Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, šeimos nesukūręs, nedirbantis, teistas, paskutinius kartus:

1) 2013-04-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 str., paskirta 1 metų viešųjų darbų bausmė;

2) 2015-03-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 2 d., paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė;

3) 2017-05-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 2 d., paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė;

4) 2025-10-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 1 d., paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė,

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, šeimos nesukūręs, nedirbantis, teiatas, paskutinius kartus:

1) 2014-01-16 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuris subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-12 nuosprendžiu paskirta skirta bausme, paskiriant galutinę 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

2) 2014-04-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 str., atidėtas 3 metams;

3) 2022-12-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, Vilniaus apygardos teismo 2023-02-07 nutartimi, vadovaujantis BK 75 str., atidėtas 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ir ją pardavė, bei neteisėtai narkotine medžiaga be tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, o būtent:

jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įsigijo ir savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), iki 2025-09-18 13.27 val. laikė 0,002395 g. narkotinės medžiagos – karfentanilio, kol laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), dalį, t. y. 0,000199 g. šios narkotinės medžiagos – karfentanilio pardavė J. K., sutaręs, kad jam (V. T.) vėliau J. K. sumokės už tai 10 Eur, o likusią dalį, t. y. 0,002196 g. narkotinės medžiagos – karfentanilio neteisėtai laikė iki 2025-09-18 15.20 val., kol kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini) policijos minėtą kiekį, t. y. 0,002196 g. narkotinės medžiagos – karfentanilio, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Tokiais veiksmais V. T. įvykdė BK 260 str. 1 d., 259 str. 1 d. numatytus nusikaltimus.

J. K. neteisėtai disponavo narkotinės medžiaga be tikslo ją platinti, o būtent:

jis, 2025-09-18 apie 13.27 val., (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš V. T., pažadėjęs jam vėliau sumokėti 10 Eur, įgijo 0,000199 g. narkotinės medžiagos – karfentanilio ir šią narkotinę medžiagą su savimi neteisėtai laikė iki 2025-09-18 apie 13.28 val., kol netoli (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai ją rado ir paėmė.

Tokiais veiksmais J. K. įvykdė BK 259 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltę įvykdžius inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei kitas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

1. Gelsvos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio, 2025-09-18 kratos metu rastų V. T. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0,002076 g.

Gelsvos spalvos miltelių iš folijos lankstinuko, 2025-09-18 kratos metu rastų V. T. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0,000120 g.

2. Ant elektroninių svarstyklių pilkos spalvos korpusu, 2025-09-18 kratos metu rastų V. T. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) paviršių yra narkotinės medžiagos - karfentanilio ir narkotinės medžiagos - metadono pėdsakai.

Ant folijos ritinio, 2025-09-18 kratos metu rasto V. T. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) paviršių yra narkotinės medžiagos - karfentanilio pėdsakai.

Nusikalstamų veikų vertinimo ir kvalifikavimo motyvai

BK 260 str. 1 d. numatytas nusikaltimai – psichotropinių ar narkotinių medžiagų pardavimas – įvykdomi veikiant tiesioginė tyčia, t. y. asmeniui suvokiant, kad parduodama medžiaga yra psichotropinė ir norit taip veikti, t. y. turimą medžiagą parduoti. Teisminėje praktikoje taip pat išaiškinta, kad šios kategorijos baudžiamosiose bylose apie asmens kaltę paprastai sprendžiama ne vien tik pagal kaltininko parodymus, bet ir pagal bylos faktines aplinkybes: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybes, jų rūšį, kainą, paruoštų vartoti dozių skaičių, jų pakuotes (dydį, svorį), duomenis apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastas priemones (svarstykles ir t. t.), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose, ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir pan.

Teisminėje praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad alternatyvios BK 260 str. numatytos veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, nes kiekviena jų, ją padarius, gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Dėl to konstatuojant, kad buvo padarytos kelios veikos, turi būti nustatytas kiekvienos jų padarymo faktas baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais įrodymais, nekeliant nė vienos iš alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Reikalavimas įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį draudžia padarytas veikas preziumuoti, įrodinėti ne savarankiškai, o išvesti iš kitų BK 260 str. kaip alternatyvos nurodytų ir byloje neginčytinai įrodytų veikų. Šis imperatyvas kildinamas inter alia iš baudžiamojo proceso paskirties, asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu ir baudžiamojo proceso įstatymo keliamų reikalavimų apkaltinamojo nuosprendžio turiniui. Taigi, baudžiamajai atsakomybei kilti pagal atitinkamo straipsnio dalį pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš jose nurodytų veikų (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-488/2009 ir kt). Veikos, kurios buvo pagrįstos ne įrodymais, o tik prielaidomis, šalintinos iš kaltinimo.

Taip pat teisminėje praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai asmuo neteisėtai įsigyja ir laiko narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas du tikslus – šias medžiagas platinti ir vartoti sau – idealiąją sutaptimi įvykdomos dvi atskiros BK 259 str. bei 260 str. atitinkamose dalyse numatytos nusikalstamos veikos. Tokiu būdu, nusikalstamos veikos gali būti tinkamai kvalifikuotos tik nustačius kokia narkotinių ar psichotropinių medžiagų dalis buvo skirta platinimui, o kokia savo vartojimui (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-195/2009 ir kt.). Aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-293-697/2015, 2K-571-976/2015, 2K-361/2014 ir kt.).

Aptartos teisės aiškinimo taisyklės yra reikšmingos ir nagrinėjamoje byloje, tinkamai kvalifikuojant padarytas nusikalstamas veikas.

Neteisėtai išplatintų/platinimui laikytų ar laikytų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis yra reikšminga aplinkybė, tinkamai kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 259 str. 1–2 d., 260 str. 1–3 d., t. y. kaip vieną iš minėtų straipsnių dalyse numatytų nusikaltimų ar baudžiamąjį nusižengimą.

J. K. aiškino, kad nagrinėjamu atveju iš V. T. įsigijo narkotikus savo vartojimui, nuo 2005 m. yra priklausomas nuo narkotikų. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 2720/2025 (01) patvirtina, kad kaltinamojo šlapime, be kita ko, rasta ir karfentanilio, pėdsakų. Todėl J. K. parodymai, kad narkotikus įsigijo savo reikmėms, taip pat įvertinus įsigytų narkotikų kiekį, nepaneigti.

Formuluojant V. T. kaltinimus, be kita ko, nurodoma, kad jis psichotropinės medžiagos – karfentanilio įsigijo 2025-09-08, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, prie savo namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), iš kito asmens už 100 Eur. V. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme iš esmės nuosekliai tvirtino, kad laikytą ir dalį J. K. parduoto karfentanilio įsigijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens (ikiteisminio tyrimo metu teigė kad pirko iš asmens pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kuris jau yra miręs). Tačiau šios aplinkybės, t. y. tai kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis kaltinamasis pas jį rastus bei platintus narkotikus įsigijo (pirko, gavo, rado ar pan.), ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatinėjamos ir nėra patvirtintos jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgus į tai, šios BK 260 str. 1 d. alternatyviai nurodytos nusikalstamos veikos – narkotikų įsigijimo – aplinkybės šalintinos iš V. T. pareikštų kaltinimų, o kaltinamai tikslintini nurodant, kad V. T. narkotines medžiagas įgijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis. Be to, kaip minėta, karfentanilis priskirtinas narkotinėms, o ne psichotropinėms medžiagoms. Todėl V. T. ir J. K. pareikšti kaltinimai tikslintini nurodant, kad nagrinėjamu atveju buvo laikyta, platinta ir įsigyta ne psichotropinė, o narkotinė medžiaga. Tačiau toks kaltinimų tikslinimas nekeičia kaltinamųjų įvykdytų veikų kvalifikavimo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog nagrinėjamu atveju V. T. laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio – turėdamas du tikslus – savo vartojimui ir platinimui, taip pat dalį laikyto karfentanio pardavė J. K., ir šiais veiksmais įvykdė BK 259 str. 1 d. 260 str. 1 d. numatytus nusikaltimus. J. K. įsigydamas ir laikydamas karfentanilį įvykdė BK 259 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Bausmių skyrimo ir bendrinimo, paskirtų kardomųjų priemonių tolimesnio taikymo motyvai

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str., nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

BK 61 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Minėto straipsnio 4 d., be kita ko, nustatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teismas, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

V. T. įvykdė vieną sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimus; nusikalstamos veikos baigtos, tyčinės.

Kaltinamasis V. T. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi dėl jų padarymo ir ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Byloje esančiais įrodymais kitų jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Taip pat atsižvelgtina į V. T. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: teisiamas 11 kartą (teistumas išnykęs), anksčiau taip pat teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir jų platinimą, vagystes, plėšimą, viešosios tvarkos sutrikdymą; nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas; šeimos nesukūręs. Kaip minėta, V. T. laikyto ir sau skirto naudojimui karfentanilio kiekis apie 4 kartus viršijo dideliu laikytiną karfentanilio kiekį. Taigi, jo įvykdytos ir BK 259 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis ženkliai didesnis negu analogiško pobūdžio nusikaltimų, kai neteisėtai disponuojama narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis, kurių kiekis yra mažesnis už dideliu laikytiną. Į šią aplinkybę būtina atsižvelgti, parenkant jam pagal BK 259 str. 1 d. skirtinos bausmės rūšį ir dydį.

Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmių skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant V. T. už BK 259 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą sankcijoje numatytą griežčiausios rūšies bausmę – laivės atėmimą, kurio trukmė yra didesnė negu numatyta vidutinė, t. y. 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą – sankcijoje numatytą didesnę negu minimalios trukmės bausmę – 3 metus laisvės atėmimo.

V. T. narkotines medžiagas laikė sau, taip pat dalį jų išplatino. Todėl šios veikos įvykdytos idealiąja sutaptimi, o už jas paskirtos bausmės bendrintinos taikant BK 63 str. 5 d. 1 p. nuostatas, t. y. apėmimo būdu, griežtesne 3 metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir paskiriant subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgus į tai, kad V. T. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir kaltinamajam paskirta subendrinta bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 2 metų laisvės atėmimo.

Nustatyta, kad V. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-10-27 baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 259 str. 1 d. (veika įvykdyta 2025-07-16) jam paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė. Šis baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2025-11-13, t. y. kaltinamajam esant suimtam (Liteko duomenų bazė).

Taigi, V. T. nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė iki ankstesnio jo atžvilgiu, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-10-27 baudžiamojo įsakymo, priėmimo ir yra neatlikęs minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės. Be to, kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-10-27 baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas pagal BK 259 str. 1 d., t. y. nesunkaus nusikaltimo padarymą; nagrinėjamoje byloje, be kita ko, nuteistas už ženkliai pavojingesnio, t. y. BK 260 str. 1 d. numatyto, sunkaus nusikaltimo padarymą.

Todėl jam šiuo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d.. 260 str. 1 d. paskirta subendrinta bausmė bendrintina su minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme taikant BK 63 str. 5 d. 2 p. nuostatas, t. y. apėmimo būdu, griežtesne 2 metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę 40 parų arešto bausmę, ir paskiriant galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę

J. K. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą; nusikalstama veika baigta, tyčinė.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl jos padarymo ir ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

BK 27 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

J. K. paskutinį kartą buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-05 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., jam paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas Vilniaus apygardos teismo 2023-01-07 nutartimi, taikant BK 75 str. nuostatas, buvo atidėtas 3 metams. Taigi naują tyčinę nusikalstamą veiką J. K. įvykdė neatlikęs minėtu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad kaltinamasis tinkamų išvadų iš savo ankstesnio teistumo nėra padaręs, savo gyvenimo būdo nekeičia ir, nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro nusikalstamas veikas, o tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą.

Todėl teismas pripažįsta J. K. recidyvistu ir tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Byloje esančiais įrodymais kitų jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgią į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį J. K. – ne kartą teistas; per pastaruosius 5 metus ne kartą baustas administracine tvarka; nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas.

Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmių skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant J. K. už BK 259 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą sankcijoje numatytą griežčiausios rūšies bausmę – laivės atėmimą, kurio trukmė lygi minimaliai, t. y. 3 mėnesius laisvės atėmimo.

Atsižvelgus į tai, kad J. K. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 2 mėnesių laisvės atėmimo.

Kaip minėta, naują šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą J. K. įvykdė neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-05 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023-02-07 nutartimi, pagal BK 178 str. 1 d. jam paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

BK 64 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina.

Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad BK 64 str. nuostatose nustatytų bausmių bendrinimo taisyklių taikymas sietinas ne su nuosprendžio už naują nusikalstamą veiką priėmimo ar įsiteisėjimo data, o su naujos nusikalstamos veikos padarymo momentu. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, naujos nusikalstamos veikos padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sukelia nuteistajam teisinių pasekmių, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo metu, pagal BK 64 str. nuostatas. Laikas nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios iki naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausme, taigi į atliktos bausmės laiką neįskaičiuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-199/2014, Nr. 2K-47-628/2014, Nr. 2K-85-719/2020, Nr. 2K-56-495/2022, Nr. 2K-51-387/2024).

Taigi, ta aplinkybė, jog J. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-05 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas nagrinėjamoje byloje priimto nuosprendžio įsiteisėjimo metu galimai bus pasibaigęs, nepaneigia būtinumo jam šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-05 nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Todėl šiuo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-05 nuosprendžiu jam paskirtos bausmės bendrintinos taikant BK 64 str. 1–2 d. nuostatas, t. y. sudėjimo būdu, paskiriant galutinę 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Dėl paskirtų bausmių vykdymo atidėjimo

BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Minėto straipsnio 3 d., be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip 5 metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip 6 mėnesiai ir ilgesnė kaip 2 metai, taip pat nuo 1 iki 3 metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą; 4 d. nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 str. 3 d., gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų.

BK 75 str. 5 d. nustatyta, bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 d. gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Pagal BK 75 str. 9 d., skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Teisminėje praktikoje pažymėta, kad teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar kaltinamasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius, ar konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, ar pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 str. 2 d. įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014 ir kt.).

V. T. neatitinka BK 75 str. 3 d. numatytų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, nes yra teisiamas už BK XXXVII skirsnyje nurodytų nusikaltimų įvykdymą. Be to, įvertinus tai, kad V. T. teisiamas 11 kartą, o jam ankstesniais nuosprendžiais buvo paskirtos ir griežčiausiosios rūšies, bausmės, kurios neužkardino naujų nusikaltimų vykdymo, nagrinėjamoje byloje jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, padarymo aplinkybes (jo laikyto karfentanilio kiekis beveik 4 kartus viršija dideliu laikytiną šių narkotikų kiekį), teismas neturi pagrindo manyti, kad jam paskirtos bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir, taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas, bausmės ar jos dalies vykdymas galėtų būti atidėtas.

J. K. naują nusikaltimą įvykdė būdamas teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu 2022-12-05 nuosprendžiu ir neatlikęs juo paskirtos bausmės. Taigi kaltinamasis, net ir žinodamas, jog neatlikęs paskirtos bausmės ir jos vykdymo atidėjimo metu įvykdęs naują nusikalstamą veiką gali būti pasiųstas atlikti ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, padarė naują nusikaltimą ir tuo pačiu nepateisino jam Vilniaus apygardos teismo 2023-01-07 nutartimi išreikšto pasitikėjimo.

Todėl teismas neturi pagrindas manyti, kad jam nagrinėjamoje byloje nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės išlaidų išieškojimo

V. T. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, todėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jį gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) parinktas ir teismo paskirtas gynėjas – advokatas S. Pelš (BPK 51 str. 1 d. 7 p.).

Tarnyba teismui pateikė 2025-01-13 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad kaltinamojo gynėjui buvo apskaičiuota 393,75 Eur suma atstovavimo išlaidų.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. nurodytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, V. T. iškelta baudžiamoji byla buvo išnagrinėta kaltinamajam esant suimtam ir tokiu atveju gynėjo dalyvavimas teisminiame bylos nagrinėjime yra privalomas nepriklausomai nuo kaltinamojo pozicijos (BPK 51 str. 1 d. 7 p.), Tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su gynėjo dalyvavimu, nepriteistinos.

V. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo pagrindai, numatyti BPK 122 str. 1 d. 1, 3 p., ir sąlygos nėra išnykę ar pasikeitę. Todėl suėmimo taikymas tęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinas.

Vadovaujantis BK 66 str. 1–2 d. V. T. suėmime (laikinajame sulaikyme) nuo 2025-09-18 15.02 val. iki šio nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtos bausmės laiką, 1 suėmime (laikinajame sulaikyme) išbūtą parą prilyginant 1 laisvės atėmimo parai, taip pat įskaitytini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-10-27 baudžiamajame įsakyme nurodyti ir į bausmę įsikaityti laikotarpiai.

J. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 str. 1–2 d. į J. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme nuo 2025-09-18 13.33 val. iki 2025-09-19 12.33 val. išbūtas laikas, 1 laikinojo sulaikymo parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

1) po tyrimo likusi narkotikų dalis – karfentanilis (bendras kiekis 3,749 g., grynos medžiagos kiekis 0,001973 g.), karfentanilis (bendras kiekis 0,057 g., grynos medžiagos kiekis 0,000032 g.), karfentanilis (bendras kiekis 0,238 g., grynos medžiagos kiekis 0,000123 g.) – perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Liepyno g.7, Vilnius;

2) dėžutė, kurioje yra 4 vnt. vokų, elektroninės svarstyklės, folijos ritinys, 2 vnt. kartoninių dėžučių su vatos tamponais – perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas,

– nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip apyvartoje uždraustus ar menkaverčius daiktus (BPK 94 str. 1 d. 2, 4 p.)

BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 d., be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 72 str.).

BK 72 str. 1 d. nustatyta, kad turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Minėto straipsnio 2 d. nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Teisminėje praktikoje, aiškinant BK 72 str. nuostatas, ne kartą pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią galimybei toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-7-76-719/2022, Nr. 2K-61-489/2025).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. K. prieš įsigydamas iš V. T. narkotikus bendravo su juo telefonu, tarėsi dėl susitikimo (t. 1, b. l. 138–140).

Po sulaikymo iš J. K. asmens kratos metu buvo paimti 2 mobilaus ryšio telefonai – Huawei (IMEI Nr. 1 yra (duomenys neskelbtini); IMEI Nr. 2 yra (duomenys neskelbtini)) ir telefonas Honor (IMEI Nr. 1 Nr. (duomenys neskelbtini) ir IMEI Nr. 2 yra (duomenys neskelbtini)). Atliktos kratos metu paimtas V. T. mobilaus ryšio telefonas Nokia (IMEI: (duomenys neskelbtini)), taip pat iš kaltinamojo paimtas mobilaus ryšio telefonas Iphone (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)).

Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta iš J. K. ir V. T. paimtų telefonų apžiūra (t. 1, b. l. 174–179, 190–195; t. 2, b. l. 1–30, 39–43), kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai telefonų apžiūros protokolais ar juose nurodytais duomenimis nėra grindžiami. Minėtiems telefonams ikiteisminio tyrimo metu laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kaip galimai konfiskuotinam turtui, nebuvo taikomas. Taigi, jie ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti kaip daiktais, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Čia pažymėtina ir tai, jog baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kuriuos vertinant galima būtų nustatyti kokiais būtent telefonais kaltinamieji bendravo planuodami savo susitikimą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvada, kad iš V. T. ir J. K. ikiteisminio tyrimo metu paimti mobilaus ryšio telefonai nelaikytini nusikalstamų veikų padarymo priemonėmis, todėl grąžintini kaltinamiesiems.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 94 str., 297–298 str., 303 str. 2 d., 304–307 str.,

nusprendžia:

V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu įvykdžius:

1) Baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jam už tai 3 metų laisvės atėmimo bausmę;

2) Baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jam už tai 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. T. už Baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. ir 259 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p., t. y. apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str. V. T. paskirtą subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 2 metų laisvės atėmimo.

V. T. šiuo nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-10-27 baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme taikant Baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 2 p. nuostatas, t. y. apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

V. T. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo šiuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d., 66 str. 1–2 d. į V. T. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo suėmime (laikinajame sulaikyme) nuo 2025-09-18 15.02 val. iki šio nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios išbūtą laiką, 1 laikinojo sulaikymo parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai, taip pat įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-10-27 baudžiamajame įsakyme nurodytus ir į bausmę įsikaitytus laikotarpius.

Neišieškoti iš V. T. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu įvykdžius Baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jam už tai 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str. J. K. paskirtą 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 2 mėnesių laisvės atėmimo

J. K. šiuo nuosprendžiu paskirtą 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-05 nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme taikant Baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 3 d. nuostatas, t. y. sudėjimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 str. 1–2 d. į J. K. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme nuo 2025-09-18 13.33 val. iki 2025-09-19 12.33 val. išbūtą laiką (1 para), 1 laikinojo sulaikymo parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.

J. K. paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusi nuosprendį dienos.

J. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

1) po tyrimo likusias narkotikų dalis – karfentanilį (bendras kiekis 3,749 g., grynos medžiagos kiekis 0,001973 g.), karfentanilį (bendras kiekis 0,057 g., grynos medžiagos kiekis 0,000032 g.), karfentanilį (bendras kiekis 0,238 g., grynos medžiagos kiekis 0,000123 g.) – perduotas saugojimui į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Liepyno g.7, Vilnius;

2) dėžutę, kurioje yra 4 vnt. vokų, elektronines svarstykles, folijos ritinį, 2 vnt. kartoninių dėžučių su vatos tamponais – perduotą saugojimui į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas,

– nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;

3) mobilaus ryšio telefonus Nokia (IMEI nokia (duomenys neskelbtini)) ir Iphone (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. T., perduodant jo bausmės atlikimo vietos kalėjimui;

4) mobilaus ryšio telefonus Huawei (IMEI Nr. 1 yra (duomenys neskelbtini) IMEI Nr. 2 yra (duomenys neskelbtini)) ir Honor (IMEI Nr. 1 Nr. (duomenys neskelbtini) ir IMEI Nr. 2 yra (duomenys neskelbtini),) perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas. (t.1, b.l. 198) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti J. K., perduodant jo bausmės atlikimo vietos kalėjimui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.