- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-17
- Bylos Nr.
- 2VP-8353-600/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03991-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, D. S.
- Advokatai
- Vitalij Burinskij
dalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei L. K.,
nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys byloje – D. S. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. Antstolė prašo išspręsti privalomojo nurodymo nevykdymo klausimą ir savo nuožiūra skirti skolininkei D. S. baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną. Nurodo, kad antstolės vykdomame vykdomajame dokumente nurodyta nugriauti metalines tvoras su metaliniais stulpeliais ant betoninio pamato ir sutvarkyti statybvietę. Vykdydama vykdomąją bylą Nr. 0177/20/01234, antstolė 2023 m. vasario 23 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) pateiktame atsiliepime prašo antstolės pareiškimą tenkinti ir skirti skolininkei iki 300 Eur baudą, išieškomą valstybės naudai, už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo. Nurodo, kad 2020 m. kovo 9 d. Inspekcija surašė statytojai D. S. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-284, kuriuo statytoja iki 2020 m. rugsėjo 7 d. įpareigota nugriauti/išmontuoti privalomajame nurodyme nurodytus statinius arba jų dalis, pastatytus už žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. spalio 3 d. žemės naudojimo patikrinimo akto matavimų schemoje pažymėtuose laisvos valstybinės žemės plotuose, ribos ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcijos teigimu, šis privalomasis nurodymas nėra įvykdytas.
3. Inspekcija 2020 m. rugsėjo 18 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus aktu Nr. RE-325 nustatė, kad statybos padariniai pašalinti nebuvo, todėl kreipėsi į antstolę dėl privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo veiksmų. Inspekcija pažymi, kad skolininkei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-29527-868/2021 buvo paskirta 100 Eur bauda už privalomojo nurodymo nevykdymą, taip pat teismas leido Inspekcijai skolininkės lėšomis įvykdyti privalomąjį nurodymą, jei to neatlieka skolininkė. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-620-864/2022 paliko nepakeistą pirmos instancijos teismo nutartį.
4. Antstolė Asta Stanišauskaitė 2023 m. vasario 24 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. S-23-177-2863 nurodė, kad antstolė 2023 m. vasario 20 d. gavo išieškotojos pranešimą, kuriame nurodyta, kad Inspekcija, patikrinusi privalomojo nurodymo įvykdymą, surašė 2023 m. vasario 3 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNURA-00-230203-00013, kuriame užfiksavo, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. Išieškotoja mano, kad anksčiau teismo skolininkei paskirta 100 Eur bauda buvo neefektyvi ir nepaskatino skolininkės įvykdyti privalomąjį nurodymą, todėl yra pagrindas skirti skolininkei periodinę baudų už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo D. S. pateiktame atsiliepime prašo atmesti prašymą, teismui nusprendus tenkinti prašymą – skirti skolininkei ne didesnę, nei 1 Eur už kiekvieną dieną, periodinę baudą, arba vienkartinę 100 Eur baudą. Teigia, kad pažeidimas padarytas suklydus, o skolininkė ėmėsi visų nuo jos priklausančių veiksmų, siekdama ištaisyti pažeidimą.
6. Skolininkė teigia, kad 2020 m. spalio 16 d. žemės su pastatais dovanojimo sutartimi Nr. 6593 ji visą namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)) padovanojo B. S.. Nebūdama ginčo sklypo savininkė, skolininkė neturi galimybių įgyvendinti privalomąjį nurodymą, todėl jos negalima laikyti piktybine skolininke. Be to, nors ginčo statiniai ir užėmė nedidelį valstybinės žemės plotą, nuo pat pastatymo jie nesudarė niekam kliūčių naudotis aplink esančiais žemės sklypais ar statiniais.
7. Privalomajame nurodyme skolininkė įpareigota nugriauti statinius (tvorą) dėl to, kad jie yra už ginčo žemės sklypo ribos, laisvos valstybinės žemės plote. Minėta aplinkybė paaiškėjo 2016 metais, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui atlikus patikrinimą ir surašius 2016 m. spalio 3 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą. Sužinojusi, kad ginčo statiniai yra pastatyti valstybinėje žemėje, skolininkė pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui prašymą leisti jai kaip įsiterpusią įsigyti prie ginčo žemės sklypo esančią valstybinę žemę, užimtą ginčo statiniais. Skolininkės prašymas nebuvo tenkintas – 2017 m. liepos 11 d. raštu ji buvo informuota, kad skolininkės nurodytas valstybinės žemės plotas neatitinka teisės aktuose nurodytų įsiterpusio žemės ploto kriterijų, todėl formavimo ir pertvarkymo projektas šiam plotui išpirkti nebus rengiamas.
8. Sužinojusi, kad statiniais užimtos žemės nebus galima išpirkti, nes yra planuojama statyti privažiavimo kelią, skolininkė su Vilniaus rajono savivaldybės administracija pasirašė 2017 m. spalio 10 d. sutartį dėl susisiekimo komunikacijų prijungimo sąlygų, pagal kurią skolininkė įsipareigojo savo lėšomis, rizika ir medžiagomis pagal išduotas sąlygas atlikti projektavimo darbus kelio statybai, gauti statybos leidimą savivaldybės vardu ir parengtą techninį projektą neatlygintinai perduoti savivaldybei. Kaip matyti iš projekto, suderinus su Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriumi ir gretimų žemės sklypų savininkais, taip pat gretimiems žemės sklypams nustačius reikiamus servitutus, buvo pakoreguota dalis (duomenys neskelbtini) gatvės , tokiu būdu atlaisvinant prie ginčo statinių esantį valstybinės žemės plotą.
9. Atlikus šiuo veiksmus, atsirado galimybė minėtame laisvos žemės plote formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Tuo tikslu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymu buvo nuspręsta nuo 2021 m. sausio 29 d. pradėti rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Šis įsakymas buvo pakeistas 2021 m. rugsėjo 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu, nustatant, kad žemėtvarkos reformos projektas turi būti parengtas iki 2021 m. gruodžio 1 d., taip pat buvo pakeistas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštis, iš kurio matyti, kad laisvos žemės fonde yra sklypas Nr. 532, t. y. sklypas, ant kurio pastatyti ginčo statiniai.
Žemesnės instancijos teismas
10. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. rugsėjo 22 d. įsakymu patvirtintas asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, tai pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašas. Sąraše 25 numeriu įrašytas B. A., turintis teisę į 0,61 ha žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, atkūrimą. Dabartinė ginčo statinių savininkė B. S. ir B. A. įpėdinė L. A. sudarė preliminarią sutartį dėl žemės sklypo Nr. 532 pardavimo po to, kai į jį bus atkurtos nuosavybės teisės. L. A. 2021 m. spalio 18 d. įvykusiame pretendentų susirinkime pasirinko laisvos žemės fondo sklypą Nr. 532.
11. Skolininkės teigimu, teismai, nagrinėję pirmąjį antstolės kreipimąsi dėl baudos skolininkei skyrimo, akcentavo, kad užstatytai valstybinei žemei tapus privačiai, privalomojo nurodymo apimtis neabejotinai keisis, t. y. statiniai neturės būti griaunami. Nagrinėjamu atveju egzistuoja realus pagrindas, kad užstatytas valstybinės žemės sklypas bus perduotas privačion nuosavybėn atkūrimo procese. Tiek skolininkė, tiek kiti sklypo atkūrimu suinteresuoti asmenys, padarė viską, kas nuo jų priklauso, siekdami minėtą valstybinės žemės plotą atkurti, todėl jiems belieka laukti atsakingų institucijų sprendimų. Skolininkė ne kartą kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrių, domėjosi atkūrimo procedūros eiga. Skolininkės atstovas apie proceso eigą periodiškai informavo Inspekciją, prašė nepradėti ginčo statinių griovimo darbų, taip pat prašė stabdyti priverstinį privalomojo nurodymo vykdymą, tačiau Inspekcija nurodė neturinti pagrindo kreiptis į antstolę dėl vykdymo veiksmų sustabdymo.
12. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Valstybinės teritorinės planavimo ir statybos inspekcijos atstovė prašė pareiškimą tenkinti, skirti skolininkei periodinę baudą už kiekvieną priverstinio nurodymo nevykdymo dieną, nes fiksuoto dydžio bauda neskatina skolininkės vykdyti įpareigojimą. Akcentavo, kad priverstinio vykdymo procesas tęsiasi jau 3 metus, o dėl baudos skolininkei skyrimo į teismą kreipiamasi jau antrą kartą.
Atsiliepimas
13. Skolininkės atstovas iš esmės rėmėsi atsiliepime į pareiškimą nurodytais argumentais, nesutiko su išieškotojos prašymu skirti skolininkei periodinę baudą. Akcentavo, kad skolininkė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama įteisinti ginčo statinius, kad skolininkė yra garbingo amžiaus, senatvės pensininkė, jai finansiškai padeda šeimos nariai. Mano, kad baudos dydis turi atitikti proporcingumo reikalavimus.
14. Antstolė Asta Stanišauskaitė į nuotolinį teismo posėdį neprisijungė. Procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 175¹ straipsnio 9 dalies tvarka (elektroninių ryšių priemonėmis – per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų posistemę).
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
15. Nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0177/20/01234 dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, skolininkė D. S., išieškotoja – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Vykdomosios bylos vykdymo pagrindas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2020 m. kovo 9 d. privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-2884, kuriuo skolininkė įpareigota iki 2020 m. rugsėjo 6 d. visus toliau išvardintus statinius ar jų dalis, pastatytus už žemės sklypo ribos (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), t. y. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. spalio 3 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-548-(14.48.78) matavimų schemoje pažymėtuose laisvos valstybinės žemės plotuose, nugriauti/išmontuoti ir sutvarkyti statybvietę: 1) I grupės nesudėtingąjį statinį, metalinę tvorą su metaliniais stulpeliais ant betoninio pamato, kurio matmenys: ilgis – 16,24 m, aukštis – 1,70 m; 2) I grupės nesudėtingąjį statinį, metalinę tvorą su metaliniais stulpeliais ant betoninio pamato, kurio matmenys: ilgis – 20,41 m, aukštis – 1,20 m; 3) I grupės nesudėtingąjį statinį, betoninių trinkelių aikštelę, kuri užima 38 kv. m plotą.
16. Vykdymo procese antstolė 2020 m. spalio 12 d. surašė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo įpareigojo skolininkę pateikti informaciją apie įpareigojimo įvykdymą. Skolininkė 2020 m. lapkričio 30 d. pranešimu informavo antstolę, kad ginčo tvoros demontavimo darbai yra suderinti su naujo žemės sklypo savininke, taip pat nurodė, kad yra pasirašyta rangos sutartis dėl šių darbų ir jie yra pradedami. 2021 m. kovo 23 d. antstolė pakartotinai kreipėsi į skolininkę dėl informacijos apie privalomojo nurodymo įvykdymą pateikimo. Skolininkė 2021 m. kovo 24 d. elektroniniu paštu informavo antstolę, kad valstybinės žemės plotas, kuriame yra ginčo tvora, yra įtrauktas į Valstybės žemės fondo laisvų žemės plotų žiniaraštį ir bus grąžintas natūra teisėtiems pretendentams; prašė palaukti dėl COVID-19 pandemijos įvesto karantino pabaigos, kol skolininkė pateiks daugiau detalių dėl šio sklypo grąžinimo. Skolininkė taip pat pateikė antstolei Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 48VĮ-2242-(14.48.2.) dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo, kuriuo, be kita ko, buvo patvirtinti nustatyti laisvos žemės fondo žemės plotai pagal pridedamą žiniaraštį, o asmenims, pageidaujantiems gauti įsakyme nurodytoje teritorijoje žemės nuosavybėn neatlygintinai, buvo nustatytas terminas iki 2021 m. sausio 4 d. pateikti prašymus. Skolininkė antstolei atsiuntė ir 2020 m. gruodžio 8 d. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštį, kuriame įrašytas ir laisvos žemės plotas (duomenys neskelbtini) kaime Nr. 532.
Šalies argumentai
17. 2021 m. rugpjūčio 30 d. antstolė kreipėsi į teismą, prašydama skirti skolininkei baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-29527-868/2021 skyrė skolininkei fiksuotą 100 Eur baudą, taip pat leido išieškotojai įvykdyti privalomąjį nurodymą skolininkės lėšomis. Teismas nurodė, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, tačiau skolininkė ėmėsi veiksmų pažeidimui pašalinti. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-620-864/2022 netenkino skolininkės atskirojo skundo ir paliko pirmos instancijos nutartį nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, kad procesas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo juos įteisinant progresuoja, tačiau šis procesas gali užsitęsti neribotą laiką, o teismas neturi duomenų, kad skolininkė inicijavo procesą dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ar privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.
Žemesnės instancijos teismas
18. Skolininkės atstovas 2022 m. kovo 29 d. raštu kreipėsi į išieškotoją, prašydamas nepradėti ginčo statinių griovimo darbų. Kartu su prašymu atstovas pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus raštą, kuriame nurodyta, kad bylai aktualus žemės reformos žemėtvarkos projektas preliminariai turėtų būti patvirtintas iki 2022 m. liepos 1 d. Antstolė 2022 m. liepos 19 d. kreipėsi į skolininkę, prašydama pateikti informaciją dėl privalomojo nurodymo vykdymo. Skolininkės atstovas 2022 m. rugpjūčio 3 d. informavo antstolę, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto derinimas užtrūko, numatyta kita derinimo data – 2022 m. rugsėjis.
19. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad skolininkė ir L. A. 2021 m. spalio 7 d. sudarė preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria L. A., kuri yra pretendento atkurti nuosavybės teises į nacionalizuotą nuosavybę B. A. įpėdinė, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka pakviesta išsirinkti atkurtiną žemės sklypą, įsipareigojo pasirinkti žemės sklypą, ant kurio yra ginčo statiniai (sklypą, laisvos žemės fondo plotų žiniaraštyje pažymėtą Nr. 532) ir parduoti šį sklypą skolininkei, o skolininkė įsipareigojo nupirkti žemės sklypą ir sumokėti už jį nustatytą kainą. Šios preliminariosios sutarties įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2023 m. rugsėjo 1 d. šalių pasirašytu susitarimu dėl preliminariosios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo Nr. 3. Teismui pateiktas 2022 m. gruodžio 30 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas patvirtina, kad L. A. įvykdė su skolininke sudarytos preliminariosios sutarties dalį, t. y. pasirinko ginčo žemės sklypą. Byloje nėra duomenų, kad ginčo žemės sklypo perdavimo privačion nuosavybėn procesas yra pasibaigęs (CPK 179 straipsnis).
20. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 1–2 dalys). To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
21. Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad bendroji tokių (nepiniginio pobūdžio) sprendimų vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys). Priimant tokią nutartį (taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pvz., paskirtą baudą) būtų išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat būtų patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).
22. CPK 771 straipsnyje reglamentuojamos ne tik sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, bet taip pat ir privalomųjų nurodymų neįvykdymo pasekmės. Dėl to nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti taikant nurodytą teisės normą civilinėje byloje dėl baudos už teismo sprendimo įpareigoti skolininką atlikti tam tikrus veiksmus nevykdymą, aktualūs ir sprendžiant dėl privalomųjų nurodymų neįvykdymo pasekmių taikymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 12 punktas).
23. Remiantis formuojama kasacinio teismo praktika, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas).
24. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė nėra įvykdžiusi privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Byloje taip pat nenustatyta, kad šis įpareigojimas būtų nevykdomas dėl objektyvių, nuo skolininkės nepriklausančių priežasčių. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad yra pagrindas skirti skolininkei baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą. Sprendžiant klausimą dėl skolininkei skirtinos baudos dydžio, svarbu vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, nes CPK 771 straipsnio turinys apibrėžia tik didžiausią skirtinos baudos dydį – 300 Eur už kiekvieną nevykdymo dieną.
25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, išnagrinėja aplinkybes, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrina, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas). Be kita ko, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas).
26. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 punktas).
27. Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012).
28. Iš skolininkės atstovo pateiktų, kitų byloje dalyvaujančių asmenų nenuginčytų, įrodymų turinio nustatyta, kad skolininkė aktyviai ėmėsi veiksmų, siekdama įteisinti neteisėtai pastatytus statinius. Skolininkės pastangomis ginčo žemės sklypas įtrauktas į laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštį; skolininkė sudarė preliminarią sutartį su asmeniu, pretenduojančiu į ginčo žemės sklypą, dėl šio žemės sklypo išpirkimo pasibaigus atkūrimo procesui. Teismo vertinimu, žemės atkūrimo procesui pasistūmėjus taip toli, (žiūrėti šios nutarties 16, 18 punktus), būtų nelogiška keisti pasirinktą ginčo statinių įteisinimo būdą (įsigyjant užstatytą valstybinės žemės plotą privačion nuosavybėn), nevykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nugriauti ginčo statinius. Nustatant skolininkei skirtinos baudos dydį, vertintina ir ta aplinkybė, kad ilgas privalomojo nurodymo neįvykdymo laikotarpis iš esmės yra sąlygotas ir to, kad žemės grąžinimo procesas užtrūko dėl nuo skolininkės nepriklausančių priežasčių, o šių priežasčių skolininkė niekaip negali pašalinti. Be to, baudos dydžiui nustatyti svarbi ir ta aplinkybė, kad skolininkei vieną kartą jau bus skirta 100 Eur bauda už privalomojo nurodymo nevykdymą, taip pat aplinkybė, kad skolininkė yra garbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), sulaukusi senatvės pensijos.
Motyvuojamoji dalis
29. Įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes, kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju baudos funkciją ir bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiks skolininkei paskirta 200 Eur vienkartinė bauda už privalomojo nurodymo neįvykdymą laiku. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, išieškotojos prašymas dėl periodinės baudos skyrimo skolininkei netenkintinas, o skolininkei skirtina 200 Eur bauda.
Teismas, besivadovaudamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 771 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą tenkinti.
Skirti skolininkei D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur baudą už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2020 m. kovo 9 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-284, neįvykdymą laiku, valstybės naudai, paskirtą baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas Nr. 6804).
Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.