- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-17
- Bylos Nr.
- eII-101-671/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00037-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Alčauskienė
- Pareiškėjas
- L. S.
- Advokatai
- Marius Gricius
- Kategorijos
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui D. M.,
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo L. S. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūno 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)panaikinimo ir administracinės teisenos jo atžvilgiu nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja J. M. 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu nubaudė L. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis Telšių rajono sav., kelio Šiauliai-Palanga 58,100 km., 2025 m. liepos 11 d., 11 val. 50 min., vairuodamas transporto priemonę J. G. C., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sankryžoje pažymėta kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“ aplenkė kitą transporto priemonę, kai tai daryti draudžiama ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 140.1 punkto reikalavimus. Už šį administracinį nusižengimą L. S. paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.
Pareiškėjas su nutarimu nesutinka, todėl pateikė skundą. Skunde nurodo, kad ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas ar neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta
administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar
padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas sutinka su faktu, jog jis atliko lenkimo manevrą, tačiau nesutinka su atsakomybės taikymu. Atsakomybė už chuliganišką vairavimą yra įtvirtinta ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje. Kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, turi būti konstatuojama, kad vairuotojo veiksmai pasireiškė kitų eismo dalyvių negerbimu, tokie vairuotojo veiksmai turi kelti realų pavojų kitiems asmenims. Kiekvienas KET pažeidimas yra daugiau ar mažiau pavojingas, kiekvienas pažeidimas sukelia didesnį ar mažesnį pavojų eismo ar jo dalyvių saugumui, jų turtui ir pan., bet ne kiekvieną tokį KET pažeidimą galima kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Yra dvi aplinkybės šalinančios pareiškėjo atsakomybę: 1) lenkimo manevro būtinumą sąlygojo kliūties jo važiuojamojoje dalyje buvimas, kurią buvo būtina aplenkti. Priekyje važiavo automobilis, kuris važiavo lėčiau nei 30 km/h, tokiu būdu už jo suformavo automobilių eilę ir trukdė visiems eismo dalyviams. Norėdamas apvažiuoti kliūtį, privalėjo aplenkti 3 transporto priemones. KET 136 punktas numato, kad vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų. Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad: 136.1. nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų nepradėjo jo lenkti; 136.2. transporto priemonės, kurią ketinama lenkti, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo; 136.3. lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms arba važiuojamąja dalimi judantiems pėstiesiems; 136.4. lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės; 136.5. baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei. Šiuos reikalavimus jis įgyvendino, manevro pradžioje nebuvo matomas joks kelio ženklas, tame tarpe ir kelio ženklas „Šalutinis kelias iš dešinės", nes manevras tęsėsi apie 300 metrų; 2) Pradėjus lenkimo manevrą leistinoje vietoje, pabaigti lenkimo manevrą yra galima net ir draudžiamoje vietoje, nes sustabdyti transporto priemonę, esant priešpriešinėje eismo juostoje, saugiai grįžti į savo eismo juostą iki ženklo galiojimo pradžios, nebuvo galimybių, būtų sukelta avarinė situacija, todėl manevro pabaigimas techniniu požiūriu buvo teisingiausias sprendimas. Analogiškas teisinis reguliavimas yra numatytas KET 162 punkte, kuris numato kad vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Iš to seka išvada, kad svarbu yra nustatyti manevro pradžios teisėtumą, nes manevro pabaigos momentas nėra pažeidimo sudėties elementas. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Atsižvelgiant į tai, visas iškilusias abejones institucija turi vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (principas in dubio pro reo). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą bei inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Savo veiksmais jis nesukėlė jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams, niekas iš eismo dalyvių neturėjo sulėtinti greičio ar imtis saugumo priemonių, institucija neatskleidė visų faktinių aplinkybių, nevertino lenkimo manevro užbaigimo galimybių, o tik formaliai konstatavo apie netinkamą lenkimą. Prašė panaikinti 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas L. S. palaikė skundą. Papildomai paaiškino, kad jis kelyje Šiauliai Palanga lenkė lėtai važiuojantį lengvąjį automobilį, kuris sudarė kliūtį. Lenkimo manevro pradžios nesimato, bet jis tikrai buvo pradėtas apie 150 metrų atstumu iki ženklo apie šalutinį kelią. Kadangi priešpriešinė eismo juosta buvo laisva, jis vienu metu aplenkė kelias transporto priemones, tarp jų ir sunkiasvorę transporto priemonę. Lenkiama krovininė transporto priemonė dengė matomumą dešiniajame kelkraštyje, todėl jis nepastebėjo kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“. Būdamas lenkime, važiuodamas kairiąja eismo juosta, negalėjo staiga grįžti į savo eismo juostą, kad nekirstų ištisinės kelio ženklinimo linijos, nes nebuvo tarpo, taip būtų sukėlęs eismo įvykį, be to, iš paskos važiavo dar kelios transporto priemonės, kurios taip pat darė lenkimo manevrą, todėl pristabdyti negalėjo. Mano, kad nepažeidė KET reikalavimų, nes lenkimo manevrą pradėjo gerokai anksčiau iki paminėto kelio ženklo, o po to, dėl objektyvių priežasčių negalėjo staiga grįžti į savo eismo juostą. Avarinės situacijos ir pavojaus kitiems eismo dalyviams nesukėlė.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas palaikė skundą. Papildomai paaiškino, jog iš prie bylos esančio vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, jog įrašo 5 – 6 s pareiškėjas baigia lenkti sunkiasvorę transporto priemonę, kuri yra ties autobusų stotele, reiškia manevras buvo pradėtas anksčiau, kai tai nedraudė kelio ženklai, o vėliau, lenkiant sunkiasvorę transporto priemonę, pareiškėjas jau nematė ženklo, nes jį užstojo lenkiama sunkiasvorė mašina. Lenkimo manevro pabaiga sutapo su sankryža ir ištisine linija, nes pareiškėjas negalėjo anksčiau grįžti į savo eismo juostą ir tuo labiau pristabdyti, nes paskui jį lenkimo manevrą darė dar keli automobiliai. Pareiškėjas nepažeidė KET 136 straipsnio reikalavimų, kuris numato, jog prieš pradėdamas lenkti vairuotojas privalo įsitikinti, kad nei vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų nepradėjo jo lenkti; transporto priemonės važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo; lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešais atvažiuojančioms transporto priemonėms; baigdamas lenkti jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei; lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės. Pareiškėjas visas šias sąlygas įvykdė. Jo veikoje nėra subjektyvinės pusės, nebuvo tyčios lenkti draudžiamojo vietoje ar draudžiamu būdu. Jeigu formaliai laikyti, jog jis vis tik lenkimą įvykdė draudžiamoje vietoje, pripažintina, jog veikė netiesiogine tyčia, kas tikrai mažina jo veikos pavojingumą. Pareiškėjui paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra tikrai per griežtos, todėl jeigu teismas nuspręs, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir netaikyti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Atsiliepimas
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau ir ANBNS) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu, išnagrinėjus visą bylos medžiagą, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, buvo teisingai nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas L. S. 2025 m. liepos 11 d. 11 val. 50 min. Telšių rajono savivaldybėje, magistralinio kelio Šiauliai – Palanga 59 kilometre vairuodamas automobilį „J. G. C.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu ,,Šalutinis kelias iš dešinės" aplenkė kitas transporto priemones, kai tai daryti yra draudžiama. ANBNS nesutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto L. S. įgaliotu atstovu, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą. Kaip žinoma, atsakomybė už chuliganišką vairavimą yra numatyta LR ANK 420 straipsnio 2 dalyje, tuo metu ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Taigi, šiuo atveju skundžiamu nutarimu L. S. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ne už chuliganišką vairavimą, o už lenkimą vietoje, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. ANBNS taip pat nesutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto L. S. įgalioto atstovo argumentu, kad L. S. automobilius turėjo teisę lenkti, nes turėjo apvažiuoti mažesniu nei 30 km/h greičiu važiuojančią transporto priemonę (kliūtį). Vaizdo įraše, esančiame administracinio nusižengimo byloje, yra užfiksuota, kad, kaip nurodė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, automobilis „J. G. C.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) lenkė tris didesniu nei 30 km/h greičiu važiavusias transporto priemones, už kurių jokios kitos transporto priemones, važiavusios mažesniu nei 30 km/h greičiu, nebuvo, nes paskui šias tris transporto priemones iškart keliasdešimties metrų atstumu važiavo dar kitos trys transporto priemonės panašiu greičiu. Kitą vertus, jei, kaip nurodo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ir būtų buvusi kelyje transporto priemonė, judanti mažesniu nei 30 km/ greičiu, tai tokią transporto priemonę jis būtų galėjęs lenkti tik kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, o ne pagrindinio kelio sankryžoje su šalutiniu keliu iš dešinės. Taip pat nesutiktina su administracinėn atsakomybėn patraukto L. S. įgalioto atstovo argumentu, jog L. S. pradėjęs lenkimą leistinoje vietoje, galėjo jį užbaigti ir vietoje, kurioje lenkimas draudžiamas. Toks teisės normų aiškinimas yra ydingas ir nepagrįstas, o teisės normos analogijos taikymas netinkamas. Tuo atveju, kaip nurodoma skunde, manevro pabaigos momentas nebūtų pažeidimo sudėties elementu, tai tokia uždrausta ir pavojinga veika, kaip lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, kuri daugelyje atvejų ir padaroma, pradedant lenkimą leistinoje vietoje, būtų pašalinta iš pavojingų ir priešingų teisei veikų sąrašo. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto L. S. įgalioto atstovo nurodytas KET 162 punktas, leidžiantis vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos koreliuoja su kita KET nuostata, numatyta 161 punkte, kuri vairuotojui, kuriam įsijungia leidžiantis eismą šviesoforo signalas, nurodo prievolę duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius. Tuo tarpu KET 140 punkte ar kitose KET punktuose nenumatyta vairuotojams prievolė praleisti jų važiavimo juostoje priešpriešai atvažiuojantį, kitas priešpriešinio eismo juostoje važiuojančias transporto priemones sankryžoje lenkiantį automobilį, todėl šis teisės normos analogijos taikymas šiuo atveju yra netinkamas. KET 3.9 punkte nurodyta, kad lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. KET 140.1 papunktyje nurodyta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. Taigi, vadovaujantis minėtomis teisės normomis, nesvarbu, kuriuo metu įvažiuojama į priešpriešinio eismo juostą apvažiuojant važiuojančias transporto priemones, jei važiuojančios transporto priemonės apvažiuojamos ne tik leistinoje vietoje lenkimo manevro pradžioje, bet tęsiant lenkimą ir vietoje, kurioje lenkimas draudžiamas, tokia veika yra pavojinga, priešinga teisei ir už ją yra numatyta atsakomybė ANK 420 straipsnio 1 ir 6 dalyse. Kaltė yra būtinas kiekvieno asmens, padariusio administracinį nusižengimą, administracinės atsakomybės subjektyvusis pagrindas. ANK 7 ir 8 straipsniuose, įtvirtinančiuose kaltės formas ir rūšis, apibūdinami kiekvienai kaltei – vientisam psichiniam procesui, santykiui su daroma veika ir jos padariniais – būtini, neatskiriamai kartu egzistuojantys ir vienas kitą lemiantys intelektinis bei valinis elementai. Remiantis ištirtais administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais skundžiamu nutarimu pagrįstai buvo konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo L. S. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, yra neginčijamai įrodyta, įrodymų pakanka ir abejoti jų patikimumu nėra pagrindo, o jo atstovo nurodytos aplinkybės nesuponuoja pagrindo administracinio nusižengimo teisenai L. S. atžvilgiu nutraukti ir nešalina jo administracinės atsakomybės dėl padaryto KET pažeidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu prašo teismo administracinėn atsakomybėn patraukto L. S. įgalioto atstovo advokato Mariaus Griciaus skundo netenkinti ir palikti Šiaulių aps. VPK ANBNS 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)nepakeistą.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas nesutiko su skundu ir prašė jo netenkinti, remiantis atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, jog tikėtina, kad pareiškėjas lenkimo manevrą pradėjo leidžiamoje vietoje, tačiau pradėdamas lenkimo manevrą turi įvertinti, kada saugiai užbaigs lenkimo manevrą. Pagal reikalavimus, kelio ženklas „Šalutinis kelias iš dešinės“ turėjo būti pastatytas ne mažiau kaip 150 metrų atstumu iki šalutinio kelio. Iš vaizdo įrašo matyti, jog pareiškėjas pažeidė KET reikalavimus, pats pasirinko tokį sprendimą. Nėra jokių duomenų, jog kas nors sutrukdė vairuotojui matyti kelio ženklus. Kelio ženklas buvo nufotografuotas, failas pridėtas prie bylos, matomumas geras, jokių kliūčių matyti kelio ženklą nėra. Vairuotojas privalo vairuoti taip, jog matytų visus kelio ženklus ir kelio ženklinimo linijas. Leistinoje vietoje pradėjus lenkti, leistinoje vietoje reikia ir užbaigti lenkimo manevrą. KET nenumato jokių išimčių. Vairuotojas turi atsakingai įvertinti eismo sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje - kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis - tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019 11 punktas).
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Pareiškėjas sutinka su administracinio nusižengimo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog jis Telšių rajono sav., kelio Šiauliai-Palanga 58,100 km., 2025 m. liepos 11 d., 11 val. 50 min., vairuodamas transporto priemonę J. G. C., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“ aplenkė kitą transporto priemonę, tačiau tvirtina, jog jo veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties, nes tai nebuvo tyčinis jo veiksmais. Jo elgesį įtakojo kelyje susiklosčiusi situacija, nes lenkiant sunkiasvorę mašiną, ši jam užstojo kelio ženklą, žyminti šalutinį kelią iš dešinės, todėl negalėjo numanyti, kad nebaigus lenkimo manevro pateks į kelio atkarpą, kurioje lenkti draudžiama. Yra įsitikinęs, kad turėjo teisę užbaigti lenkimo manevrą neleistinoje vietoje, kadangi pradėjo lenkti leistinoje kelio vietoje. Lenkdamas jis išpildė visus KET 136 punkto reikalavimus ir nesukėlė pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams. Mano, kad šioje situacijoje galima vadovautis ir KET 162 punkto analogija, kur numatyta, jog vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos.
ANK 420 straipsnio 1 dalis numato, jog transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.
To paties straipsnio 6 dalis numato, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Paminėto straipsnio dispozicija numato atsakomybę už alternatyvius veiksmus: transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; pavojingą situaciją sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą; pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Kaip jau buvo pasisakyta, pareiškėjas nubaustas už tai, jog vairuodamas transporto priemonę lenkė vietoje, kurioje Kelių eismo taisyklės draudžia lenkti. Pareiškėjui nėra inkriminuojamas pavojingas vairavimas ar kokie kitokie veiksmai, sukėlę pavojingą situaciją.
Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau KET) 140.1 punktas nustato, kad lenkti draudžiama sankryžoje šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamuose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.
Iš peržiūrėtų vaizdo failų, esančių prie administracinio nusižengimo bylos (https://drop.epolicija.lt/daad52dd39e2) nustatyta, jog automobilis J. G. C., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ties autobusų sustojimo stotele jau yra aplenkęs krovininį automobilį ir lenkia automobilį TOJOTA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (įrašo 5-6 sekundės), toliau važiuoja priešpriešine eismo juosta ir kelio vietoje - sankryžoje su šalutiniu keliu iš dešinės, aplenkia priekyje važiavusį automobilį HUNDAI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vaizdo įrašo 9 sekundė), po ko persirikiuoja į savo eismo juostą (vaizdo įrašo 14 sekundė). Iš nuotraukos matyti, jog kelio ženklas „Šalutinis kelias iš dešinės“ stovi pareiškėjo važiavimo kryptimi prieš autobusų stotelę.
Nors nėra nustatyti tikslūs atstumai nuo kelio ženklo iki autobusų stotelės ir iki šalutinio kelio, taip pat nėra nustatyta kokiu greičiu važiavo lenkiami automobiliai ir pats pareiškėjas, šios aplinkybės šiuo konkrečiu atveju neturi įtakos administracinio nusižengimo kvalifikavimui, nes pats lenkimo faktas draudžiamoje vietoje yra visiškai įrodytas paminėtu vaizdo įrašu, šių aplinkybių neginčija ir pareiškėjas.
Pareiškėjas ir jo atstovas savo poziciją grindė, jog jis atlikdamas lenkimo manevrą jį pradėjo leidžiamoje kelio vietoje ir nepažeidė KET 136 straipsnio reikalavimų, tačiau paminėtas KET straipsnis reglamentuoja lenkimą ir eismą juostose. Pareiškėjas lenkė kitą transporto priemonę kelio vietoje, kurioje lenkti iš viso yra draudžiama ir tokiu būdu pažeidė KET 140.1 punkto reikalavimus, todėl jam pagrįstai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jis pagrįstai nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju pareiškėjas negalėjo vadovautis KET 162 punkto nuostatomis, leidžiamomis iš šviesoforu reguliuojamos sankryžos išvažiuoti pasikeitus šviesoforo signalui.
Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas lenkė 30 km/h važiuojančią transporto priemonę, kuri sudarė kelyje kliūtį ir formavo automobilių koloną ir tai įtakojo, jog pareiškėjas buvo priverstas lenkimo manevrą užbaigti neleistinoje vietoje. Iš paminėto vaizdo įrašo matyti visai kitoks vaizdas: pareiškėjas lenkė tris automobilius: krovininį automobilį, TOJOTA ir HUNDAI. Tai, jog aplenkus tiek krovininį automobilį, tiek automobilį TOJOTA nebuvo tarpo iki ištisinės kelio ženklinimo linijos pradžios grįžti į savo eismo juostą rodo, jog visos trys lenkiamos transporto priemonės važiavo panašiu greičiu ir pakankamai dideliu (tikrai ne 30 ar 50 km/h greičiu). Todėl pareiškėjas, nebūdamas įsitikinęs ar spės leistinoje vietoje aplenkti tris transporto priemones, turėjo atsisakyti šio manevro. Pareiškėjo argumentas, jog jis lenkė krovininį automobilį ir todėl nematė kelio ženklo, nėra pateisinamas, nes kelio ženklai paprastai yra pastatyti tokioje kelio vietoje, kad būtų matomi. Be to, vairuotojas privalo būti atidus ir sekti bei matyti kelio ženklus, todėl jeigu pareiškėjas nepastebėjo kelio ženklo, laikytina, jog jis veikė neapdairiai, neatsakingai, ir tuo atveju jo kaltės forma yra netiesioginė tyčia.
Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).
Pareiškėjui už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 200 Eur bauda atitinka straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, todėl nėra pagrindo jos mažinti. Administracinio poveikio priemonė -atėmimas teisės vairuoti transporto priemones, pareiškėjui paskirta minimaliam trijų mėnesių terminui, nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinio poveikio priemonės taikymas būtų neproporcinga priemonė padaryto nusižengimo ir paties pažeidėjo pavojingumui, todėl švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra pagrindo (pav. Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-252-634/2025; Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-75-1140/2025).
Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą nėra teisinio pagrindo, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnės 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,
nutaria:
palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį Telšių apylinkės teismą.