Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) G. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-84-1028/2023 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovams A. Ž., L. Ž. ir V. L.; tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir G. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Faktinės bylos aplinkybės

16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, bylos šalys ir trečiasis asmuo yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai. Ginčas kilo tarp ieškovo G. K. ir atsakovų A. Ž., L. Ž., V. L. dėl ketinimo parduoti Bendrovės akcijas.

17. Bendrovės vadovas 2022 m. sausio 20 d. gavo „(duomenys neskelbtini) B.V.” pasiūlymą Bendrovės akcininkams parduoti visas 100 proc. Bendrovės akcijų, pasiūlyme nurodant esmines akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių sąlygas. Apie šį pasiūlymą buvo informuoti visi Bendrovės akcininkai, tarp jų ir ieškovas. Bendrovė, siekdama nepažeisti ABĮ 47 straipsnio nuostatų, išsiuntė akcininkams pranešimą apie ketinimą parduoti akcijas „(duomenys neskelbtini) B.V.”. Ieškovas „(duomenys neskelbtini) B.V.” pasiūlymo sudaryti 100 proc. Bendrovės akcijų pirkimo – pardavimo sutartį neakceptavo ir Bendrovės akcijų pirkimo – pardavimo sandoris su „(duomenys neskelbtini) B.V.“ sudarytas nebuvo. Bendrovė 2022 m. kovo 8 d. pranešimu informavo šalis ir trečiąjį asmenį G. B. apie tai, kad Bendrovės akcininkai – atsakovai ir trečiasis asmuo G. B. atšaukė savo pranešimus apie ketinimą parduoti Bendrovės akcijas.

19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Bendrovės pranešimai dėl ketinimo parduoti bendrovės akcijas „(duomenys neskelbtini) B. V.“ buvo tik formalūs veiksmai įgyvendinant ABĮ 47 straipsnio 3 dalies nuostatas, o ne pasiūlymas ieškovui pirkti akcijas. Bendrovės akcininkai A. Ž., V. L., G. B. neketino ieškovui parduoti jiems priklausančių akcijų. Ieškovo 2022 m. kovo 8 d. pranešimas akcininkams A. Ž. ir V. L. nėra akceptas sudaryti akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Teismas ieškovo ieškinį dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl apeliacijos dalyko

20. Dėl teisės instancine tvarka skųsti tik teismo priimto procesinio sprendimo motyvus teismų praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra sudėtinė teismo sprendimo dalis (CPK 270 straipsnis). Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai dėl atmestų įrodymų, įstatymai ir kiti teisės aktai, teismo išvados ir teisiniai argumentai (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Taigi, teismo sprendimo motyvais yra konstatuojami tam tikri reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtaką ne tik ginčo šalių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 57 punktas).

21. Apeliacinis skundas gali būti teikiamas dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus); aiškinimas, kad byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016, 28 punktas; 2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-421/2019, 47 punktas).

22. Tiek skundžiant visą teismo procesinį sprendimą, tiek ir jo motyvuojamąją dalį, skundą paduodantis asmuo turi turėti teisinį suinteresuotumą, kad skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis būtų pakeista ar panaikinta dėl to, jog skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis jam yra nepalanki. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (rašiau iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-701/2023 42 punkto).

23. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai. Apeliantas, kurio reikalavimas dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo galiojančiomis buvo atmestas, nesutinka su teismo sprendimo 26 punkte išdėstytais motyvais, nurodo, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, teismo motyvai paremti neištirtais ir neįvertintais įrodymais ir kartu laikytini siurpriziniais, teismas netinkamai kvalifikavo savo iniciatyva surinktų įrodymų įrodomąją reikšmę. Apeliantas prašo skundžiamą sprendimą pakeisti - pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies visus motyvus, išdėstytus 26 punkte. Savo teisę skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliantas grindžia tuo, kad 26 sprendimo punkte išdėstyti motyvai yra nepalankūs ieškovui ir daro neigiamą įtaką jo teisinam statusui, o įsiteisėjus teismo sprendimui, kvestionuojami teismo motyvai įgytų prejudicinę ir res judicatą galią.

24. Skundžiamo sprendimo 26 punkte nurodyta: „Kaip minėta sprendimo 15 punkte, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti civilinius teisinius santykius (CK 6.154 str. 1 d.), šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.), draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį (CK 6.156 str. 2 d.). Akcininkai A. Ž., V. L., G. B. turėjo teisę vertinti, su kuo ir kokiomis sąlygomis jie nori sudaryti Įmonės akcijų pardavimo sutartį. (duomenys neskelbtini) B. V. tuo klausimu būtų buvęs solidus ir patikimas partneris. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, ieškovo taip apibūdinti nėra galimybės: ieškovas sužlugdė galimybę parduoti Įmonės akcijas solidžiai įmonei (duomenys neskelbtini) B. V., dėl Įmonės akcijų padavė į teismą trečiąjį asmenį G. B. ir Įmonę, toje byloje 2022-03-01 nutartimi G. B. buvo uždrausta disponuoti akcijomis (b. l. 61-63, 135-142), konfliktiškai elgėsi ir elgiasi su kitais akcininkais, LITEKO duomenimis tarp proceso dalyvių iškelta ir nagrinėta bei nagrinėjama daugybė bylų, kas faktiškai yra panašu į ieškovo piktnaudžiavimą teismų procesu, viena byla susijusi ir su galimais nusikalstamais ieškovo veiksmais Įmonės veikloje, o ieškovo turtas, tikėtina tuo pagrindu, buvo apribotas baudžiamajame procese (b. l. 144-149). Taigi, visai normalu, kad atsakovai ir trečiasis asmuo nenorėjo parduoti savo akcijų ieškovui, su kuriuo tokioje situacijoje vargu ar įmanomas patikimas sandoris ir jo sąlygų įvykdymas.“

25. Kaip minėta, teisė skųsti teismo procesinio sprendimo motyvus nėra besąlyginė – jai įgyvendinti dalyvaujantis byloje asmuo turi pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą tai daryti, t. y. nurodyti, kokį poveikį jo teisėms ar pareigoms, jo teisiniam statusui turi kvestionuojamos teismo išvados. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas, kaip teisingumo aktas, turi būti tinkamai motyvuotas, taip pat į tai, kad teismo sprendimo motyvai nagrinėjamu atveju yra reikšmingi ieškovui, teisėjų kolegija pripažįsta apelianto teisę skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimo 26 punkte išdėstytus motyvus. Nors ieškovas apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti visus skundžiamo sprendimo 26 punkte išdėstytus motyvus, teisėjų kolegijos vertinimu, su apeliantu sietinas ne visas 26 sprendimo punktas, o tik jo dalis.

26. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 26 punkte nurodo, kad (duomenys neskelbtini) B. V. tuo klausimu būtų buvęs solidus ir patikimas partneris. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, ieškovo taip apibūdinti nėra galimybės. Apeliantas nepritaria teismo išvadai, kad ieškovas sudarant akcijų pirkimo – pardavimo sandorį nebūtų buvęs solidus ir patikimas partneris. Apelianto nuomone, ši išvada pati savaime yra neteisėta ir nepagrįsta, teismas nagrinėjant bylą iš esmės nesudarė ieškovui galimybės pasisakyti dėl šios aplinkybės. Dėl šios aplinkybės, apelianto įsitikinimu, teismas priėmė siurprizinį sprendimą.

27. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos. Esant toms pačioms aplinkybėms visi tos pačios klasės akcijų savininkai turi vienodas teises ir pareigas. Apeliantas valdo 175 Bendrovės akcijas ir yra vienas iš Bendrovės akcininkų. Bylos šalis sieja verslo santykiai vykdant Bendrovės veiklą, todėl apeliantas, būdamas Bendrovės akcininku, tuo pačiu yra verslo partneris, turintis įtakos Bendrovės veiklai.

28. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių ketinimai dėl akcijų pirkimo pardavimo sandorio sudarymo nesutapo. Šalys laikėsi priešingų pozicijų, skirtingai interpretavo ketinimą sudaryti akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą konstatavo, kad atsakovų ir trečiojo asmens pranešimai dėl ketinimo parduoti Bendrovės akcijas buvo tik formalūs veiksmai įgyvendinant ABĮ 47 straipsnio nuostatas. Apeliantas, kaip Bendrovės akcininkas, turi materialinį suinteresuotumą reikšti reikalavimus Bendrovės atžvilgiu, o kaip verslo partneris turi teisinį suinteresuotumą ginti savo kaip verslo partnerio autoritetą. Ieškovas, nesutikdamas parduoti akcijas (duomenys neskelbtini) B.V., nesudarė nei faktinio, nei teisinio pagrindo, jį charakterizuoti neigiamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pasirinko teisiškai ydingą išsireiškimą, pateikdamas nuomonę apie ieškovą, kaip verslo partnerį.

29. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 26 punkte nurodo, kad „ieškovas sužlugdė galimybę parduoti Įmonės akcijas solidžiai įmonei (duomenys neskelbtini) B. V. Bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrovės vadovas, gavęs įmonės (duomenys neskelbtini) B.V. pasiūlymą pirkti Bendrovės akcijas, įgyvendino ABĮ 47 straipsnio nuostatas ir pranešė Bendrovės akcininkams, tarp jų ir ieškovui, apie ketinimą parduoti Bendrovės akcijas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šios įstatyminės prievolės vykdymas savaime nėra oferta CK 6.167 straipsnio prasme, kaip ieškovas siekė įrodyti bylos nagrinėjimo metu, o tik siūlymas pasinaudoti pirmumo teise pirkti ir derėtis. Ši nuostata teismo įvertinta kaip siūlymas pasinaudoti pirmumo teise pirkti akcijas ir pradėti derybas dėl jų pirkimo–pardavimo, o apsikeitimas šiais pasiūlymais nereiškia pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad apeliantas neišreiškė ketinimo parduoti akcijas, todėl akcininkai negalėjo pradėti derybų dėl akcijų pardavimo ir parduoti bendrovės akcijas įmonei (duomenys neskelbtini) B. V.

30. Sutarties laisvės principas lemia, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Tai reiškia, kad šalys negali būti verčiamos sudaryti sutartį. Taigi ieškovas, neišreikšdamas sutikimo, naudojosi savo subjektinėmis teisėmis ir teisės normų bei kitų akcininkų teisių nepažeidė. Pažymėtina, kad aplinkybės dėl galimybės sudaryti akcijų pirkimo - pardavimo sandorį su įmone (duomenys neskelbtini) B. V. nėra tiesiogiai susijusios su šios bylos įrodinėjimo dalyku, todėl bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsamiai tiriamos ir vertinamos.

31. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 26 punkte nurodo, kad „ieškovas konfliktiškai elgėsi ir elgiasi su kitais akcininkais ir kad LITEKO duomenimis tarp proceso dalyvių iškelta ir nagrinėta, bei nagrinėjama daugybė bylų, kas faktiškai yra panašu į ieškovo piktnaudžiavimą teismų procesu“.

32. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Šia teise teismas naudojasi tuomet, kai to reikia aplinkybėms, turinčioms reikšmės bylos baigčiai, nustatyti ir išsamiai bei visapusiškai išnagrinėti. Kitose bylose priimami teismų procesiniai dokumentai yra prieinami visiems teismams, o juose nustatytais faktais teismai gali vadovautis ir be atskiro šalių prašymo. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas teismo procesu – tai toks teismo procesas, kuris pradedamas ne siekiant užtikrinti teisę kreiptis į teismą, o siekiant kitų tikslų, darantis žalingą, neigiamą poveikį kitai šaliai, sukuriantis nereikalingą ir žalingą naštą teismų sistemai, lemiantis netinkamą teismų sistemos išteklių naudojimą. Nagrinėjamu atveju teismas neanalizavo ir nenustatinėjo aplinkybių, rodančių piktnaudžiavimą teismo procedūra, o ieškovo, kaip šalies dalyvavimas kitų bylų procesuose, negali būti vertinamas kaip sąmoningas piktnaudžiaujamojo pobūdžio veikimas prieš teismų sistemą.

33. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 26 punkte nurodo, kad „viena byla yra susijusi su galimais nusikalstamais ieškovo veiksmais Bendrovės veikloje, o ieškovo turtas, tikėtina tuo pagrindu, buvo apribotas baudžiamajame procese“. Kaip jau minėta, teismo sprendimo motyvai yra sudėtinė teismo sprendimo turinio dalis, kurioje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus bei įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, taip pat kiti teisiniai argumentai. Teismo sprendimo motyvacija svarbi dėl jos teisinės ir praktinės reikšmės: šalims siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, taip pat siekiant sužinoti, kodėl teismas priėmė vienokį ar kitokį sprendimą ir kokiais argumentais rėmėsi jį priimdamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl kitose bylose nagrinėjamu aplinkybių ir taikytų procesinių priemonių peržengia nagrinėjamos bylos ribas.

34. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 26 punkte nurodo, kad su ieškovu „tokioje situacijoje vargu ar įmanomas patikimas sandoris ir jo sąlygų įvykdymas.“ Teismo sprendimas turi įtikinti suinteresuotus asmenis, kad jis yra teisingas ir teisėtas, o ne priešingai – kelti abejonių. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors minėtas teismo sprendimo motyvas yra tik teismo samprotavimas ir neįgyja teisinės galios, tačiau naudojamoje formuluotėje nėra užtikrintumo. Taip pat neginčytina, kad teismo sprendimas negali būti grįstas prielaidomis ir kelti abejonių.

Dėl procesinės bylos baigties

35. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, tačiau iš dalies netinkamai motyvavo sprendimą, todėl pašalinama dalis teismo sprendimo motyvų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas motyvuodamas skundžiamo sprendimo 26 punktą peržengė bylos nagrinėjimo ribas, taip pat sprendimo motyvai formuluojami prielaidomis, todėl iš sprendimo 26 punkto šalina šiuos teiginius: ieškovo taip apibūdinti nėra galimybės; sužlugdė galimybę parduoti Įmonės akcijas solidžiai įmonei (duomenys neskelbtini) B. V.; konfliktiškai elgėsi ir elgiasi su kitais akcininkais; faktiškai yra panašu į ieškovo piktnaudžiavimą teismų procesu, viena byla susijusi ir su galimais nusikalstamais ieškovo veiksmais Įmonės veikloje, o ieškovo turtas, tikėtina tuo pagrindu, buvo apribotas baudžiamajame procese; su kuriuo tokioje situacijoje vargu ar įmanomas patikimas sandoris ir jo sąlygų įvykdymas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

37. Teismui nutarus, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (50 procentų), spręstinas klausimas dėl šalių bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliantas G. K. už apeliacinį skundą sumokėjo 110 Eur žyminio mokesčio, todėl iš atsakovų A. Ž., L. Ž. ir V. L. lygiomis dalimis priteistina apeliantui po 18,33 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

38. Atsakovai A. Ž. ir V. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas; atsakovai pateikė 2023 m. birželio 1 d. pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius apie 484 Eur sumos sumokėjimą advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, atsakovų pateikto procesinio dokumento turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, todėl atsakovams A. Ž. ir V. L. iš ieškovo G. K. priteistina po 121 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovams A. Ž. ir V. L. priteistina iš apelianto po 102,67 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

39. Trečiasis asmuo G. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių sumokėjimą už išlaidas advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir atsiliepime nenurodė, kokio dydžio patyrė minėtas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo G. B. nepateikė prašymo ir įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, trečiojo asmens G. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 7 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo 26 punktą išdėstyti taip: „Kaip minėta sprendimo 15 punkte, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti civilinius teisinius santykius (CK 6.154 str. 1 d.), šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.), draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį (CK 6.156 str. 2 d.). Akcininkai A. Ž., V. L., G. B. turėjo teisę vertinti, su kuo ir kokiomis sąlygomis jie nori sudaryti Įmonės akcijų pardavimo sutartį. (duomenys neskelbtini) B. V. tuo klausimu būtų buvęs solidus ir patikimas partneris. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, ieškovas dėl Įmonės akcijų padavė į teismą trečiąjį asmenį G. B. ir Įmonę, toje byloje 2022-03-01 nutartimi G. B. buvo uždrausta disponuoti akcijomis (b. l. 61-63, 135-142). Taigi, visai normalu, kad atsakovai ir trečiasis asmuo nenorėjo parduoti savo akcijų ieškovui“.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 102,67 Eur (vieną šimtą du eurus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš ieškovo G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 102,67 Eur (vieną šimtą du eurus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Priteisti ieškovui G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 18,33 Eur (aštuoniolika eurų 33 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.