Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-2017-2023 panaikinimo ar pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos 2023 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-2017-2023 buvo nustatyta, kad R. J. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes 2022 m. gruodžio 26 d., 9.32 val., (duomenys neskelbtini), vairavo krovininę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,67 promilės neblaivumas, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

R. J. paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir 12 mėnesių uždrausta vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

R. J. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti nutarimą – sumažinti paskirtų administracinio poveikio priemonių terminą. Skunde nurodoma, jog pareiškėjas su Nutarimu nesutinka dėl sunkios materialinės padėties. Šią poziciją R. J. išdėstė ir teismo posėdžio metu. Nurodė, jog nedirba, neturi pakankamai lėšų, prašo sušvelininti vairuotojo teisių atėmimo terminą.

Institucija atsiliepimu į skundą prašo minėtą nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad Institucijos nuomone, tenkinti skundą nėra pagrindo. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos vyriausiasis administracinis ir Vilniaus apygardos teismai, nustatydami, kaip turėtų būti skiriamos švelnesnės nuobaudos pažymėjo, kad skirti švelnesnes nuobaudas galima tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. N62-3659/2009, N62-3637/2009; Vilniaus apygardos teismo bylos Nr. ATP-13-195/2011, ATP- 23-195/2011, ATP-518-195/2011). Suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plėtoja iki šiol. Turintis teisę atnaujinti administracinių nusižengimų bylas teismas yra nurodęs, kad sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 30 straipsnio 2 dalyje (ANK 34 straipsnį) nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje (ANK 35 straipsnyje) nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį (ANK 34 straipsnio 6 dalį), gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015). ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, Institucijos nuomone, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darydamas nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. R. J., žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu mano, jog šioje byloje ANK 34 straipsnio 6 dalis apelianto atžvilgiu netaikytina. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019). Lietuvos teismų praktikoje administracinėse bylose ne kartą yra pabrėžta, kad aplinkybės, jog asmuo dėl administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi, jam paskirtą baudą yra sumokėjęs, eismo įvykyje žmonės nenukentėjo, darbe charakterizuojamas teigiamai, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. R. J. administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviam. Vairuotojas turėjo numatyti galimai kilsiančias pasekmes, tačiau jų nepaisė, o tai, kad gailisi, yra dirbantis, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, nesudaro pagrindo keisti skundžiamo nutarimo. R. J. dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai (finansiniai, darbiniai, šeiminiai, asmeniniai, pažeidėjui teks išklausyti papildomus specialius kursus ir t. t.), yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti ir tai nėra pagrindas panaikinti administracinio poveikio priemonę, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Institucijos 2023 m. sausio 25 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-2017-2023 prašo palikti nepakeistą.

R. J. skundas netenkintinas.

R. J. skunde ir teismo posėdyje žodžiu buvo keliamas pagrindinis klausimas, susijęs su administracinio poveikio priemonių (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai) paskyrimo pagrįstumu. ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių; arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Nagrinėjamu atveju R. J. minėtu nutarimu už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir 12 mėnesių uždrausta vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, t. y. minimalius įstatyme numatytus terminus.

R. J. skunde ir teismo posėdyje prašė sumažinti nutarimu nustatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies (iki 2019 m. kovo 26 d. įstatymo, įsigaliojusio 2020 m. sausio 1 d., redakcijos – ANK 34 straipsnio 5 dalis) nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018). Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio. Pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą (Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-530-397/2017, AN2-469-785/2017).

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo R. J. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – paskirti trumpesniam terminui, nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad priimant nutarimą, buvo atsižvelgta į R. J. padarytos veikos pobūdį, dėl ko R. J. buvo skirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda bei administracinio poveikio priemonės, nustatant minimalius sankcijoje numatytus šių administracinio poveikio priemonių terminus.

Pažymėtina, kad jokios išskirtinės aplinkybės, kurių pagrindu R. J. atžvilgiu galima būtų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nenustatytos. R. J. vairavo automobilį, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, lengvas neblaivumas yra tuomet, kai nustatomas didesnis negu 0,4 promilės, bet nedidesnis negu 1,5 promilės neblaivumas. R. J. nustatytas 0,67 promilės girtumas. Atkreiptinas dėmesys, kad R. J. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliantis pavojų ne tik paties pažeidėjo sveikatai ir gyvybei, tačiau ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei turtui. Tokiais savo veiksmais R. J. vienareikšmiškai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus.

Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad jo sunki materialinė padėtis, tačiau tai nesudaro pagrindo sumažinti R. J. skirtų administracinių nuobaudų terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą asmeniui skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, siejamos ne su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens finansine gerove, jo šeimos poreikiais, bet su administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybe bei asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Jokių išskirtinių aplinkybių, išimtinai teigiamai charakterizuojančių būtent R. J. asmenybę, skunde pareiškėjas nepateikė.

Iš to, kas aptarta seka, kad, nors R. J. kaip itin reikšmingą aplinkybę dėl administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimo nurodo sunkią materialinę padėtį, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas privalėjo įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes iki nusižengimo padarymo. Kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos (kartu ir administracinio poveikio priemonių) paskirtis.

Teismo vertinimu, byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir uždraudimas vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių laikotarpiui –prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas galėtų būti užtikrintas ir sutrumpinant paskirtų administracinio poveikio priemonių terminą. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomonė, jog jam paskirtos administracinio poveikio priemonės yra per griežtos dėl jo sunkios materialinės padėties, nesudaro teisinio pagrindo nutarimo pakeitimui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 25 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-2017-2023, palikti nepakeistą ir R. J. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.