSSP-100-180620-00076 dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius – „išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis, ir jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis: išardyti pastato fasade įrengtą, patalpoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), sumontuoto dujinio šildymo katilo dūmtraukį–ortakį (tarp įėjimo durų ir lango), pagal statytojų pateiktą techninį darbo projektą „Vartotojo dujų sistema buto 15 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) dujotiekio paprastojo remonto aprašas Nr. 17-34P-VD, 2017 m. ir sutvarkyti statybvietę“. 2019-05-4 sutikimą dėl dujų vamzdžio įvedimo davė Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-06-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-20984-1099/2019 ieškovui skyrė vienkartinę baudą už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. birželio 20 d. privalomojo nurodymo dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymą.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
21. Ieškovas ieškiniu prašo leisti įteisinti projektą ir veikiančią dujotiekio sistemą su dūmtraukiu-ortakiu, gaunant statybą leidžiantį dokumentą be bendrasavininkų E. B. ir M. R. sutikimų. Tuo tarpu atsakovai teigia, kad parengus ir įgyvendinus projekto vadovės R. A. parengto dujotiekio prijungimo projekto papildymus ir pataisymus, atsakovai sutinka pritarti ir duoti sutikimus.
22. Ieškovas (apeliantas) teigia, kad visi leidimai ir būtini suderinimai šiame projekte ieškovo yra gauti - todėl nėra pagrindo vertinti, kad ieškovas (apeliantas) nesilaikė dujų sistemų įrengimo (projektavimo) taisyklių, ir kol neįrodyta ir nekonstatuota kitaip; Ekspertizės akte nėra atsakymo į teismo klausimą ar išlaikytas minimalus atstumas tarp dujų degimo produktų šalinimo angos iki varstomo lango esančio prie E. B. nuosavybės teise valdomų butų. Nesant apibrėžtam matmeniui, akivaizdu, kad matuojamas atstumas iki ieškovo lango varstomos dalies yra daugiau negu 1 m., kas reiškia, kad ieškovo projekto atstumai suformuoti tinkamai; Atsakovai, kurie neduoda savo sutikimo, privalo įrodyti teismui jų teisės yra pažeidimus, - nenustačius teisių pažeidimo, ieškinys tyri būti tenkinamas.
23. Teisėjų kolegija tokią apelianto poziciją ir argumentus vertina kritiškai. Bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta ekspertizė įvertinti dujotiekio sistemos įteisinimą be kitų namo butų savininkų leidimo. Byloje 2021-06-28 pateiktas Statybos techninės veiklos ekspertizės aktas Nr. 21/06/28-1. Ekspertizės akte viena iš pateiktų išvadų ekspertas nurodė, kad minimalus atstumas tarp dujų degimo produktų šalinimo angos (dūmtraukio-ortakio) iki varstomo lango, esančio prie E. B. nuosavybės teise valdomo buto S(duomenys neskelbtini) nėra išlaikytas. Pagal Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių 5 priedo 4 punkto reikalavimus, mažiausias atstumas nuo dūmtraukio-ortakio iki darinėjamų langų turi būti 0,75 mm (matmuo „a“), tiriamu atveju šis atstumas 0,71 m, šis reikalavimas galioja langams esantiems 5,0 m (matmuo „c“) aukštyje nuo dūmtraukio-ortakio. Tiriamu atveju buto (duomenys neskelbtini) lango viršus yra 3,25 m. aukštyje nuo buto (duomenys neskelbtini) dujinio katilo dūmtraukio-ortakio ir patenka į šių reikalavimų ribas. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ekspertizės atlikimo metu nustatyta, kad pagal projektą bute įrengta ir šiuo metu eksploatuojama dujų tiekimo sistema su dūmtraukiu-ortakiu neatitinka Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių 5 priedo 4 punkto reikalavimų, kad minimalus atstumas tarp dujų degimo produktų šalinimo angos (dūmtraukio-ortakio) iki varstomo lango, esančio atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), turi būti 0,75 m, o ne kaip šiuo atveju - 0,71 m.
24. Ekspertizės akte taip pat teigiama, kad tiriamu atveju buto (duomenys neskelbtini) dujinio katilo dūmtraukis-ortakis įrengtas nusižengiant Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių 5 ir 6 priedų reikalavimams, todėl degimo produktų teršalų sklaida nėra pakankama; tiriamu atveju dujų degimo produktai, kartu su garais šalinami per šį dujinio katilo dūmtraukį, gali pateikti į kitas gyvenamojo namo patalpas ar sudaryti kitokius nepatogumus, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 7 punkto reikalavimus, kurie numato, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygas, kurias jie turėjo iki statybos pradžios; šios sąlygos gali būti keičiamos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Iš to darytina išvada, kad priešingai nei teigiama skunde, ieškovai įrodė teismui jų teisės į saugią bei sveiką gyvenimo aplinką pažeidimus. Ekspertizės išvados neginčijamai patvirtina, kad Projektas, kurį prašoma leisti įteisinti ir jo pagrindu įrengta veikianti dujotiekio sistema su dūmtraukiu-ortakiu, neatitinka Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių 5 priedo 4 punkto ir 6 priedų reikalavimų.
25. Iš to darytina išvada, kad dūmtraukis-ortakis turi būti įrengtas laikantis teisės aktuose nustatytų minimalių reikalavimų atstumui nuo dūmtraukio-ortakio iki darinėjamų langų, todėl neištaisius jo įrengimo trūkumų ieškinio tenkinti nėra galima.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
26. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė apeliantei jos patirtas 2100 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu - už teismo ekspertizę.
27. Teisėjų kolegija su tokia atsakovės pozicija sutinka.
28. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas turėjo atsižvelgti į ieškovo A. A. procesinį elgesį (LR CPK 94 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nesutiko su atsakovų pateiktais įrodymais - specialistų, į kuriuos kreipėsi atsakovai, išvadomis (2019-11-06 Dalinės statinio ekspertizės aktu, kurį atliko specialistas V. M., 2019-08-07 konsultacinės firmos UAB „OIKOM“ išvadomis, 2019-06-27 antstolės I. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu). Atsakovai E. B. ir M. R., gindamiesi nuo pareikšto ieškinio, paprašė teismo skirti teismo ekspertizę ir apmokėjo 2109 Eur išlaidas už ekspertizę į teismo depozitinę sąskaitą. Ieškinys buvo atmestas didžiąja dalimi remiantis ekspertizės išvadomis, todėl jos iš ieškovo turi būti priteistos.
Dėl bylos procesinės baigties.
29. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovei ekspertizės atlikimo išlaidų, todėl teismo sprendimas šioje dalyje papildytinas šias išlaidas priteisiant.
30. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010)
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
31. E. B. apeliacinį skundą tenkinus iš A. A. priteistinos jos patirtos 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos už skundo surašymą ir 100 Eur dydžio išlaidos žyminiam mokesčiui sumokėti.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo A. A. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovės E. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Sprendimą papildyti taip: Priteisti iš A. A. 2 100 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų E. B.
Priteisti E. B. iš A. A. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos tesime.