- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-24
- Bylos Nr.
- 1A-212-806/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31348-2025-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- J., J. K.
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
- 2.14.4Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys, jų galiojimas (BPK 442 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas – laisvės atėmimas 2 (dviem) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, šiuo nuosprendžiu paskirtą 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sudedant su ankstesniu nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. K. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo narkotine medžiaga be tikslo ją platinti, o būtent: jis, 2025 m. rugsėjo 18 d. apie 13.27 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš V. T., pažadėjęs jam vėliau sumokėti 10 Eur, įgijo 0,000199 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir šią narkotinę medžiagą su savimi neteisėtai laikė iki 2025 m. rugsėjo 18 d. apie 13.28 val., kol netoli (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, policijos pareigūnai ją rado ir paėmė.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis J. K. pateiktu apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 16 d. nuosprendį bei sumažinti paskirtos bausmės laiką. Apeliaciniame skunde nurodo, kad 2025 m. rugsėjo 18 d. buvo sulaikytas policijos pareigūnų su narkotinėmis medžiagomis. Pareigūnams nesipriešino, vykdė visus pareigūnų nurodymus. Buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dešimčiai mėnesių. Yra sumaištyje nuo savo gyvenimo būdo. Neplatino, įsigijo savo reikmėms, pinigus užsidirbo, nusikaltimų nedaro. 2026 m. vasario 3 d. gulėsi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą. Stengiasi daryti viską nuo ko priklauso jo blaivi ateitis.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis J. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo J. K. apeliacinis skundas atmetamas
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.
6. Nuteistasis J. K. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 16 d. nuosprendį bei sumažinti paskirtos bausmės laiką. Vilniaus apygardos teisme 2026 m. kovo 10 d. baigiamųjų kalbų metu J. K. prašė neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės, o skirti viešuosius darbus, o jo gynėjas prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.
7. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu J. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje pripažino visiškai, nustatytų bylos faktinių aplinkybių neginčijo. Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentų apeliaciniame skunde nepateikta, teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaudamasi nurodytomis BPK 320 straipsnio nuostatomis, skundžiamą nuosprendį tikrina nuteistajam J. K. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio teisingumo bei pagrįstumo kontekste.
Dėl bausmės rūšies ir dydžio
8. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.
9. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Skiriat bausmę, privalu nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.
10. Konstitucinėje bei kasacinėje jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad paskirta bausmė turi būti proporcinga ir teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016; 2K-209-222/2018; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
11. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę J. K., atsižvelgė į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, be kita ko, kad J. K. įvykdė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Taip pat atsižvelgė atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį. Nustatė J. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ir tai, kad J. K. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, aptardamas J. K. pripažinimo recidyvistu klausimą be aptartos nusikalstamos veikos pobūdžio, jos sunkumo, atsižvelgė į tai, kad J. K. paskutinį kartą buvo teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymą Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 7 d. nutartimi, pritaikęs BK 75 straipsnio nuostatas atidėjo 3 metams. Todėl konstatavo, kad J. K. naują tyčinę nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs minėtu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Pirmosios instancijos teismui šių aplinkybių visuma leido pagrįstai spręsti, kad J. K. tinkamų išvadų dėl ankstesnio teistumo nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeitė, nepaisė visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro nusikalstamas veikas, o tai rodo didesnį ir jo asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant šioms aplinkybėms, pagrįstai nustatytas pagrindas pripažinti J. K. recidyvistu ir nustatyti tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
13. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, tai, kad jis praeityje ne kartą teistas (2 t., b. l. 63–77), per pastaruosius 5 metus ne kartą baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 54–61), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas.
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas nuosprendį ir paskirdamas griežčiausios rūšies bausmę – laisvės atėmimą, kurios trukmę nustatė lygią minimaliai, t. y. 3 mėnesius laisvės atėmimo tokį savo sprendimą motyvavo, tinkamai pritaikė BK 61 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatas, padarė pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant J. K. už BK 259 straipsnio 1 dalį numatyto nusikaltimo padarymą sankcijoje numatytą griežčiausios rūšies bausmę, tačiau parenkant minimalią sankcijoje numatytą jos trukmę. Taip pat pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad J. K. anksčiau paskirtos švelnesnės bausmės nuo nusikalstamo elgesio jo nesustabdė. Nors daugeliu atveju J. K. ankstesniais teismų sprendimais teistumai išnykę, tačiau svarbu atsižvelgti į J. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą – nevedęs, nedirba, darbingas iš dalies, gydosi priklausomybės ligą, visgi kontekste vertinama, kad skirtos baudos, terminuoti laisvės atėmimai, areštai, viešieji darbai, bausmės vykdymai ne kartą atidėti, be kita ko, ir paskutinį kartą 2023 m. vasario 7 d. priimta Vilniaus apygardos teismo nutartimi pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendis, ir paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas taikant BK 75 straipsnio 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies nuostatas atidėtas 3 metams. Teisėjų kolegija vertina, kad šios bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės suponuoja išvadą, kad J. K. pagrįstai paskirta BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas.
16. Siekdamas švelnesnės bausmės paskyrimo apeliaciniame skunde J. K. nurodė, kad pareigūnams nesipriešino, vykdė visus pareigūnų nurodymus. Byloje yra Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 3-ojo veiklos skyriaus tyrėjos 2025 m. rugsėjo 19 d. pateiktas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad vyresnysis tyrėjas S. B. pribėgo prie minėto asmens (teismo pastaba – J. K.) čiupo jį iš už nugaros. Asmuo (teismo pastaba – J. K.) pradėjo priešintis pareigūnui, stangrinti rankas, dėl to pareigūnas S. B. panaudojo elektros šoką TASER. Asmuo buvo paguldytas ant žemės, buvo uždėta spec. priemonė – antrankiai. <…> Dalinės apžiūros metu nustatyta, jog šis asmuo – J. K. (2 t. b. l. 45). Apelianto J. K. nurodomos aplinkybės, kad pareigūnams nesipriešino, vykdė visus jų nurodymus vertinami kaip nepagrįsti ir teismas plačiau dėl jų nepasisako.
17. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šioje dalyje padarytą nusikalstamą veiką asmeniui gali būti paskirti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teisėjų kolegija pažymi, kad kitaip nei nurodo apeliantas, jis nebuvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dešimčiai mėnesių laisvės atėmimo. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymą jam buvo paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi buvo sumažta vienu trečdaliu ir paskirtas – laisvės atėmimas 2 (dviem) mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodė, kad vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrina su 2022 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme sudėjimo būdu, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskiriant – laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių. Teisėjų kolegija pastebi, kad teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje tinkamai aptarė, kad bendrinant aktualiais nuosprendžiais J. K. paskirtas bausmes taikytinos BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, tačiau skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė, kad subendrinant paskirtas bausmes taikoma BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalys. Naują šioje byloje aktualų nusikaltimą J. K. įvykdė neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartimi, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį jam paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Ta aplinkybė, jog J. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas nagrinėjamoje byloje priimto nuosprendžio įsiteisėjimo metu galimai bus pasibaigęs, nepaneigė būtinumo jam šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Todėl J. K. neatlikta pagal ankstesnįjį nuosprendį bausmė turi būti subendrinama su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme taikant BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, todėl šis rašymo netikslumas ištaisytinas, tačiau tai visiškai nekeičia paskirtos galutinės bausmės dydžio, nes parinktas tinkamas visiško bausmių sudėjimo bendrinimo būdas ir paskirta galutinė bausmė nesikeičia.
18. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 50 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimalus terminas yra lygus trims mėnesiams, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, įvertindama nuteistojo nustatytų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, sprendžia, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti tik paskyrus tokios pat rūšies ir dydžio bausmę, kurią skundžiamu nuosprendžiu paskyrė pirmosios instancijos teismas, nes tokios rūšies ir dydžio bausmė nėra per griežta ir yra teisinga. Pirmosios instancijos teismas visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai bei atsižvelgdamas į anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes. Galutinė nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė nelaikytina per griežta. Pažymėtina tai, kad visi bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, turi vienodą reikšmę užtikrinant bausmės paskirtį. Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020). Tačiau nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, apylinkės teismas tinkamai individualizavo bausmę, įsigilino į visumą tam reikšmingų aplinkybių bei atsižvelgė į baudžiamajame įstatyme reglamentuotą bausmės paskirtį ir dėl to paskyrė J. K. ne per griežtą laisvės atėmimo bausmę.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
19. J. K. gynėjo advokato nuomone, pirmosios instancijos teismas skyrė per griežtą bausmę, gynėjas prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.
20. Skundžiamame nuosprendyje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo pasisakyta ir svarstyta šio teisinio instituto taikymo galimybė paskyrus laisvės atėmimo bausmę. BK 75 straipsnio 9 dalyje imperatyviai nustatyta, kad teismas, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir BK 75 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, privalo motyvuoti tokį savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, tinkamai vadovavosi BK 75 straipsnio 9 dalimi, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai ir motyvuotai pasisakė dėl bausmės vykdymo atidėjimo galimybės.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos baudžiamosios bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų nusikalstamų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023).
22. Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-7-168/2014, 2K-273-489/2018). Jeigu asmeniui jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, jis nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, tam, kad tokiam asmeniui būtų galima atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą dar kartą, būtina nustatyti esminių aplinkybių, apibūdinančių jo asmenybę, pasikeitimą (naujų atsiradimą), kuris sudarytų pagrindą manyti, jog asmuo ateityje iš tiesų daugiau nenusikals (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-976/2023).
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvus, kad J. K. naują nusikalstamą veiką įvykdė būdamas teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu ir neatlikęs juo paskirtos bausmės. Nuteistasis, žinojo aplinkybę, kad jam bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau tai jo nuo naujos nusikalstamos veikos darymo nesustabdė. Informuotas apie tai, kad neatlikus paskirtos bausmės ir jos vykdymo atidėjimo metu įvykdęs naują nusikalstamą veiką gali būti pasiųstas atlikti ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, nepateisino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 7 d. nutartimi išreikšto pasitikėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neturėjo pagrindo manyti, kad jam nagrinėjamoje byloje nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Aukštesnės instancijos teismas nurodytiems argumentams pritaria, bei papildo, kad padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės ir priežastys, jau aptartas nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, taip pat aptarti nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, papildomai išnagrinėti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad J. K. gydėsi priklausomybės ligų centre nuo 2026 m. vasario 2 iki 2026 m. vasario 10 d., nepaneigia, kad pirmosios instancijos teismas svarstydamas BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybę nors ir neįvertinęs visumos reikšmingų aplinkybių, ką šiuo atveju ištaisė apygardos teismas, padarė teisingą išvadą bei priėmė teisingą sprendimą J. K. taikyti realią laisvės atėmimo bausmę.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
24. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta 2026 m. kovo 6 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pirminė pažyma Nr. APD-2026-02738 dėl 179,17 eurų išieškojimo iš nuteistojo J. K. dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų už byloje teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
25. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju antrinė teisinė pagalba J. K. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, be to J. K. nedirbantis, turtinė padėtis nėra gera, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra tikslinga iš J. K. priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Atmesti nuteistojo J. K. apeliacinį skundą.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 16 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2022 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, šiuo nuosprendžiu paskirtą 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę visiškai sudedant su ankstesniu nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš J. K. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.