- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-02
- Bylos Nr.
- e2A-647-950/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18171-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Atsakovas
- P. P.
- Ieškovas
- S. Š.
- Advokatai
- Edgaras Jautakis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-120-1087/2023 pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui P. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. Š. 2021 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. CBP-23475) atsakovui P. P., kuriuo prašė:
- nustatyti nepilnamečio vaiko K. P. gyvenamąją vietą kartu su ja;
- nustatyti atsakovo P. P. ir nepilnamečio vaiko K. P. bendravimo tvarką;
- priteisti iš atsakovo P. P. nepilnamečiam vaikui K. P. 300 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, iki vaiko pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant ją;
- priteisti iš atsakovo P. P. nepilnamečiam vaikui K. P. 7 400 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d., išlaikymo įsiskolinimo piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant ją;
- priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė S. Š. (toliau – ir ieškovė) ir atsakovas P. P. (toliau – ir atsakovas arba apeliantas) 2022 m. lapkričio 29 d. sudarė taikos sutartį, kuria gera valia susitarė dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove, tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos, taip pat dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo periodinėmis išmokomis. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi minėtą taikos sutartį patvirtino ir civilinės bylos dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nutraukė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Patvirtinus ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, ginčas byloje toliau vyko tik dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
4. Ieškinio dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ieškovė nurodė, kad gyvenant nesusituokus su atsakovu (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus K. P.. Atsakovas nuo pat vaiko gimimo jokia forma neprisidėjo prie jo išlaikymo. Visa nepilnamečio vaiko išlaikymo ir materialinio aprūpinimo našta teko jai, todėl iš atsakovo turi būti priteistas nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas, jį skaičiuojant po 300 Eur už kiekvieną kalendorinį mėnesį nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. lapkričio 19 d.). Atsižvelgiant į tai, išlaikymo įsiskolinimą sudaro 7 400 Eur suma, apskaičiuota už 24 mėnesių ir 20 dienų laikotarpį.
Atsiliepimas
5. Atsakovas 2021 m. gruodžio 22 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį (reg. Nr. DOK-164162), atsikirsdamas į reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, pažymėjo tai, kad su ieškove bendravo daugiau nei 10 metų kaip faktinė šeima ir per visą šį laikotarpį, išimtinai jis, ieškovei teikė materialinį aprūpinimą. Gimus sūnui, jis gyveno kartu su ieškove ir išimtinai vienas teikė nuolatinį išlaikymą vaikui, todėl ieškovės teiginiai, neva jis turi išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo, yra melagingi. Praėjus 9 mėnesiams nuo vaiko gimimo jo ir ieškovės tarpusavio santykiai nutrūko. Nutrūkus santykiams su ieškove, suprasdamas pareigą išlaikyti vaiką, jis išlaikymą teikė ne periodinėmis išmokomis, bet turtu – ieškovei buvo paliktas jam nuosavybės teise priklausantis automobilis, meno kūriniai, taip pat 15 000 Eur grynųjų pinigų suma. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų duomenų apie jos vardu registruotą turtą, ieškovė 2021 m. liepos 30 d. įsigijo automobilį, kurio vertė siekia apie 40 000 Eur. Tai patvirtina, jog atsakovo paliktas išlaikymas vaikui turtu, ieškovės yra naudojamas savo asmeninių poreikių tenkinimui. Ieškovė, pateikdama vien tik nepilnamečio vaiko poreikių lentelę, į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio turėtas išlaidas sūnaus išlaikymui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkino iš dalies – iš atsakovo priteisė nepilnamečiam vaikui 4 019,15 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. (už 15 mėnesių ir 5 dienų laikotarpį), išlaikymo įsiskolinimo piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskyrė ieškovę, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą šalių susirašinėjimą, kitus įrodymus (nuotraukas) ir atsižvelgęs į tai, jog šalių susirašinėjimas atitinka atsakovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, padarė išvadą, kad iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio vidurio ginčo šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės teiginiai, jog šalys niekada nebuvo kaip šeima ir kartu negyveno, byloje nebuvo įrodyti.
8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtino faktą, jog ieškovė ir atsakovas 2020 m. rugpjūčio 5 d. dar bendravo ir gyveno kartu, sprendė išlaikymo įsiskolinimą pradėti skaičiuoti nuo tada, kai S. Š. vardu buvo sudaryta nauja gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d.
9. Teismas atsakovo argumentus, kad jis ir po to, kai šalys pradėjo gyventi atskirai, materialiai prisidėjo prie vaiko išlaikymo, atmetė kaip nepagrįstus ir pažymėjo, jog atsakovo posėdžio metu duoti paaiškinimai apie tai, kad jis kelis kartus grynais pinigais davė atitinkamas sumas, neįrodo to, jog jis teikė sūnui reikalingą periodinį išlaikymą. Teismas taip pat sprendė, jog tai, kad atsakovas davė neatlygintinai ieškovei naudotis automobiliu, negali būti užskaitoma kaip tinkamas išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimas.
10. Teismas atsakovo teiginius, kad būste, esančiame: (duomenys neskelbtini), jis buvo palikęs grynųjų pinigų, kurie turėjo būti panaudoti vaiko poreikiams, laikė neįrodytais. Atsižvelgęs į atsakovo bei liudytojos (atsakovo motinos) nesutampančius parodymus teismo posėdžių metu apie pinigų perdavimą, taip pat į jų perdavimo momentą (pinigai buvo perduodami ginčo šalims dar gyvenant kartu), teismas sprendė, jog jie buvo skirti kasdieniniams poreikiams tenkinti, o ne vaikui išlaikyti.
11. Teismas konstatavo, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteistas už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d., t. y. už 15 mėnesių ir 5 dienos, todėl vadovaudamasis šalių taikos sutartimi sutartu išlaikymo dydžiu – 265 Eur / mėn., sprendė, jog išlaikymo nepilnamečiam vaikui K. P. įsiskolinimas yra 4 019,15 Eur. Nurodyto dydžio išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą teismas priteisė iš atsakovo, taip pat paskirstė ginčo šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovas P. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl 4 019,15 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti, priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas atsakovo turimą įsiskolinimą nepilnamečio vaiko išlaikymui, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nepaisė šiuo klausimu suformuotos aukštesnės instancijos teismų praktikos. Nors teismas pripažino, jog ieškovės teiginiai, kad šalys niekada nebuvo kaip šeima ir kartu negyveno, byloje yra neįrodyti ir tuo pagrindu reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo dalyje atmetė, tačiau likusioje dalyje, teismui pakako tik vienintelio ieškovės pinigų palikimo fakto neigimo. Dėl to, atsakovo vertinimu, teismas pažeidė įrodymų viseto vertinimo taisyklę, nes visiškai neįvertino ieškovės duotų paaiškinimų nenuoseklumo bei byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina, kad be atsakovo paliktų pinigų ieškovė nebūtų galėjusi išlaikyti vaiko, nebūtų galėjusi įsigyti ne pirmo būsto, nebūtų galėjus įsigyti prabangos prekių ar išsinuomoti butą, taip pat nebūtų galėjusi įsigyti ir prabangaus automobilio.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir liudytojos G. A. parodymų. Nors teismas konstatavo, kad atsakovo motinos liudijimai dėl pinigų išėmimo iš jos sąskaitos ir perdavimo atsakovui, nesutampa su paties atsakovo paaiškinimais, tačiau dėl esminių aplinkybių – pinigų pervedimo į liudytojos sąskaitą ir pinigų išėmimo – liudytojos ir atsakovo pateikti paaiškinimai visgi sutapo. Natūralu, kad praėjus daug laiko asmenys gali pamiršti tam tikras įvykių detales, tačiau teismui užteko tik to, jog ieškovė neigė pinigų palikimo faktą, kad būtų konstatuota, jog atsakovas neįrodė nurodyto (pinigų palikimo) fakto. Teismas neįvertino ir liudytojos nurodytų aplinkybių apie tai, jog ji prašė ieškovės grąžinti bute, esančiame: (duomenys neskelbtini), atsakovo paliktus daiktus, tačiau ieškovė liudytojai nurodė, kad nieko negrąžins, nes tai liks vaikui.
12.3. Pirmosios instancijos teismas ignoravo ir ieškovės pateiktą banko sąskaitos išrašą ir neįvertino to, jog ieškovė net po kelis mėnesius neperka maisto ir higienos prekių, o išlaidos vaikui yra tik simbolinės. Tačiau nepaisant to, nepatirdama jokių būtinų išlaidų, ieškovė sugebėjo įsigyti brangų, 40 000 Eur vertės automobilį. Nors teismas bylos nagrinėjimo teisme metu siūlė ieškovei pateikti įrodymus, pagrindžiančius išlaidas nepilnamečio vaiko išlaikymui, tačiau ieškovė to nepadarė, o teismui pakako tik jos paaiškinimų, kad būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas.
Atsiliepimas
13. Ieškovė S. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vertino laikydamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatų bei aukštesnės instancijos teismų praktikoje pateikto šių normų aiškinimo.
13.2. Neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad šalys palaikė artimus santykius ir vedė bendrą ūkį iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio pirmos pusės.
13.3. Sutinka su teismo išvadomis, kad atsakovo paaiškinimai neįrodo, jog jis teikė reikalingą periodinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui, o leidimas neatlygintinai naudotis automobiliu, negali būti užskaitomas, kaip tinkamas išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimas. Pagrįsta laiko ir pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovo paaiškinimai apie tai, jog bute, esančiame: (duomenys neskelbtini), jis paliko grynųjų pinigų, kurie turėjo būti panaudoti vaiko poreikiams, byloje liko neįrodyti.
13.4. Ieškovė pažymėjo, kad nors atsakovas suteikia didelę reikšmę tariamai jo pervestai 100 000 Eur sumai į savo motinos banko sąskaitą, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kas ir kada į atsakovo motinos sąskaitą tokią pinigų sumą pervedė, tuo labiau – kad tokį pavedimą atliko pats atsakovas. Neginčija, kad G. A. iš savo banko sąskaitos išėmė 90 000 Eur sumą, tačiau pagrįstomis laiko pirmosios instancijos teismo išvadas, kad pinigai atsakovui buvo perduoti tuo metu, kai šalys gyveno kartu ir buvo skiri kasdieniniams poreikiams tenkinti, o ne nepilnamečiam vaikui išlaikyti.
13.5. Nors teismas buvo įpareigojęs atsakovą pateikti duomenis apie jo pajamas nuo 2021 m. sausio 1 d., tačiau atsakovas šio įpareigojimo neįvykdė. Nesant tokių įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą – 4 019,15 Eur, už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl ginčo esmės
15. Bylos duomenys liudija, kad (duomenys neskelbtini) gimė K. P., kurio motina yra ieškovė S. Š., o tėvas yra atsakovas P. P.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovė ir atsakovas kartu gyveno ir bendrą ūkį vedė iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. Šios faktinės aplinkybės neginčija nei viena iš šalių. Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys 2022 m. lapkričio 29 d. sudarė taikos sutartį, kuria gera valia, be kita ko, susitarė, jog atsakovas teikia sūnui K. P. išlaikymą periodinėmis išmokomis – po 265 Eur kiekvieną mėnesį, tokiu būdu abi patvirtindamos, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti yra reikalinga bendra 530 Eur suma per mėnesį (265 Eur x 2). Pirmosios instancijos teismas ginčo šalių sudarytą taikos sutartį patvirtino 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi. Atsižvelgdamas į taikos sutartimi šalių sutartą mėnesinio išlaikymo dydį, kurį turi mokėti atsakovas nepilnamečiam vaikui (t. y. 265 Eur), pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. (kuomet ginčo šalys pradėjo gyventi skyrium) iki 2021 m. lapkričio 19 d. (kuomet ieškovė teisme pareiškė ieškinį atsakovui), t. y. už 15 mėnesių ir 5 dienų laikotarpį, priteisė iš atsakovo 4 019,15 Eur dydžio išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad atsakovas P. P. neįrodė, jog anksčiau minėtu laikotarpiu teikė materialinį išlaikymą savo sūnui. Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės – nepagrįstai buvo atmesti jo teiginiai, kad pradedant gyventi skyrium, jis ieškovei paliko pakankamai pinigų vaiko išlaikymui, suabsoliutinant ieškovės pinigų palikimo fakto neigimą, taip pat netinkamai buvo įvertinti liudytojos (atsakovo motinos) G. A. parodymai.
16. Iš to seka, kad apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo (tėvo) buvo priteistas išlaikymo nepilnamečiam vaikui (sūnui) įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. (kuomet ginčo šalys pradėjo gyventi skyrium) iki 2021 m. lapkričio 19 d. (kuomet ieškovė teisme pareiškė ieškinį atsakovui), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (ne) pagrįstumo
17. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Minėtos konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.
18. Vaikas teisę į išlaikymą turi nuo gimimo momento, todėl tėvai jį privalo teikti nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Todėl išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
19. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas jis vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
20. Be to, kaip yra nurodęs kasacinis teismas, išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Tokiais atvejais yra pažeidžiami teisėti vaiko interesai turėti tinkamas socialines ir materialines sąlygas tinkamai vystytis.
21. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo fakto, kad ginčo laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. (kuomet ginčo šalys pradėjo gyventi skyrium) iki 2021 m. lapkričio 19 d. (kuomet ieškovė teisme pareiškė ieškinį atsakovui) nepilnamečiui K. P. buvo reikalingas išlaikymas, taip pat neginčijo fakto, kad tuo metu jam buvo reikalingas ne mažesnio dydžio išlaikymas nei kad buvo nustatytas 2022 m. lapkričio 29 d. su ieškove sudaryta taikos sutartimi, t. y. 265 Eur per mėnesį. Atsakovas nuo reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą gynėsi vieninteliu argumentu – kad aktualiu laikotarpiu jis teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui turtu, t. y. ieškovei leido toliau naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, paliko didelę grynųjų pinigų sumą (15 000 Eur), kurią ieškovė panaudojo ne vaiko, o savo asmeninių poreikių tenkinimui (brangaus automobilio įsigijimui). Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, padarydamas priešingą išvadą ir priteisdamas iš jo išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą, netinkamai įvertino įrodymus bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos faktinių duomenų visetą, su apelianto pateikto apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir juos laiko nepagrįstais.
23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės nekonkretizuoja, kokius byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas, darydamas atitinkamas išvadas dėl nepilnamečiam vaikui neteikto išlaikymo įsiskolinimo dydžio, vertino netinkamai, kokias procesinės teisės normas pažeidė, netinkamai pritaikė ar išaiškino. Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės apsiriboja pozicijos, kurios laikėsi pirmosios instancijos teisme, atkartojimu, ją grįsdamas iš esmės vien subjektyviais savo paaiškinimais, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė byloje esančius įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tarp jų ir atsakovo bei jo iniciatyva pakviesto liudytojo (atsakovo motinos G. A.) paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjamos, laikantis rungimosi principo, o kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinoms turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
24. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. kartu su ieškove ir nepilnamečiu sūnumi negyveno. Taigi, esminis kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo, yra tai, ar jis kokia nors formą teikė išlaikymą savo sūnui, nustojus kartu su juo gyventi. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų ieškovo teiginius, jog jis duodavo ieškovei nepilnamečio vaiko išlaikymui pinigų, taip pat duomenų, kad bute, esančiame: (duomenys neskelbtini), jis paliko didelę grynųjų pinigų sumą, kuri ieškovės privalėjo būti naudojama vaiko poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas tokiai skundžiamame sprendime padarytai teismo išvadai visiškai pritaria ir laiko ją teisinga, nes byloje nesant jokių faktinių duomenų, kad atsakovas pats realiai disponavo nurodymo dydžio pinigų suma (15 000 Eur), o ieškovei kategoriškai neigiant pinigų palikimo anksčiau minėtame bute faktą, priešinga išvada nėra galima.
25. Bylos duomenys liudija, kad aktualiu laikotarpiu (nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. (kuomet ginčo šalys pradėjo gyventi skyrium) iki 2021 m. lapkričio 19 d. (kuomet ieškovė teisme pareiškė ieškinį atsakovui)) S. Š. dirbo (duomenys neskelbtini) (žr. 2016 m. liepos 21 d. darbo sutartis Nr. 25723), viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) (žr. 2017 m. gruodžio 19 d. darbo sutartis Nr. DS-4756), taip pat uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) (žr. 2021 m. kovo 25 d. darbo sutartis Nr. 1113). Byloje pateiktas ieškovės banko sąskaitos išrašas (AB „Swedbank“ banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); laikotarpis nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 15 d.) liudija, kad 2019 m. spalio 1 d. ji disponavo 10 808,90 Eur suma, o ginčo šalims pradedant gyventi skyrium (2020 m. rugpjūčio 15 d.) jos disponuojama pinigų suma buvo 13 309,97 Eur. Tai liudija, kad ieškovei pradėjus gyventi skyrium nuo atsakovo (2020 m. rugpjūčio 15 d.) ji dirbo, gavo reguliarias darbinės veiklos pajamas (byloje pateikti pranešimai iš „SODROS“ informacijos centro liudija tai, kad, pavyzdžiui, 2021 m. kovo mėn. ieškovė iš (duomenys neskelbtini) gavo 2 890,50 Eur (bruto) darbo užmokestį, o iš UAB (duomenys neskelbtini) gavo 148,80 Eur (bruto) darbo užmokestį), taip pat turėjo nemažo dydžio santaupų. Remiantis tuo, darytina išvada, kad ieškovė ir likusi viena buvo materialiai pajėgi pasirūpinti tiek nepilnamečio vaiko, tiek ir savo asmeniniais poreikiais. Esant byloje nustatytoms tokioms ieškovės turtinę padėtį apibūdinančioms aplinkybėms, niekuo nepagrįstais laikytini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad neva be jo bute, esančiame: (duomenys neskelbtini), paliktos pinigų sumos (15 000 Eur) S. Š. niekaip būtų negalėjusi išlaikyti nepilnamečio vaiko, niekaip nebūtų galėjusi išsinuomoti buto ar įsigyti ne pirmo būtinumo prekių.
26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino (t. y. atsakovo teigimu – tinkamai neįvertino) liudytojos G. A. paaiškinimų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad nurodytos liudytojos parodymai yra prieštaringi, nesutampa su atsakovo duotais paaiškinimais, todėl jais nesivadovavo. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai, papildomai pažymi ir atkreipia dėmesį į tai, kad minėta liudytoja yra vienas artimiausių atsakovui (giminystės aspektu) asmenų – jo motina. Tai leidžia konstatuoti, kad jos duoti parodymai, atsižvelgiant ir į jų prieštaringumą, pirmiausia yra laikytini visiškai nepatikimais. G. A. būdama vienas artimiausių atsakovui asmenų (jo motina), jau anksčiau teikusi jam pagalbą (pvz. priėmusi iš Didžiosios Britanijos atsakovo siųstas dideles pinigų sumas ir jas išgryninusi (žr. 2019 m. vasario 13 d. grynųjų pinigų išėmimo kvitą)) iš esmės turi tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi (t. y. nori, kad tarp ieškovės ir atsakovo kilęs ginčas būtų išspręstas būtent jos sūnaus naudai), todėl tokio asmens parodymai niekaip negali būti vertinami kaip objektyvūs ir patikimi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje nesivadovavo liudytojos G. A. paaiškinimais.
27. Atmestini taip pat ir atsakovo argumentai, susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo ieškovės banko sąskaitos išrašą ir jo skundžiamame sprendime nevertino. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės banko sąskaitos (AB „Swedbank“ banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašas buvo pateiktas už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 15 d., t. y. už laikotarpį, kuomet ginčo šalys dar gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Tai reiškia, kad jis nepatenka į ginčo laikotarpį (nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. (kuomet ginčo šalys pradėjo gyventi skyrium) iki 2021 m. lapkričio 19 d. (kuomet ieškovė teisme pareiškė ieškinį atsakovui)) ir jokios esminės reikšmės sprendžiant išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimą neturi. Kokias išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes byloje esantis ieškovės banko sąskaitos išrašas turėjo / galėjo pagrįsti, apeliaciniame skunde nenurodė ir pats apeliantas.
28. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos (apeliacinės) instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301 straipsnis, 312–314 straipsniai, 320 straipsniai). Todėl nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių ir realiais įrodymais pagrįstų argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
29. Atsakęs į esminius apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo / atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų plačiau nepasisako, nes jie neturi jokios įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 . gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
30. Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas (ypač susijusias su įrodymų tyrimu ir vertinimu), todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
32. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nėra atlyginamos.
33. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą buvo pateikti duomenys, liudijantys, jog ieškovė S. Š. apeliacinio proceso metu patyrė 363 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato Edgaro Jautakio teisinei pagalbai apmokėti. Atmetus apeliacinį skundą, nurodytos bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybė byloje nepatyrė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei S. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo P. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 363 (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) Eur.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.