Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-12-16 · Civilinė byla Nr. e2S-1291-459/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-05-31Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-09-13Klaipėdos apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2021-12-15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2021-12-16Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-16
Bylos Nr.
e2S-1291-459/2021
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00111-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Atsakovas
L. S.
Ieškovas
T. S.
Trečiasis asmuo
N. J.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1291-459/2021Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00111-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. S. patikslintą ieškinį atsakovei L. S. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir neturtinės žalos atlyginimo, ir pagal atsakovės L. S. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, trečiasis asmuo N. J., institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje, kurioje nagrinėtas atsakovės L. S. prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-32-1071/2021 buvo nutraukta ieškovo T. S. ir atsakovės L. S. santuoka ir išspręsti santuokos nutraukimo pasekmių klausimai. Šis teismo sprendimas buvo iš dalies pakeistas 2021 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, priteisiant ieškovui T. S. iš atsakovės L. S. 20 996,75 Eur kompensaciją už nurodytą atsakovei atitenkančią didesnę turto dalį ir už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 13 d. Vykdomasis raštas dėl 20 996,75 Eur kompensacijos išieškojimo iš L. S. ieškovui išduotas 2021 m. rugsėjo 15 d.

2. 2021 m. rugsėjo 23 d. teisme gautas atsakovės L. S. prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo dalimis, ir vykdymo veiksmų stabdymo. Prašyme nurodyta, kad atsakovė buvusiam sutuoktiniui T. S. dar 2021 m. rugsėjo 16 d. savanoriškai atliko dalinį mokėjimą – 7 040,00 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį taip parodydama savo geranoriškumą ir vykdydama teismo nutartį. Taigi nurodo, kad ji savo prievolės nevengia. Šiai dienai likusi kompensacijos suma – 13 956,75 Eur. Atsakovės teigimu, ji neturi galimybės įvykdyti finansinį įsipareigojimą visa apimti, kadangi turi ir kitų įsipareigojimų – pati rūpinasi ir augina du nepilnamečius vaikus, gyvena su vaikais nuomojame būste, dėl ko kiekvieną mėnesį tenka mokėti 300 Eur nuomos mokestį bei papildomai komunalinius mokesčius, ji pati mokosi Klaipėdos universitete sveikatos mokslų fakultete ir moka už studijas, dirba pagal individualios veiklos pažymą ir vykdydama veiklą iki 2021 m. rugpjūčio mėnesio patyrė finansinių nuostolių dėl COVID-19 ir įvesto karantino, taip pat nurodė turinti ir skolinį įsipareigojimą Ni. J. dėl kompensacijos sumokėjimo T. S. Taigi, pasak atsakovės, jos finansinė padėtis šiuo metu neleidžia sumokėti visą priteistą sumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 3 dalis numato, kad kompensacijos už santuokinį turtą mokėjimas gali būti atidėtas ne ilgiau kaip dvejiems metams, todėl atsakovė prašo teismo sprendimo įvykdymą ne atidėti, bet išdėstyti dalimis, t. y. per du metus iki 2023 m. rugsėjo 23 d. – tokiu grafiku – iki einamojo mėnesio 23 d. pervesti 581,53 Eur į T. S. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT27 7044 0000 0965 1794, esančią AB „Šiaulių bankas“.

3. 2021 m. spalio 27 d. teisme gautas ieškovo T. S. atstovo pranešimas dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, kuriame ieškovas prašė atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo dalimis nagrinėti ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant. Nurodė, jog ieškovas nesutinka su L. S. prašymu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi atsakovės L. S. prašymą tenkino iš dalies: 1) išdėstė Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi iš atsakovės L. S. priteistą 20 996,75 Eur kompensaciją (likusi nesumokėta dalis – 13 956,75 Eur) 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui; 2) nustatė, kad atsakovė L. S. priteistą kompensaciją – likusi nesumokėta dalis – 13 956,75 Eur ieškovui T. S. sumoka dalimis per 6 (šešis) kartus, pirmus 5 (penkis) mėnesius mokėdama po 2 326,00 Eur, o likusį 6 (šeštą) mėnesį sumokėdama 2326,75 Eur, nurodytas įmokas sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, mokant priteistą kompensaciją į T. S. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

4.1. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, iš dalies buvo pakeistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gegužės 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-32-1071/2021, tai yra ieškovui T. S. iš atsakovės L. S. buvo priteista 20 996,75 Eur kompensacija už atsakovei atitenkančią didesnę turto dalį ir už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Atsakovė nurodė ir pateikė rašytinius įrodymus, kad dalį, tai yra 7 040 Eur kompensacijos ji 2021 m. rugsėjo 16 d. yra sumokėjusi ieškovui T. S.

Atsiliepimas

4.2. Atsakovė prašymą išdėstyti sprendimu priteistą kompensaciją grindė sunkia finansine padėtimi, nurodydama, kad ji studijuoja Klaipėdos universitete Sveikatos mokslų fakultete valstybės nefinansuojamose studijose, per metus už studijas sumoka 1500 Eur, vykdo individualią veiklą, tačiau laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėnesio ji patyrė finansinių nuostolių dėl COVID-19 ir įvesto karantino, nuomoja butą, kurio nuoma per mėnesį kainuoja 300 Eur, be to, turi kreditorinį 7 000 Eur įsiskolinimą N. J.

Šalies argumentai

4.3. Ieškovas su prašymu nesutiko, tačiau nesutikimo priežasčių nenurodė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

4.4. Įvertinęs atsakovės nurodytas aplinkybes, susijusias su jos dabartinė finansine padėtimi, ir tai, kad atsakovei po 2021 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi iš dalies pakeisto Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-32-1071/2021 asmeninės nuosavybės teise atiteko 14 080 Eur vertės nekilnojamasis turtas: 0,0587 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sodo namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) sav., ir 0,0071 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), teismas darė išvadą, kad nors atsakovės finansinė padėtis nėra itin bloga, tačiau yra pakankamai sudėtinga.

Žemesnės instancijos teismas

4.5. Teismas vertino, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, jas vertinant kartu su Lietuvos Respublikoje ir visame pasaulyje susiklosčiusia situacija dėl koronaviruso COVID-19, leidžia daryti išvadą, jog atsakovė šiuo metu faktiškai nepajėgi iškart sumokėti ieškovui likusią sprendimu priteistą kompensaciją, tai yra 13 956,75 Eur (20 996,75 Eur – 7 040,00 Eur).

4.6. Tačiau, įvertinęs pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, kasacinio teismo praktiką, teismas sprendė, kad atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra pateiktas nepateisinamai ilgam laikotarpiui, per kurį neaišku, kaip keisis atsakovės turtinė padėtis, be to, tai sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo, lygiateisiškumo principų pažeidimą, bet ir ieškovo teisėtų lūkesčių pažeidimą. Taigi nagrinėjamu atveju, įvertinęs atsakovės nurodytas aplinkybes ir siekiant išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, bei vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad atsakovės prašomas 24 mėnesių terminas skirtinas sprendimo vykdymo išdėstymui yra aiškiai per ilgas.

4.7. Todėl, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovei teismo sprendimu yra priteistas nekilnojamasis turtas, siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad yra pagrindas atsakovės L. S. prašymą tenkinti iš dalies ir išdėstyti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ieškovui T. S. iš atsakovės L. S. priteistą – 20 996,75 Eur kompensaciją (likusi nesumokėta suma – 13 956,75 Eur) 6 (šešių) mėnesių terminui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovė L. S. prašo panaikinti 2021 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartį civilinėje byloje e2-32-1071/2021 bei spręsti klausimą iš esmės. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1. Klaipėdos apylinkės teismas neatsižvelgė tinkamai į atsakovės prašyme pateiktas aplinkybės ir argumentus, dėl teismo sprendimo įvykdymo - kompensacijos išdėstymo dalimis. Tuo labiau, kad ši kompensacija atsirado iš šeimos teisinių santykių, nutraukus santuoką. Prašyme buvo nurodyta, kad tokioms kompensacijoms terminas pagal Civilinio kodekso normas yra atidedamas bet ne ilgesniam nei dviejų metų terminui. Atkreipia dėmesį, kad teikdama prašymą atsakovė prašė ne atidėti mokėjimo terminą, o mokėjimus išdėstyti dalimis, t. y. per du metus iki 2023 m. rugsėjo 23 d. – tokiu grafiku – iki einamojo mėnesio 23 d. pervesti po 581,53 Eur į T. S. atsiskaitomąją sąskaitą Šiaulių banke Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas neatsižvelgė į atsakovės savanorišką dalinį mokėjimą, sąžiningumą, neatsižvelgė į atsakovės finansinę bei socialinę padėtį, nesivadovavo nei teisingumo, nei protingumo, nei sąžiningumo principais ir teismų praktika.

5.2. Ieškovas nebuvo aktyvus ir nepateikė jokių savo argumentų ar atsiliepimo į prašymą. Taip pat Klaipėdos apylinkės teismo nutartyje nurodo, kad nei ieškovas, nei atsakovė nedalyvavo 2021-10-27 paskirtame teismo posėdyje sprendžiant atsakovės prašymą dėl priteistos kompensacijos išdėstymo dalimis. Ieškovas išreiškė savo nesutikimą, bet jokių argumentų ir aplinkybių nenurodė.

5.3. Ieškovo turtinė padėtis yra ženkliai palankesnė. Jam priklauso nekilnojamas turtas butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nauja transporto priemonė Jaguar LCR 297, (duomenys neskelbtini), bei šis gyvena name adresu (duomenys neskelbtini). Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove L. S., ir kad šeima gyvena nuomojamame bute. Atsakovės finansinė padėtis dėl tokio Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo ženkliai nukentės ir tikrai nebus išlaikyta jokia teisėtų interesų pusiausvyra.

5.4. 2021 m. gruodžio 14 d. teisme gautas atsakovės prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo į bylą, kuriuo pastaroji teismo prašo priimti ir pridėti prie bylos atsakovės teikiamus įrodymus. Nurodo, kad teikiami duomenys patvirtina faktinę ieškovo finansinę padėtį ir tikrąjį gaunamų pajamų kiekį.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas T. S. teismo prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

6.1. Nagrinėjamu atveju, atsakovės turtinę padėtį yra pagrindas vertinti kaip gerą. Atsakovė turi nekilnojamojo turto - du žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (daugiau nei 14 000 Eur vertės), kurie yra laisvi nuo bet kokių daiktinių apsunkinimų, prekybinį kioską (paviljoną) Gargždų turgavietėje (30 000 Eur vertės). Šio turto realizavimas gali padėti pagerinti atsakovės turtinę padėtį ir grąžinti ne tik dalį skolos, bet realiai išmokėti vienu kartu visą priteistą kompensaciją. Taipogi, Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu nustatė faktą, jog atsakovė užsiima individualia veikla pagal patentą, jos pajamos per mėnesį sudaro apie 800-1000 Eur. Taigi atsakovės pajamų vidurkis atitinka vidutinį statistinį netto darbo užmokestį 1000 Eur. Vadinasi, atsakovė, pageidaudama išlaikyti nuosavybėje turimą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus) ir prekybos kioską (paviljoną), turi galimybę imtis kitų priemonių, kad išmokėti ieškovui kompensaciją. Atsakovė neabejotinai gali savo nuožiūra ir pasirinkimu paimti kompensacijos sumą atitinkantį vartojimo kreditą penkerių metų laikotarpiui, turimu nekilnojamuoju turtu užtikrindama prievolės vykdymą ir paskolą dalinėmis įmokomis grąžinti bankui, o ne ieškovui. Taipogi, atsakovė gali turtą parduoti ir išmokėti ieškovui kompensaciją arba prašyti laikinos kitų asmenų (pvz. motinos N. J.) finansinės pagalbos. Kokį būdą pasirinkti, priklauso nuo atsakovės. Atsakovės kreditavimas negali būti perkeltas ant ieškovo pečių ir dar nemokamai, nes bet koks kreditavimas kainuoja. Nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės finansinė padėtis yra tokia, kuriai esant, nebūtų galima sumokėti visą kompensaciją iš karto ir sprendimo įvykdymą reikėtų išdėstyti kad ir šešių kalendorinių mėnesių laikotarpiui. Kita vertus, jei atsakovė neturi pakankamai pinigų kompensacijai išmokėti, galėjo neprašyti priteisti jai visą turtą, o reikšti pageidavimą padalinti turto objektus natūra. Atsakovei apsisprendus gvieštis viso turto, jai tenka ir visa rizika, susijusi su galimybe išmokėti kompensaciją.

6.2. Atsakovė į bylą pateikė sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, tačiau nepridėjo jokio įrodymo, kad realiai yra sumokėjusi nors vieną 300 Eur įmoką už būsto nuomą. Tai leidžia manyti, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta likus mėnesiui iki teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo dienos tik dėl akių (tikintis, jog bus priteistas didesnis išlaikymas vaikams), ypač kai nuomotoja yra atsakovės pažįstama. Tuo labiau, kad nėra pateiktas nuomojamo buto registro išrašas - jis patvirtintų tą aplinkybę, jog nuomos sutartis viešajame registre net neįregistruota. Atsakovė nepaneigė, kad gali gyventi mamos N. J. trijų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini), kur ir gyveno su vaikais dvejus su puse metų (bylos nagrinėjimo eigoje). Pagrįstų priežasčių, kodėl butą neva nuomojasi, kai gali nemokėdama nuomos mokesčio gyventi pas mamą, atsakovė nenurodė.

6.3. Teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas ilgesniam nei šešių kalendorinių mėnesių terminui atsakovei suteiktų nepagrįsto pranašumo ir pažeistų šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Priteistos kompensacijos sumą išdalinus dalimis ir dar tokiomis menkomis sumomis - po 581,53 Eur per mėnesį, dar du metus ieškovas negalėtų atgauti jam priteistos kompensacijos.

6.4. Atsakovė teigia, kad teismas neatsižvelgė į jos savanorišką - geranorišką dalinį mokėjimą, sąžiningumą, neatsižvelgė į jos finansinę-turtinę bei socialinę padėtį. Tokie atsakovės argumentai atmestini. Įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas nelaikytinas nei savanorišku, nei geranorišku. Priešingu atveju, antstoliai greitai ir užtikrintai vykdomojo proceso priemonėmis skolininkus paskatina teismo sprendimus įvykdyti, net jei skolininkams su turimu turtu skirtis nuoširdžiai nesinori.

6.5. Nesutikdamas su sprendimo įvykdymo išdėstymu, ieškovas remiasi savo bloga turtine padėtimi gaunamų pajamų kontekste. Ieškovo gaunamas pajamas sudaro tik minimalus darbo užmokestis (642 Eur brutto). Iš darbo užmokesčio antstolis vykdomojoje byloje išskaičiuoja išlaikymą vaikams, tad per kalendorinius metus išmokėtas darbo užmokestis sudarė tik 2 474,56 Eur (206,21 Eur per mėn.), t. y. net penkis kartus mažiau nei atsakovės uždarbis. Tad liekamų iš darbo užmokesčio lėšų nepakanka net pragyvenimui.

6.6. Prie atsiliepimo ieškovas pateikė papildomus įrodymus (atsakovės atsisakymą nuo palikimo, paveldėjimo teisės liudijimą, pažymą apie darbo užmokestį) ir prašo juos priimti bei vertinti nagrinėjant atsakovės atskirąjį skundą. Pateikiami duomenys nelaikytini naujais įrodymais, nes susiję su byloje jau esančiais (civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovė pripažino, kad atsisakė nuo palikimo ir teismas šią aplinkybę nagrinėjo bei teismo sprendime konstatavo).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

9. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartis, kuria atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo patenkintas iš dalies.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

11. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą į bylą pateikė naujus įrodymus: 1) Buhalterinę pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį; 2) Pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo; 3) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Ieškovas teismo prašo į bylą priimti naujus teikiamus įrodymus, nurodo, kad pateikiami duomenys nelaikytini naujais įrodymais, nes susiję su byloje jau esančiais (civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovė pripažino, kad atsisakė nuo palikimo ir teismas šią aplinkybę nagrinėjo bei teismo sprendime konstatavo).

12. 2021 m. gruodžio 14 d. teisme gautas atsakovės prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo į bylą, kuriuo pastaroji teismo prašo priimti ir į bylą prijungti šiuos atsakovės teikiamus įrodymus: 1) ieškovo anketos socialiniuose tinkluose duomenis; 2) banko sąskaitos išrašus apie ieškovo atsakovei atliekamus bankinius pavedimus. Atsakovė nurodo, kad teikiami duomenys patvirtina faktinę ieškovo finansinę padėtį ir tikrąjį gaunamų pajamų kiekį.

13. Pastebėtina, kad ieškovas prašomus prijungti prie bylos dokumentus galėjo į bylą teikti dar tuomet, kai sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimas buvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teismo. Ieškovas ir atsakovė teismui nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių šie neturėjo galimybės pateikti įrodymų anksčiau. Taip pat, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti. Atsižvelgdamas į prieš tai nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti prašomus pridėti prie bylos, byloje dar nesančius įrodymus.

Dėl nutarties teisėtumo

14. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, arba, kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti.

15. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (ar atidėjimo) aktualūs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (ar atidėjimo) klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius (atidėjus) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.

16. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas (ar atidedamas) tik išimtiniais atvejais.

17. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo (ar atidėjimo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas (atidėjimas) neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; kt.).

18. Atsakovė prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo grindė tuo, kad ši buvusiam sutuoktiniui T. S. dar 2021 m. rugsėjo 16 d. savanoriškai atliko dalinį mokėjimą – 7 040,00 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį taip parodydama savo geranoriškumą ir vykdydama teismo sprendimą. Atsakovės teigimu, ji neturi galimybės įvykdyti finansinį įsipareigojimą visa apimti, kadangi turi ir kitų įsipareigojimų – pati rūpinasi ir augina du nepilnamečius vaikus, gyvena su vaikais nuomojamame būste, dėl ko kiekvieną mėnesį tenka mokėti 300 Eur nuomos mokestį bei papildomai komunalinius mokesčius, ji pati mokosi Klaipėdos universitete sveikatos mokslų fakultete ir moka už studijas, dirba pagal individualios veiklos pažymą ir vykdydama veiklą iki 2021 m. rugpjūčio mėnesio patyrė finansinių nuostolių dėl COVID-19 ir įvesto karantino, taip pat nurodė turinti ir skolinį įsipareigojimą N. J. dėl kompensacijos sumokėjimo T. S. Taigi, pasak atsakovės, jos finansinė padėtis šiuo metu neleidžia sumokėti visą priteistą sumą.

19. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės nurodytos aplinkybės apie jos turtinę padėtį nesudaro pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą atsakovės prašyme nurodyta tvarka - 24 mėnesių terminui.

20. Pažymėtina, kad pagal CK 3.117 straipsnio 3 dalį, jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. Atsakovė prašo teismo sprendimo vykdymą išdėstyti maksimaliam 24 mėnesių laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai pažymėjo, kad, nors atsakovė prašo kompensacijos ieškovui mokėjimą ne atidėti, bet išdėstyti, tačiau nėra pagrindo nesivadovauti CK 3.117 straipsnio 3 dalyje numatytu terminu, kadangi sprendžiamas klausimas yra susijęs su tokios pat prievolės – kompensacijos sutuoktiniui už priteistą didesnę turto dalį išmokėjimo – įvykdymu.

21. Vien blogos turtinės padėties aspektas yra nepakankamas pagrindas aptariamam sprendimo vykdymo išdėstymo institutui taikyti, o šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertini, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar apskirtai nebus paneigtas pats teismo sprendimo privalomas pobūdis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas 24 mėnesių laikotarpiui faktiškai sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą, be to, būtų pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas tokiam ilgam laiko tarpui šiuo atveju neatitiktų skolininkės ir kreditoriaus interesų pusiausvyros – ieškovas T. S. turėtų nepagrįstai ilgai (dvejus metus) laukti jam priteistos pinigų sumos.

22. Atsakovė nurodo, kad ji studijuoja Klaipėdos universitete Sveikatos mokslų fakultete valstybės nefinansuojamose studijose, per metus už studijas sumoka 1 500 Eur, vykdo individualią veiklą, tačiau laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėnesio ji patyrė finansinių nuostolių dėl COVID-19 ir įvesto karantino, nuomoja butą, kurio nuoma per mėnesį kainuoja 300 Eur, be to, turi kreditorinį 7 000 Eur įsiskolinimą N. J. Pažymėtina, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 14 080 Eur vertės nekilnojamasis turtas: 0,0587 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sodo namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 0,0071 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

23. Byloje esantys duomenys apie gaunamas atsakovės pajamas bei turimą turtą, neleidžia daryti išvados, kad atsakovės turtinė padėtis yra itin sunki arba kad yra susidariusios labai nepalankios aplinkybės įvykdyti teismo sprendimą. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai iš esmės patvirtina, kad nors atsakovės finansinė padėtis ir nėra itin bloga, tačiau yra pakankamai sudėtinga, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės prašymą patenkino iš dalies ir kompensacijos sumokėjimą ieškovui išdėstė dalimis, kompensaciją sumokant per šešių mėnesių terminą.

24. Įvertinus nustatytas aplinkybes, taip pat šalių turtinę padėtį, ieškovo teisėtus lūkesčius, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl sunkios turtinės padėties nesudaro pagrindo tenkinti atsakovės prašymą pilna apimtimi, ir išdėstyti kompensacijos apmokėjimą dalimis 24 mėnesių terminui, nagrinėjamu atveju, atsakovės noras išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali būti priežastis suteikti jai prioritetą prieš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintą ieškovo turtinį interesą. Atsakovė yra jauna, darbinga, turi galimybę susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, gauti paskolą iš kredito įstaigos ar su artimųjų giminaičių pagalba atsiskaityti su ieškovu, taip pat, pastaroji turi galimybę parduoti šiosios naudai teismo sprendimu priteistą turtą ir taip padengti turimą įsipareigojimą. Nesant ieškovo sutikimo išdėstyti priteistos kompensacijos įvykdymą 24 mėnesių laikotarpiui, laikytina, jog toks įvykdymo išdėstymas nepagrįstai pažeistų ieškovo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.

26. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Raimonda Andrulienė