Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Domarkienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB) ,,Varpas“ narės D. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės DNSB ,,Varpas“ narės D. U. ieškinį atsakovei A. R. dėl įpareigojimo pateikti dokumentus ir informaciją, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, DNSB ,,Varpas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teisme po apeliacijos iš naujo nagrinėta civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl įpareigojimo pateikti dokumentus ir informaciją, juo ieškovė prašo įpareigoti atsakovę DNSB „Varpas“ pirmininkę A. R. pateikti: 1) DNSB „Varpas“ bendrijos narių sąrašą, kurio data 2015 m. gruodžio 1 d.; 2) DNSB „Varpas“ darbuotojų, dirbusių bendrijoje nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. pagal darbo sutartis, darbo sutarčių kopijas (be asmens duomenų, kuriuos skelbti draudžia įstatymas); 3) DNSB „Varpas“ darbuotojų, dirbusių bendrijoje nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d., darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo suvestinę (t. y. kiek darbuotojams buvo priskaičiuota ir išmokėta atlyginimo kiekvieną mėnesį nurodytu laikotarpiu); 4) DNSB „Varpas“ banko sąskaitos išrašo, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d., kopiją; 5) visuotinio bendrijos narių susirinkimo, kurio metu E. A. buvo paskirtas (įgaliotas) eiti bendrijos pirmininko pareigas, protokolo kopiją; 6) informaciją, kokiu laikotarpiu (-iais) E. A. ėjo bendrijos pirmininko pareigas ir kiek jam buvo priskaičiuota ir išmokėta atlyginimo; 7) visų bendrijoje vykusių bendrijos visuotinių susirinkimų, valdybos susirinkimų, įgaliotinių susirinkimų, protokolų kopijas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d.; 8) šiuo metu pareigas einančių bendrijos valdybos narių, įgaliotinių, ginčų nagrinėjimo komisijos ir revizijos komisijos narių sąrašą; 9) šiuo metu galiojančių bendrijos įstatų, įgaliotinių, valdybos narių rinkimų protokolų kopijas; 10) visų (duomenys neskelbtini) namo sąskaitų faktūrų kopijas, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d.; 11) visuotinių bendrijos narių susirinkimų, kuriuose buvo priimti sprendimai didinti administravimo mokestį, protokolų kopijas; 12) duomenis, nuo kada advokatas Laimonas Strauka bendrijai teikia paslaugas ir koks atlyginimas jam išmokėtas už tokių paslaugų teikimą iki 2015 m. gruodžio 1 d.; 13) duomenis, ar bendrijos įgaliotiniai atsiklausė laiptinių gyventojų, svarstydami įstatus, rinkdami valdybos narius ir bendrijos pirmininką (kokiu būdu); 14) DNSB „Varpas“ valdybos posėdžio, kuriame buvo priimtas sprendimas kreiptis į bendrijos narius su melaginga informacija 2015 m. vasario 5–6 d., protokolo kopiją; 15) duomenis, kas pasirašė su DNSB „Varpas“ pirmininke A. R. darbo sutartį nuo 2010 m. sausio 1 d. ir koks atlyginimas jai nustatytas. Nurodė, jog DNSB ,,Varpas“ pirmininke nuo 2001 m. dirba atsakovė A. R.. Teigia, jog susirinkimų iki 2014 m. gruodžio 22 d. bendrijoje nevyko, atsakovė niekada neteikė bendrijos nariams jokių finansinės ūkinės veiklos ataskaitų. Pažymėjo, jog bendrijos nariai kreipėsi į atsakovę su prašymais pateikti bendrijos dokumentus susipažinti, tačiau jokie dokumentai ir (ar) informacija jiems nebuvo pateikti. Nurodo, kad prašė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Buto ūkio ir energetikos poskyrio atsakingų specialistų išreikalauti dokumentus iš pirmininkės A. R., tačiau atsakovė neteikia prašomų dokumentų ir savivaldybės darbuotojams. Atsižvelgdama į tai, kad bendrijos pirmininkė neteikia bendrijos nariams ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai prašomos informacijos ir nevykdo savivaldybės darbuotojų teisėtų reikalavimų, prašo teismo įpareigoti atsakovę pateikti ieškinyje nurodytus dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons ta tuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.

9. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį ieškovei atsisakius byloje pakeisti atsakovę.

10. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas 2018 m. liepos 18 d. sprendimą netinkamai nustatė, kad DNSB „Varpas“ pirmininkė A. R. nėra tinkama atsakovė byloje. Teigia, kad DNSB „Varpas“ pirmininkė A. R. vienvaldiškai atstovauja ir veikia kaip vadovė juridinio asmens vardu, todėl kaip juridinio asmens valdymo organas ir yra traukiama byloje atsakove. Apeliantės teigimu, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 6 punktui, 21 straipsnio 4 dalies 7 punktui, 14 straipsnio 4 ir 7 dalims, CPK 185 straipsnio 1 daliai, CK 2.82 straipsnio 3 daliai.

11. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl įpareigojimo pateikti dokumentus ir informaciją 2018 m. kovo 23 d. nutartimi ieškovei pasiūlė pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu ir ieškovė buvo įpareigota savo nuomonę teismui pateikti raštu. Pirmosios instancijos teismas šį įpareigojimą nustatė, kadangi apeliacinės instancijos teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartyje pagal A. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimo nagrinėjamoje byloje nurodė, jog nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų pasiūlyti ieškovei netinkamą atsakovę pakeisti tinkamu atsakovu ir tik tuo atveju, jeigu bus aiškiai išreikšta ieškovės valia dėl atsakovo pasirinkimo ir ieškovė nesutiks atsakovės pakeisti kitu atsakovu pagal CPK 45 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi bylą nagrinėti iš esmės. Pirmosios instancijos teisme 2018 m. balandžio 30 d. gautas ieškovės nesutikimas dėl atsakovo civilinėje byloje pakeitimo.

12. Vienas pagrindinių civilinių proceso principų – dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad šalys, vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigą. Procesinis dispozityvumo principo aspektas išreikštas CPK 45 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta ieškovo teisė pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Visais atvejais šie proceso dalyviai gali būti pakeičiami tik esant ieškovo sutikimui, taigi, šia procesine priemone gali disponuoti tik ieškovas (CPK 45 straipsnio 2, 3 dalys). Toks proceso teisės normos aiškinimas atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką, kad bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2013). Teismo šalių procesinių veiksmų kontrolė pasireiškia tuo, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs, jog byloje atsakovu gali būti patrauktas kitas asmuo, turi išaiškinti ieškovui teises prašyti tokį asmenį patraukti dalyvauti byloje atsakovu (CPK 43 straipsnis) ar jį pakeisti tinkamu atsakovu (CPK 45 straipsnis). Kitu atveju, ieškovui nesutinkant, kad atsakovas būtų pakeistas, teismas bylą nagrinėja iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad A. R. nėra tinkama atsakovė šioje byloje. Su šiuo apeliantės argumentu nesutinkama, kadangi A. R. tinkamumas būti atsakove nagrinėjamoje byloje išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-5-479/2018 (nutarties 7 ir 8 punktai).

13. Kaip nurodyta anksčiau, pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu, tai yra teismas turi pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu. Tai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, nes atsakovui turi būti užtikrintas dalyvavimas byloje ir galimybė naudotis procesinėmis teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos. Ieškovė nagrinėjamu atveju aiškiai išreiškė savo valią dėl atsakovės pasirinkimo – nesutikti atsakovės pakeisti kitu atsakovu.

14. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 6 punktui, 21 straipsnio 4 dalies 7 punktui, 14 straipsnio 4 ir 7 dalims, CPK 185 straipsnio 1 daliai, CK 2.82 straipsnio 3 daliai. Su šiuo apeliantės argumentu nesutinkama. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau DNSBĮ) 14 straipsnio 6 dalies 6 punkte nustatyta, kad bendrijos pirmininkas atsako už informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu, tačiau ši teisės norma nustato bendrijos pareigos teikti informaciją jos nariams vykdymo tvarką ir už šios pareigos įvykdymą atsakingą subjektą, tai yra bendrijos pirmininką. Byloje pagal bendrijos nario reikalavimą DNSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu suteikti informaciją apie bendrijos veiklą atsakovu turi būti traukiamas ne bendrijos valdymo organas (pirmininkas), o bendrija, kaip juridinis asmuo, ši aplinkybė nurodyta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartyje (nutarties 7 punktas). Apeliantė iš esmės apeliaciniame skunde remiasi DNSBĮ nuostatomis, kurios reglamentuoja bendrijos pirmininko pareigas. Pažymėtina, kad DNSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 7 punktas ir numato, kad bendrijų nariai turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka. CK 2.82 straipsnis numato juridinių asmenų organų kompetenciją, todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju atsakove turi būti traukiama daugiabučių namų savininkų bendrija, kaip juridinis asmuo.

15. Apeliantė nurodo, kad 2017 m. gegužės 2 d. atsakovės vardu viešosios įstaigos „ADVOC LT“ vadovas L. M. pateikė atsakovės apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui, kuriame nauju reikalavimu prašė byloje pripažinti DNSB „Varpas“ pirmininkę netinkama atsakove. Šio prašymo pagrindu Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija priėmė nutartį bylą grąžinti nagrinėti iš naujo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Apeliantė teigia, kad tai yra bylos vilkinimas, nes atsakovei skundžiant teismo sprendimus apeliaciniam teismui, keliant naujus reikalavimus, byla gali būti vilkinama.

16. Apeliantės argumentas, kad dėl atsakovės procesinės teisės skųsti sprendimus yra vilkinamas procesas, yra nepagrįstas. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir atsakovės naudojimasis jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis negali būti suprantamas kaip proceso vilkinimas (CPK 13 straipsnis, 17 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis).

17. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei siūlė pakeisti atsakovę tinkama, tačiau ieškovė tokia teise nepasinaudojo atsisakydama pakeisti atsakovę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis).

18. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

19. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

21. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u taria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.